Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-09-18 · Civilinė byla Nr. 2S-652-227/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-18
Bylos Nr.
2S-652-227/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03926-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Atsakovas
A. Ž.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-652-227/ 2014

Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03926-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 116.10.3; 121.14; 121.17;122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4885-837/2014 pagal atsakovo A. Ž. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. Ž. prašė išaiškinti teismo sprendimo Panevėžio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9/94 dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo išaiškinant ir nurodant, kad padalinto turto idealiosios turto dalys yra tokios: A. Ž. priklauso 51,685 kv.m. buto, t.y. 48,78 proc. iš 36/100 dalių arba 159/1000 bendro gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), R. Ž. – 54,265 kv.m. buto, t.y. 51,22 proc. iš 36/100 dalių arba 167/1000 bendro gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 1994-03-08 Panevėžio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9/94 dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo nuspręsta padalinti sutuoktiniams priklausantį turtą, tačiau nenurodyta kiekvienam sutuoktiniui tenkanti turto idealioji dalis, patalpų plotai nesutampa su nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, nepadalinti kiemo statiniai, dėl ko turtas negali būti įregistruotas VĮ Registrų centras.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-07-01 nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Nurodė, kad priimto sprendimo rezoliucinė dalis yra konkreti ir aiški. Sprendimu buvo sprendžiami turto, kuris šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo klausiai. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų banko išrašo nustatė, kad nekilnojamas turtas – 36/100 gyvenamojo namo, garažas, tvartas ir 36/100 lauko tualeto bendrosios nuosavybės teise nuo 1992-04-24 priklauso šalims (b.l. 5-7) Pripažino, kad prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo pasisakyta dėl šių objektų. Nors byloje kiekvienam sutuoktiniui tenkanti turto idealioji dalis nenurodyta, tačiau iš pareiškimo matyti, kad pareiškėjas ją apskaičiavo pats. Sprendė, kad esant konkrečiai ir aiškiai suformuluotai sprendimo rezoliucinei daliai, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. Ž. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išaiškinti Panevėžio rajono apylinkės teismo 1994-03-08 sprendimą nurodant padalinto turto idealiąsias turto dalis - A. Ž. 51,685 kv.m. buto, t.y. 48,78 proc. iš 36/100 dalių arba 159/1000 bendro gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), R. Ž. – 54,265 kv.m. buto, t.y. 51,22 proc. iš 36/100 dalių arba 167/1000 bendro gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo atsakovo suformuluoto reikalavimo, su teismo nutartimi nesutinka.

Atsiliepimas

Ieškovė R. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti, kadangi prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, atsakovas pats pasiskaičiavo nekilnojamojo turto idealiąsias dalis, todėl akivaizdu, kad sprendimas jam yra aiškus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išaiškinti teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad savo priimto sprendimo (nutarties), kuris jau paskelbtas, teismas pats nebegali nei panaikinti nei pakeisti (CPK 276 str. 1 str. 1 d.). Civilinio proceso įstatymai byloje dalyvaujantiems asmenims suteikia teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo trūkumų ar, asmens manymu, netinkamai sprendime išspręstų klausimų peržiūrėjimo. Šios teises realizavimui civilinio proceso kodeksas nustato tam tikra procedūrinę tvarką. Priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, asmuo turi teise pateikti teismui pareiškimą dėl rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo (CPK 276 str.), prašyti išaiškinti sprendimą (CPK 278 str.), sprendimu neišsprendus visų reikalavimų - pateikti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo (CPK 277 str.). Nesutikdamas su sprendimo ar jo dalies teisėtumu ar pagrįstumu byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, esant įstatyme nustatytiems konkretiems pagrindams asmuo gali pasinaudoti bylos proceso atnaujinimo institutu. Asmeniui, praleidusiam įstatymo nustatytus terminus pasinaudoti šiomis procesinėmis priemonėmis, išlieka galimybė kreiptis į teismą dėl terminų atnaujinimo: asmenims, praleidusiems įstatymu nustatytą ar teismo paskirta terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali buti atnaujinamas (LR CPK 78 str.)

Vienas iš teismo sprendimo (nutarties) trūkumų šalinimo būdų yra sprendimo (nutarties) išaiškinimas. Sprendimą (nutartį) galima aiškinti, kai kurios nors jo dalys ar formuluotės dviprasmiškos ar neaiškios, keliančios problemas vykdymo procese. Pagal CPK 278 str. 1 d., tik jeigu sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą (nutartį), nekeisdamas jo turinio. Sprendimas gali būti išaiškinamas tik tada, kai jis dar nėra įvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas (278 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą (nutartį) įvykdyti. Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą), negalimą atlikti po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų.

Panevėžio rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-9/94 ieškovė R. Ž. buvo pareiškusi ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokinio turto padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamajam namui ir ūkio pastatui. Teismo 1994-03-08 sprendimu nuspręsta gyvenamojo namo 36/100 dalis, tvartą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini), registruotus R. Ž. vardu tarp šalių padalinti sekančiai: R. Ž. paskirti naudotis konkrečiomis gyvenamojo namo patalpomis, pusrūsio patalpa bei tvartu, o A. Ž. paskirti naudotis konkrečiomis gyvenamojo namo, pusrūsio patalpomis, garažu. Kitos patalpos, laiptai paskirtos šalims bendram naudojimui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, todėl jos aiškinti nėra pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prašomo išaiškinti sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma, jog turtas tarp šalių dalintinas pusiau lygiomis dalimis, tačiau rezoliucinėje dalyje idealiosios turto dalys, atitenkančios kiekvienam iš sutuoktinių, nenurodomos, išspręstas tik naudojimosi turtu klausimas. Kaip jau minėta aukščiau teismas, išaiškindamas sprendimą, neturi teisės išeiti už byloje išspręstų klausimų ribų bei spręsti dėl turto padalijimo. Apeliantas turi teisę, manydamas, kad sprendimu nebuvo išspręsti visi ieškinio reikalavimai, pateikti teismui pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo (CPK 277 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo procesinio sprendimo išaiškinimą, pagrįstai netenkino A. Ž. prašymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-01 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Dzelzienė