Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

V. V. (V. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nesimokantis, dirbantis AB (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2 nusikaltimai) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. V. (V. V.) 2010 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 14.00 val., būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, smurtaudamas, t.y. vieną kartą dešine koja spirdamas mažametei I. J., gim. (duomenys neskelbtini), į pilvą, sukėlė mažametei I. J. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Jis gi, 2010-07-16 apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) koridoriuje, smurtaudamas, t.y. vieną kartą dešine koja spirdamas laiptinėje buvusiam mažamečiui D. J., gim. 2002-07-20, į kaklo ir nugaros sritį, nuo ko D. J. nukrito laiptinės aikštelėje ant grindų bei krisdamas galvos kaire puse trenkėsi į turėklą, padarė mažamečiui nukentėjusiajam D. J. odos nubrozdinimą kairiame žande, kas sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam D. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

V. V. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

Kaltinamasis V. V. (V. V.) kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2010-07-16 vakare buvo namuose, kambaryje žiūrėjo televizorių. Prieš tai su draugais buvo prie upės, gėrė alų. Maždaug 22.00 – 22.30 val., kada tiksliai nepamena, mama susiruošė eiti pas kaimynę kartu su Danieliumi, Ilona ir Viktorija. Jiems išeinant išgirdo, kad koridoriuje verkia paties sūnus Deividas, todėl nuėjo į koridorių. Sūnus verkdamas pasakė, kad Daniel jį pastūmė. Deividas sakė, kad jis kartu su vaikais norėjo eiti pas kaimynę, o Daniel jam neleido. Buto durys buvo atidarytos. Motina, Ilona ir Viktorija tuo metu jau buvo laiptinėje. Daniel taip pat buvo laiptinėje. Jis buvo pritūpęs, nes gaudė šunį. Pats Danielių dešine koja pastūmė ir pastarasis nukrito laiptinės aikštelėje. Pats tuo metu buvo buto koridoriuje. Po to paėmė savo sūnų ir nuėjo į kambarį. Taip pasielgė, nes Daniel pastūmė paties sūnų. 2010 m. liepos mėnesio pradžioje, dienos tiksliai pasakyti negali, nepamena, apie pietus netoli namo Nr. 9, esančio (duomenys neskelbtini), važinėjo dviračiu. Ilona su draugais tuo metu žaidė kieme, lyg tai prie trečios namo laiptinės. Matė, kad Ilona patrynė savo rankas į namo sieną ir po to pribėgusi prie paties kreida išteptomis rankomis prilietė paties juodas kelnes ir jas ištepė. Tai ji padarė tyčia. Pats tuo metu stovėjo ir kalbėjo su savo seserimi Mažena. Nuo dviračio nulipęs nebuvo. Ilonai prabėgant pro patį, vieną kartą kaire koja jai spyrė. Kur pataikė nematė, nes spyrė atgal, tuo metu ji buvo nubėgusi pačiam už nugaros. Nuo dviračio nenulipo. Po to Ilona nubėgo toliau žaisti su vaikais. Ilona nieko nesakė, kad po to jai skaudėjo pilvas. Nežino, kur jai pataikė spirdamas. Ilonai spyrė, nes ji ištepė paties kelnes. Dėl to, kad spyrė Daniel ir Ilonai labai gailisi.

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. V. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu. (t.1, b.l.88-94).

Mažametis nukentėjusysis D. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad maždaug prieš 3 dienas, kada tiksliai neatsimena, vakare su draugais žaidė kieme. Po to nuėjo į namus. Namuose buvo mama, sesutė Viktorija, sesė Ilona ir brolis Vitalij su sūnumi Deividu. Po kelių minučių, kai grįžo į namus, mama pasakė, kad eis pas kaimynę. Vitalij buvo išgėręs ir piktas, jis kambaryje žiūrėjo televizorių. Ar Vitalij tą kartą ką nors sakė nepamena, lyg tai nieko nesakė. Pats su mama, Ilona ir Viktorija išėjo į laiptinę. Deividas taip pat norėjo eiti kartu, bet mama jam neleido, liepė būti namuose. Deividas vis tiek norėjo eiti kartu pas kaimynę, bet pats jam pasakė, kad niekur neis ir koridoriuje atsistojo prieš jį. Eidamas koridoriuje Deividas užkliuvo už paties dešinės kojos bato ir pradėjo kristi. Jam krentant, pats jį pagavo už pečių ir pasodino ant grindų, todėl Deividas nenugriuvo. Deivido nemušė ir nestumdė, prieš jam užkliūnant už paties bato, jo nelaikė. Kai Deividą pasodino ant grindų, pastarasis pradėjo verkti, galvoja, jog todėl, kad jo nesivedė kartu. Pirma į laiptinę išėjo mama, po to pats, Viktorija ir Ilona. Kai išėjo iš buto, į laiptinę išbėgo šuniukas. Laiptinėje šuniuką pagavo, buvo pasilenkęs, šuniuką laikė rankose. Būdamas pasilenkęs pamatė ateinantį Vitalijų. Matė, kad pastarasis pakėlė dešinę koją ir spyrė pačiam į kaklą iš nugaros pusės. Nuo suduoto smūgio nukrito ant grindų. Krisdamas galva užkliuvo už Vitalijaus dešinės kojos bato, t.y. galvos dešine puse trenkėsi į batą, o po to į grindis. Nukrito ant pilvo. Vitalij tuo metu nieko nesakė. Po to atsistojo, pradėjo verkti ir nuėjo pas kaimynę. Labai skaudėjo galvą. vėliau visi nuėjo į namus. Kitą dieną galvos nebeskaudėjo. Anksčiau Vitalij nei paties, nei kieno nors kito nemušė. Tai buvo pirmas kartas, kai Vitalij pačiam sudavė. (b.l.31-33).

