- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- e2-1505-377/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01272-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. M. Stanislovaičiui, A. M. S.
- Trečiasis asmuo
- I. B., M. B., N. S., VĮ “Registrų centras”
- Atsakovas
- E. Š.
- Kategorijos
- 2.1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. S. ieškinį atsakovams E. Š., pagėgių savivaldybės administracijai, Šilutės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims I. B., M. B., N. S., VĮ “Registrų centras” dėl teisinės registracijos panaikinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad į ½ dalis pastato, unikalus Nr., ½ dalis kitų statinių, unikalus Nr., esančių laikotarpiu nuo 1963 m. iki 1984-07-16 faktiškai buvo bešeimininkis turtas, panaikinti teisinę registraciją E. Š. vardu į ½ dalį pastato, unikalus Nr., ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr, pripažinti nuosavybės teisę A. M. Stanislovaičiui, a.k. (duomenys neskelbtini) į butą Nr. 2 (52,55 kv.m.), esantį gyvenamajame name, unikalus Nr. ir ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. ir priteisti iš atsakovų 900 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų bei 72,00 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 1979-11-29 Šilutės rajono Pagėgių miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas išdavė pažymą Nr. 380 adresuotą Šilutės rajono Finansų skyriui kurioje nurodė, kad butas, esantis, Pagėgių mieste liko bešeimyninis, kadangi E. Š. H. (buto savininkė) 1963 metais išvyko į V. F. Respubliką. 1984-07-16 Pagėgių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas išdavė Orderį suteikiantį teisę ieškovo šeimai, susidedančiai iš trijų asmenų, apsigyventi bute, esančiame, Pagėgiuose. Orderio išdavimo pagrindas – 1984-07-13 sprendimas Nr. 30. 1992-08-21 ieškovas ir jo tuometinė sutuoktinė – trečiasis asmuo S. N. Š. rajono valdybai pateikė pareiškimą Nr. 631 apie susitarimą pirkti privatizuojamą butą. Pareiškime buvo nurodyta, kad perka privatizuojamą butą kaip esami nuomininkai. Privatizuojamą butą susitarė pirkti ieškovo vardu. 1992-08-21 Šilutės rajono valdybai ieškovas savo vardu pateikė pareiškimą leisti pirkti butą, esantį Pagėgiuose. Po šių prašymų pateikimo butas buvo įkainotas 11 440 rublių. 1992-08-26 pagal Taupomojo banko Pranešimą apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos ieškovas sumokėjo 11 440 rublių. 1992-08-30 tarp ieškovo ir Šilutės rajono valdybos, atstovaujamos M. A. buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią ieškovas nupirko butą ir kitus pastatus, esančius, Pagėgiuose. Ieškovo nupirktas butas pagal 1992-08-31 Potvarkį Nr. 379-v buvo įtrauktas į privatizuojamų butų sąrašą. Bute, esančiame, Pagėgiuose ieškovas gyvena nuo 1984 metų iki šiol. Šiame bute nuo 1984 metų iki šiol gyvena ir jo buvusi sutuoktinė – trečiasis asmuo N. S.. Minėtą butą nuo įsigijimo momento jis sąžiningai valdo ir naudoja savo nuožiūra. Visuomet suprato, kad tai yra jo daiktas, kurį sąžiningai įsigijo iš Lietuvos valstybės nusipirkdamas, t.y. sumokėdamas nustatytą kainą ir perimdamas faktiniam naudojimui. Šiuo metu jis susidurė su problema, kad jo įgytas butas nėra įregistruotas jam nuosavybės teise VĮ Registrų centre. Nuosavybės teisę įregistruoti yra atsisakoma, kadangi nėra panaikinta buto teisinė registracija buvusios jo savininkės E. Š. vardu.
A. P. savivaldybė su ieškiniu sutinka iš dalies ir nurodo, kad sutinka su ieškovo ieškinio reikalavimais dalyje dėl teisinės registracijos panaikinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo, ieškovo ieškinio reikalavimų dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo Pagėgių savivaldybės administracijos atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tuo metu kai buvo sudaroma buto pirkimo-pardavimo sutartis atsakovas net nebuvo įsteigtas, todėl mano, kad negalima reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidų iš asmens, kuris net neegzistavo sandorio sudarymo metu ir kuris nepriėmė ir objektyviai negalėjo priimti jokių sprendimų dėl ginčo buto, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo neturėtų būti priteistos. Prašo priteisti iš ieškovo 728,99 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, dalyvavimą teismo posėdyje.
