- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- 1-1014-870/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Nukentėjusysis
- J. M., N. B., E. S.
- Kaltinamasis
- A. V.
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lentvaris, Trakų raj., dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Skaidiškės, teistas 1 kartą 2002-06-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d. ir 278 str. 1 d. pataisos darbais be laisvės atėmimo 1 m darbovietėje, išskaičiuojant iš darbo užmokesčio 10 proc. valstybės naudai, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. V. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:
jis, 2012 m. gruodžio mėn. 28 d., apie 22.50 val., Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 2.93 promilės etilo alkoholio), be to, vairuojamu automobiliu važiuodamas dviejų eismo juostų Zigmantiškių gatvės važiuojamąja dalimi Galvės gatvės kryptimi pažeidė KET 105 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, 125 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ir 106 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, tai yra, apie 542 metrų atstumu nuo Vilniaus miesto administracinės ribos vairuojamu automobiliu važiuodamas Zigmantiškių gatve link Galvės gatvės pusės važiavo ne arčiau savo krypties eismo juostos dešiniojo krašto, o iš dalies išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, tokiais veiksmais sudarydamas kliūtį priešpriešiais savo krypties eismo juosta nuo Galvės gatvės pusės važiavusiam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam J. M., kuriai, siekiant išvengti transporto priemonių susidūrimo, pradėjus stabdyti vairuojamą automobilį ir pasukus jį į kairę, - į priešingos krypties eismo juostą, jis, prieš keisdamas pirminę savo važiavimo kryptį, neįsitikino savo veiksmų saugumu ir vairuojamu automobiliu grįždamas į savo važiavimo krypties link Galvės gatvės pusės eismo juostą automobilio dešinės pusės priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinę dalį. Šio eismo įvykio metu, susidūrus transporto priemonėms, dėl patirtų sužalojimų automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai J. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o šio automobilio keleivėms N. B. ir E. S. – nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat sugadinti automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis J. M., ir automobilis „Mercedes Benz 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis A. J..
Kaltinamasis A. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltę prisipažįsta iš dalies. Jis 2012-12-28 d., apie 23.00 val., automobiliu „Mercedes Benz 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – MB), važiavo Zigmantiškių gatvės vienintele savo eismo krypties juosta nuo Lentvario pusės link Vilniaus. Jis važiavo įjungęs artimųjų šviesų žibintus, buvo prisisegęs saugos diržu. Priekyje jo automobilių nebuvo. Kadangi kelias ten siauras, skiriamosios juostos nėra, buvo tamsus paros metas, šalikelės buvo slidžios, mašinų nebuvo, todėl jis važiavo arčiau kelio vidurio, bet ne priešpriešine eismo juosta. Važiuodamas pastebėjo priešpriešiais atvažiuojantį automobilį ir jis stengėsi pasitraukti kiek įmanoma arčiau kelio dešiniojo kelio krašto. Kai priešpriešine eismo juosta važiavęs automobilis priartėjo, jis pastebėjo, kad jis yra nežymiai įvažiavęs į jo eismo juostą, todėl jis dar labiau pradėjo trauktis arčiau kelio dešiniojo krašto. Jis negali pasakyti, ar prieš susidūrimą jis stabdė automobilį, tačiau, jo vertinimu, automobiliai susidūrė jo eismo juostoje, arčiau dešiniojo kelkraščio. Susidūrimo metu jo vairuojamas automobilis priekine dalimi atsitrenkė į priešpriešiais važiavusio automobilio „VW Golf“ priekinę dalį. Po to, automobilis „VW Golf“ dar apsisuko. Eismo įvykio metu kitų automobilių nebuvo. Kiti automobiliai į įvykio vietą atvažiavo vėliau, jau po įvykio. Eismo įvykio dieną, t.y. 2012-12-28 d., alkoholio jis nevartojo. Alkoholinius gėrimus paskutinį kartą gėrė prieš parą iki įvykio. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis paaiškino, kad jis kaltas dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus, bet važiavo saugiai, neviršydamas greičio. Dėl eismo įvykio, jo manymu, yra nekaltas, pamatęs priešpriešais atvažiuojantį automobilį, kuris buvo šiek tiek įvažiavęs į jo eismo juostą, stengdamasis išvengti avarijos, elgėsi pagal taisykles, traukėsi kiek įmanoma link dešiniojo kelkraščio. Jo vertinimu, dėl avarijos kalta automobilio VW „Golf“ vairuotoja. Ten siauras kelias, šalikeliai slidūs, visos mašinos važiuoja beveik per vidurį kelio, prasilenkiant pasislenka kuo dešiniau. Jis neteigia, kad ji pilnai važiavo jo juosta. Jis pasitraukė kuo dešiniau, o mašina jam atlėkė iš priekio.