Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. D. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su A. P., V. R. ir D. B. neteisėtai atskleidė ir panaudojo informaciją apie asmens privatų gyvenimą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai ir grasino valstybės tarnautojui, t. y. jis, veikdamas kartu su A. P., Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – ir STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00003-18, būdamas įtariamojo A. P. gynėju, pasinaudodamas savo profesija, iš ginamojo A. P. gavo STT vyriausiojo specialisto R. M., „Viber“ paskyroje, nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. birželio 21 d. įrašytus (išsaugotus) asmeninius ir tarnybinius kontaktinius duomenis bei susirašinėjimus, kuriuose buvo ir nukentėjusiųjų R. M., E. R., E. O. ir R. O. informacija apie jų privatų gyvenimą (kontaktiniai telefonų numeriai, vardai pavardės, asmeninio pobūdžio susirašinėjimai ir kita informacija), (toliau – ir R. M. „Viber“ paskyros duomenys), kuriuos jis (G. D.), neteisėtai panaudojo savo ir ginamojo A. P. labui, siekdamas paveikti tyrėją, kad jo ginamojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, t. y. jis, siekdamas materialinės naudos (piniginio atlygio už teisinių paslaugų suteikimą A. P.), 2020 m. vasario 14 d., dalyvaujant A. P., STT patalpose, kabinete Nr. 204, A. Jakšto g. 6, Vilniuje, pasakė STT vyriausiajai specialistei V. K., jog tyrimas jo ginamojo A. P. atžvilgiu turėtų būti nutrauktas, kadangi jis disponuoja STT vyriausiojo specialisto R. M. „Viber“ paskyros duomenimis, po to 2020 m. vasario 19 d., apie 14.50 val., STT patalpų pirmajame aukšte esančiame priimamajame, A. Jakšto g. 6, Vilniuje, STT vyriausiajai specialistei V. K. nurodydamas, kad turi kompromituojančios medžiagos ir duodamas suprasti, kad jo turima informacija pakenks V. K. tiriamai bylai bei sukompromituos ikiteisminiame tyrime veiksmus atliekančius bei atlikusius pareigūnus, siekdamas paveikti STT vyriausiąją specialistę V. K., kad tyrimas būtų nukreiptas palankia jo ginamajam A. P. kryptimi (kad būtų nutrauktas), pademonstravo pastarajai kompiuteryje įrašytus R. M. „Viber“ paskyros duomenis, taip pat jis 2020 m. kovo 4 d., apie 14.55 val., STT patalpų pirmajame aukšte esančiame priimamajame, Jakšto g. 6, Vilniuje, pokalbio su STT vyriausiąja specialiste V. K. metu nurodydamas, kad turimą kompromituojančią medžiagą panaudos teisme, reikalavo ikiteisminio tyrimo eigą pakreipti taip, kad A. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas.

Taip pat, kad jis, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. kovo 31 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarė su A. P. ir advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) advokatu D. B. panaudoti R. M. „Viber“ paskyros duomenis, tikslu paveikti STT pareigūnus, dėl ko kreipėsi į advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) advokatą V. R. ir su juo susitarė, kad pastarasis, pasinaudodamas pažintimi su STT direktoriumi Ž. B., perduos šiam R. M. „Viber“ paskyros duomenis ir informaciją apie tarnybinę R. M. veiklą ir jo asmeninį gyvenimą, kuri neva kompromituoja R. M. ir STT instituciją bei pagrasins minėtą informaciją paviešinti ar kitaip panaudoti, jei ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu nebus nutrauktas. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, V. R. 2020 m. kovo 31 d., apie 12.06 val., mobiliąja „Messenger“ programėle paskambinęs Ž. B. pasiūlė susitikti, po to 2020 m. balandžio 1 d. mobiliosiomis „Viber“ ir „Signal“ pokalbių programėlėmis į Ž. B. telefoną atsiuntė „PDF“ failą su R. M. „Viber“ paskyros duomenimis, o 2020 m. balandžio 6 d., apie 12 val;. atvykęs į STT patalpas, Jakšto g. 6, Vilniuje, kabinete Nr. 301, STT direktoriui Ž. B. pasakė, kad jo ir bendrininkų A. P., G. D. ir D. B. turima kompromituojanti medžiaga bus paviešinta taip padarant reputacinę žalą STT institucijai, jei ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu nebus nutrauktas. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 17 d., jis (G. D.) savo darbo vietoje - advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), susitikimo su V. R. metu perdavė pastarajam popieriaus lapą, kuriame buvo surašyti su STT atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 02-7-00003-18 susiję duomenys, po to tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, tikslu papildomai paveikti STT pareigūnus, V. R. iš G. D. gautus su ikiteisminiu tyrimu Nr. 02-7-00003-18 susijusius duomenis, 2020 m. balandžio 17 d., apie 10.37 val., mobiliąja „Signal“ pokalbių programėle, PDF formatu, failą pavadindamas „Info apie IT“ nusiuntė į Ž. B. mobiliojo ryšio telefoną.

