Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. 2024 m. gruodžio 14 d., apie 16.04 val., Saltoniškių g., ties pastatu Nr. 12, Vilniuje, pavartojęs alkoholinių gėrimų (tikslus neblaivumo laipsnis tuo metu jam nenustatytas) vairavo automobilį „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą automobilį, o 2024 m. gruodžio 14 d., apie 16.24 val., į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius, jis vengė neblaivumo patikrinimo.

J. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad naudojasi jo tėvui R. B. S. priklausančiu automobiliu „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 13 d., norėdamas susitikti su draugais, minėtu automobiliu išvyko į Vilnių. Ten vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, o 2024 m. gruodžio 14 d. ryte jis išgėrė dar 3 ar 4, 0,5 l talpos, alaus. Tą dieną niekur neketino važiuoti, tačiau apie 14.00 val. jam paskambino tėvas ir pasakė, kad jam nutiko nelaimė, todėl jis nusprendė važiuoti pas jį į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant, sukdamas į degalinę sukėlė eismo įvykį, kuomet atsitrenkė į automobilį „Volvo“. Iš pradžių su pastarojo vairuotoju sutarė, kad užpildys eismo įvykio deklaraciją, tačiau pastarojo automobilio keleivė iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams jie papasakojo eismo įvykio aplinkybes, o pastarieji norėjo alkoholio matuokliu patikrinti jo blaivumą. Pirmą kartą jis pūtė per trumpai, antrą kartą tinkamai papūsti į alkoholio matuoklį jam taip pat nepavyko, o policijos pareigūnui nurodžius tai daryti trečią kartą, jis atsisakė, nes susinervino ir jam bandyti atsibodo. Po to, į įvykio vietą atvyko dar vienas policijos pareigūnų ekipažas ir su jais J. S. susipyko, todėl jis buvo sulaikytas. Vėliau jis dar buvo pristatytas į gydymo įstaigą, nes buvo norima atlikti kraujo tyrimą, kad būtų nustatytas jo blaivumas, tačiau jis nesutiko atlikti tyrimo.

Papildomos apklausos metu J. S. savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino pirmos apklausos metu duotus parodymus. Papildomai nurodė, kad automobilis „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo tėvui. Jam šiuo automobiliu tėvas leidžia pasinaudoti kartais, nes jis neturi savo automobilio. Jo tėvas jam tikrai neleistų naudotis automobiliu, jei žinotų, kad jis yra neblaivus. Pažymėjo, kad jam nepavykus tinkamai papūsti į alkoholio matuoklį, policijos pareigūnas jį įspėjo apie atsakomybę už atsisakymą tikrintis blaivumą. Dėl to jis dar labiau susinervino, atsisakė tikrintis blaivumą, nes nebenorėjo su niekuo komunikuoti. J. S. teigimu, tai pirmas kartas, kai jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, savo veiksmų nepateisina ir dėl jų labai gailisi. Nurodo, kad ateityje nebedarys pažeidimų ir neprieštarauja, kad iš jo būtų konfiskuota visa automobilio vertė, t. y. 26 350 Eur.

