- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- I1-5098-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00674-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, jog 2021 vasario 22 d. etapu vykstant į Vilniaus pataisos namus 5 dienoms jam nebuvo išduoti vaistai, kuriuos jis vartoja nuo (duomenys neskelbtini) . Nurodė, kad Alytaus PN darbuotojai jį patikino, kad vaistai yra paduoti konvojaus darbuotojui. Tačiau kai jis kreipėsi į Vilniaus pataisos namų medikus, jie tvirtino, kad jokių vaistų jiems nebuvo perduota. Skunde nurodė, kad dėl Alytaus PN pareigūnų kaltės jis 5 dienas negavo jam būtinų vaistų. Negavus vaistų, jam labai pablogėjo jo sveikata, jautė pykinimą ir kitus neigiamus sveikatai padarinius, dėl to labai išgyveno dvasiškai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 10-12) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai 2019 m. vasario 22 d. jokių duomenų apie pareiškėjo medikamentų pristatymą į paskirties punktą kartu su juo neturėjo, todėl ir nebuvo surašytas vaistų perdavimo - priėmimo aktas. Taip pat neturi jokių duomenų, kad 2019 m. vasario 22 d. pareiškėjas ar sveikatos priežiūros darbuotojai dėl paskirtų medikamentų perdavimo būtų kreipęsi į priežiūros pamainos pareigūnus, kurie tą dieną organizavo nuteistųjų išvykimą etapu. Tvirtino, kad gydytojas nurodė, kad išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją Nr.05-A/2018/1266, joje nėra jokių duomenų apie kreipimąsi dėl vaistų gavimo vykstant etapu į kitą pataisos įstaigą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus PN pareigūnų veiksmais laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 22 d., penkias dienas neišduodant paskirtų medikamentų. Atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir atsakovo pateiktus duomenis ginčo laikotarpis šioje byloje yra nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2019 m. vasario 27 d. (b. l. 13).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 70 punktą konvojuojamųjų pristatymą į atskiras patalpas kratai atlikti užtikrina Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų, teritorinių policijos įstaigų (areštinių) ar kitų specialiųjų statutinių institucijų budėtojas, o Valstybės saugumo departamente – šio departamento struktūrinio padalinio, vykdysiančio (vykdančio) konvojavimą, vadovas. Jeigu konvojavimo metu konvojuojamuosius lydės medicinos darbuotojas, tai į konvojaus kelionės žiniaraštį įrašomos jo pareigos, vardas ir pavardė (Konvojavimo taisyklių 72 punktas). Kaip numato Konvojavimo taisyklių 73 punktas, jeigu konvojuojamajam yra paskirtas tęstinis gydymas, Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų, teritorinių policijos įstaigų (areštinių) ar kitų specialiųjų statutinių institucijų budėtojas konvojaus viršininkui perduoda konvojuojamajam tęstiniam gydymui paskirtus medikamentus. Konvojaus viršininkas užtikrina, kad konvojuojamajam tęstiniam gydymui paskirti medikamentai būtų pristatyti į paskirties punktą kartu su konvojuojamuoju.
Byloje esantis 2021 m. balandžio 13 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjui gydymas (duomenys neskelbtini) paskirtas gydytojo infekologo 2019 m. sausio 17 d. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas iš Alytaus PN buvo etapu konvojuotas į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN). Į bylą pareiškėjas pateikė Vilniaus pataisos namų 2019 m. balandžio 16 d. atsakymą jam, kuriame nurodyta, jog apklausus Vilniaus pataisos namų Sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojus, nustatyta, kad pareiškėjas atvykęs informavo Vilniaus PN darbuotojus, jog Alytaus PN jis vartoja (duomenys neskelbtini) vaistus. Nurodė, kad Alytaus pataisos namų specialistai apie pareiškėjo išvykimą buvo informuoti, tačiau vaistų 5 dienų laikotarpiui neįdėjo. Budinčiosios pamainos pareigūnai pažymėjo, kad konvojaus pareigūnai jokių vaistų skirtų pareiškėjui nepateikė (b. l. 5). Tuo tarpu Alytaus pataisos namai 2019 m. kovo 13 d. atsakyme pareiškėjui nurodė, kad pareiškėjui vykstant etapu į Lukiškių TI-K 2019 m. vasario 22 d. Sveikatos priežiūros skyrius įdėjo vaistus 5 dienoms. Vaistai perduoti konvojui pagal patvirtinantį aktą (b. l. 6). Atsakovės atstovas atsiliepime teismui pažymėjo, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai 2019 m. vasario 22 d. jokių duomenų apie pareiškėjo medikamentų pristatymą į paskirties punktą kartu su juo neturėjo, todėl ir nebuvo surašytas vaistų perdavimo-priėmimo aktas.
Taigi, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių atsakovės atstovas atsakyme pareiškėjui ir teismui pateikė prieštaringus argumentus, nepateikė jokių įrodymų, kad vaistai buvo perduoti konvojaus pareigūnams (viršininkui ).
Teismas pažymi, kad Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 (toliau – Aprašas), (galiojęs iki 2021-05-06) 17 punktą <...> Vaistiniai preparatai somatinėms ligoms gydyti gali būti išduodami suimtajam ar nuteistajam asmeniškai, jam pasirašant, ribojant kiekį: lėtinėms ligoms gydyti – septynioms dienoms, o ūmioms – vienam gydymo kursui. Suimtajam ar nuteistajam išduodamas Medicininis pažymėjimas (forma Nr. 046), kuriame pažymimas išduoto vaisto pavadinimas, kiekis ir terminas, per kurį išduoti vaistai turi būti suvartoti.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, konstatuotina, kad šiuo atveju buvo pažeistas Konvojavimo taisyklių 73 punktas, įpareigojantis Alytaus PN darbuotoją konvojaus viršininkui perduoti konvojuojamajam tęstiniam gydymui paskirtus medikamentus, taip pat Aprašo 17 punktas, pagal kurį lėtinėmis ligomis sergantiems nuteistiesiems, asmeniškai pasirašant ir pažymint medicinos pažymėjime medikamentai gali būti išduodami 7 dienoms.
Pažymėtina, kad šiuo atveju Alytaus PN yra atsakingi už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis, patvirtina ir teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1421-575/2020).
Pareiškėjas prašė priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, įžeidimus, reputacijos pablogėjimą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo pobūdį, trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti.
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, vaistų neišdavimas 5 dienas sukėlė pareiškėjui nepatogumų ir išgyvenimų dėl sveikatos būklės nepablogėjimo. Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes byloje nėra duomenų, jog vaistų neišdavimas 5 dienas pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad Alytaus pataisos namai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimų mastą, šių pažeidimų trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus T. T. ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz.: LVAT 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1421-575/2020) bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 2 000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 65 Eur, kuri ir priteistina pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, o kita pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) neturtinei žalai, kilusiai 2019 m. vasario 22 d. – 2019 m. vasario 27 d. laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų Alytaus pataisos namuose, atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.