Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), teistas:

1) Vilniaus miesto Lenino rajono teismo 1988 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 250 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Vilniaus miesto Lenino rajono teismo 1990 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 250 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. kovo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 234 straipsnio 1 dalį – 3 metų 1 mėnesio 11 dienų laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 3 mėnesių viešųjų darbų bausme (20 val./mėn.); 2010 m. rugpjūčio 12 d. neatlikta 24 val. viešųjų darbų bausmės dalis pakeista į 4 parų arešto bausmę;

7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (7 veikos) – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2018 m. sausio 11 d. paleistas atlikus bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2022 m. kovo 1 d. apie 4.19 val. iš namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), nupjovęs laiptų turėklo tvirtinimo elementą, pagrobė prie turėklo prirakintą M. M. priklausantį 1000 eurų vertės dviratį (duomenys neskelbtini) su apsaugine dviračio spyna (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais V. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. Ž. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. kovo 1 d. apie 4 val. jis vaikščiojo (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad eidamas (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo, kad namo durys su kodine spyna yra nepilnai užtrenktos. Nežino, dėl kokių priežasčių užėjo į laiptinę, gal nusišlapinti. Užėjus į laiptinę, nuo judesio užsidegė šviesa. Pirmame aukšte pamatė prie laiptų turėklų prirakintą dviratį. Šis buvo labai geros būklės, kaip naujas, baltos spalvos, pavadinimu (duomenys neskelbtini). Jam kilo mintis tą dviratį pavogti. Dviratis buvo prirakintas prie turėklo labai tvirta spyna, rankomis jos nutraukti nepavyko, o jokio įrankio, kuriuo būtų galėjęs nupjauti spyną, neturėjo. Tada pradėjo judinti laiptų turėklą, nes atrodė, kad jis plonas, netvirtas. Stipriai judino jį apie 20 min., vienoje vietoje turėklas pradėjo skilinėti ir staiga perlūžo. Garsas buvo didelis, bet niekas neišėjo. Jis išnėrė dviračio spyną, ji liko ant dviračio rėmo. Išėjęs su dviračiu iš namo laiptinės, sėdo ant jo ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Kadangi ant dviračio kabėjo spyna, nuvažiavo namo pasiimti įrankių, kuriais galėtų arba nupjauti, arba atrakinti ją. Dieną būtų pardavęs dviratį. Atvažiavęs pastatė dviratį prie namo, neprirakino, nes neturėjo kuo, ir nuėjo namo, užtruko gal 5 min. Išėjęs į lauką, dviračio su prikabinta dviračio spyna neberado. Kas galėjo jį pavogti, nežino. Niekam apie dviračio vagystę nepasakojo. Nuoširdžiai apgailestauja dėl dviračio vagystės. Turėjo tikslą jį parduoti ir gauti pinigų pragyvenimui, tačiau dviračio nespėjo parduoti, nes jis buvo pavogtas. Patvirtina, kad jam parodytuose vaizdo įrašuose, kuriuose matomas asmuo eina pėsčiomis, o vėliau važiuoja dviračiu, yra jis. Įrašuose matomus rūbus vilki nuolat.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnio dalį kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 5 MGL (250 Eur), bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Be V. Ž. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: 2022 m. balandžio 25 d. nukentėjusiojo M. M. parodymais, 2022 m. kovo 1 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, 2022 m. kovo 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad V. Ž. 2022 m. kovo 1 d. apie 4.19 val. iš namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), nupjovęs laiptų turėklo tvirtinimo elementą, pagrobė prie turėklo prirakintą M. M. priklausantį 1000 eurų vertės dviratį (duomenys neskelbtini) su apsaugine dviračio spyna (duomenys neskelbtini).

Paskelbus V. Ž. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę V. Ž., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. Ž. – anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmę – areštą, kurio dydis nustatytinas didesnis, nei šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkis.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. Ž. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – nuoplova, perduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (kvitas (duomenys neskelbtini)), įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. Ž. galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

V. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – nuoplovą, įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.