Tokiu būdu, G. D., būdamas advokatu įtrauktu į praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikdamas A. P. gynėjo pareigas baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-18, t. y. būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, būdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3 ir 6 punktų nuostatomis įgaliotas, atliekant gynėjo funkcijas baudžiamajame procese veikti teisėtai bei nepriekaištingai elgtis, prisiekęs laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, saugoti profesines paslaptis ir savo elgesiu nepakenkti advokato vardui, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 9 dalies nuostatą, kad būtų gerbiamas kiekvieno žmogaus ir jo šeimos privatus gyvenimas, susirašinėjimo, telefoninių pokalbių, telegrafo pranešimų ir kitokio susižinojimo slaptumas, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, pažeisdamas Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1-3 punktų, 3 ir 5 dalių nuostatas, kad advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą, nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos, būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, elgtis sąžiningai, mandagiai ir garbingai, neturi piktnaudžiauti savo profesiniu vardu; advokatui draudžiami veiksmai ar elgesys, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis ir (ar) menkina visuomenės pasitikėjimą advokatais, pažeidžia Lietuvos advokatūros reputaciją ar žemina advokato profesijos vardą; 7 straipsnio 1-4 dalių nuostatas, kad advokato profesinės veiklos teisėtumas yra vienas svarbiausių principų, lemiančių advokato vaidmenį valstybės teisės sistemoje ir profesinės veiklos garantijas, todėl advokatas privalo siekti teisingumo ir teisėtumo idealų bei ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų draudimų, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų bei gerbdamas kitų asmenų teises; advokatas visada privalo gerbti teisę ir veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisėtumo principai; advokatui draudžiama ginti tokius kliento interesus, kurie verčia imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdų, tenkinti neteisėtus kliento prašymus, reikalavimus arba talkinti klientui teisei ir teisėtumui priešingoje veikoje; advokatui draudžiama neteisėtai trukdyti ar neteisėtai apsunkinti kitam asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas; padarė nusikalstamas veikas, t. y. neteisėtai atskleidė ir panaudojo informaciją apie kito asmens privatų gyvenimą savo ir A. P. labui be to asmens sutikimo, taip pat, panaudojant psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo - STT direktoriaus Ž. B. atlikti veiksmus įtariamojo A. P. naudai ir naudodamas psichologinę prievartą trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnei STT vyriausiajai specialistei V. K. atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas. Tokiu būdu, neteisėtai siekdamas padėti A. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės, atliko advokatui draudžiamus neteisėtos gynybos veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis, sumenkino visuomenės pasitikėjimą advokatais, pažemino advokato kaip profesijos prestižą, padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui - Lietuvos advokatūrai, Lietuvos valstybei, didelę neturtinę žalą nukentėjusiojo R. M. ir neturtinę žalą nukentėjusiųjų E. R., E. O. ir R. O. teisėms ir teisėtiems interesams, tokiais savo aukščiau išdėstytais aktyviais veiksmais ir padedamas A. P., D. B. ir V. R. piktnaudžiavo savo tarnybine (profesine) padėtimi siekdamas turtinės naudos. Šiais savo veiksmais G. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. P. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumą, veikdamas kartu su G. D., V. R. ir D. B., neteisėtai atskleidė ir panaudojo informaciją apie asmens privatų gyvenimą, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, grasino valstybės tarnautojui ir padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, t. y. jis, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00003-18, būdamas įtariamuoju ir siekdamas, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumą - ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu ir laiku, be STT vyriausiojo specialisto R. M. sutikimo ir šiam apie tai nieko nežinant, gavęs pastarojo „Viber“ paskyroje, nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. birželio 21 d. įrašytus (išsaugotus) asmeninius ir tarnybinius kontaktinius duomenis bei susirašinėjimus, kuriuose buvo ir nukentėjusiųjų R. M. E. R., E. O. ir R. O. informacija apie jų privatų gyvenimą (kontaktiniai telefonų numeriai, vardai, pavardės, asmeninio pobūdžio susirašinėjimai ir kita informacija), su jais susipažino ir suvokdamas, kad tai yra kitų asmenų privataus gyvenimo ir tarnybinio pobūdžio informacija, ja disponavo ir naudojo asmeniniais tikslais, t. y. tokiu būdu kitaip pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumą. Šiais savo veiksmais A. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 166 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, kad jis, veikdamas kartu su G. D., V. R. ir D. B. neteisėtai atskleidė ir panaudojo informaciją apie asmens privatų gyvenimą, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, grasino valstybės tarnautojui ir padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi - ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 14 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, STT atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00003-18, jį (A. P.) ginančiam advokatui G. D., perdavė R. M. „Viber“ paskyros duomenis, kad pastarasis pasinaudodamas šiais duomenimis, paveiktų jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą atliekančią STT tyrėją. 2020 m. vasario 14 d. STT patalpose, kabinete Nr. 204, A. Jakšto g. 6, Vilniuje, jam dalyvaujant, G. D. STT vyriausiajai specialistei V. K., pasakė, jog tyrimas jo ginamojo A. P. atžvilgiu turėtų būti nutrauktas, kadangi jis disponuoja R. M. „Viber“ paskyros duomenimis, po to G. D. 2020 m. vasario 19 d., apie 14.50 val., STT patalpų pirmajame aukšte esančiame priimamajame, A. Jakšto g. 6, Vilniuje, STT vyriausiajai specialistei V. K. nurodydamas, kad turi kompromituojančios medžiagos ir duodamas suprasti, kad jo turima informacija pakenks V. K. tiriamai bylai bei sukompromituos ikiteisminiame tyrime veiksmus atliekančius bei atlikusius pareigūnus, siekdamas paveikti STT vyriausiąją specialistę V. K., kad tyrimas būtų nukreiptas palankia jo A. P. kryptimi (kad būtų nutrauktas), pademonstravo pastarajai kompiuteryje įrašytus R. M. „Viber“ paskyros duomenis, taip pat G. D. 2020 m. kovo 4 d., apie 14.55 val., STT patalpų pirmajame aukšte esančiame priimamajame, Jakšto g. 6, Vilniuje, pokalbio su STT vyriausiąja specialiste V. K. metu nurodydamas, kad turimą kompromituojančią medžiagą panaudos teisme, reikalavo ikiteisminio tyrimo eigą pakreipti taip, kad A. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. kovo 31 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarė su profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) advokatu D. B. ir advokatu G. D. panaudoti R. M. Viber paskyros duomenis, kad paveikti STT pareigūnus, dėl ko kreipėsi į advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) advokatą V. R. ir su juo susitarė, kad pastarasis pasinaudodamas pažintimi su STT direktoriumi Ž. B., perduos šiam R. M. „Viber“ paskyros duomenis kurie neva kompromituoja R. M. ir STT instituciją, bei pagrasins minėtą informaciją paviešinti ar kitaip panaudoti, jei ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu nebus nutrauktas. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą V. R. 2020 m. kovo 31 d., apie 12.06 val., mobiliąja „Messenger“ programėle paskambinęs Ž. B., pasiūlė susitikti, po to 2020 m. balandžio 1 d. mobiliosiomis „Viber“ ir „Signal“ pokalbių programėlėmis į Ž. B. telefoną atsiuntė „PDF“ failą su iš R. M. „Viber“ paskyros duomenimis, o 2020 m. balandžio 6 d., apie 12 val., atvykęs į STT patalpas, A. Jakšto g. 6, Vilniuje, kabinete Nr. 301, STT direktoriui Ž. B. paaiškino, kad jo ir bendrininkų A. P., G. D. ir D. B. turima kompromituojanti medžiaga bus paviešinta, taip padarant reputacinę žalą STT institucijai, jei ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu nebus nutrauktas. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 17 d., G. D. savo darbo vietoje advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), susitikimo su V. R. metu perdavė pastarajam popieriaus lapą, kuriame buvo surašyti su STT atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 02-7-00003-18 susiję duomenys, po to tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, tikslu papildomai paveikti STT pareigūnus, V. R. iš G. D. gautus su ikiteisminiu tyrimu Nr. 02-7-00003-18 susijusius duomenis, 2020 m. balandžio 17 d., apie 10.37 val., mobiliąja „Signal“ pokalbių programėle, PDF formatu, failą pavadindamas „Info apie IT“ nusiuntė į Ž. B. mobiliojo ryšio telefoną. Tokiu būdu, A. P. gavęs informaciją apie privatų asmenų gyvenimą, neteisėtai ja disponavo, be asmens sutikimo ją atskleidė ir panaudojo savo labui, veikdamas kartu su anksčiau nurodytais asmenimis, panaudojant psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo - STT direktoriaus Ž. B. atlikti veiksmus įtariamojo A. P. naudai ir naudodamas psichologinę prievartą trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnei STT vyriausiajai specialistei V. K. atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, tokiu būdu padėjo G. D. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, dėl ko buvo padaryta didelė neturtinė žala juridiniam asmeniui - Lietuvos advokatūrai, Lietuvos valstybei, didelė neturtinė žala nukentėjusiojo R. M. ir neturtinė žala nukentėjusiųjų E. R., E. O. ir R. O. teisėms ir teisėtiems interesams. Šiais savo veiksmais A. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. R. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su A. P., G. D. ir D. B., neteisėtai atskleidė ir panaudojo informaciją apie asmens privatų gyvenimą, grasino valstybės tarnautojui ir padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, t. y. jis, pasinaudodamas savo profesija, veikdamas kartu su A. P., G. D. ir D. B., dirbdamas advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) advokatu, žinodamas, kad G. D. atlieka A. P. gynėjo pareigas Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. kovo 31 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, A. P., G. D. ir D. B. buvo supažindintas su STT vyriausiojo specialisto R. M. „Viber“ paskyroje, nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. birželio 21 d. įrašytais (išsaugotais) asmeniniais ir tarnybiniais kontaktiniais duomenis bei susirašinėjimais, kuriuose buvo ir nukentėjusiųjų R. M., E. R., E. O. ir R. O. informacija apie jų privatų gyvenimą (kontaktiniai telefonų numeriai, vardai pavardės, asmeninio pobūdžio susirašinėjimai ir kita informacija), po to visi susitarė, kad jis (V. R.) pasinaudodamas pažintimi su STT direktoriumi Ž. B., perduos šiam informaciją apie tarnybinę R. M. veiklą bei jo asmeninį gyvenimą, kuri neva kompromituoja R. M. ir STT instituciją, bei pagrasins šią informaciją paviešinti ar kitaip panaudoti, jei minėtas ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu nebus nutrauktas. Veikdamas pagal bendrą susitarimą V. R. 2020 m. kovo 31 d., pasinaudodamas savo pažintimis, gavo STT direktoriaus Ž. B. kontaktus ir apie 12.06 val., mobiliąja „Messenger“ programėle paskambinęs Ž. B. pasiūlė susitikti, po to 2020 m. balandžio 1 d. mobiliosiomis „Viber“ ir „Signal“ pokalbių programėlėmis į Ž. B. telefoną atsiuntė „PDF“ failą su R. M. „Viber“ paskyros duomenimis, o 2020 m. balandžio 6 d., apie 12 val., atvykęs į STT patalpas, A. Jakšto g. 6, Vilniuje, kabinete Nr. 301, jis STT direktoriui Ž. B. paaiškino, kad jo ir bendrininkų A. P., G. D. ir D. B. turima kompromituojanti medžiaga bus paviešinta, taip padarant reputacinę žalą STT institucijai, jei ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu nebus nutrauktas. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, V. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 17 d., susitikimo su G. D. metu, pastarojo darbo vietoje advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini) iš G. D. gavo popieriaus lapą, kuriame surašyti su STT atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 02-7- 00003-18 susiję duomenys, kuriuos jis, tikslu papildomai paveikti STT pareigūnus, 2020 m. balandžio 17 d., apie 10.37 val., mobiliąja „Signal“ pokalbių programėle, „PDF“ formatu, failą pavadindamas „Info apie IT“ nusiuntė į Ž. B. mobiliojo ryšio telefoną. Tokiais savo veiksmais V. R. dėl savo profesijos gavo informaciją apie privatų kito asmens gyvenimą, veikdamas kartu su anksčiau nurodytais asmenimis, ją atskleidė ir panaudojo savo ir kitų asmenų labui be kito asmens sutikimo, taip pat panaudodamas psichinę prievartą grasino valstybės tarnautojui - STT direktoriui Ž. B., reikalaudamas iš jo, kad tyrimas A. P. atžvilgiu būtų nutrauktas ir tokiu būdu padėjo G. D. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, dėl ko buvo padaryta didelė neturtinė žala juridiniam asmeniui - Lietuvos advokatūrai, Lietuvos valstybei, didelė neturtinė žala nukentėjusiojo R. M. ir neturtinė žala nukentėjusiųjų E. R., E. O. ir R. O. teisėms ir teisėtiems interesams. Šiais savo veiksniais V. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. B. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su A. P., G. D. ir V. R. neteisėtai atskleidė ir panaudojo informaciją apie asmens privatų gyvenimą, grasino valstybės tarnautojui ir padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, t. y. jis, pasinaudodamas savo profesija, veikdamas kartu su A. P., G. D. ir V. R., būdamas advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) advokatu, žinodamas, kad G. D. atlieka A. P. gynėjo pareigas Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. kovo 31 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, A. P. buvo supažindintas su STT pareigūno R. M. „Viber“ paskyroje, nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. birželio 21 d. įrašytais (išsaugotais) asmeniniais ir tarnybiniais kontaktiniais duomenis bei susirašinėjimais, kuriuose buvo ir nukentėjusiųjų R. M., E. R., E. O. ir R. O. informacija apie jų privatų gyvenimą (kontaktiniai telefonų numeriai, vardai, pavardės, asmeninio pobūdžio susirašinėjimai ir kita informacija). Tada jis, A. P. ir G. D. su minėta informacija supažindino advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) advokatą V. R. ir visi susitarė, kad V. R., pasinaudodamas pažintimis, perduos STT direktoriui Ž. B. neteisėtai gautą informaciją apie tarnybinę R. M. veiklą ir jo asmeninį gyvenimą, kuri neva kompromituoja R. M. ir STT instituciją, bei pagrasins šią informaciją paviešinti ar kitaip panaudoti, jei minėtas ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu nebus nutrauktas. Veikdamas pagal bendrą susitarimą, V. R. 2020 m. kovo 31 d., apie 12.06 val., mobiliąja „Massenger“ programėle paskambinęs Ž. B. pasiūlė susitikti, po to 2020 m. balandžio 1 d. mobiliosiomis „Viber“ ir „Signal“ pokalbių programėlėmis į Ž. B. telefoną atsiuntė „PDF“ failą su R. M. „Viber“ paskyros duomenimis, o 2020 m. balandžio 6 d., apie 12 val., atvykęs į STT patalpas, A. Jakšto g. 6, Vilniuje, kabinete Nr. 301, STT direktoriui Ž. B. paaiškino, kad jo ir bendrininkų A. P., G. D. ir D. B. turima kompromituojanti medžiaga bus paviešinta, taip padarant reputacinę žalą STT institucijai, jei ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu nebus nutrauktas. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą V. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 17 d., susitikimo su G. D. metu, pastarojo darbo vietoje advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), iš G. D. gavo popieriaus lapą, kuriame surašyti su STT atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 02-7-00003-18 susiję duomenys, kuriuos jis, tikslu papildomai paveikti STT pareigūnus, 2020 m. balandžio 17 d., apie 10.37 val., mobiliąja „Signal“ pokalbių programėle, „PDF“ formatu, failą pavadindamas „Info apie IT“ nusiuntė į Ž. B. mobiliojo ryšio telefoną. Tokiais savo veiksmais, D. B. dėl savo profesijos, gavo informaciją apie privatų kito asmens gyvenimą, veikdamas kartu su anksčiau nurodytais asmenimis, ją atskleidė ir panaudojo savo ir kitų asmenų labui be kito asmens sutikimo, taip pat panaudojant psichinę prievartą grasino valstybės tarnautojui - STT direktoriui Ž. B., reikalaudamas iš jo, kad tyrimas A. P. atžvilgiu būtų nutrauktas ir tokiu būdu padėjo G. D. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, dėl ko buvo padaryta didelė neturtinė žala juridiniam asmeniui - Lietuvos advokatūrai, Lietuvos valstybei, didelė neturtinė žala nukentėjusiojo R. M. ir neturtinė žala nukentėjusiųjų E. R., E. O. ir R. O. teisėms ir teisėtiems interesams. Šiais savo veiksmais D. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. D. pažymėjo, kad ikiteisminiame tyrime nėra jokių duomenų, kad jis ketino kalbėtis su Ž. B., norėjo jam skambinti, iš jo ko nors reikalauti ar prašyti. Todėl teismo nutartis, kuria Ž. B. leista atlikti kokius nors procesinius veiksmus, priimta nesant jokio faktinio pagrindo, todėl šioje dalyje yra neteisėta. Be to, veika, numatyta BK 168 straipsnyje, pradedama tik esant nukentėjusiojo skundui ar prokuroro reikalavimui, tačiau nei vieno tokio dokumento byloje nėra, todėl baudžiamasis procesas šioje dalyje yra negalimas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, parodė, kad A. P. jam duomenis perdavė „Excel“ lentelės forma, kurią jis (G. D.) pateikė kratos metu. Ji buvo atsiųsta vienos iš mobiliosios aplikacijos forma. Tai galėtų būti viena iš susižinojimo programų, kuri leidžia perduoti failus. Perduota buvo ne į kompiuterį. Aplikacija veikia ten, kur ją įdiegi. Ji gali veikti ir kompiuteryje, ir telefone. Tikėtina, kad telefone. Ji yra susiejama su numeriu, kur įdiegsi, ten ji gali ir būti.