A. Š. rajono savivaldybės administracija prieštarauja ieškiniui, nes jis pareikštas netinkamam atsakovui. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad nuo 1999 m. gruodžio mėnesio įsteigiama Pagėgių savivaldybė. Pagėgių savivaldybės įsteigimas taip pat buvo reglamentuotas LR Vyriausybės nutarimuose. Pagėgių savivaldybė įsteigta atskiriant ją nuo Šilutės rajono savivaldybės. LR Seimo 1994 m. liepos 21 d. Nutarimo” Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų nustatymo įgyvendinimo” Nr. I-586 2 punkte reglamentuota, kad turtines ir kitas prievoles perima suformuotos pagal atitinkamą teritoriją naujos savivaldybės. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo objektas yra Pagėgių mieste, dėl to Šilutės rajono savivaldybė neturi į jį jokių turtinių ir nrturtinių teisių.
Tretieji asmenys I. B., M. B., N. S., VĮ “Registrų centras” ieškovo reikalavimams dėl teisinės registracijos panaikinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo neprieštarauja.
Dėl buto su priklausiniais teisinės registracijos E. Š. vardu panaikinimo
½ dalis pastato, unikalus Nr. ir ½ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (šulinio, tvoros ir lauko tualeto) E. Š. vardu yra įregistruoti remiantis 1951-04-25 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 92. Šiuo sprendimu E. Š. buvo nutarta: „P. D. žmonių D. V. K. K. išvadą apie teisių pripažinimą valdyti namų valdą nuosavybės teise”. Šiuo dokumentu E. Š. turtas buvo perduotas valdyti asmeninės nuosavybės teise E. Š.. Teismas laiko, šiuo konkrečiu atveju susiklostė tokia teisinė padėtis, kad 1979 m. nustačius, kad buto savininkė E. Š. išvyko į užsienį ir ginčo turtu niekas nesinaudoja nuo 1963 m., turtas nebuvo pripažintas bešeimininkiu įstatymų nustatyta tvarka ir nebuvo perregistruotas valstybės vardu. Iš 1979-11-29 Šilutės rajono Pagėgių miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komiteto pažymos Nr. 380 adresuotos Šilutės rajono Finansų skyriui, matyti, kad turtas faktiškai buvo bešeimininkis, tačiau dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir/ar neveikimo turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra įstatymų nustatyta nebuvo atlikta ir teismo sprendimo dėl turto pripažinimo bešeimininkiu šiuo konkrečiu atveju priimta nebuvo. Nežiūrint to, kad turtas nebuvo perregistruotas Lietuvos valstybės vardu, jis buvo įtrauktas į privatizuotinų butų sąrašą, įkainotas ir ieškovui perleistas pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas sąžiningai turtą įgijo, sumokėjo kainą ir valdo iki šiol. E. Š. name, esančiame Sodų g. 23 Pagėgiuose nuo 1963 m. nebegyveno ir jo nevaldė. Jokių duomenų apie E. Š. nėra iki šiol. VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2016-03-29 pažymoje Nr. GR.3A-638 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų apie tokį asmenį nėra. Toks asmuo kaip E. Š. šiuo metu Lietuvos Respublikoje negyvena, jokių duomenų apie ją nėra, jos buvimo vieta nežinoma, ginčo nekilnojamuoju turtu ji nesinaudoja nuo 1963 m., jokie jos artimieji giminaičiai ar paveldėtojai jokių pretenzijų dėl ginčo turto niekuomet niekam nereiškė. Todėl teismas panaikina nuosavybės teisės registraciją E. Š. vardu ½ daliai pastato, unikalus Nr. ir ½ daliai kitų statinių, unikalus Nr. (šulinio, tvoros ir lauko tualeto).
