- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- 1A-624-211-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01322-12
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Stasys Lemežis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- K. S.
- Nukentėjusysis
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. S. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal LR BK 281 str. 1 d. 20 MGL dydžio bauda; pagal LR BK 144 str. 30 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė nuteistajai K. S. paskirta 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda.
LR BK 68 str. pagrindu pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta K. S. naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.
Iš K. S. priteista: 3208,29 Lt Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai už nukentėjusiosios gydymą; 869,86 Lt Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai turtinei žalai atlyginti; 17.000 Lt nukentėjusiosios A. K. naudai neturtinei žalai atlyginti.
K. S. nuteista už tai, kad 2012-11-02 apie 14.23 val. Vilniuje, Lizdeikos g. 54.2 metrai iki Rato g., vairuodama A. P. priklausantį automobilį Mazda MX-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste-KET) 133 punkto reikalavimus (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), buvo neatsargi ir neatidi, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė suoliuką ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Kaltinamosios veiksmų pasekmėje eismo įvykio metu keleivei, nukentėjusiajai A. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Be to, eismo įvykio metu buvo sugadinti: nukentėjusiojo A. P. automobilis Mazda MX-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priklausantis suoliukas.
Taip pat K. S. nuteista už tai, kad 2012-11-02 apie 14.23 val. Vilniuje, Lizdeikos g. 54,2 metrai iki Rato g., vairuodama automobilį Mazda MX-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. K. sveikata. Įvykus kelių eismo įvykiui kaltinamoji K. S., pati sukėlusi pavojų ir turėdama pareigą rūpintis nukentėjusiuoju asmeniu bei galimybę suteikti reikiamą pagalbą, pažeisdama KET 231.4, 231.5 punktų reikalavimus (jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti įvykio vietoje arba, pranešus policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiajam asmeniui ar jai pačiai; imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai) nepasiliko įvykio vietoje, nukentėjusiajai nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jos gyvybei, nepranešė apie įvykį policijai ir greitajai pagalbai, o pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Apeliaciniu skundu nuteistoji K. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendį pakeisti, iš jos nukentėjusiajai A. K. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 5000 Lt, panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąją teise – vairuoti transporto priemones 3 metus. Nurodo neginčijanti ir sutinkanti, kad turi atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, nes, pasak apeliantės, teismas netinkamai taikė neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijus, įvertino ne visas jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir nukrypo nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių. Apeliantės teigimu, nors teismas ir sumažino nukentėjusiosios prašomą priteisti neturtinės žalos sumą iki 17 000 Lt, tačiau tai vis tiek ženkliai viršija LAT nustatytą viršutinę neturtinės žalos ribą. Nurodo, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų tokią didelę neturtinę žalą. Apeliantės teigimu, nors teismas skundžiamame nuosprendyje ir nurodė, kad suminės nukentėjusiosios sužalojimų pasekmės sudaro 20 proc. bendro darbingumo netekimo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų ir nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad nukentėjusiosios darbingumas negali būti atstatytas. Nurodo, kad nežymus nukentėjusiosios regėjimo sumažėjimas yra vienintelis liekamasis reiškinys, nustatytas dėl autoįvykio metu nukentėjusiosios patirtų sužalojimų, todėl tai nėra pakankamas pagrindas pagrįsti 17 000 Lt neturtinės žalos dydį. Be to, nukentėjusiosios veido randai nepagrįstai teismo įvertinti kaip aplinkybė, reikšminga neturtinės žalos dydžiui, kadangi jie yra pooperaciniai ir, pasak apeliantės, kaip sužalojimo pasekmė nevertinami, o nukentėjusiosios veidas subjaurotas nebuvo. Apeliantės teigimu, nesudaro pagrindo nukrypti nuo teismų praktikoje susiformuotų neturtinės žalos dydžių ir nukentėjusiosios patirti dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kadangi jie nebuvo kažkokie išskirtiniai, o yra natūrali autoįvykio pasekmė, prie kurio prisidėjo ir pati nukentėjusioji. Nuteistoji K. S. nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ir pati nukentėjusioji iš dalies yra kalta dėl autoįvykio, nes įkalbėjo apeliantę paimti svetimą automobilį, priklausantį A. P., ir kuo skubiau ją išvežti iš Valakampių paplūdimo, kur nukentėjusioji su draugais linksminosi, vartojo alkoholį. Autoįvykio metu nukentėjusioji buvo neblaivi. Be to, nukentėjusioji nebuvo prisegusi saugos diržu. Apeliantės teigimu, būtina įvertinti ir tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl autoįvykio, atsiprašė nukentėjusiosios, sumokėjo už jos pervežimą į Kauno klinikas.
Skunde apeliantė teigia nesutinkanti ir su jai paskirta baudžiamojo poveikio priemone, kadangi pirmosios instancijos teismas to tinkamai nemotyvavo ir nenurodė jokių motyvų, kodėl uždraudė naudotis specialiąja teise maksimaliam 3 metų terminui. Nurodo, kad nusikalstama veika yra padaryta atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, įvykio nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, savo kaltę iš karto pripažino, kas vertintina kaip apeliantės atsakomybę lengvinanti aplinkybė, anksčiau nebuvo padariusi administracinių teisės pažeidimų naudodamasi šia specialia teise. Todėl, pasak apeliantės, nėra pagrindo daryti išvadai, kad piktnaudžiavo šia specialia teise. Nurodo šiuo metu niekur nedirbanti, tačiau teisė vairuoti transporto priemonę yra labai svarbi pastarosios poreikių tenkinimui, darbo susiradimui. Be to, apeliantės teigimu, būtina įvertinti ir tai, kad po 2012-11-01 eismo įvykio iš jos buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir visą laiką iki šiol ji negalėjo naudotis ir nesinaudojo šia specialiąja teise. Tokiu būdu, apeliantė daro išvadą, kad bausmės tikslai jos atžvilgiu bus pasiekti taikant bausmę ir nėra pagrindo papildomai taikyti baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat skunde teigia, kad jeigu teismas nuspręs, jog baudžiamojo poveikio priemonė vis tik skirtina, turi būti sutrumpintas jos taikymo terminas ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, kadangi nurodo iki eismo įvykio jokių KET pažeidimų nebuvo padariusi, nusikalstamą veiką pripažino ir padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistoji K. S. ir jos gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Nukentėjusioji ir prokuroras apeliacinį skundą prašė atmesti.
