Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės A. A. ieškinį atsakovui V. K. (V. K.) dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, teikianti išvadą institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė A. A. ir atsakovas V. K. (V. K.) yra E. K. (E. K.), gimusio (duomenys neskelbtini) ir U. K., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Nuo 2018-2019 metų šalys gyvena skyrium, abu vaikai gyvena kartu su ieškove ir jos sutuoktiniu A. A..

Ieškovės teigimu, pradėjus gyventi skyrium atsakovas nustojo teikti išlaikymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-7346-1040/2021 patvirtinta V. K. (V. K.) ir A. A. taikos sutartis, pagal kurią V. K. (V. K.) įsipareigojo teikti kiekvieno vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, taip pat buvo nustatyta V. K. (V. K.) bendravimo tvarka su abiem vaikais (el. bylos priedo l.7-10). Po taikos sutarties patvirtinimo atsakovas išlaikymo toliau nemokėjo, ką patvirtina 2023 m. balandžio 5 d. antstolio G. B. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr.S-23-40-5451, kuriame nurodyta, kad vykdomosios bylos Nr.0040/22/01879 duomenimis išlaikymo įsiskolinimas (be antstolio vykdymo išlaidų) iki 2023 m. kovo 1 d. imtinai yra 5186,70 Eur (el. bylos priedo l.13-14).

Šeima Tarnybai dėl vaiko teisių pažeidimų yra žinoma, šiuo metu taikomas atvejo vadybos procesas šeimai. Tarnybos vyriausioji specialistė 2023 m. birželio 19 d. apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu buvo nustatyta, jog ieškovė gyvena 3 kambarių bute, kuris, ieškovės teigimu, nuosavybės teise priklauso jai. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Būstas su visais patogumais. Bendraujant ieškovė nurodė, kad vaikai turi atskirą kambarį, kuriame yra dviaukštė vaikiška lova, rašomasis stalas, darbo kėdė, vaikų daiktai, daug žaidimų ir žaislų. Kambarys jaukus, įrengtas pagal vaikų poreikius. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, buitinė technika bei reikalingi baldai. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu yra bedarbė. Jos mėnesio pajamas sudaro – apie 650 Eur/mėn. socialinė pašalpa ir gaunami vaikų pinigai. Pokalbio metu ieškovė nurodė, kad su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2018 metų. Pasak ieškovės, nors E. nėra biologinis atsakovo vaikas, pastarasis dažniau pasiimdavo E., o U. beveik neimdavo. A. teigimu, po buvimo pas atsakovą, E. pradėjo keistai elgtis – kalbėti, kad nori eiti „pas velnią“ ir pan. Nuo to laiko, pasak A., ji V. pasiimti E. neleidžia. Ieškovės teigimu, atsakovas moka išlaikymą 150-200 Eur/mėn. bendrai abiem vaikams. Tarnybos vyriausioji specialistė 2023 m. birželio 13 d. telefonu bendravo su atsakovu. Atsakovui buvo paaiškinta priežastis, kodėl turi apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje, ištirti buities sąlygas, tačiau atsakovas nurodė, jog nenori, kad būtų lankytasi jo gyvenamojoje vietoje, nes tai kelia konfliktines situacijas su sugyventine. Atsakovas pakomentavo ieškinį – „ką nori tegu daro, kam nervus gadintis, tegu daro ką nori, man vis vien”. Atsakovas nurodė, jog su nepilnamečiais vaikais E. K. (K.) ir U. K. nebendrauja; vaikams teikia po 150 Eur/mėn. išlaikymą. Atsakovas pasakojo, jog ieškovė yra jam sakiusi, jog E. yra ne jo biologinis vaikas, todėl vyras norėtų pasidaryti abiejų vaikų DNR ekspertizę ir įsitikinti dėl tėvystės. Teigė, jog paskutinį kartą su dukra U. matėsi prieš du mėnesius. Anot atsakovo, ieškovė neleidžia matytis su vaikais. Atsakovas nurodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini); būstas nuosavybės teise priklauso sugyventinei; 2 kambariai; apie 50 kv. m. Atsakovas nurodė, jog oficialaus darbo neturi, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Vaikai lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Pasak vaikų motinos, E. turi problemų dėl klausos (pusiau negirdi), taip pat berniukui yra nustatyti emocijų sutrikimai, skirtas gydymas. U. sveikatos problemų neturi. E. ir U. nurodė, kad jie gyvena su mama, močiute ir mamos vyru A.. Pasak vaikų, su tėčiu V. jie nebendrauja. Anot U., tėtis V. jau seniai jos nebeima, o E. nebeima, nes „mama jam neleidžia imti“. E. nurodė, kad mama tėčiui neleidžia jo pasiimti, kadangi vėliau E. „siaubingai elgiasi“ – keikiasi, neklauso. Vaikų teigimu, V. jiems pirko labai daug saldainių, o jiems po to skaudėdavo pilvus ir net būdavo „sunku nueiti į tualetą“. Vaikų teigimu, pas tėtį svečiuotis jiems patikdavo, o dabar nebepatinka, kadangi „tėtis jų nebeima ir tėtis padavė mamą į teismą“. Be to, pasak vaikų, tėtis labai daug keikiasi. Sesės ir brolio teigimu, „jeigu tėtis nesikeiktų, o jo draugė R. negertų alaus“, jie ir vėl norėtų pas tėtį svečiuotis. Pasak vaikų, „V. negeras, nes daug keikiasi, o jeigu nesikeiktų – būtų geras“.