Pirmą kartą A. P. taip duomenimis su juo pasidalino dar 2018 metais ir labai aiškiai pasakė, kad tai jam atsiuntė pats R. M. tokiu pačiu „exceliniu“ failu. Dėl to jam (G. D.) nekilo jokių abejonių, kad duomenis A. P. būtų gavęs neteisėtai. Dar 2018 metais turėjo informacijos, kad R. M. buvo nuėjęs pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris skyrė suėmimą. Tai jis pats pripažino. Tuo metu dėl to buvo pasipiktinę, tačiau šios aplinkybės neviešino. Priežastis, dėl kurios turėtus R. M. susirašinėjimus paviešino tik 2020 metais, buvo ta, kad 2020 metais didesnioji to išviešinto ikiteisminio tyrimo (įtarimų A. P.) dalis paties prokuroro buvo nutraukta. Tuomet iš susirašinėjimo buvo akivaizdu, kad R. M. pripažįsta, jog įrodymų dėl kyšininkavimo neturi. Be to, nutraukiant minėtą ikiteisminį tyrimą, buvo pripažinta, jog įrodymų dėl A. P. prekybos poveikiu ar didelės vertės kyšio nėra. Tokiu būdu, po ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kai jau tapo aišku, kad jis (jis ir jo ginamasis A. P.) buvo teisūs sakydami, kad pats ikiteisminis tyrimas toje dalyje pradėtas neteisėtai ir paviešintas neteisėtai, nes šiuo tyrimu STT siekė padaryti kuo didesnį reputacinį smūgį verslininkui ir jo vadovaujamai įmonei, ir buvo prisimintas dar kartą minėtas failas ir, jeigu neklysta, dar kartą A. P. su juo (G. D.) tuo failu pasidalino galbūt 2020 m. vasario mėnesį. Įvertinę aplinkybes, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, kad buvo tikrai klastojami ir tarnybiniai pranešimai, kurių pagrindu nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas, nusprendė, kad toliau nebegalima tylėti. Su A. P. nesitarė, kur ir kam pateiks minėtą failą, tik kalbėjo, kad galbūt pateiks ikiteisminiam tyrimui, kas po to ir buvo realizuota, t. y. 2020 m. liepos 20 d. buvo pateikti A. P. rašytiniai parodymai ir tiesiog kaip priedas prie rašytinių parodymų pridėta kompaktinė plokštelė, kurioje buvo įdėtas minėtas failas, kuris buvo prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Apie tai jie ir kalbėjo, kad pateikti įrašai patvirtins, jog ikiteisminis tyrimas turi užsakomąjį pobūdį.