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Turto registraciją E. Š. vardu prašoma panaikinti tuo pagrindu, kad turtas faktiškai iki jo perdavimo ieškovui buvo patapęs bešeimininkiu. Dėl šios priežasties šioje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad ginčo turtas bešeimininkiu tapo nuo 1963 m. ir buvo bešeimininkis iki 1984-07-16, kai pagal orderį buvo perduotas ieškovo šeimai. Prašomą nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą patvirtina tiesioginis rašytinis įrodymas, t.y. 1979-11-29 Šilutės rajono Pagėgių miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto išduota pažyma Nr. 380 adresuota Šilutės rajono Finansų skyriui kurioje nurodoma, kad butas, esantis, Pagėgių mieste liko bešeimyninis, kadangi E. Š. H. (buto savininkė) 1963 metais išvyko į V. F. Respubliką. Minėtą faktinę aplinkybę netiesiogiai patvirtina tai, kad nuo 1963 m. nei pati E. Š., nei jos artimieji giminaičiai ar turto paveldėtojai pretenzijų į turtą niekuomet nereiškė ir šiuo turtu nesinaudojo iki šiol, t.y. daugiau nei 57 metus. Minėtą faktinę aplinkybę netiesiogiai patvirtina tai, kad turtas pagal 1984-07-16 Pagėgių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas orderį buvo suteiktas ieškovo šeimai, o 1992 m. buvo privatizuotas. Šiuo metu turto pripažinimo bešeimininkiu procedūros vykdyti nėra įmanoma, nes LR CK 4.57 str. 2 d. nurodo: „Bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą “. Kadangi ieškovas sąžiningai įgijo turtą jį nusipirkdamas iš valstybės, sumokėdamas kainą ir turtą valdydamas, šiuo metu turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra nėra įmanoma, nes pažeistų ieškovo, kaip sąžiningo įgijėjo teises. Remiantis LR CK 4.96 str. 2 d. „Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo “. Šiuo konkrečiu atveju savininkas neprarado daikto dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, o pats savo valia daiktą paliko ir jo nevaldo daugiau nei 57 metus, todėl daikto pripažinimo bešeimininkiu procedūra teisiškai neleistina. Esant minėtai situacijai ir remiantis nurodytais motyvais yra nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ginčo turtas nuo 1963 m. faktiškai yra ginčo turtas tapo bešeimininkiu ir būtent šiuo pagrindu naikintina turto teisinė registracija E. Š. vardu. Vadovaujantis LR CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Šiuo konkrečiu atveju nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad ginčo turtas iki jo perdavimo ieškovui gyventi, o vėliau pardavimo sukurs teisines pasekmes, o būtent teisėtą ir pagrįstą ginčo turto teisinės registracijos panaikinimą E. Š. vardu.
Dėl nuosavybės teisės pripažinimo
1992-08-30 tarp ieškovo ir Šilutės rajono valdybos, atstovaujamos A. M. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovas nupirko butą ir kitus pastatus, esančius , Pagėgiuose. Faktiškai nuo 1984 m. ieškovas naudojasi butu Nr. 2, esančiu gyvenamojo namo, unikalus Nr. antrame aukšte. Taip pat naudojasi pirmame aukšte esančia patalpa, plane pažymėta indeksu 1-5, per kurią patenka į butą, esantį antrame aukšte. Taip pat faktiškai naudojasi inžineriniais statiniais-kiemo statiniais, unikalus Nr., adresu Pagėgiai. Remiantis pirkimo pardavimo sutartimi ieškovas taip pat įgijo ir ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 2I1b su i₁¹m ir i₂¹m priestatais. Šiais statiniais šiuo metu naudojasi tretieji asmenys Indrė ir M. B., jų vardu šie statiniai yra registruoti viešajame registre. Reikalavimų į trečiųjų asmenų vardu registruotą turtą nereiškia. Šiuo ieškiniu prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į į įgytą nekilnojamą turtą, t.y. butą Nr. 2 ir jo priklausinius. Teismas nustatė, kad ginčo nekilnojamojo daikto (turto) sutartis nebuvo notariškai patvirtinta ir nebuvo per tris mėnesius įregistruota turto registravimo įstaigoje, kaip to reikalavo sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. patvirtinto Lietuvos Respublikos CK 255 straipsnio 1 dalis. Turto perleidimo sandoris buvo patvirtintas Pagėgių miesto ir apylinkės viršaičio pavaduotojo. Ant sutarties yra apylinkės viršaičio antspaudas. Akcentuotina, kad nei tuo metu galiojęs Civilinis kodeksas, nei tuo metu galiojęs Lietuvos TSR Valstybinio notariato įstatymas (Lietuvos TSR A. T. ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 20-191) apylinkių viršaičiams nenustatė teisės tvirtinti nekilnojamojo turto sandorių. Remiantis tuo metu galiojusio notariato įstatymo 3, 13 ir 14 straipsnio nuostatomis notarų funkcijos tam tikrais atvejais galėjo būti deleguojamos Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams, tačiau ne apylinkių viršaičiams. Kadangi dėl neteisėtų pardavėjo veiksmų buvo sudarytas netinkamos formos nekilnojamojo turto sandoris, tai realiai tapo dar viena kliūtimi, neskaitant teisinės registracijos E. Š. vardu, šį sandorį registruoti viešajame registre ir to nebuvo galima padaryti per įstatymų nustatytą terminą.