Nuteistosios K. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Kolegijos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendis K. S. atžvilgiu dėl priteistos neturtinės žalos dydžio bei nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės dydžio nėra pagrįstas ir teisėtas.
Skunde apeliantė nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Atkreipiamas dėmesys, kad nors sankcija nusikaltimo, pagal kurį nuteista K. S. ir nenumato baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo kartu su bausme, tačiau teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (LR BPK 68 str.). Pažymėtina, kad paprastai teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose ta priemonė nustatoma. Byloje buvo nustatyta, kad K. S., vairuodama automobilį pažeidė KET reikalavimus, padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus, be to, nesuteikė nukentėjusiajai A. K. pirmosios medicinos pagalbos, nepranešusi apie įvykį specialiosioms tarnyboms, iš eismo įvykio vietos pasišalino, palikdama nukentėjusiąją gyvybei pavojingoje padėtyje. Tą įvertinus, kolegija daro išvadą , kad apeliantės viena veika (LR BK 281 str. 1 d.), nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra gana pavojinga. Kolegija mano, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajai buvo būtina kartu su bausme skirti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi vien teismo paskirta bausmė (bauda) nebus pakankamai efektyvi. Be to, pažymėtina, kad vien tai, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones sukels apeliantei nepatogumų, negali būti pagrindas atsisakyti skirti LR BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Teismas pagrįstai šią aplinkybę vertino kartu su kitais bylos duomenimis, tačiau nepagrįstai, visiškai nemotyvuodamas paskyrė tokį ilgą baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad praeityje iki eismo įvykio administracine tvarka dėl KET pažeidimų apeliantė nebausta (b. t. 1 b. l. 182), anksčiau neteista (b. t. 1 b. l. 181), tokio masto autoįvykį, kurio metu nukentėjo žmogus, ji sukėlė pirmą kartą, tą padarė neatsargiais veiksmais , savo kaltę pripažino, savo noru atlygino žalą nukentėjusiajam A. P., kas pirmosios instancijos teismo įvertinta kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė vairavo svetimą automobilį nukentėjusiosios A. K. prašymu, nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tai, kad apeliantė neseniai buvo įgijusi teisę vairuoti transporto priemones, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas šia specialia teise. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, o taip pat į tai, kad maksimalus terminas uždraudimo naudotis specialia teise teismų praktikoje nustatomas paprastai kaltininkui itin šiukščiai pažeidus KET reikalavimus ar tai darant sistemingai, apeliantei nustatytos šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas mažintinas iki minimalaus – 1 metų terminą.
Apeliantė skunde neginčija, kad turi atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajai, ginčijamas priteistos neturtinės žalos dydis.
Teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik minėtoje normoje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad CK normos nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos, tai palikta teismo diskrecijai, todėl teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, tačiau būtina atsižvelgti į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (LR CK 1.5.).
Byloje nustatyta, kad apeliantė K. S., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, vairuojamo automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, dėl ko kliudė suoliuką ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, vėliau K. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šio eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio keleivė A. K., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš baudžiamojoje byloje esančio medicininių dokumentų apžiūros protokolo (b. t. 1, b. l. 90), pirmosios instancijos teismo proceso metu atliktos ekspertizės išvados (b. t. 2, b. l. 112-115) matyti, kad nukentėjusiosios A. K. suminės sužalojimų pasekmės sudaro 20 procentų bendro darbingumo netekimo (dėl kairės akies regėjimo sumažėjimo 10 proc. ir dėl kairės ausies kaušelio galimo rando 10 proc.), veidas nebuvo subjaurotas, tačiau ekspertai daro išvadą, kad susiformavę veido randai negali būti pašalinti be pėdsakų.
Apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, iš esmės įvertino neturtinės žalos atlyginimui svarbias aplinkybes, tačiau nepakankamai įvertino tai, kad apeliantė K. S. padarė neatsargų nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kokiais precedentais vadovavosi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tačiau teismo nustatyta 17 000 Lt neturtinės žalos suma neatitinka šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos panašiose bylose. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010 ir kt.). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (civilinė byla Nr. 3K-3-529/2008). Nors byloje vienareikšmiškai nustatyta, to neginčija ir pati apeliantė, kad būtent dėl nusikalstamų pastarosios veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, labai stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą, fizinį skausmą, šoką, teko daryti akies, skruostikaulio ir nosies operacijas, pablogėjo regėjimas, liko randai veide, tačiau byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, teismų praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Nagrinėjamas atvejis nepripažintinas išskirtiniu. Taigi, įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl neatsargumo, daroma išvada, kad apylinkės teismas nustatė nepagrįstai didelį atlygintinos neturtinės žalos dydį. Kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdama į teismų praktiką, nukentėjusiajai A. K. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 8000 litų, todėl nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo keičiama (LR BPK 328 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p., nusprendė:
nuteistosios K. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendį pakeisti :
sumažinti K. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki 1 metų;
sumažinti iš K. S. nukentėjusiosios A. K. naudai priteistą neturtinę žalą iki 8000 Lt ( 2316, 96 EUR).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.