Pateikdamas informaciją apie susirašinėjimą V. K. pirmo susitikimo metu, jis neturėjo tikslo, kad informacija būtinai turi būti pateikta tarnybos direktoriui, bet V. K. į jo nurodytus duomenis sureagavo labai rimtai, pasakydama žodžius „tai yra ČP“ ir „tai aš apie tai pranešiu vadovybei“. Jis (G. D.) su tuo sutiko, jį tenkino tai, kad ji pasakė, jog praneš vadovybei. Tačiau nei pirmo, nei antro susitikimo su V. K. metu nesakė, kad šią informaciją pateikia tam, kad kokiu tai būdu padarytų įtaką ikiteisminio tyrimo nutraukimui A. P. atžvilgiu. Pirmo susitikimo metu V. K. susirašinėjimo turinį tik parodė kompiuteryje ir su tyrėja neaptarė, kokiu būdu jai šita informacija bus perduota, nes ji sakė, kad ji apie tai praneš vadovybei. Kiek žino, V. K. surašė tarnybinį pranešimą. Jeigu STT vadovybė po to būtų paprašiusi pateikti susirašinėjimų duomenis (failą) BPK 97 straipsnio tvarka, tikrai būtų pateikęs. Su V. K. nebuvo kalbos apie tai, kad prokuratūra neprieštarauja, jog tyrimas būtų nutrauktas, bet to nedaro, nes bijo STT.