Parodymų patikrinimo vietoje metu mažametis nukentėjusysis D. J. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu. (t.1, b.l.38-42).

Mažametė nukentėjusioji I. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2010-07-16, pamena, jog buvo penktadienis, vakare su mama, broliais Danieliumi ir Vitalijumi, dukterėčia Viktorija ir sūnėnu Deividu buvo namuose. Prieš tai pati su šuniuku buvo lauke, o, kai grįžo į namus, mama pasakė, kad eis pas kaimynę Jolantą, mano todėl, jog mama bijojo, kad Vitalij nepradėtų jos mušti. Matė, kad Vitalij buvo labai supykęs ant mamos, jis mamai sakė, kad ji su tetomis, dėdėmis ir močiute išskyrė jį su žmona, ką dar sakė nepamena. Brolis mamos nemušė. Vitalij tą vakarą buvo neblaivus. Kur jis gėrė nežino, dieną jis nebuvo namuose. Kai vakare grįžo apie 22.00 ar 23.00 val. į namus kartu su sūnumi Deividu, jis jau buvo girtas. Kai išeidinėjo iš buto, Deividas koridoriuje pradėjo verkti, nes norėjo eiti kartu pas kaimynę, bet mama jam kartu eiti neleido, nes nenorėjo, kad kiltų problemų su broliu. Ji pasakė, kad tegul Deividą prižiūri tėtis. Kai pati su mama, Danieliumi ir Viktorija išėjo iš buto į laiptinę, kaimynė J. A., gyvenanti bute Nr. 17, atidarė savo buto duris. Vitalij, būdamas buto koridoriuje, spyrė broliui Danieliui vieną kartą į kaklą iš nugaros pusės. Daniel tuo metu buvo pasilenkęs, nes norėjo pagauti į laiptinę išbėgusį šunį. Nuo suduoto smūgio Daniel iš pradžių užkrito ant šuns, o po to nukrito ant dešinio šono, galva trenkėsi į grindis. Nuo laiptų jis nenukrito. Kai Vitalij spyrė Danieliui, mama paklausė Vitalijų „kodėl tu spardai mano vaiką?“. Vitalij jai atsakė „o kodėl Daniel muša mano vaiką?“. Mama jam nieko neatsakė, užsisuko ir nuėjo pas kaimynę. Prieš tai, kai buvo namuose, matė, kad Daniel nemušė Deivido. Kai išeidinėjo, Daniel namuose, koridoriuje, laikė Deividą už pečių, kad jis neišbėgtų į laiptinę, o po to pas kaimynę, bet Deividas, bandydamas ištrūkti, užkliuvo už batų, nukrito ant grindų ir pradėjo verkti. Deividas nukrito pats, Daniel jo tikrai nestūmė. Po to, kai Deividas pradėjo verkti, iš kambario išėjo Vitalij ir spyrė Danieliui. Pati tuo metu jau buvo koridoriuje. Kaimynės Jolantos buto durys yra šalia buto, kuriame gyvena. Daniel, būdamas pas kaimynę, verkė, sakė, kad jam skauda galva. Matė, kad toje vietoje, į kurią jam trenkė Vitalij, jo kaklas buvo paraudęs, o dešinėje galvos pusėje buvo nedidelė žaizda, nes krisdamas jis galva trenkėsi į grindis. Būdama pas kaimynę namuose pati jai papasakojo, kad Vitalij anksčiau buvo trenkęs ir pačiai. Maždaug prieš dvi savaites, tai galėjo būti 2010-07-06 ar 2010-07-07, kada tiksliai nepamena, po pietų, maždaug 14.00 val., su draugėmis žaidė kieme netoli savo namo laiptinės. Rankas patrindavo į namo sieną, o po to gaudydavo viena kitą ir pagavusios paliesdavo išteptomis rankomis draugių rankas arba drabužius ir ištepdavo juos baltai. Pačiai gaudant draugę, netoliese dviračiu važinėjo Vitalij. Jis vienu momentu sustojo ir pati, bėgdama pro jį, taip pat norėjo sustoti ir apsisukti. Norėdama sustoti, dešine ranka sugriebė dviračio rankeną, bet ranka nuslydo ir baltai ištepė Vitalijaus kelnes. Vitalij labai supyko ir vieną kartą dešine koja spyrė jai į pilvą. Brolis spyrė nenulipęs nuo dviračio. Pati tuo metu stovėjo jam iš dešinės pusės. Mano, jog draugės nematė, kad Vitalij jai spyrė, nes jos buvo toliau ir buvo nusisukusios. Pati joms apie tai nepasakojo. Po to nuėjo ir atsisėdo ant suoliuko, esančio netoli namo, nes pradėjo labai skaudėti pilvas. Draugės klausė, kodėl sėdi, joms pasakė, kad pradėjo skaudėti pilvas, dėl ko nesakė. Po kurio laiko nuėjo į namus. Mamai apie tai nepasakojo, nes nenorėjo, kad mama pyktų ant brolio. Tą pačią dieną vakare mamai pasakė, kad skauda pilvas. Ji davė išgerti arbatos ir nuėjo miegoti. Kitą dieną pilvo jau neskaudėjo. Pilve jokių sužalojimų nesimatė. Neatsimena, ar Vitalij anksčiau pačią mušė. Vieną kartą namuose, žiūrint televizorių, prasidėjus reklamai, norėjo perjungti kanalą, bet Vitalij to padaryti neleido, nestipriai sudavė delnu, kurios rankos nepamena, per ranką, kurią nepamena, kurioje laikė televizoriaus pultelį, tačiau kurioje rankoje jį laikė, nepamena. Vitalij sudavė per pirštus, liepė atiduoti pultelį. Rankoje jokių sužalojimų nebuvo. Kai sudavė, beveik neskaudėjo, dėl to jam jokių pretenzijų neturi. Tai buvo maždaug prieš mėnesį, kada tiksliai nepamena. Nepamena, kad daugiau būtų mušęs, daugiau lyg tai nemušė. Kai gulėjo ligoninėje, buvo atvažiavęs aplankyti brolis Vitalij, su juo kalbėjosi, jam dėl to, kad jis spyrė į pilvą, atleido. ( b.l.46-49,51).