Tarnybos teigimu, šeimai taikyti atvejo vadybos procesai nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d., nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki šios dienos, kurį koordinuoja VšĮ Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centras. Pažymi, jog 2023 m. birželio 19 d. Skyriuje yra registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimą, dėl kurio atliktas vaikų situacijos vertinimas, šiuo metu ištyrus visas aplinkybes vaikai grąžinti motinai, gyvena kartu su ja ir jos sutuoktiniu. Šeimai sudarytas Pagalbos planas, kurio, Tarnybos teigimu, ieškovė iš dalies laikosi, o iš dalies vykdo palaipsniui, tuo tarpu atsakovas nebendradarbiauja su vaiko teisių specialistais, nesivadovauja teikiamomis specialistų rekomendacijomis. Byloje nustatyta, kad bendraudamas tiek su vaikais, tiek su vaiko teisių apsaugos specialistais, tiek teisme naudoja atsakovas nenorminę leksiką (keiksmažodžius), nepripažįsta, kad toks elgesys daro neigiamą įtaką vaikams.

Visuma byloje ištirtų įrodymų, kitų byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimai patvirtina faktą, kad atsakovas V. K. (V. K.) reguliariai neteikia išlaikymo, yra susidaręs ir priverstine tvarka išieškomas didelis išlaikymo įsiskolinimas, šalių sutarto dydžio išlaikymą jis pradėjo mokėti tik iškėlus teisme bylą dėl neterminuoto valdžios apribojimo. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas siektų pakeisti savo elgesį, jis atsisako lankyti tėvystės įgūdžių kursus, nevertina kritiškai savo paties elgesio tiek bendraujant su vaikais, tiek su valstybės institucijų atstovais. Atsakovas nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, atsisako priimti vaiko teisių apsaugos specialistus jo gyvenamosios vietos sąlygų ištyrimui, išlaikymo vaikams reguliariai neteikia, taigi situacija yra iš esmės nepasikeitusi nuo 2023 m. liepos 25 d. pagalbos plano šeimai sudarymo. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo valios (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinant tai, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas vaikams, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, vaikų akivaizdoje naudoja keiksmažodžius, toleruoja bendravimo su vaikais metu kartu esančių asmenų alkoholio vartojimą, darytina išvada, jog atsakovo elgesys daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas stengiasi rūpintis vaikais kartais juos aplankydamas, mokėdamas sutarto dydžio išlaikymą tik iškėlus bylą dėl valdžios apribojimo, neleidžia spręsti dėl pokyčių realumo, atsakovo ketinimų rimtumo ir neįrodo, jog atsakovas iš esmės pakeitė savo elgesį bei gyvenimo būdą bei gali užtikrinti saugias ir tinkamas gyventi sąlygas savo nepilnamečiams vaikams. Teismo vertinimu, atsakovas nėra motyvuotas keisti savo elgesio, kurti saugią ir sveiką aplinką vaikams. Teismas sprendžia, kad atsakovas pareigos auginti vaikus nevykdė ir tinkamai nevykdo dėl savo kaltų veiksmų – nebendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos specialistais, nevykdo pagalbos plane iškeltų uždavinių, laiku neteikė išlaikymo. Atsakovas nepaneigė ieškovės išsakytų argumentų, kad ji viena (arba su sutuoktinio pagalba) rūpinasi vaikų ugdymo proceso užtikrinimu bei sveikatos priežiūra. Be to, iš byloje esančio 2023 m. birželio 19 d. vaikų nuomonės išsakymo akto matyti, jog vaikų akivaizdoje atsakovas keikiasi, su juo esanti draugė vartoja alkoholį. Toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas pavyzdys mažamečiams šalių vaikams.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas išlaikyti vaikus, žalingos įtakos vaikams savo amoraliu elgesiu darymą, nesirūpinimą vaikais. Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad artimiausiu metu susiklosčiusi padėtis gali pasikeisti.

Esant nurodytoms aplinkybėms neterminuotai apribotina atsakovo V. K. (V. K.) tėvo valdžia nepilnamečių vaikų E. K. (E. K.) ir U. K. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Apribojus tėvo valdžią atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau paliekama galimybė bendrauti ir matytis su vaiku, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.195 straipsniu, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžią. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, absoliuti ir imperatyvi, jos negalima atsisakyti, perleisti kitiems asmenims ar sustabdyti. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. K. (E. K.) ir U. K. iš atsakovo V. K. (V. K.) klausimas išspręstas 2021 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-7346-1040/2021.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovės atstovė pateikė įrodymus, kad už suteiktą antrinę teisinę pagalbą susidarė 390 Eur išlaidų. Teismas patyrė 26,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovo valstybei nepriteistinas.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punktą atsakovas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, byloje, kurio sprendžiamas klausimas dėl tėvo valdžios apribojimo. Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas mokėjimo (VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje nebuvo kreiptasi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovui, nenustačius tam būtinumo (CPK 404 straipsnio 4 dalis), tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymus principui, tai, kad tokio pobūdžio bylose tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl ir šioje byloje atsakovas atleistinas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Dėl to visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis), o iš atsakovo valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovui V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnaus E. K. (E. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukters U. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.