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. M. paaiškino, kad 2012-12-28 d., apie 22.40 val., jai priklausančiu automobiliu “VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Zigmantiškių gatve iš darbo į namus. Kartu su ja važiavo E. S., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje ir N. B., kuri sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje. Važiavo apie 70 km/h greičiu, savo eismo juosta, arčiau jos dešiniojo krašto. Buvo sutemę, kelio atkarpa neapšviesta, kelio danga slidi. Ji važiavo įjungusi artimąsias žibintų šviesas. Važiuodama iš tolo pastebėjo priešpriešais atvažiuojantį automobilį su įjungtomis tolimosiomis šviesomis, jas apakino, ji stengėsi į jį nežiūrėti, iš karto sumažino važiavimo greitį, kad galėtų saugiai prasilenkti su tuo automobiliu ir, kai pakėlė akis, pamatė, kad jis važiuoja tiesiai į ją. Sukti į dešinę nebuvo kur, nes šalikelėje buvo pusnis ir griovys, kairėje buvo tuščia, todėl pasuko vairą į kairę prieš pat susidūrimą, taip stengdamasi išvengti tiesioginio susidūrimo. Iškart po to įvyko susidūrimas. Kadangi viskas įvyko labai greitai, ji iš karto nesuprato, kokiomis dalimis susidūrė automobiliai, bet po susidūrimo jos automobilis sustojo griovyje. Apie eismo įvykį ji telefonu pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Pirmieji į įvykio vietą atvyko priešgaisrinės tarnybos darbuotojai, po to medikai ir policijos pareigūnai iš Trakų. Policijos pareigūnų akivaizdoje priešgaisrinės tarnybos darbuotojai nušlavė kelią. Ji mano, kad dėl eismo įvykio yra kaltas priešpriešiais važiavusio automobilio vairuotojas, kadangi jis išvažiavo į jos važiavimo krypties eismo juostą. Ji važiavo savo eismo juosta, o kur įvyko susidūrimas, jau buvo lygus kelias. Kelyje yra skiriamoji juosta, bet kadangi buvo tamsu, slidu, jos gal ir nesimatė. Susidūrimas, jos manymu, įvyko maždaug kelio viduryje, per tą skiriamąją juostą.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. B. paaiškino, kad 2012-12-28 d., apie 23 val., važiavo su J. M. ir E. S. iš darbo į namus. Važiavo J. M. automobiliu, ji vairavo. E. S. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o ji galinėje sėdynėje. Buvo sutemę, kritulių nebuvo, bet važiuojamosios dalies danga buvo slidi. Vienu metu pastebėjo priešinga kryptimi artėjančio automobilio žibintų šviesas. Jos jas visas apakino. J. M. pasakė „ką jis daro“, sumažino greitį ir praktiškai iš karto po to įvyko susidūrimas. Automobiliai, jos supratimu, susidūrė jų važiavimo krypties eismo juostoje. Susidūrimo metu priešinga kryptimi važiavęs automobilis, kaip vėliau sužinojo “Mercedes Benz”, priekine dalimi atsitrenkė į jų automobilio priekinę dalį, po ko jų automobilį dar apsuko. Po susidūrimo abu automobiliai atsidūrė griovyje. Akivaizdžiai matėsi, kad šio automobilio vairuotojas buvo neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Įvykio metu jai nestipriai buvo sutrikdyta sveikata, be to, sulaužyti akiniai. Ji mano, kad kaltas A. V., kadangi jis važiavo su įjungtomis ilgomis šviesomis, jos buvo visos apakintos, o taip nesielgiama kelyje. Jos laikėsi savo juostos, buvo pasnigę, slidu ir važiavo labai lėtai. Sukti į priešingą eismo juostą nebuvo prasmės.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. S. paaiškino, kad važiavo po darbo namo. Sėdėjo prie vairuotojos dešinėje pusėje. Viskas labai greitai įvyko. Ji tik atsimena, kad važiavo nelabai greitai. Jas apakino iš priešais važiavęs automobilis, jis važavo jų pusėje, suprato, kad įvyks avarija. Tiesiog užmerkė akis ir tiek. Buvo prispausta. Važiavo dešine juosta, savo puse. Ji matė, kad prieš jas buvo automobilis, jis apakino. Kai atsigavo, trūko oro, buvo praradusi sąmonę.
Teisiamajame posėdyje liudytojas O. D. (pareigūnas) paaiškino, kad įvyko eismo įvykis Zigmantiškių gatvėje, siuntė juos, kadangi galvojo, jog bus Fabriko gatvė. Jie buvo ten, kol atvyko operatyvinė grupė iš Vilniaus. Paties įvykio neformino. Kiek pamena abu automobiliai, jeigu žiūrėti nuo Lentvario po dešine puse kelkraštyje. Automobiliai nebuvo patraukti, bet jie abu dešinėje kelio pusėje. Kiek buvo važiuojamojoje dalyje, kiek už važiuojamosios dalies krašto negali pasakyti. Kadangi eismas buvo pakankamai buvo intensyvus, ant kelio mėtėsi kažkokios automobilių dalys, pustė, buvo sudėtingos eismo sąlygos, todėl jie buvo labiau susikoncentravę į eismo reguliavimą. Pareigūnas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius t. 1, b. l.42.
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. M. paaiškino, kad iš karto po įvykio paskambino M. ir paprašė pagalbos. Jie pažįstami, mokėsi vienoje mokykloje. Jis tuo metu turėjo techninės pagalbos automobilį, sakė, kad jos automobilis nevažiuoja. Jelenos mašina stovėjo griovyje, o “mersas” stovėjo šalikelėje. Viena mašina nuo kitos buvo ne mažu atstumu. Tuo metu ji nelabai ką galėjo papasakoti, ji buvo streso būsenoje, jis ne iškarto suprato, kur įvyko įvykis. Kai atvažiavo nebuvo jokių pareigūnų, todėl paskambino į BPC, patikslino duomenis. Kito automobilio vairuotojas bandė sakyti, kad Jelena sukėlė įvykį, bet jis nerišliai kalbėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas.
Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas V. V. (kuris pateikė pateikė specialisto išvadą byloje) paaiškino, kad buvo stengiamasi sumodeliuoti automobilių susidūrimą, kad automobiliai po susidūrimo judėtų į tas padėtis, kuriose buvo užfiksuoti. Toks yra kompiuterinio modeliavomo tikslas (5 pav.). Kaip matyti, susidūrimas įvyko automobilio Golfas važiavimo krytimi priešpriešinėje juostoje, lygiagrečiai išilginei ašiai. Buvo nustatyta, kad MB turėjo judėti 90 km/h, o Golf 20 km/h. MB ne tik sustabdė, bet ir atbloškė atgal, tai faktas, kad to automobilio greitis yra ženkliai didesnis. Būtent, kad liečia priešpriešinį susidūrimą, sunku nustatyti, kas sukėlėjas, kas pirmas išvažiavo (MB išvažiavo, o Golfo vairuotoja nusuko į priešpiršinį ar atvirkščiai golfas važiavo priešpriešinia