Dėl A. P. susitikimo su advokatais D. B. ir V. R. jis (G. D.) netarpininkavo. D. B. jis (G. D.) daugiau žino kaip civilinių bylų advokatą, todėl klausimu dėl R. M. neteisėtų veiksmų į jį kreiptis nesiūlytų. Apie tai, kad V. R. dirba ir baudžiamosiose bylose, jam buvo žinoma, bet jis nežinojo, kad A. P. pats bendrauja su V. R. ar su D. B. A. P. apie šituos asmenis nieko neminėjo. Pats A. P. paprašė jo (G. D.), kaip teisininko, pristatyti D. B. ir V. R., kokia yra situacija ikiteisminiame tyrime, kokia yra problematika, kokia stadija, kada tyrimas pradėtas, dėl suėmimo taikymo, dėl įtarimo ir pan. Su D. B. ar V. R. kalbos dėl minimų duomenų perdavimo STT vadovybei, nebuvo, arba jis (kaltinamasis) to nepamena. Juo labiau, kad jis (G. D.) pats pažinojo Ž. B. dar geriau nei V. R., todėl pats galėjo užsirašyti į priėmimą ar paskambinti ir su juo kalbėti dėl tyrimo ar turimų R. M. susirašinėjimo duomenų, tačiau to nedarė, nes apie neteisėtus STT pareigūno veiksmus jau anksčiau buvo pranešęs V. K., parodydamas jai susirašinėjimo turinį kompiuteryje ir situaciją pristatydamas žodžiu. Su D. B. ir V. R. nesitarė dėl ėjimo pas Ž. B. ar perdavimo jam kažkokios medžiagos. Jis (G. D.) jokių dokumentų ar kaltinime nurodyto PDF failo nei V. R., nei D. B., nes PDF failo jis ir pats neturėjo. Pokalbio su V. R. metu, jis (G. D.) pristatė bylą, atliekamą ikiteisminį tyrimą, jo rezultatus, pagrindinius duomenis. Apie failą daug nekalbėjo, nes ne failas buvo svarbiausiais ikiteisminio tyrimo dalykas. Neprisimena, kad būtų kalbėję apie R. M. „Viber“ paskyros duomenis. Jis (G. D.) pats nebuvo išsamiai susipažinęs su R. M. „Viber“ paskyros duomenų failu. Buvo susipažinęs tik su tarnybiniu susirašinėjimu tarp R. M. ir STT pareigūno R. Ž., ir KNAB pareigūno, dabar jo vardo ir pavardės neprisimena. Kitos susirašinėjusių asmenų pavardės jam nebuvo žinomos. Tiksliai nepamena, bet tuo metu su V. R. galėjo susitikti du kartus, su D. B. – vieną. Kiek pamena, susitikimo su D. B. metu buvo ir V. R. Nei V. R., nei D. B. informacijos apie šį failą jo neprašė. Susitikimų metu nieko konkrečiai nenusprendė, nes susitikimo tikslas buvo pristatyti ikiteisminio tyrimo medžiagą. A. P. laikė, kad jis (G. D.) kaip gynėjas, ikiteisminio tyrimo aplinkybes žino geriau negu jis, todėl prašė jas pristatyti kitiems advokatams, ką jis ir padarė. Susitikime jokių rezoliucinių dalių, sprendimų nebuvo priimta. Nepamena, ar A. P. pasakė, kad buvo susitikęs ir kalbėjo su V. R. ir D. B., nes tai buvo nereikšminga informacija. Susitikimų metu nei V. R., nei D. B. jokių lapelių su informacija apie STT atliekamą tyrimą ar su tyrimu susijusiais duomenimis neperdavė. Susitikus su V. R., kalbos apie tai, kad jis (V. R.) susitikimo su Ž. B. metu paminėtų, kad turima informacija gali būti perduota ir žiniasklaidai, nebuvo. Apie tai, kad V. R. buvo susitikęs su Ž. B., greičiausiai sužinojo susitikimo su V. R. metu, balandžio 15 dieną. V. R. tik trumpai pasakė, kad buvo susitikęs, perdavė informaciją ir tiek.

Įsitikinęs, kad R. M. tikrai buvo žinoma, jog A. P. jo susirašinėjimą gavo, nes po to, kai R. M. šį failą persiuntė, A. P. pastarojo paklausė, kas tai per dalykas, iš ko buvo visiškai aišku, kad R. M. kažką yra atsiuntęs. Į tai R. M. nieko neatsakė, pasiūlė pereiti į susirašinėjimą iš „Gmail“, t. y. iš savo adreso (duomenys neskelbtini), o tą failą arba tą žinutę, kuria persiuntė failą, jis tiesiog ištrynė. „Viber“ aplikacija turi tokį funkcionalumą, leidžiantį ištrinti savo išsiųstas žinutes. Tame „Viber“ yra ikonėlė, nurodanti, kad R. M. šitą failą po savo persiuntimo ištrynė. Kiek žino, gavęs šį failą, A. P. jo negalėjo atidaryti, todėl persiuntė savo broliui J. P.

