Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-286-1076/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
1S-286-1076/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21949-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
Kaltinamasis
Š. S.
Advokatai
Šarūnas Vadeikis, Šarūnas Vadeika
Kategorijos
Byla Nr. 1S-286-1076/2019
Proceso Nr. 1-01-1-21949-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui,gynėjui advokatui Šarūnui Vadeikiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo Š. S. ir jo gynėjo advokato Šarūno Vadeikos skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam Š. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje Š. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

2. Š. S. kaltinamas tuo, kad jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2019-05-25 20 val. iki 2019-05-26 7 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su kartu gyvenančia ir taip pat apsvaigusia nuo alkoholio J. V. G. metu, tyčia sudavė pastarajai rankomis mažiausiai penkis smūgius į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai veido sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis dešiniame ir kairiame žanduose, pasmakrės kairėje, kairiajame smilkinyje ir kairės ausies kaušelyje, nuo kurių įvyko nukentėjusiosios galvos ir galvos smegenų rotacinis (sukamasis) judesys ir plyšo jungianti galvos smegenų kietąjį dangalą ir galvos smegenų paviršių kraujagyslė, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimų, ūmiu širdies ir kraujagyslių veiklos kvėpavimo funkcijų sutrikimu, nuo ko J. V. G. įvykio vietoje mirė, ir taip ją nužudė.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2019 m. gegužės 28 d. Š. S. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi Š. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi kaltinamajam Š. S. kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas pratęstas dar dviem mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo paleisti Š. S. iš suėmimo ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

5. Kaltinamasis Š. S. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir paskirti jam kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

5.1. Skunde nurodoma, kad suėmimas suvaržo kaltinamojo Š. S. teises ir tai yra neproporcinga pareikštam kaltinimui. Š. S. turi deklaruotą gyvenamąją vietą, turi nedarbingumą, jam nustatytas tik 35 procentų darbingumas bei smegenų atrofija, dėl ko pasireiškia koordinacijos sutrikimai, sunkiai vaikšto. Anot apelianto, atsižvelgus į šias aplinkybes, kaltinamasis buvo fiziškai nepajėgus atlikti tuos veiksmus, kurie jam inkriminuojami. Be to, kaltinamasis Š. S. davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis gali bėgti ar slėptis vien dėl to, jog kaltinamojo dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje. Apeliantas teigia, kad Lietuvai tapus nepriklausoma demokratine teisine valstybe, Europos Sąjungos nare, išvykimas iš Lietuvos į užsienį, Europos Sąjungos erdvėje, niekada nebuvo ir nėra laikoma svarbia priežastimi baudžiamajame procese (BPK 37 straipsnio 1 dalis). Pagal statistikos duomenis apie 800 000 Lietuvos gyventojų yra išvykę ir nuolat gyvena už Lietuvos Respublikos ribų, bet baudžiamasis procesas dėl to Lietuvoje nesustoja. Kaltinamasis nurodo, jog administracinės nuobaudos yra mokamos (antstoliai jas išskaičiuoja), kas, anot apelianto, rodo, kad kaltinamasis sąžiningai dengia jam skirtas baudas. Kaltinamasis kreipėsi į įdarbinimo agentūras dėl darbo, tačiau neįgalų asmenį niekas nenori priimti. Taip pat apeliantas nurodo, kadangi nusikaltimo išvakarėse bute buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, todėl butas atrodė netvarkingas, tačiau nėra įtrauktas į sąrašą kaip landynė. Pasak apelianto, kaltinamojo socialiniai ryšiai yra stiprūs, kaltinamasis, būdamas suimtas, nuolat bendrauja laiškais ir telefonu tiek su buvusia sutuoktine, tiek su giminaičiais ir draugais.

Šalies argumentai

5.3. Apeliantas teigia, kad jis niekur nesiruošia bėgti, nes gauna mažą invalidumo pensiją bei vos paeina. Anot apelianto, visi procesiniai veiksmai atlikti, ikiteisminis tyrimas baigtas, kaltinamajam Š. S. įteiktas kaltinamasis aktas, todėl teismo procesui nėra jokių trukdžių. Kaltinamasis pasižada atvykti į visus teismo posėdžius ir vykdyti visus teisėsaugos bei teismo paliepimus, nurodymus. Pasak apelianto, nuolatinis kardomasis kalinimas apsunkina kaltinamojo sveikatos būklę, kaltinamasis kenčia ir psichologiškai išgyvena visą procesą.

5.4. Nusikaltimo sunkumas negali būti pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos ikiteisminio tyrimo aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad suimtasis trukdys bylos eigai ar tyrimui. Kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, neįgalumą, niekada jokio poveikio niekam nedarė. Įvertinus ikiteisminio tyrimo apimtį ir sudėtingumą, kad iki galutinio sprendimo paskelbimo ši byla gali būti nagrinėjama dar pakankamai ilgą laiko tarpą, todėl suėmimo taikymas kaltinamajam visą šį laiką prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121,122 straipsnių nuostatoms.