Šalies argumentai
Būtent dėl tos priežasties, kad perleidžiant turtą nebuvo sudarytas notarinis sandoris, o buvo sudarytas sandoris neatitinkantis to meto teisinio reguliavimo, šiuo ieškiniu nėra prašoma pripažinti sandorį galiojančiu. Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl sandorio pripažinimo galiojančiu teismas tikrina sandorio teisėtumą ir sandorio šalis. Šiuo konkrečiu atveju aišku, kad sandoris neatitiko visų jam keliamų teisėtumo reikalavimų. Ginčo turtas ieškovui buvo perleistas nepanaikinus teisinės registracijos ankstesnio savininko vardu. Dėl šios priežasties sutarties įregistruoti viešame registre nuo jos sudarymo dienos ieškovas negalėjo. Tai laikytina Valstybės klaida, už kurią ieškovas, kaip silpnesnė sandorio šalis nėra atsakingas, o atsakomybę turi prisiimti perleidimo sandorį inicijavusi ir tvarkiusi šalis – pardavėjas. Pripažinti nuosavybės teisę ieškovas prašo kaip sąžiningas turto įgijėjas. LR CK (1964 m. redakcija) 143 str. apibrėžia sąžiningą įgijėją ir nurodo, kad jeigu turtas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį turtą iš įgijėjo tik tuo atveju, kada turtas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš katro nors iš jų pagrobtas, arba kitaip nustojo būti jų valdomas be jų valios. Šiuo metu galiojantis LR CK 4. 26 str. 3 d. nurodo, kad sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. Apie sąžiningumą taip pat kalba ir kitos Civilinio kodekso normos, pvz. 4.70 str. Kiekvienu atveju vertinant įgijėjo sąžiningumą yra tiriamas asmens tikėjimas bei pagrįstas įsitikinimas daikto užvaldymo teisėtumu. Asmuo, įgyjantis daiktą, turi nežinoti apie neteisėtai perleidžiamą objektą bei turi būti pagrįstai, kiek tai įmanoma padaryti nepažeidžiant teisės normų, įsitikinęs, kad daiktas jam perleidžiamas teisėtai. Įgydamas ginčo nekilnojamą turtą pagal LR butų privatizavimo įstatymą, iki įgijimo momento valdęs šį butą pagal ieškovui išduotą orderį apytikriai 6 metus, butą įsigydamas iš Lietuvos valstybės ir už butą mokėdamas Valstybės nustatytą kainą, ieškovas buvau visiškai įsitikinęs, kad veikia sąžiningai, taip pat buvo įsitikinęs kad teisėti ir pagrįsti yra ir butą parduodančios institucijos veiksmai. Šiuo metu galiojantis LR CK 4.96 str. 2 d. nurodo, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Tokių faktinių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju tikrai nebuvo. Esant minėtam teisiniam reguliavimui ir faktinėms aplinkybėms, nuosavybė į ginčo nekilojamą turtą turi būti ieškovui pripažįstama ir kaip sąžiningam įgijėjui, įgijusiam turtą pagal pirkimo – pardavimo sandorį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 900 Eur advokato pagalbai apmokėti, 72,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį. Iš viso ieškovas patyrė 972,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, susipažinęs su ieškovo patiktais dokumentais, kurie pagrindžia reikalaujamų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, nustatė, kad išlaidos, numatytos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamo užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžių, neviršija rekomendacijose nustatytų dydžio, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 3 d., 900 Eur ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (už suteiktas teisines paslaugas ) priteistinos iš atsakovų.
Atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudaro: 728,99 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Atsakovų išlaidos teisinei pagalbai neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamo užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžių.
Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. ieškovui iš atsakovų Pagėgių savivaldybės priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
Kadangi patenkinta 100 procentų ieškovo reikalavimų, iš atsakovų Pagėgių savivaldybės ieškovui priteistina viso 972,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. (CPK 88 str. 1d. 6p., 93 str. 2d., 98 str. 1d.).
Nagrinėjant bylą patirta 27,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (b.l. 2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi atsakovas Pagėgių savivaldybė yra atleista nuo šių išlaidų apmokėjimo, šios išlaidos iš atsakovo valstybei šiuo atveju nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad į ½ dalis pastato, unikalus Nr., ½ dalis kitų statinių, unikalus Nr., esančių laikotarpiu nuo 1963 m. iki 1984-07-16 faktiškai buvo bešeimininkis turtas.
Panaikinti teisinę registraciją E. Š. vardu į ½ dalį pastato, unikalus Nr., ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr., esančių Pagėgių m., Pripažinti nuosavybės teisę A. M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) į butą Nr. 2 (52,55 kv.m.), esantį gyvenamajame name, unikalus Nr. ir ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr., esančių Pagėgių m., Priteisti iš Pagėgių savivaldybės, kodas 188746659 A. M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 900 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų bei 72,00 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.