ir MB irgi priešpriešinia eismo juosta, o prieš įvykį grįžinėjoį savo pusę. Įtikinamesnė aplinkybė, kad buvo pirmas variantas. Gali teismui pasakyti, kad nagrinėjant kas pirmas į priešpiešinio eismo juostą įvažiavo nustatyta, kad MB prieš susidūrimą dalinai važiavo priešpriešine eismo juosta, o kai sukelia grėsmę, tai jis nusuka, o šiuo atveju būtų, kad Golfui sukėlus grėsmę, MB link kliūties pats suko. Būtent iš objektyvių duomenų negalima nustatyti, kas sukėlė grėsmę. Nė vienas nevažiavo dešine puse, todėl judėdami priešpriešais ir tai sąlygojo abiejų veiksmai. Golfo vairuotoja turėjo stabdyti savo eismo juostoje, bet tai nėra pagrindinė salyga. Tiek vienas, tiek kitas padarė veiksmų, kurie prieštarauja KET. Pagrindinė sąlyga to vairuotojo, kuris pirmas išvažiavo į priešpriešinę, be to iš objektyvių duomenų nėra galimybės nustatyti. Nėra objektyvių duomenų, kas vyko iki įvykio, bet nagrinėjant tokią aplinybę, kad MB išvažiuoja ir važiuoja, golfas pamato, nusuka į priešpriešinį, MB supranta, kad važiuoja priešpriešais, bando sugrįžti ir tada jis susiduria. Tai būtų logiška, o ar taip buvo iš objektyvių duomenų negali pasakyti. Golfas išvažiuoja pirmas, nusuka į priešpiešinę, bet ne saugiai pravažiuoja, bet kažkodėl grįžinėja ir susiduria. Logiškai tai sunkiai paaiškinami MB vairuotojo veiksmai. Golfas prieš susidūrimą važiavo visai priešpiešine. Abu nevažiavo važiuojamosios dalies arčiau dešinio krašto. Ekspertai absoliučiai į girtumą nekreipia dėmesio, žmogiškieji faktoriai išvadai įtakos neturi, jie to nevertina. Nėra nustatyta, kad vairuotojas, kuris neblaivus daro viską blogai. Greitis nustatytas susidūrimo metu. Nėra pėdsakų padangų prieš susidūrimą, kad stabdė, tai tiesiog koks buvo greitis prieš eismo įvykį negalima nustatyti. Jeigu sako (nukentėjusioji M.) prieš 50 metrų, tai 3-5 s prieš susidūrimą, turėjo būti priimti tie veiksmai. Viskas logiška iš Golf vairuotojos pusės, jeigu MB važiavo priešpriešine juosta. Jeigu tokių veiksmų nebuvo, yra kita versija, kad abu važiuoja ant kelio vidurio ir abiejų sąlygojo eismo įvykio kilimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. V. paaiškino, kad 2012-12-28 d., apie 23.00 val., vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo draugės patėviui, t.y. A. J., apie 50-60 km/h greičiu važiavo iš Lentvario link Vilniaus pusės. Tuo metu buvo sutemę, nesnigo. Važiavo įjungęs artimųjų šviesų žibintus, buvo prisisegęs saugos diržu. Priekyje jo automobilio ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių nebuvo. Važiuojant pastebėjo priešpriešiais atvažiuojantį automobilį. Kadangi minėtoje kelio atkarpoje kelias buvo siauras, jis vairuojamą automobilį stengėsi patraukti arčiau kelio dešiniojo krašto. Kai priešpriešiais važiavęs automobilis priartėjo, jis pastebėjo, kad šis automobilis, kaip vėliau sužinojo – „VW Golf“, yra nežymiai įvažiavęs į jo važiavimo krypties eismo juostą. Dėl minėtos priežasties, jis dar labiau vairuojamu automobiliu pradėjo trauktis arčiau kelio dešiniojo krašto. Negali nurodyti ar prieš transporto priemonių susidūrimą, jis stabdė vairuojamą automobilį, tačiau gali tvirtinti, kad automobiliai susidūrė jo važiavimo krypties eismo juostoje, arčiau dešiniojo kelkraščio. Susidūrimo metu jo vairuojamas automobilis priekine dalimi atsitrenkė į priešpriešiais važiavusio automobilio „VW Golf“ priekinę dalį. Po to, automobilis „VW Golf“ dar apsisuko. Eismo įvykio metu ties įvykio vieta kitų automobilių, be jo vairuojamo automobilio ir automobilio „VW Golf“, nebuvo. Kiti automobiliai į įvykio vietą atvažiavo vėliau, jau po įvykio. Eismo įvykio dieną, t.y. 2012-12-28 d., alkoholio nevartojo. Alkoholinius gėrimus paskutinį kartą gėrė prieš parą iki įvykio. Mano, kad dėl eismo įvykio yra kalta kito automobilio, t.y. „VW Golf“, vairuotoja, nes ji išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Eismo įvykio metu nukentėjo, todėl po įvykio buvo pristatytas į VšĮ RVU ligoninę (b.l. 132). A. V. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo 2013-01-07 d. liudytojo apklausos metu (apklaustas LR BPK 82 str. 3 d. numatyta tvarka) duotus parodymus, kurie iš esmės analogiški vėliau,- 2013-12-30 d., duotiems įtariamojo apklausos metu. Šio tyrimo veiksmo metu A. V. nurodė, kad vairuojamu automobiliu važiuodamas Zigmantiškių gatvės vienintele savo eismo krypties juosta nuo Lentvario pusės, jis pamatė priešpriešiais atvažiuojančio automobilio („VW Golf“) žibintų šviesas, kai tarp automobilių buvo apie 264,3 m atstumas. Kai tarp automobilių buvo apie 49,7 m atstumas, jis pamatė, kad priešpriešiais važiuojantis automobilis yra nežymiai, - apie 0,3 m atstumą, įvažiavęs į jo važiavimo krypties eismo juostą. Iškart po to, jis pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį ir trauktis dešiniau, tačiau jo važiavimo krypties eismo juostoje, kelio pločio atžvilgiu – apie 2,6 m atstumu nuo kelio vidurio, įvyko transporto priemonių susidūrimas. Po susidūrimo, abu automobiliai sustojo dešiniajame kelkraštyje, žiūrint pirmine jo važiavimo kryptimi (t. 1, b.l. 125-128).