5.5. Apelianto manymu, teismas, skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę ‑ suėmimą, nenurodė konkrečių BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų suėmimo pagrindų, nors privalėjo tai padaryti. Tačiau iš nutarties motyvų galima suprasti, kad suėmimas kaltinamajam galimai paskirtas dviem pagrindais ‑ įtariamasis trukdys procesui ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

5.6. Anot apelianto, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog kaltinamasis trukdys procesui ar panašiai. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas suėmimo pagrindas, kadangi nėra pagrįsto manymo, jog kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis darytų kažkokį tai poveikį tyrimui ar panašiai. Pasak apelianto, teismas paskyrė pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nesant tam pakankamo pagrindo.

5.7. Apeliantas nurodo, kad teismas tik lakoniškai ir nemotyvuotai nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad kardomųjų priemonių tikslai galėtų būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Teismo nutartyje nepateikta faktinių aplinkybių ir motyvų, kurie patvirtintų, jog kaltinamajam negali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės, tuo buvo pažeista BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata.

5.8. Apelianto manymu, šioje bylos stadijoje PBK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti taikant kaltinamajam kitas, kelias švelnesnes kardomąsias priemones, tokias kaip intensyvią priežiūrą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir pan.

6. Kaltinamojo Š. S. gynėjas advokatas Š. Vadeikis skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi kaltinamajam Š. S. paskirtą kardomąją priemonę ‑ suėmimą dviem mėnesiui; pakeisti suėmimą į bet kokią kitą švelnesnę kardomąją priemonę (ar kelias iš jų), t. y. intensyvią priežiūrą, namų areštą, dokumentų paėmimą, kaltinamojo įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

6.1. Gynėjas nurodo, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra per griežta, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti taikant kitą švelnesnę kardomąją priemonę. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas ir, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kitų kardomųjų priemonių paskyrimo kaltinamajam klausimas byloje nebuvo svarstomas.

6.2. Skunde nurodoma, kad vien tik gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti lemiamas kriterijus nustatant suėmimo skyrimo pagrindą ir privaloma atsižvelgti į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios patvirtintų ar paneigtų kaltinamojo galimumą slėptis nuo teismo. Nors šiuo metu Š. S. yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau jo kaltė ar nekaltumas gali būti patvirtintas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Net ir tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog kaltinamasis yra kaltas, jo veika galėtų būti perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 1 dalį ir tokiu atveju labai griežta bausmė jam jau nebegrėstų.

6.3. Anot gynėjo, pirmos instancijos teismas visiškai nenagrinėjo aplinkybių, kurios galėtų paneigti kaltinamojo galimumą ar siekį slėptis nuo teismo. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad kaltinamasis gali bėgti / slėptis, nes yra išsiskyręs, neįgalus, nedirbantis ir gauna nedidelę invalidumo pašalpą, todėl nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais. Apeliantas nurodo, kad kaltinamasis yra neįgalus, jam nustatytas 65% netektas darbingumas, Š. S. turi labai rimtų problemų su stuburu ir galva, sunkiai vaikšto ir net negali ilgiau stovėti, sunkiai valdo rankas. Išvadoje dėl darbo pobūdžio bei sąlygų nurodyta, kad Š. S. rankomis gali kelti tik iki 15 kg svorį, tad realiai dirbti, tiek dėl sveikatos būklės, tiek dėl amžiaus nelabai ir gali. Todėl aplinkybės, kad kaltinamasis nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, yra išsiskyręs, jokiu būdu nesudaro didelės rizikos, kad jis, būdamas laisvėje, gali bandyti bėgti ar slėptis. Kaltinamasis turi legalų pragyvenimo šaltinį ‑ gauna neįgalumo pašalpą.

6.4. Pasak apelianto, prokuroras daro prielaidą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo dėl to, kad anksčiau Š. S. nebuvo teistas ir jį gali bauginti jam gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, netgi jei ir būtų įrodyta kaltinamojo kaltė, jo veika galėtų būti perkvalifikuota į švelnesnę veiką ir kaltinamajam nebegrėstų labai griežta bausmė. Kaltinamasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, buvęs pasienio policijos pareigūnas, niekada nebuvo teistas, turi nekilnojamą turtą Vilniaus mieste, kuriame ir gyvena, ir su jokia kita šalimi jo nesaisto jokie socialiniai ryšiai. Vien ta aplinkybė, kad kaltinamojo dukra gyvena Didžiojoje Britanijoje, dar nesudaro pagrindo teigti, jog jis gali išvykti į užsienį ir pasislėpti nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos. Kaltinamasis užsienyje niekada nebuvo ir ten nedirbo, todėl, apelianto manymu, tikimybės, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) užsienio valstybėje, tikrai nėra, juo labiau, kad tam kaltinamasis net neturi pakankamai piniginių lėšų.