Be J. S. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. S. parodė, kad 2024 m. gruodžio 14 d., apie 15.49 val., vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ketindamas sukti į kairę sustojo išvažiavime iš degalinės „Viada“, esančios Saltoniškių g., Vilniuje. Liudytojas matė, kad automobilis „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suko į kairę ir besukdamas užkabino jo automobilį. Pastarojo automobilio vairuotojas išlipęs iš automobilio priėjo prie liudytojo ir pasiteiravo, ar jis ir automobilyje buvusi jo draugė nesužeisti. Pasak liudytojo, iš automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be vairuotojo išlipo dar trys asmenys, kurie buvo neblaivūs. Mėginant užpildyti eismo įvykio deklaraciją A. S. kilo įtarimas, kad ir automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (pastarasis jam parodė dokumentą, kuriame buvo parašyta – J. S.) galimai yra neblaivus, todėl jo draugė K. K. iškvietė policijos pareigūnus. Iki atvykstant policijos pareigūnams niekas alkoholinių gėrimų nevartojo, o automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasidarė agresyvus. Atvykus policijos pareigūnams šis asmuo su jais pykosi, o vėliau pastarųjų buvo tramdomas, nes nesileido būti sulaikomas. Liudytojas nurodė matęs, kad minėtas asmuo kelis kartus netinkamai pūtė į alkoholio matuoklį, o vėliau buvo nuspręsta jį vežti į policijos komisariatą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. I. parodė, kad 2024 m. gruodžio 14 d. dirbdamas su kolege gavo pranešimą, kad prie degalinės „Viada“, esančios Saltoniškių g. 12, Vilniuje, kilo eismo įvykis, o vieno iš automobilių vairuotojas galimai yra neblaivus. Liudytojo teigimu, atvykę į įvykio vietą jie nustatė, kad automobilį „Volvo“ vairavo A. S., o „Porsche“ J. S.. Pastarieji bendravo tarpusavyje ir nupasakojo įvykio aplinkybes, o liudytojas pajuto nuo J. S. sklindantį alkoholio kvapą, pastarojo judesiai buvo nekoordinuoti, išsiplėtę akių vyzdžiai, taip pat jis elgėsi neadekvačiai. Buvo nuspręsta patikrinti vairuotojų blaivumą ir nustatyta, kad A. S. buvo blaivus, o J. S. bandė pūsti į alkoholio matuoklį, tačiau tai darė netinkamai. Pastarasis jiems prisipažino, kad prieš valandą ar dvi vartojo alkoholinius gėrimus. Bandydamas trečią kartą tinkamai pūsti į alkoholio matuoklį J. S. ėmė karščiuotis, pradėjo šūkauti ir elgtis agresyviai. Panašiais elgėsi ir vienas iš J. S. draugų, todėl buvo nuspręsta iškviesti pastiprinimą. Po kiek laiko vėl buvo paprašyta, kad J. S. pasitikrintų blaivumą, tačiau tai padaryti jis atsisakė. Liudytojas nurodė, kad jis įspėjo J. S. apie gresiančią atsakomybę už atsisakymą tikrintis blaivumą, tačiau J. S. vis tiek atsisakė tikrintis blaivumą. Atvykus jų kolegoms J. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Ten jis dar kartą atsisakė tikrinti alkoholio matuokliu, todėl buvo nuvežtas į Antakalnio kliniką, siekiant atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus. Liudytojas nurodė, kad jis pats į minėtą įstaigą su J. S. nevyko, bet kiek jam yra žinoma, pastarasis ir ten tikrintis atsisakė. Patikrinus paaiškėjo, kad automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra J. S. tėvas B. S..

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. B. S. parodė, kad automobilis „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, o šio automobilio valdytoja dar yra nurodyta R. K.. Pastaroji šiuo automobiliu nesinaudoja, bet ji kaip valdytoja buvo nurodyta, nes jis pats neturi asmens kodo, kuris reikalingas norint automobilį užregistruoti. Pasak liudytojo, minėtu automobiliu naudojasi jis pats, taip pat kartais ir jo sūnus J. S.. 2024 m. gruodžio 13 d. išvyko į Vilnių, o 2024 m. gruodžio 14 d. jam nutiko nelaimė ir jis pareikalavo, kad sūnus grįžtų namo. Sūnus iš pradžių jam sakė, kad grįš vakare, o liudytojas ragino važiuoti iškart. Liudytojas nurodė, kad iš balso sūnus jam nepasirodė neblaivus, o ilgą laiką nesulaukęs sūnaus ėmė jo ieškoti ir sužinojo, kad jo sūnus būdamas neblaivus pateko į eismo įvykį ir yra sulaikytas. Vėliau iš J. S. pasakojimo sužinojo, kad jis buvo išgėręs alaus ir vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį. Po to, sukonfliktavo su atvykusiais policijos pareigūnais, nors mėgino tikrintis blaivumą, tačiau to tinkamai nepadarė, o vėliau nuvežtas į gydymo įstaigą dar kartą atsisakė tikrinti blaivumą. R. B. S. pareiškė, kad automobilis „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam reikalingas naudojimuisi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. K. parodė, kad R. B. S. ji pažįsta seniai, o apie pastarojo sūnų J. S. nieko pasakyti negali, nes jo nepažįsta. 2024 metais R. B. S. paprašė, kad ji būtų jo automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja, nes jis pats neturi asmens kodo, kuris būtinas norint automobilį užregistruoti. Ji pati šiuo automobiliu nesinaudoja ir nežino, ar kas nors dar juo naudojasi, be paties R. B. S..