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M. paaiškino, kad 2012-12-28 d., apie 22.40 val., vairuojamu jai priklausančiu automobiliu “VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Zigmantiškių gatve iš darbo į namus. Kartu su ja važiavo E. S., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, ir N. B., kuri sėdėjo galinėje keleivio vietoje. Visos buvo prisisegusios saugos diržais. Važiavo 70 km/h neviršijančiu greičiu, savo judėjimo krypties eismo juosta, arčiau jos dešiniojo krašto. Buvo sutemę, kelio atkarpa neapšviesta, kelio danga slidi. Važiavo įjungusi artimąsias žibintų šviesas. Važiuodama iš tolo pastebėjo priešpriešiais atvažiuojantį automobilį su įjungtomis tolimosiomis šviesomis. Ji sumažino važiavimo greitį iki 50 km/h, kad galėtų saugiai prasilenkti su šiuo automobiliu. Likus iki šio, priešpriešiais atvažiuojančio automobilio apie 10 metrų atstumui, ji pamatė, kad automobilis artėja jos važiavimo krypties eismo juosta, t.y. važiuoja priešinga jo judėjimo krypčiai eismo juosta. Kai tai suvokė, ji, siekdama išvengti tiesaus automobilių susidūrimo priekinėmis dalimis, tuo pačiu – išvengti sunkesnių pasekmių, pradėjo stabdyti savo automobilį ir intuityviai pasuko vairą į kairę. Iškart po to įvyko transporto priemonių susidūrimas. Nesuprato kokiomis dalimis susidūrė automobiliai. Po susidūrimo jos automobilis sustojo griovyje. Iškart apie eismo įvykį telefonu pranešė bendrajam pagalbos centrui. Dar būdama automobilyje, ji pastebėjo, kad kitame automobilyje už vairo sėdi vyras. Kai pastarasis išlipo iš automobilio, ji pagal jo svirduliuojančią eiseną suprato, kad vairuotojas neblaivus. Vienu metu šis vyras atsisėdo į savo automobilį ir bandė jį užvesti. Jai pradėjus šaukti, įvykio vietoje jau po eismo įvykio sustoję vaikinai ištraukė vairuotoją iš automobilio. Antrą kartą šis vairuotojas bandė pasišalinti, kai jau buvo atvykę priešgaisrinės tarnybos darbuotojai. Tuo metu, vairuotojas bandė pasišalinti laukais, tačiau vėl buvo sulaikytas. Vėliau jis buvo perduotas atvykusiems policijos pareigūnams. Pirmieji į įvykio vietą atvyko priešgaisrinės tarnybos darbuotojai, po to medikai ir policijos pareigūnai iš Trakų. Pastarieji nurodė, kad įvykis kilo ne jų teritorijoje, todėl reikia laukti pareigūnų iš Vilniaus. Policijos pareigūnų akivaizdoje priešgaisrinės tarnybos darbuotojai nušlavė kelią. Mano, kad dėl eismo įvykio yra kaltas priešpriešiais važiavusio automobilio vairuotojas, kadangi jis pirmas išvažiavo į jos važiavimo krypties eismo juostą ir ja judėjo link jos. Minėtas įvykio aplinkybes nurodė ir įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Eismo įvykio metu nukentėjo, be to, buvo apgadintas jai priklausantis automobilis bei įvykio metu vilkėta striukė. Patirtą žalą vertina kaip nedidelę. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipsis į įvykio kaltininko draudimo kompaniją, civilinio ieškinio byloje nereikš (t. 1, b.l. 90-91). J. M. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo 2013-01-08 d. liudytojo apklausos metu (apklausta LR BPK 82 str. 3 d. numatyta tvarka) duotus parodymus, kurie iš esmės analogiški duotiems vėliau,- 2013-09-09 d., ją apklausiant nukentėjusiąja. Šio tyrimo veiksmo metu J. M. nurodė, kad vairuojamu automobiliu apie 70 km/h greičiu važiuodama Zigmantiškių gatvės vienintele savo eismo krypties juosta Lentvario gatvės kryptimi, ji pamatė priešpriešiais atvažiuojančio automobilio („Mercedes Benz“) tolimąsias žibintų šviesas nemažesniu atstumu nei 224 m (atstumas tarp jos automobilio ir priekyje buvusio įvažiavimo į dešinėje nuo kelio esančią sodybą). Sumažinusi greitį iki 50 km/h, nemažesniu nei 36 m atstumu (atstumas tarp jos automobilio ir priekyje buvusio įvažiavimo į dešinėje nuo kelio esančią sodybą), ji pastebėjo, kad priešpriešiais atvažiuojantis automobilis važiuoja jos važiavimo krypties eismo juosta. Automobilių susidūrimas įvyko jos važiavimo krypties eismo juostoje, apie 5,5 m atstumu už įvažiavimo į dešinėje nuo kelio esančią sodybą, žiūrint jos važiavimo kryptimi. Po susidūrimo, abu automobiliai buvo nublokšti į kairįjį kelkraštį, žiūrint jos važiavimo kryptimi, ir sustojo apie 21,8 m atstumu iki minėto įvažiavimo (t. 1, b.l. 85-89).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. S. paaiškino, kad 2012-12-28 d., apie 22.45 val., jau sutemus, sėdėdama priekinėje keleivio vietoje, važiavo bendradarbės J. M. vairuojamu automobiliu “VW Golf”. Galinėje keleivio vietoje sėdėjo N. B.. Jos buvo prisisegusios saugos diržais. Iš Trakų kelio įvažiavus į Zigmantiškių gatvę, J. M. vairuojamu automobiliu važiavo savo eismo juosta ir laikėsi arčiau jos dešiniojo krašto. Kokiu greičiu buvo važiuojama, ji tiksliai nurodyti negali, tačiau atrodo, kad apie 50 km/h. Važiuojant pastebėjo priešpriešiais atvažiuojančio automobilio žibintų šviesas. J. M. pasakė – „turbūt bus smūgis“. Tada ji rankomis užsidengė veidą, iškart po to įvyko transporto priemonių susidūrimas. Viskas įvyko labai greitai, nepajuto, kad prieš susidūrimą J. M. būtų keitusi vairuojamo automobilio važiavimo greitį ar kryptį. Po susidūrimo, abu automobiliai atsidūrė griovyje. Po įvykio, jai dar sėdint automobilyje, ji girdėjo, kad į jų automobilį atsitrenkusio automobilio, kaip vėliau sužinojo – “Mercedes Benz”, vairuotojas bandė pabėgti iš eismo įvykio vietos, bet jį pagavo į įvykio vietą atvykę priešgaisrinės tarnybos vyrai. Įvykio vietoje minėto automobilio vairuotojas ant jų šaukė, kad esą jos nemoka važinėti. Įvykio metu nukentėjo, todėl po įvykio buvo pristatyta į VšĮ RVU ligoninę (t. 1, b.l. 70,74). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji E. S. paaiškino, kad laikosi anksčiau duotų parodymų. Taip pat, E. S. nurodė, kad eismo įvykio metu patirtą turtinę žalą vertina kaip nedidelę, nes pirko tik vaistus, kuriems įsigyti išleido apie 80 Lt sumą. Dėl visos patirtos žalos kreipsis į draudimo bendrovę, kurioje civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta eismo įvykio kaltininko vairuota transporto priemonė, su tuo susiję duomenys jai suteikti. Dėl minėtos priežasties civilinio ieškinio byloje nereikš. A. V. atžvilgiu jokių turtinio ar neturtinio pobūdžio pretenzijų nereiškia ir nereikš. Ji išvyksta dirbti ir gyventi į Vokietiją, todėl jos atvykimas tyrimo veiksmų atlikimui ar į teismą bus apsunkintas. Į Lietuvą planuoja grįžti tik pavasarį. Dėl minėtos priežasties prašo jos nekviesti susipažinti su bylos medžiaga pabaigus tyrimą ir į teismo posėdžius. Jei byla teisme bus nagrinėjama jai nedalyvaujant, nebus pažeistos jos, kaip nukentėjusiosios, teisės. Jei vis tiek bus šaukiama tyrimo veiksmų atlikimui ar į teismą, prašo siųsti šaukimus ir pranešimus jos nurodytu adresu į Vokietiją bei papildomai – į jos nurodytą elektroninį paštą (t. 1, b.l. 73).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. B. paaiškino, kad 2012-12-28 d., apie 22.45 val., sėdėdama galinėje keleivio vietoje, važiavo bendradarbės J. M. vairuojamu automobiliu “VW Golf”. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo E. S.. Jos važiavo iš darbo į namus. Išsukusi iš Trakų kelio į Zigmantiškių gatvę, J. M. vairuojamu automobiliu apie 50-60 km/h greičiu važiavo savo krypties eismo juosta, laikėsi arčiau dešiniojo jos krašto. Tuo metu buvo sutemę, kritulių nebuvo, važiuojamosios dalies danga buvo slidi. Vienu metu pastebėjo priešinga kryptimi artėjančio automobilio žibintų šviesas. Beveik tuo pat metu pajuto, kad jų automobilio greitis pradėjo mažėti, o jį vairuojanti J. M. pasakė – „ką jis daro“. Netrukus įvyko transporto priemonių susidūrimas. Automobiliai susidūrė jų važiavimo krypties eismo juostoje. Susidūrimo metu priešinga kryptimi važiavęs automobilis, kaip vėliau sužinojo – “Mercedes Benz”, priekine dalimi atsitrenkė į jų automobilio priekinę dalį, po ko jų automobilį dar apsuko. Po susidūrimo abu automobiliai atsidūrė griovyje. Po įvykio automobilio “Mercedes Benz” vairuotojas bandė porą kartų pabėgti iš eismo įvykio vietos, tačiau jį pagaudavo į įvykio vietą atvykę priešgaisrinės tarnybos vyrai. Akivaizdžiai matėsi, kad šio automobilio vairuotojas buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Kadangi eismo įvykio metu nukentėjo, po įvykio buvo pristatyta į VšĮ RVU ligoninę, vėliau gydėsi Lentvario ambulatorijoje (b.l. 59,65). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji N. B., papildydama savo anksčiau duotus parodymus, parodė, kad kai pirmą kartą pastebėjo priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, šis važiavo jų važiavimo krypties eismo juosta. Po to, J. M. pasakė – “ką jis daro” ir pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį. Įvykio metu nukentėjo, t.y. jai buvo sutrikdyta sveikata, be to, sulaužyti akiniai, tačiau patirtą žalą vertina kaip nedidelę. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipsis į įvykio kaltininko draudimo kompaniją (t. 1, b.l. 64).
Iš Valstybinės TMT prie LR teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 12194/12(01) matyti, kad eismo įvykio metu J. M. buvo blaivi (jos kraujyje etilo alkoholio nerasta) (t. 1, b.l. 82).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 41/13(01), nustatyta, kad eismo įvykio metu J. M. patyrė poodines kraujosruvos veide, krūtinėje ir kojose. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu kontaktuojant su automobilio salono dalimis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b.l. 92-93).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto (vyresn. eksperto J. M. P.) pateiktos teismo medicinos specialisto išvados nustatyta, kad eismo įvykio metu N. B. patyrė dešinio stipinkaulio galvutės ir nosies kaulų lūžius bei kraujosruvą dešiniajame viršutiniame voke. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų ir stipinkaulio lūžių sveikata sutriko ilgam (ilgiau 10 d.) (t. 1, b.l. 66).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto (vyresn. eksperto J. M. P.) pateiktos teismo medicinos specialisto išvados nustatyta, kad eismo įvykio metu A. V. patyrė krūtinkaulio lūžimą. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu, galimai eismo įvykio metu kontaktuojant su automobilio vairu ar/ir kitomis salono vidaus dalimis. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes krūtinkaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgam (ilgiau 10 d.) (t. 1, b.l. 150).
Iš Valstybinės TMT prie LR teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2504/12(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu A. V. buvo neblaivus (jo kraujyje rasta 2.93 promilės etilo alkoholio). Kraujyje opijatų, kokaino ir jo metabolitų, benzodiazepinų nerasta (t. 1, b.l. 122).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto (vyresn. eksperto J. M. P.) pateiktos teismo medicinos specialisto išvados nustatyta, kad eismo įvykio metu E. S. patyrė 11-o kairės pusės šonkaulio lūžį. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu, kuriuo galėjo būti ir saugos diržas. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata sutriko ilgam (ilgiau 10 d.) (b.l. 75).
