- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- N-575-774-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00020-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarties G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
G. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas individualios įmonės (toliau – ir Įmonė) savininku, neužtikrino, kad Įmonės darbuotojų darbo vietoje, automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Ateities g. 44, Vilnius, būtų iškabintas darbuotojų darbo grafikas. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais G. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) G. B. pripažino kaltu, padarius ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir skyrė 900 Lt baudą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Nutarimą iš dalies pakeitė, G. B. paskirtą administracinę nuobaudą sušvelnino – skyrė 500 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas iš Nutarimo motyvuojamosios dalies pašalino kaltinimus dėl DK 147 straipsnio 1 dalies pažeidimo, konstatavęs, kad Protokole neatskleista DK 147 straipsnio 1 dalies pažeidimo esmė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. B. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį dėl 500 Lt baudos paskyrimo ir tenkinti apelianto skundą – panaikinti Nutarimą (b. l. 138).
Apeliantas nurodo, kad su Protokolu pirmą kartą susipažino teisme, Protokole nurodytas apelianto Įmonės kodas buvo įgytas 2011 m. sausio 1 d., todėl, apelianto manymu, Protokolas buvo surašytas tik bylos teisminio nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau – ir VDI) prašo G. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. Ši teisės norma yra blanketinė. Pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuotas DK 147 straipsnio 3 dalies pažeidimas.
DK 147 straipsnio 3 dalyje (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-927 redakcija, galiojusi pažeidimo metu) įtvirtinta, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi. Taigi, darbo grafikų nepatvirtinimas ir viešas nepaskelbimas dvi savaites iki jų įsigaliojimo užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str. 3 d.). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apygardos administraciniam teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2323/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes bei išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus.
2010 m. rugsėjo 17 d. Protokole nurodoma, kad VDI inspektoriams 2010 m. rugsėjo 9 d. atvykus į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Ateities g. 44, Vilnius, darbuotojas S. C. nurodė, kad darbo grafiko nėra. Inspektoriams 2010 m. rugsėjo 10 d. atvykus į automobilių saugojimo aikštelę, Įmonės darbuotojas S. N. nurodė, kad darbo grafiko neturi, jis nėra iškabintas. 2010 m. rugsėjo 17 d. patikrinimus tą pačią automobilių saugojimo aikštelę, Įmonės savininkas darbo grafiko nepateikė (b. l. 51).
Apeliantas dėl padaryto administracinio pažeidimo paaiškino, kad pažeidimas yra grynai techninis, darbovietėje darbo grafikai visuomet sudaromi. Apeliantas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 9 d. darbo grafikų nebuvo, nes įdarbinęs naują darbuotoją, apeliantas grafiką paėmė pataisyti, kurį grąžino 2010 m. rugsėjo 10 d., jau po inspektorių atlikto patikrinimo. Nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. Įmonėje pradėjo dirbti naujas darbuotojas, o 2010 m. rugsėjo 17 d. vyko susirinkimas, kuriame buvo sprendžiama apie darbuotojų darbo grafikus. Tą dieną patikrinimą atlikusiems inspektoriams apeliantas darbo grafiko galutinio varianto nepateikė, nes turėjo tik juodraštį, kurį VDI inspektorė atsisakė paimti (b. l. 65-66, 122).
Apibendrinant darytina išvada, kad apeliantas darbo grafikų nepatvirtinimą ir nepaskelbimą grindžia dažna darbuotojų kaita. Pažymėtina, kad VDI inspektorė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad patikrinimo metu darbuotojų darbo vietoje nebuvo viešai iškabinto darbo grafiko, o namelyje esančiame kambaryje, kuris yra darbuotojų darbo vieta, ant stalo darbo grafiko inspektorė taip pat nematė. VDI inspektorė nepastebėjo, kad 2010 m. rugsėjo 17 d. Įmonėje būtų vykęs susirinkimas (b. l. 123-124).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į DK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigė, kad trijų (2010 m. rugsėjo 9, 10, 17 d.) patikrinimų metu darbo grafikai buvo paimti pataisyti. 2010 m. rugsėjo 17 d. buvo rengiamas darbuotojų susirinkimas, nes 2010 m. rugsėjo 14 d. Įmonėje pradėjo dirbti naujas darbuotojas, todėl reikėjo suderinti darbo grafiką.
Teisėjų kolegija nurodo, kad darbuotojai privalo dirbti darbo grafikuose nurodytu laiku, o laikantis apelianto nurodytos aplinkybes, kad darbo grafikas buvo sudarytas tik 2010 m. rugsėjo 17 d., darytina išvada, kad 2010 m. rugsėjo 14 d. priimtas naujas darbuotojas dirbo Įmonėje nesant patvirtinto ir viešai paskelbto darbo grafiko, taip savo ruožtu sudarant pagrindą DK 147 straipsnio 3 dalies pažeidimui. Pažymėtina, kad naujas darbuotojų darbo grafikas turi būti skelbiamas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad, jei 2010 m. rugsėjo 17 d., kaip nurodo apeliantas, susirinkimas dėl darbo grafiko sudarymo iš tiesų vyko, tai dar 14 dienų darbo laiko rėžimas Įmonėje turėjo būti nustatomas pagal prieš tai galiojusį darbo grafiką. Šio darbo grafiko apeliantas VDI inspektoriams 2010 m. rugsėjo 17 d. nepateikė.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Įmonėje patikrinimų metu nebuvo sudaryto darbo grafiko, o apelianto nurodomas aplinkybės dėl darbo grafikų pakeitimo yra gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Šią išvadą sustiprina prieštaringos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės: 2011 m. balandžio 19 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad darbo grafikai Įmonėje visada yra, tik jie neiškabinti, o padėti po darbuotojų darbo stalo stiklu (b. l. 65), tačiau 2011 m. rugpjūčio 25 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas paaiškino, kad darbo grafikas visada būna iškabintas (b. l. 122).
Apelianto nurodytai aplinkybei, kad jis nebuvo supažindintas su Protokolu ir jį perskaitė tik teisminio nagrinėjimo metu, prieštarauja paties apelianto pirmosios instancijos teismui teiktas 2011 m. sausio 7 d. skundas. Skunde apeliantas nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 17 d. VDI inspektorė jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog apeliantas neužtikrino, kad Įmonės darbo vietoje būtų viešai iškabintas darbo grafikas (b. l. 1). Šiame skunde nėra nurodoma aplinkybė, kuria remiamasi apeliaciniame skunde. Iš to, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, surašydamas 2011 m. sausio 7 d. skundą, apeliantas buvo susipažinęs su Protokolu, o apeliaciniame skunde šią aplinkybę neigia, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir inter alia atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Įmonės veikla bus organizuojama tinkamai. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šią pareigą pažeidė, t. y. neužtikrino, kad Įmonėje būtų laikomasi DK 147 straipsnio 3 dalyje nustatytos darbo organizavimo tvarkos.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.