Parodymų patikrinimo vietoje metu mažametė nukentėjusioji I. J. patirtino savo parodymus, duotus apklausų metu. (t.1, b.l.55-61,62-65).

Mažamečių nukentėjusiųjų D. J. ir I. J. įstatyminė atstovė, liudytoja D. V. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2010-07-16 su Ilona, Danieliumi ir Viktorija buvo namuose. Apie 22.15 val. į namus grįžo neblaivus sūnus Vitalij, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, eidamas svirduliavo į šonus. Tarp pačios ir sūnaus virtuvėje kilo žodinis konfliktas. Jis pradėjo pačią įžeidinėti necenzūriniais odžiais ir priekaištauti dėl to, kad pati tą pačią dieną, t.y. 2010-07-16, ryte paskambino į vaikų teisių apsaugos tarnybą ir pranešė, kad jis neprižiūri savo sūnaus Deivido. Sūnaus Vitalijaus sūnus Deividas gyvena kartu nuo 2008-12-23, pati ir vyresnės dukros jį prižiūri ir juo rūpinasi. Vitalij buvo agresyviai nusiteikęs. Bijodama, jog nepradėtų mušti, nusprendė nueiti pas kaimynę ir ten pabūti, kol į namus grįš dukra Aliona. Aliona tuo metu ilsėjosi prie ežero, į namus žadėjo grįžti po kelių minučių. Maženos namuose nebuvo. Tuo metu, kai su Ilona, Danieliumi ir Viktorija ketino išeiti iš buto ir atidarė buto duris, į laiptinę išbėgo šuniukas. Daniel išbėgo į laiptinę ir laiptinės aikštelėje, netoli buto durų pasilenkė norėdamas paimti šuniuką ant rankų. Tuo metu prie jo priėjo Vitalij ir vieną kartą dešine koja spyrė Danieliui į nugarą. Daniel nuo suduoto smūgio nukrito laiptinės aikštelėje ant grindų, ant pilvo. Krisdamas jis lyg tai galva trenkėsi į laiptus. Tai pamačiusi iš karto paskambino į policiją, vaikus nuvedė pas kaimynę J. A.. Kai Vitalij spyrė Danieliui, laiptinėje buvo ir kaimynė J. A., ji visą tai matė. Po to įvykio namuose Danieliaus veide, kairiame skruoste, atsirado kraujosruva, pakaušyje buvo paraudusi oda, matėsi nubrozdinimas. Daniel skundėsi, kad jam skauda galva. Į gydymo įstaigas nesikreipė. Kodėl Vitalij sudavė Danieliui nežino, Daniel jam nieko nesakė. 2010-07-16 vakare sužinojo, kad savaitės laikotarpyje, kada tiksliai nežino, kieme, netoli namo Vitalij spyrė Ilonai į pilvą. Apie tai Ilona iš pradžių nieko nepasakojo, apie tai papasakojo kaimynė J. A. po įvykio, kai Vitalij koja spyrė Danieliui. Vakare pradėjo Ilonos klausinėti ar tai tiesa, kad Vitalij ją mušė. Ji pasakė, kad Vitalij jai vieną kartą kieme spyrė į pilvą, kada spyrė nesakė. Pamena, kad lyg tai 2010-07-06 ar 2010-07-07, kada tiksliai neprisimena, vakare, maždaug 21.00 val., Ilona sakė, kad jai labai skauda pilvas, tačiau nuo ko nesakė. Jai išvirė arbatos, pasakė šiek tiek pagulėti ir, jei skausmas nepraeis, kvies greitąją med. pagalbą arba duos vaistų. Ilona atsigulė ir užmigo. Ryte, kai pabudo, sakė, kad skausmas praėjo. Vitalij ir pačiai anksčiau buvo ne kartą sudavęs, tačiau į jokias gydymo įstaigas nesikreipė, pareiškimų nerašė, sūnui atkleisdavo. (b.l.21-24).