Eismo įvykio vietos apžiūrų ir transporto priemonių apžiūrų metu buvo nustatyta, kad 2012-12-28 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, Zigmantiškių gatvės važiuojamojoje dalyje, apie 542 m atstumu nuo Vilniaus miesto administracinės ribos (nuo ženklo “Vilniaus miestas”). Bendras gatvės važiuojamosios dalies plotis ties eismo įvykio vieta yra 5,5 m. Eismo juostos, skirtos važiuoti nuo Lentvario link Galvės g. (t.y. nustatyta pirmine A. V. važiavimo kryptimi), plotis yra 3 m, priešingos krypties eismo juostos – 2,5 m. Ties įvykio vieta, Zigmantiškių gatvės važiuojamoji dalis kertasi su įvažiavimu į kairėje nuo kelio esančią sodybą, žiūrint nuo Lentvario link Galvės g. (t.y. nustatyta pirmine A. V. važiavimo kryptimi). Šioje kelio atkarpoje važiuojamoji dalis neapšviesta, maksimalus leistinas greitis – 90 km/h. Važiuojamosios dalies danga šlapia, už jos ribų prisnigta. Eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės, t.y. A. V. vairuotas automobilis „Mercedes Benz 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – A. J., gim. 1957 m.; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas UAB DK „PZU Lietuva“, draudimo liudijimo ser. ir Nr. (duomenys neskelbtini); techninė apžiūra atlikta) ir J. M. vairuotas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – J. M., gim. 1977 m., civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas „BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje; techninė apžiūra atlikta) stovėjo dešiniajame kelkraštyje, žiūrint nuo Lentvario link Galvės g. (t.y. nustatyta pirmine A. V. važiavimo kryptimi), apie 0,8 -1,1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto, kelio ilgio atžvilgiu – apie 542 m atstumu už Vilniaus miesto administracinės ribos (už ženklo “Vilniaus miestas”), tuo pačiu – apie 12 m atstumu už įvažiavimo į kairėje nuo kelio esančią sodybą, žiūrint nuo Lentvario link Galvės g. (t.y. nustatyta pirmine A. V. važiavimo kryptimi). Automobilis „VW Golf“ stovėjo skersai kelio važiuojamosios dalies išilginės ašies atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas važiuojamosios dalies kryptimi. Išilgai kelio važiuojamosios dalies išilginės ašies atžvilgiu, priekine dalimi įsirėmęs į automobilio „VW Golf“ kairiojo šono priekinę dalį, stovėjo automobilis „Mercedes Benz 190“. Abu automobiliai buvo sugadinti, pagrindiniai apgadinimai lokalizuojasi jų priekinėse dalyse. Ant važiuojamosios dalies dangos, kelio pločio atžvilgiu – eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo Lentvario link Galvės g., prie pat priešingos krypties eismo juostas skiriančios linijos, kelio ilgio atžvilgiu – tarpe tarp įvažiavimo į kairėje nuo kelio esančią sodybą ir apie 12 m atstumu už jo, žiūrint nuo Lentvario link Galvės g., esančios susidūrusių automobilių buvimo vietos, buvo rastas apie 0,3 m ilgio įbrėžimas, kuris buvo įstrižas kelio išilginės ašies atžvilgiu, t.y. iš kairės į dešinę, žiūrint nuo Lentvario link Galvės g. (t. 1, b.l. 8-25, 33-38).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) 2013-06-03 specialisto išvados Nr. 11-990(13) (specialistas V. V.) matyti, kad nustatytos eismo įvykio mechanizmo aplinkybes. Automobilis „Mercedes Benz 190“ prieš pat susidūrimą ir susidūrimo metu judėjo kryptimi iš kairės į dešinę, t.y. iš priešpriešinio eismo juostos į važiuojamosios dalies dešinę pusę. Prieš nusukdamas į dešinę, automobilis „Mercedes Benz 190“ važiavo priešpriešinio eismo juosta galiniu kairės pusės ratu nemažesniu nei 0,8 m atstumu nutolęs nuo kelio ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas. Po susidūrimo, automobilis „Mercedes Benz 190“ judėjo į priekį kryptimi taip pat iš kairės į dešinę link dešinio kelkraščio, žiūrint automobilio „Mercedes Benz 190“ važiavimo kryptimi. Automobilis „VW Golf” prieš pat susidūrimą ir susidūrimo metu judėjo priešpriešinio eismo juosta trajektorija, artima kelio išilginei ašiai. Po susidūrimo, automobilis „VW Golf” buvo atmuštas atgal, judėjo kryptimi iš kairės į dešinę bei sukosi pagal laikrodžio rodyklę, žiūrint automobilio „Mercedes Benz 190“ važiavimo kryptimi. Automobiliai „Mercedes Benz 190“ ir „VW Golf” susidūrė važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, ties kelio kairėje pusėje esančiu įvažiavimu į kiemą, žiūrint automobilio „Mercedes Benz 190“ važiavimo kryptimi. Specialistas taip pat nustatė, kad transporto priemonių susidūrimo metu automobilio „Mercedes Benz 190“ greitis buvo apie 90 km/h, o automobilio „VW Golf” greitis – apie 20 km/h. Nebuvo galimybės nustatyti kokie buvo automobilių greičiai prieš eismo įvykį. Specialistas, remdamasis nustatytomis įvykio aplinkybėmis, konstatavo buvus sekančią eismo įvykio eigą. Automobilio „Mercedes Benz 190“ vairuotojas A. V., judėdamas iš priešpriešinio eismo juostos į kelio važiuojamosios dalies dešinę pusę apie 90 km/h greičiu, ties kelio kairėje pusėje esančiu įvažiavimu, susidūrė su priešpriešiais priešpriešinio eismo juosta apie 20 km/h greičiu važiavusiu automobiliu „VW Golf”. Automobiliai „Mercedes Benz 190“ ir „VW Golf” susidūrė priekinės dalies dešiniosiomis pusėmis, persidengdami apie 0,8 – 0,9 m. Susidūrimo metu tarp automobilių priekinių dalių plokštumų buvo mažas smailus kampas, atviras link automobilio „VW Golf” kairiojo šono. Po susidūrimo automobilis „Mercedes Benz 190“ judėjo į priekį ir iš kairės į dešinę link dešinio kelkraščio, o automobilis „VW Golf” buvo atmuštas atgal, judėjo kryptimi iš kairės į dešinę link dešiniojo kelkraščio bei sukosi pagal laikrodžio rodyklę. Automobiliai sustojo padėtyse, užfiksuotose eismo įvykio vietos plane. Vertindamas kaip vairuotojai privalėjo elgtis iškilus grėsmei eismo saugumui, specialistas nurodė, kad:
- automobilio „Mercedes Benz 190“ vairuotojas A. V. privalėjo važiuoti važiuojamosios dalies dešine puse, arčiau dešiniojo jos krašto, o iškilus grėsmei eismo saugumui, kitai transporto priemonei įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, turėjo stabdyti savo automobilį važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, arčiau dešiniojo jos krašto;
- automobilio „VW Golf” vairuotoja J. M. privalėjo važiuoti važiuojamosios dalies dešine puse, arčiau dešiniojo jos krašto, iškilus grėsmei eismo saugumui, kitai transporto priemonei įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, turėjo stabdyti savo automobilį važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, arčiau dešiniojo jos krašto.
Įvertinęs tyrimo metu nustatytus duomenis, specialistas padarė išvadą, kad buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad priešpriešinio prasilenkimo metu automobilio „Mercedes Benz 190“ vairuotojas A. V. ir automobilio „VW Golf” vairuotoja J. M. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir dėl to susidūrė. Nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, nebuvo galimybės (t. 1, 114-119).