6.5. Gynėjas teigia, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog yra pakankamai duomenų, jog kaltinamasis Š. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apelianto manymu, tik vienintelis liudytojas K. S. nurodė, kad mirusioji jam galimai skundėsi dėl smurto, tačiau ir jo parodymai pirmos ir antros apklausos metu yra prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. Anot apelianto, žymiai svarbesni paties kaltinamojo veiksmai, o būtent, kad pats Š. S., pastebėjęs, jog J. V. G. yra mirusi iš karto kreipėsi pagalbos pas savo kaimyną, buvusį mediką, iškvietė greitąją pagalbą bei policiją. Apelianto nuomone, taip pat svarbios aplinkybės, įrodančios tai, kad kaltinamasis, net ir turėdamas galimybė bėgti (slėptis) ar slėpti galimo nusikaltimo ar nelaimingo atsitikimo pėdsakus, to net nebandė daryti. Kaltinamasis buvo sulaikytas praėjus daugiau nei dviem parom po įvykio, taigi, jei būtų jautęsis kaltas, turėjo realią galimybę bandyti bėgti nuo teisėsaugos ar bandyti slėptis, tačiau to net nebandė daryti, o priešingai pats, kaip jau minėta, iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Vien asmens neprisipažinimas, jog jis nepadarė nusikalstamos veikos, parodymų nedavimas (nors, kaip minėta, kaltinamasis buvo apklaustas ir parodymus davė) nėra pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą daugiau nei penkis mėnesius.

6.6. Anot apelianto, vien tai, kad kaltinamasis galimai gali piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais (nors jokiose narkologinėse įskaitose nėra įrašytas), dar nėra pagrindas nuspręsti, kad intensyvi priežiūra jam negali būti taikoma, juo labiau, kad nei BPK 131¹ straipsnyje, nei Vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose taisyklėse nėra nurodytas asmenų ratas, kuriems intensyvi priežiūra negalėtų būti taikoma. Pirmos instancijos teismas, žinodamas, kad kaltinamasis yra invalidas ir gauna tik nedidelę invalidumo pašalpą, nutartyje pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis įneštų pakankamą sumą į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą kuri būtų panaudota kaip užstatas. Tai suponuoja išvadą, kad, jei kaltinamasis turėtų pakankamai pinigų, suėmimas jam nebūtų pratęsiamas. Apelianto manymu, galimai yra pažeidžiamas konstitucijoje įvirtintas visų piliečių lygiateisiškumo principas, nes, asmeniui galinčiam sumokėti užstatą, suėmimas galimai nebūtų tęsiamas, o neturinčiam pakankamai piniginių lėšų asmeniui ‑ suėmimas gali būti tęsiamas praktiškai neribotai.

7. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo Š. S. ir jo gynėjo skundus atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Š. S. ir jo gynėjo advokato Š. Vadeikio skundai tenkinami.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis Š. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų K. S., O. K., S. B., A. K., R. P. parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai šioje proceso stadijoje iš esmės nėra sprendžiami, tai bus daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

9. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

10. Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam Š. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

10.1. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10.2. Š. S. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, gyvenamosios vietos turėjimą ir panašiai. Vien nusikaltimo, kurio padarymu asmuo kaltinamas, sunkumas negali būti pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis). BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis), būtina pirmiausiai atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, kad kaltinamasis Š. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra neįgalus, jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, todėl iki sulaikymo nedirbo, gyvena iš gaunamos 130 eurų pašalpos. Nors kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau yra neteistas. Skundžiamojoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis yra išsiskyręs, veda asocialų gyvenimo būdą, nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus, kaltinamojo gyvenamoji vieta apibūdinama kaip landynė, nėra pakankamos išvadai, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nors kaltinamojo dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau byloje nėra duomenų, kad Š. S., pasinaudodamas šiais ryšiais užsienyje, galėtų slapstytis nuo teismo, taip pat nėra patikimų duomenų, kad Š. S. būtų bėgęs, slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo ar kitaip vengęs bylos proceso. Atsižvelgus į tai, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje Š. S. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nagrinėjamu atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas nustatytas nepagrįstai.

11. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai – siekimas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, gali būti pasiekti taikant Š. S. kitas, kelias švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Todėl Š. S. paskirta ir pratęsta kardomoji priemonė (suėmimas) keičiama kitomis kardomosiomis priemonėmis – dokumentų paėmimu, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytiniu pasižadėjimu neišvykti. Šių kardomųjų priemonių visuma turėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus, t. y. užtikrinti kaltinamojo Š. S. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsniu, 135 straipsniu, 136 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi kaltinamajam Š. S. dvejiems mėnesiams pratęstą suėmimą pakeisti į šias kardomąsias priemones:

‑ paimti iš Š. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012 m. gegužės 7 d., galiojančią iki 2022 m. gegužės 7 d., laikomą Kauno tardymo izoliatoriuje, Š. S. asmens byloje;

‑ įpareigoti periodiškai registruotis policijos įstaigoje – Vilniaus miesto 2 policijos komisariate (Algirdo g. 20, Vilnius) kiekvieną antradienį 13.30 val.;

‑ rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Įspėti Š. S., kad pažeidus rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo ar įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas, jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.

Nutarties nuorašą vykdymui išsiųsti Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai, įpareigojant su nutartimi supažindinti nuteistąjį Š. S., o jo asmens byloje laikomą asmens tapatybės kortelę perduoti Vilniaus apygardos teismui.

Nutarties vykdymą dėl įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti pavesti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui.

Š. S. iš suėmimo nedelsiant paleisti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Aloyzas KruopysJustas NamavičiusLinas Šiukšta