Parodymų patikrinimo vietoje metu mažamečių nukentėjusiųjų D. J. ir I. J. įstatyminė atstovė, liudytoja D. V. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu. (b.l.26-29).

2010-07-20 buvo apžiūrėta įvykio vieta – vieta tarp 3 ir 4 namo Nr. 9, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinių. Namas Nr. 9 yra penkių aukštų, daugiabutis, blokinis. Į namą yra 4 įėjimai iš gatvės pusės. Pagal namą yra asfaltuotas kelias. Tarp namo ir kelio yra šaligatvis ir nedideli žolės plotai. Netoli namo antros ir trečios laiptinės ant šaligatvio stovi keli lengvieji automobiliai. Kitoje kelio pusėje taip pat stovi lengvieji automobiliai. Kairėje kelio pusėje auga aukšti krūmai. (b.l.17-19).

2010-07-19 buvo apžiūrėta įvykio vieta – namo laiptinė, esanti (duomenys neskelbtini) namas yra blokinis, daugiabutis, penkių aukštų. Įėjimo į antrą laiptinę durys yra rudos spalvos, metalinės, kodinės. Apžiūros metu durys neužrakintos. Užėjus pro duris, patenkama į laiptinę. Laipteliais pakilus į viršų, patenkama į I-o aukšto laiptinės aikštelę. Dešinėje aikštelės pusėje yra buto Nr. 18 durys. Durys medinės, rudos spalvos. Šalia jų, ant grindų guli mėlynos spalvos kilimėlis. Žiūrint tiesiai, laiptinės aikštelėje yra buto Nr. 17 rudos spalvos durys, prie kurių ant grindų guli juodos ir žalios spalvos kilimėlis. Kairėje pusėje yra buto Nr. 16 durys. Apžiūrima laiptinės aikštelė yra nedidelė, maždaug 1,5x2,5 m dydžio. Laiptinėje vienoje laiptų pusėje yra metaliniai turėklai. Prieš buto Nr. 17 duris, šalia laiptinės aikštelės taip pat yra metaliniai turėklai. (b.l.12-16).

2010-07-20 specialisto išvada Nr. G 2303/10 (01) nustatyta, kad D. J. padarytas paviršinis odos nubrozdinimas kairiame žande, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-07-16), paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimo padarymo metu D. J. galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas galėjo susidaryti nurodytomis aplinkybėmis. (b.l.36-37).

2010-07-20 specialisto išvada Nr. G 2304/10 (01) nustatyta, kad I. J. po įvykio 2010-07-06 objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota. (b.l.53-54).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam V. V. bausmę, atsižvelgta į tai, kad jis padarė nesunkus nusikaltimus ( Lietuvos Respublikos BK 11 str.), į jo asmenybę (anksčiau neteistas, dirba), o taip pat į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir į kitus bausmės skyrimo principus, todėl jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.). Tačiau teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl V. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas (Lietuvos Respublikos BK 75 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 304-305,307-308 str.

nusprendė:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2 nusikaltimai) ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažametei I. J.) - laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas mažamečiui D. J.) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. reikalavimais V. V. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 litų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ( LR BK 67, 71 str. ). Paskirtą įmoką turi būti sumokėtą per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. V. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus nurodytą kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.