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtos nuotraukos.

AB „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilis „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytoja yra R. K..

VšĮ „Emprekis“ 2025 m. kovo mėn. pažymos duomenimis, automobilio „Porsche Cayenne“, 2014 m. vertė 26 350 Eur.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. S. 2024 m. gruodžio 14 d., apie 16.04 val., Saltoniškių g., ties pastatu Nr. 12, Vilniuje, pavartojęs alkoholinių gėrimų (tikslus neblaivumo laipsnis tuo metu jam nenustatytas) vairavo automobilį „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą automobilį, o 2024 m. gruodžio 14 d., apie 16.24 val., į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius, jis vengė neblaivumo patikrinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

J. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. yra jauno ir darbingo amžiaus, Sodros duomenimis nedirba, anksčiau teistas, taip pat matyti, kad teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, paskutinių 3 metų laikotarpiu baustas administracine tvarka vieną kartą, informacijos apie jam paskirtos baudos sumokėjimą nėra, byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismo vertinimu, 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

J. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

J. S. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jam neblaivumo požymius, o jis vengė neblaivumo patikrinimo (atsisakė tikrintis neblaivumą). Jis vairavo automobilį Vilniaus mieste, vienoje iš intensyviausių gatvių, dienos metu, be to, buvo kliudyta kita transporto priemonė. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti J. S. aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, jog kaltinamasis vengė neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka vieną kartą už administracinio nusižengimo padarymą (administracinis nusižengimas padarytas šio nagrinėjamo įvykio metu). Sodros duomenimis kaltinamasis paskutinį kartą oficialiai Lietuvoje dirbo 2013 metais, šiuo metu nėra duomenų, kad J. S. dirbtų. Taip pat nustatyta J. S. atsakomybė lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, J. S. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. gruodžio 18 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad fiziniam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju J. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nepriklausė kaltinamajam. Byloje nustatyta, kad automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja yra R. K., o savininkas R. B. S.. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. apklausta kaip liudytoja nurodė, kad <...> 2024 metais R. B. S. paprašė, kad ji būtų jo automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja, nes jis pats neturi asmens kodo <...>. Apklaustas liudytoju R. B. S. parodė, kad automobilis „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, o šio automobilio valdytoja dar yra nurodyta R. K.. Pastaroji šiuo automobiliu nesinaudoja, bet ji kaip valdytoja buvo nurodyta, nes jis pats neturi asmens kodo, kuris reikalingas norint automobilį užregistruoti. Automobiliu naudojasi jis pats, taip pat kartais ir jo sūnus J. S., kuris 2024 m. gruodžio 13 d. išvyko į Vilnių, o 2024 m. gruodžio 14 d. jam nutiko nelaimė ir jis pareikalavo, kad sūnus grįžtų namo. <...> iš balso sūnus jam nepasirodė neblaivus, o ilgą laiką nesulaukęs sūnaus ėmė jo ieškoti ir sužinojo, kad jo sūnus būdamas neblaivus pateko į eismo įvykį ir yra sulaikytas. Taigi pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Porsche Cayenne“, 2014 m. vertė 26 350 Eur, kaltinamasis nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sutinka, jog būtų išieškota būtent ši nurodyta suma. Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo pagrįstumo. J. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivus, prieš įvykį vartojo alkoholį ir važiuodamas sukėlė eismo įvykį, o automobilis priklauso ne jam, o jo tėvui, vadinasi suprato, kad jis, būdama neblaivus, vairuoja svetimą transporto priemonę. Taigi J. S. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką ir pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, nors šiuo metu teismo turimais duomenimis jis oficialiai niekur nedirba, tačiau J. S. nurodė, kad sutinka, jog būtų išieškota visa automobilio vertė, t. y. 26 350 Eur, taigi teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo J. S. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 26 350 Eur.

Pažymėtina, kad J. S. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

J. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Nustatyti J. S. 6 (šešių) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti J. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. gruodžio 18 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 26 350 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų) – valstybės naudai.

J. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-2072-1217/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.