Į klausimą kaip iš failo duomenų atrinko duomenis, kuriuos parodė tyrėjai V. K., kaltinamasis paaiškino, kad pokalbio su V. K. metu jis turėjo tikslą atkreipti dėmesį į R. M. susirašinėjimą su KNAB. Kiek pamena, šiame susirašinėjime KNAB pareigūnas nurodė, kad jis susitiks su „AC“, kas, jo įsitikinimu, turėjo būti A. C. Jam (G. D.) tai buvo labai svarbu todėl, kad tas susitikimas turėjo įvykti sekančią dieną po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokia įvykių chronologija leido daryti prielaidą V. K., kas yra užfiksuota garso įraše, kad vis dėlto panašu, jog tokiu būdu pranešama užsakovui A. C. apie tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Savo pokalbyje jis (G. D.) panaudojo rusišką frazę, kadangi jie tarpusavyje kalbasi, tai tą ir pasakė: „vozbuždeno ugolovnoje delo“ (iškelta baudžiamoji byla). Tai jam (G. D.) leido daryti būtent tokią prielaidą, kad STT pareigūnai atsiskaito apie pradėtą ikiteisminį tyrimą A. C. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad buvo tiriama nusikalstama veika valstybės tarnyboje, A. C. vadovaujama įmonė sugebėjo kažkokiu būdu tapti civiliniu ieškovu ir teikė civilinį ieškinį dėl išlaidų, susijusių su atvykimu į atliekamus procesinius veiksmus. Dėl viso to jam nekilo abejonių, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba yra labai palanki A. C. Taip pat pokalbio su V. K. metu tikėtina rodė R. M. susirašinėjimą apie užėjimą pas ikiteisminio tyrimo teisėją prieš suėmimo klausimo sprendimą. Prieš susitikimą jis nebuvo atrinkęs failų, kuriuos turėjo parodyti V. K. Juos parodė be jokios atrankos iš savo elektroninio pašto, tokia pačia originalia forma kaip ir gavo. Apie tai, kad R. M. užsiiminėjo tokiais dalykais, pasakė V. K., nes manė, kad nepaisant to, kad ji yra STT pareigūnė, jai suprantama, kad STT pareigūnams pas teisėjus skiriant kardomąją priemonę nedera vaikščioti. To failo viso negalėjo parodyti, kadangi tai yra „excelinės“ lentelės. „Excelis“ turi tokį funkcionalumą, kuomet tekstas yra karpomas arba skaidomas. Šiose „Excel“ lentelėse buvo tik tekstinė informacija, kurios dalies dėl teksto apimties suskaidymo, nesimatė, t. y. žiūrint į tą lentelę, visos informacijos negalima buvo matyti. Šiuo atveju buvo parinktas toks formatavimas, kuris paslepia tekstą, netelpantį į eilutę. Yra įsitikinęs, kad V. K. rodė tik dalį faile esančios informacijos. Tiksliai nepamena, bet apie tai, kad V. K. parodė failo duomenis, A. P. greičiausiai nieko neminėjo. Apie tai jam galėjo pasakyti po antro susitikimo, vykusio kovo 4 d., pažymėdamas, jog perduota informacija STT nesudomino. Atstovaudamas A. P., jokios turtinės naudos nesiekė.

Tiksliai negali atsakyti, ar susitikimo metu V. R. minėjo apie tai, kad ruošiasi eiti pas STT vadovą. To negali patvirtinti, bet jeigu ir sakė, tai to nesureikšmino, nes jam (G. D.) tai nebuvo pats svarbiausias klausimas. A. P. jam (G. D.) nesakė, ar minėtą failą perdavė dar kokiems nors kitiems asmenims, tarp jų ir D. B. ir V. R., tik minėjo, jog faktinių aplinkybių konstatavimui savo telefoną su R. M. atsiųstu failu perdavė antstoliui. A. P. jam (G. D.) perduotame faile jokių kitų asmenų duomenų, kažkokių nuotraukų nematė, nes tame faile nuotraukų iš viso nebuvo. Jam A. P. informaciją perdavė tik „Excel“ lentelės forma, o „Excel“ lentelėse iš viso negali būti nuotraukų failų, nes „Excel“ nepalaiko tokio režimo.