LTEC Techninių ekspertizių skyriaus vyriaus. ekspertas V. V., atsakydamas į ikiteisminio tyrimo pareigūno klausimus, susijusius su jo pateikta specialisto išvada, paaiškino, kad jei prieš transporto priemonių susidūrimą pirmas į priešingos krypties eismo juostą vairuojamu automobiliu išvažiavo A. V., tada pastarojo veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą sudarė kliūtį priešpriešiais atvažiuojančiam automobiliui, dėl ko automobilio vairuotoja J. M. bandydama išvengti susidūrimo suko į kairę,- į priešpriešinę eismo juostą, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tuo tarpu aukščiau nurodyti J. M. veiksmai nurodytoje eismo situacijoje, t.y. išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Jei pirma į priešingos krypties eismo juostą vairuojamu automobiliu išvažiavo J. M., tada J. M. veiksmai, pasireiškę tuo, kad ji išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą sudarė kliūtį priešpriešiais atvažiuojančiam automobiliui, dėl ko automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas A. V. bandydamas išvengti susidūrimo suko į kairę, - į priešpriešinę eismo juostą, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tuo tarpu aukščiau nurodyti A. V. veiksmai nurodytoje eismo situacijoje, t.y. suko į kairę, bandydamas išvengti susidūrimo, buvo nepriimtini (t. 1, b.l. 120).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad teisingam inkriminuojamo baudžiamojo įstatymo pritaikymui, būtent baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsirasti, reikalinga nustatyti, ar kaltinamojo (šiuo atveju A. V.) galimai padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Byloje neabejotinai nustatytas eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiosioms N. B., E. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o J. M. – nežymiai sutrikdyta sveikata, faktas. Teismo medicinos specialistų išvadomis nustatyta, jog sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu (2012-12-28). Esminė aplinkybė, lemianti išvadą dėl kaltinamojo A. V. kaltumo yra tai, ar kaltinamasis pažeidė jam inkriminuojamus KET 14, 105, 125, 106 punktų reikalavimus ir ar tarp šių pažeidimų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Ar A. V. veiksmai buvo pagrindinė įvykusio eismo įvykio priežastis. Kaltinamasis kaltinamas pažeidęs KET 14 punkto reikalavimus. Šiame punkte yra įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. V. transporto priemonę vairavo neblaivus, jo kraujyje rasta 2.93 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 122). KET 105 punkte nurodyta, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, KET 125 punktas nurodo, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Teismo manymu, pastarųjų punktų reikalavimų A. V. nesilaikė. Kaltinamasis nurodo važiavęs arčiau kelio vidurio, nes kelias siauras, skiriamosios juostos nėra, buvo tamsus paros metas, šalikelės buvo slidžios, mašinų nebuvo. Nukentėjusioji J. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodo, kad jis (kaltinamasis) važiavo priešpriešine eismo juosta. Nukentėjusiosios N. B. ir E. S. paaiškina, kad joms trims (vairavo J. M.) važiuojant savo eismo juosta, arčiau dešinio krašto pamatė priešpriešiais atvažiuojančio automobilio šviesas, pajuto, kad automobilio, kuriuo jos važiavo greitis pradėjo mažėti. Tai, kad A. V. vairuojamas automobilis važiavo priešpriešinio eismo juosta, teismo vertinimu, patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-990 (13), kurioje nurodyta, kad automobilis „Mercedes Benz 190“ prieš pat susidūrimą ir susidūrimo metu judėjo kryptimi iš kairės į dešinę, t. y. iš priešpriešinio eismo juostos į važiuojamosios dalies dešinę pusę (t. 1, b. l. 114-119). Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas V. V. taip pat nurodė, kad MB prieš susidūrimą dalinai važiavo priešpriešine eismo juosta. Taigi, surinktų duomenų pagrindu konstatuotina, kad A. V. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz 190“ prieš susidūrimą nesilaikė KET 105, 125 punktų reikalavimų. KET 106 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Teismo vertinimu, remiantis tiek nukentėjusiosios J. M. parodymais, tiek paminėta specialisto išvada nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz 190“ automobilis grįždamas (prieš tai važiavęs iš dalies priešpriešine eismo juosta) į savo, t. y. dešinę kelio pusę susidūrė su J. M. vairuojamu „Golf“ automobiliu. Taigi, tuo metu, kai A. V. keitė važiavimo kryptį – grįžinėjo į jam skirtą važiuoti eismo juostą, jam skirtoje eismo juostoje jau buvo kliūtis – „Golf“ automobilis.
Faktinių bylos aplinkybių nustatymas būtų neišsamus, jei KET reikalavimų požiūriu nebūtų aptarti automobilio „VW Golf“ vairuotojos J. M. veiksmai. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-990 (13) matyti, kad automobilio VW Golf“ vairuotoja J. M. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir dėl to susidūrė. Specialisto išvadoje konstatuota, jog kurio eismo dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti nebuvo galimybės. Teismo manymu, nors J. M. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, tačiau A. V. veiksmai pažeidžiant aukčiau minėtaus KET punktus buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas LTEC Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V. V. paaiškino, kad jei prieš transporto priemonių susidūrimą pirmas į priešingos krypties eismo juostą vairuojamu automobiliu išvažiavo A. V., tada pastarojo veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą sudarė kliūtį priešpriešiais atvažiuojančiam automobiliui, dėl ko automobilio vairuotoja J. M. bandydama išvengti susidūrimo suko į kairę,- į priešpriešinę eismo juostą, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tuo tarpu aukščiau nurodyti J. M. veiksmai nurodytoje eismo situacijoje, t.y. išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Jei pirma į priešingos krypties eismo juostą vairuojamu automobiliu išvažiavo J. M., tada J. M. veiksmai, pasireiškę tuo, kad ji išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą sudarė kliūtį priešpriešiais atvažiuojančiam automobiliui, dėl ko automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas A. V. bandydamas išvengti susidūrimo suko į kairę, - į priešpriešinę eismo juostą, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tuo tarpu aukščiau nurodyti A. V. veiksmai nurodytoje eismo situacijoje, t.y. suko į kairę, bandydamas išvengti susidūrimo, buvo nepriimtini (t. 1, b.l. 120). Pažymėtina, kad Ekspertizės aktas (arba specialisto išvada) BPK 20 straipsnio prasme yra tik vienas iš įrodymų. Jame pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai pagrįsti. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo pareiga.
Apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas V. V. paaiškino, kad pagrindinė sąlyga (eismo įvykiui kilti) to vairuotojo, kuris pirmas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Nėra objektyvių duomenų, kas vyko iki įvykio, bet nagrinėjant tokią aplinkybę, kad MB išvažiuoja (į priešingą eismo juostą) ir važiuoja, “VW Golf” pamato, nusuka į priešpriešinę juostą, MB supranta, kad važiuoja priešpriešais, bando sugrįžti ir tada jis susiduria. Tai būtų logiška, o ar taip buvo iš objektyvių duomenų negali pasakyti. Teismo manymu, būtent tokia situacija ir buvo. Tokią išvadą teismas daro remdamasis nukentėjusiųjų J. M., N. B., E. S. parodymais bei esančiais rašytiniais byloje duomenimis. Nuo pat pradžių visos nukentėjusiosios tvirtino, kad važiavo savo juosta, arčiau dešinio krašto, mažesniu nei leistinu greičiu, kai iš priešpriešais artėjantis automobilis “apakino” jas šviesomis, buvo sumažintas greitis. Tai, jog buvo iškilusi akivaizdi grėsmė, patvirtina pokalbis prieš eismo įvykį tarp nukentėjusiųjų. Nukentėjusioji N. B. nurodė, kad J. M. pasakė “ką jis daro”. E. S. nurodė, kad J. M. pasakė “turbūt bus smūgis”. Pati vairuotoja J. M. duodama ikiteisminio tyrimo metu detalius paaiškinimus, nurodė, kad likus iki priešpriešiais atvažiuojančio automobilio apie 10 metrų atstumui ji pamatė, kad automobilis važiuoja priešinga jo judėjimo krypčiai eismo juosta. Kai tai suvokė, ji siekdama išvengti tiesaus susidūrimo priekinėmis dalimis, tuo pačiu išvengti sunkesnių padarinių, pradėjo stabdyti savo automobilį ir intuityviai pasuko vairą į kairę. Iškart po to įvyko transporto priemonių susidūrimas. Teismo vertinimu, jos parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga. Iš schemos (5 pav.), kurioje pavaizduota tikėtina automobilių padėtis susidūrimo metu matyti, kad automobiliai kontaktavo taip: MB automobilio dešinės pusės priekinė dalis, VW Golf automobilio dešinės pusės priekinė dalis. Pastebėtina ir tai, kad nors remiantis specialisto išvada apskaičiuoti kokie buvo automobilių greičiai prieš eismo įvykį negalima, tačiau nustatyta, kad susidūrimo metu automobilio MB greitis buvo 90 km/h, o VW Golf - 20 km/h. Taigi tai patvirtina, kad J. M. kaip ir ji minėjo prieš eismo įvykį automobilį stabdė ir logiška, kad esant nedideliam greičiui situaciją galėjo įvertinti lengviau. Teismas neabejoja, kad jos išvažiavimą į priešingą eismo juostą įtakojo būtent A. V. veiksmai – jis važiavo iš dalies priešingos krypties eismo juosta ir sudarė kliūtį VW Golf automobiliui. Teismas atkreipia dėmesį į dar vieną aplinkybę – gatvės plotis (Zigmantiškių g. Link galvės gatvės) iš viso 5,5 m., gatvės dalis, kuri buvo skirta važiuoti kaltinamajam yra 3 metrų pločio, tuo tarpu priešinga gatvės dalis yra 2,5 m. (t.1, b. l. 17). Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis patvirtino, kad buvo slidu gatvės kraštai apledėję, ši aplinkybė patvirtina, kad kelias buvo kiek siauresnis. Tuomet akivaizdu, jog kaltinamajam važiuojant iš dalies priešingos krypties eismo juosta taip sudarant kliūtį, nukentėjusioji priėmė KET atžvilgiu nepriimtiną sprendimą – išvažiavo į kairę gatvės pusę. Jokiu būdu teismas negrindžia, kad A. V. padarytas KET 14 p. (vairavimas esant neblaiviam) numatytas pažeidimas lėmė atsiradusias pasekmes, priešingai visuma inkriminuotų jam KET pažeidimų lėmė atsiradusias pasekmes, tačiau būtina pažymėti, kad kaltinamajam kraujas buvo paimtas 2012-12-29 0 val. 25 min. (t. 1, b. l. 122), nustatyta, kad kraujyje rasta 2,93 prom. etilo alkoholio, o transporto priemonę vairavo 2012-12-28 apie 22 val. 50 min. Tai reiškia, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę esant dar didesniam neblaivumui. Šis faktas kaltinamojo parodymus verčia vertinti atsargiai. Visuotinai žinoma, kad neblaivaus vairuotojo reakcija kitokia į aplinką.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. V. kaltė įrodyta, jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų nukentėjusiųjų (E. S., N. B.) sveikata, taip pat buvo jo paties nesunkiai sutrikdyta sveikata bei nežymiai sutrikdyta sveikata J. M.. Jis neatsargų nusikaltimą padarė veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, t. y. jis nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai. Teismas skirdamas bausmę įvertina tą aplinkybę, kad nukentėjusiosios J. M. veiksmai turėjo įtaką eismo kilimui. Teismas įvertina tai, kad ankstesnis teistumas išnykęs, A. V. laikomas neteistu, administracine tvarka baustas, nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau yra baustas už šiuškščius administracinius pažeidimus (2009 m. liepos 17 d. viršijo greitį, pagal ATPK 124 str. 5 d., 2008 m. gegužės 28 d. pagal ATPK 126 str. 3 d.), t. 1, b. l. 143-144. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b.l. 147,146). VšĮ Vilniaus raj. centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų sąrašuose neįrašytas (t. 1, b.l. 148), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 145). Teismas laiko, kad šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamajam skirtina BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda (tokios bausmės rūšies prašė ir prokuroras) Teismas vertina, kad baudos skyrimo tikslas bus pasiektas kaltinamajam taikant baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones atitinkamam laikotarpiui, kadangi kaltinamasis naudodamasis šia teise padarė nusikalstamą veiką (BK 68 str.).
Šioje baudžiamojoje byloje civilinių ieškinių nepareikšta.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti A. V. paliktina galioti iki įsiteisės nuoprendis.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį ir nubausti 24 MGL (3120Lt) bauda.
Bauda turi būti sumokėta per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Taikyti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.