Į nukentėjusiojo R. M. užduotą klausimą, ar rodant V. K. jo (nukentėjusiojo) privataus susižinojimo turinį, siekdamas išsiaiškinti, ar susirašinėjimas yra R. M., minėjo jo dukros vardą, kaltinamasis paaiškino, kad V. K. nukentėjusiojo privataus susirašinėjimo turinio nerodė. Rodė tai, kas, jo (G. D.) nuomone, atitinka tik tarnybinio susižinojimo apibrėžimą, nes jo susirašinėjimas su Ž. ar su KNAB pareigūnu neatitinka nukentėjusiojo privataus gyvenimo apibrėžimo. Apie tai, kad nukentėjusysis turi dukrą J., nežinojo ir tuo niekada nesidomėjo. Šią aplinkybę jam pasakė V. K.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, patikslinus kaltinimą, kaltinamasis G. D. pateikė skaidres ir parodė, kad skaidrėse yra analizuojamas failas, kurį R. M. atsiuntė A. P. Jam (G. D.) pareikštame kaltinime nurodyta, kad jam A. P. perdavė R. M. asmeninius tarnybinius kontaktinius duomenis, kuriuose buvo nukentėjusiojo R. M., E. R., E. O. ir R. O. informacija apie jų privatų gyvenimą (kontaktiniai telefono numeriai, vardai ir pavardės, asmeninio pobūdžio susirašinėjimai ir kita informacija). Pirmojoje skaidrėje yra pavaizduota seka ir logika, kaip jis (G. D.) šį failą gavo. Antrojoje skaidrėje matomas jo (G. D.) tarnybinio elektroninio pašto „Outlook“ programoje vaizdas, t. y. atidarytas vienas iš failų, gautas elektroniniame pašte 2020 m. vasario 10 d., kurį atsiuntė A. P. Kadangi ten yra du failiukai, tai yra tiesiog parodymas, kad antrasis techninis failiukas tuščias, kuris nurodo, kad pirmasis failas jam buvo persiųstas. Patikslintame kaltinime nurodoma, kad buvo duomenys apie R. M., E. R., E. O. ir R. O. kontaktinius telefono numerius, vardus, pavardes, asmeninio pobūdžio susirašinėjimą ir kita informacija. Skaidrėje yra iškarpa iš to, kaip atrodo šitas adresatų sąrašas. Jame nėra R. M. vardo, pavardės, telefono numerio ir nėra jokios kitos R. M. informacijos. Ketvirtosios skaidrės kairėje pusėje matyti, kaip minėtame faile yra įvardinti adresatai ir tarp šitų adresatų adresato R. M. vardu ir pavarde, jo telefono numerio ir kitos informacijos nėra. Šiame faile taip pat nėra E. O. pavardės, vardo. Vardas yra nurodytas dvejopai. Šiame nurodyta – (duomenys neskelbtini), o paspaudus ir įėjus, rodomas – (duomenys neskelbtini) pavardės, vardo, kuris leistų ją identifikuoti, taip pat nėra, asmeninio pobūdžio susirašinėjimo ar kitokios informacijos nėra. Po šiuo teiginiu jis (G. D.) įdėjo iškarpą, kas matyti paspaudus nuorodą (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad iš viso nėra jokios tekstinės informacijos, juo labiau, nuotraukų informacijos, o yra tik nuoroda, kad tai yra „Photo Message“. E. R. vardo šiame sąraše taip pat nėra. Yra (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Numanyti, suprasti, kad tai yra E. R., jis (G. D.) neturėjo galimybės, nes faile to nėra. Visa tai rodo, kad patikslintame kaltinime nurodytų privačių duomenų jis neturėjo, nes jų minėtame faile nebuvo, todėl tokios informacijos jis (G. D.) panaudoti niekaip negalėjo.

Penktojoje skaidrėje pateikta informacija, kurią pokalbio su V. K. metu jai parodė ir akcentavo. Tai susirašinėjimo su R. Ž. dalis, kurioje R. M. nurodo, kad buvo užėjęs pas teisėją pakalbėti dėl suėmimo. Kadangi jis (G. D.) pats dalyvavo sprendžiant suėmimo klausimą ir matė R. M., tai jam nekėlė abejonių. Taip pat yra dalis R. M. susirašinėjimo su Latvijos KNAB pareigūnu K., kur jis nurodo, kad nepaisant to, kad reikia pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nėra jokių duomenų dėl to, kad A. P. paėmė bent kokį kyšį Latvijos Respublikoje. Nepaisant to, tarnybinį pranešimą R. M. vis tiek surašė. Šia aplinkybe jis (G. D.) akcentavo tai, kad R. M. bendravo su buvusiu KGB pareigūnu A. C., kuris faile įvardintas kaip AC. Visa tai jis ir bandė pasakyti V. K., t. y. kad ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu yra užsakomojo pobūdžio. Tokiu būdu V. K. pateiktoje informacijoje nėra jokių privačių duomenų, o tai yra tarnybinis susižinojimas apie galimai neteisėtus korupcinius, R. M. veiksmus.

Taip pat kaltinime nurodoma, kad jis panaudojo duomenis neteisėtai. Su tuo nesutinka, nes tuo metu buvo A. P. gynėjas ir turėjo visas procesines teises, numatytas BPK 48 straipsnio 1 dalies 7 punkte, t. y. gauti gynybai reikalingus duomenis (šiuo atveju duomenis gavo iš A. P.), kalbėti su asmenimis (šiuo atveju kalbėjo su V. K., pateikė prašymus) ir tai yra viena iš advokato priedermių ir teisių, kuriomis pasinaudojo. BPK 98 straipsnis numato, kad gynėjas gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ką jis ir padarė. Tokios teisės yra numatytos ir Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Visa tai jis pažymėjo pateiktose skaidrėse. Galiojusios redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymo 10 (1) straipsnis numatė, kad valstybės tarnautojui prilygintas asmuo apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką privalo pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai. Kaltinime nėra nurodyta, kaip jis pažeidė šio įstatymo nuostatas. Apie tai jis net ir privalėjo pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai, ką jis ir padarė pranešdamas V. K., nes ji tuo metu dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje.

Sekančioje skaidrėje matyti kaltinamojo akto (baudžiamojoje byloje dabar nagrinėjamoje A. P. atžvilgiu), surašyto 2020 m. gruodžio 16 d., ištrauka, kur kaltinamojo akto 17-ajame priede yra jo (G. D.) paminėti A. P. papildomi rašytiniai parodymai. Šių duomenų panaudojimas taip pat neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tuos parodymus pateikė ir jie buvo pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, kartu su kaltinamuoju aktu perduoti teismui. Visos šios aplinkybės, priešingai nei nurodoma kaltinime, patvirtina, kad duomenys buvo panaudoti teisėtai.

Dar kitoje skaidrėje tiksliai nurodė, kurioje vietoje antrojo pokalbio su V. K. metu, jis (G. D.) pokalbį apie failiuką pabaigė, t. y. žodžiais „Nu tai, ne, tai ne“. Visą tolimesnį pokalbį tęsia su juo ir provokuoja V. K. Žvaigždutėmis pažymėti būtent V. K. klausimai. Šioje pokalbio dalyje fiksuoti 8 V. K. klausimai. Paskutinė pokalbio su V. K. skaidrė patvirtina, kad buvo užsakomasis ikiteisminio tyrimo pobūdis. Jis (G. D.) tyrėjai paaiškino, kad failiukas patvirtina R. M. neteisėtą poveikį teismui. Atsakydamas į klausimą, paaiškino, kad tai naudos kaip gynybos priemonę. Toliau vėl klausimus užduoda V. K. Iš viso šioje pokalbio dalyje V. K. uždavė 12 klausimų failiuko tema. Priešingai nei nurodoma kaltinime, pokalbio su V. K. metu, jo (G. D.) reikalavimo, kad tyrimas būtų pakreiptas taip, kad A. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, nėra. Kalbėdamas su V. K., jis (G. D.) pasako kelias aplinkybes, t. y. kad R. M. galimai inicijavo ikiteisminį tyrimą, kad R. M. galimai darė neteisėtą poveikį teismui ir kad tai bus gynybos priemonė.

Kaltinime nurodyta, kad jis susitarė su A. P. ir D. B. paveikti STT pareigūnus ir šiuo tikslu kreipėsi į V. R. Skaidrėje pateikia duomenis, patvirtinančius, kad Ž. B. pažįsta mažiausiai 18 metų, t. y. nuotraukas iš bendros kelionės 2005 metais. Todėl jeigu būtų turėjęs tikslą informaciją perduoti Ž. B., tai būtų padaręs pats, nes Ž. B. pažįsta, jo kontaktus turi ir jam nereikėtų kreiptis į jo svainį ar dar kažką. Dėl kreipimosi į Ž. B. nesitarė nei su D. B., nei su V. R.

Taip pat kaltinime nurodoma, kad jis (G. D.) perdavė V. R. popieriaus lapą. Iš tikrųjų tokį popieriaus lapą jis padavė ir tai, jo manymu, yra paprasta teisinė tarnybinio pranešimo analizė. Šį failą pavadino „R. M. angažuotumo pavyzdžiai“. Kairėje skiltyje nurodė aplinkybes iš tarnybinio pranešimo, kitoje pusėje – savo komentarus, kodėl, jo (G. D.) manymu, R. M. tarnybiniame pranešime yra angažuotas, iškraipo duomenis. Pažymi, kad lape surašyta informacija yra vidinė, kliento prašymu parengta analizė sau, skirta tam, kad po to atsirastų pareiškimas dėl to, kad R. M. klastoja tarnybinius pranešimus. Šiame tekste gausu rašybos klaidų, todėl tokio dokumento, tikslu, kad jis būtų perduotas, parodytas Ž. B., nerengė. Dešiniajame skaidrės kampe matyti, kada šį failą sukūrė 2020 m. balandžio 8 d., tą pačią dieną atspausdino ir padavė A. P., kad jis taip pat paanalizuotų, ar jį tenkina tokia analizė. Tai buvo vidinė informacija, kuri niekaip nesusijusi su kaltinimais, nes tai yra tarnybinio pranešimo ikiteisminiame tyrime analizė, kur pateikė, kokius, jo manymu, pažeidimus padarė.

Patikslintame kaltinime nurodyta faktinė aplinkybė, t. y. kad 2020 m. vasario 14 d., dalyvaujant A. P., 204 kabinete, jis (G. D.) V. K. pasakė, kad jo ginamojo A. P. atžvilgiu tyrimas turėtų būti nutrauktas, kadangi disponuoja M. paskyros duomenimis. Pažymi, kad tokios aplinkybės nebuvo, nes buvo pasakyta, kad „neturite pagrindo pasitikėti R. M., kadangi R. M. klastoja duomenis“. Toks tekstas galėjo būti pasakytas V. K., nes jis (G. D.) buvo įsitikinęs, kad V. K. stengėsi nustatyti objektyvią tiesą.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. spalio 30 d., 2020 m. lapkričio 18 d. duotus parodymus (t. 15, b. l. 90-93, 107-108), kaltinamasis juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad yra A. P. gynėjas ikiteisminiame tyrime, kuris yra atliekamas STT Vilniaus valdyboje, šio tyrimo tyrėja yra V. K., tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos ONKTS prokuroras R. Š. Vykdydamas savo, kaip gynėjo, pareigas gavo, kiek pamena, „excel“ formato failą iš kurio turinio buvo galima suprasti, kad tai yra STT tyrėjo R. M. susirašinėjimo „Viber“ programėlėje ištrauka. Šiuos susirašinėjimus gavo iš A. P., kokiu būdu šis jam šį failą perdavė, nepamena. Kiek jam žinoma iš A. P. žodžių, šį „excel“ failą A. P., sąmoningai ar ne, atsiuntė pats R. M. Tą patvirtina ir susirašinėjime esantis susirašinėjimas tarp R. M. ir A. P., iš kurio jis suprato, kad R. M. kalbino A. P. suteikti kokios nors vertingos STT informacijos. A. P. žinutėse paaiškinus, kad šio, kaip ekonomisto įsitikinimu, suskystintų dujų terminalo nuoma yra ekonomiškai nepateisinama, R. M. nurodė, kad ši informacija neaktuali, nes tai senas failas. Nori pažymėti, kad kiek pamena, A. P. jam perduotame faile esanti tekstinė informacija buvo išsaugota „excelinėse“ lentelėse, kurios buvo suarchyvuotos („suzipuotos“) į vieną aplanką. Nei aplankalas, nei jame esantys „exceliniai“ failai nebuvo pažymėti jokia slaptumo žyma, taip pat nebuvo jokios nuorodos, kad tai asmeniniai įrašai. Jį, kaip A. P. gynėją, sudomino galimas R. M. susirašinėjimas „Viber“ programėle su kitu STT pareigūnu, ką suprato iš adresato įvardijimo vardu ir pavarde, kurios šiuo metu nepamena. Šio susirašinėjimo turinys atskleidė, t. y. iš turinio jis suprato, kad R. M. asmeniškai užėjo pas teisėją, skyrusį A. P. kardomąją priemonę – suėmimą STT atliekamame ikiteisminiame tyrime, ir susitarė dėl suėmimo paskyrimo. Be to, jam pasirodė keista, kad nepaisant to, jog kriminalinę žvalgybą prieš ikiteisminį tyrimą atlikinėjo STT, tačiau R. M., susirašinėdamas su KNAB pareigūnu, pagrindiniu figūrantu įvardijo A. P., kuris nieko bendro neturi nei su valstybės tarnyba, nei su valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis (kitaip tariant, būtų buvę visai logiška, kad STT tyrėjas pagrindiniu taikiniu laikytų (duomenys neskelbtini) vadovę J. B.). Kad R. M. bendrauja su KNAB pareigūnu, jis suprato iš susirašinėjime įvardinto adresato, kur galimai buvo nurodyta prie vardo KNAB, arba tai jam vėliau patvirtino STT tyrėja V. K. Susirašinėjimai su KNAB pareigūnu buvo rusų kalba. Galiausiai, jam, kaip gynėjui, labai reikšminga buvo tai, kad 2018 m. kovo mėn. susirašinėjime tarp R. M. ir kito KNAB pareigūno, buvo nurodyta, kad KNAB pareigūnas susitiks su asmeniu, įvardintu „AC“, kuris, jo manymu, yra A. C. Paaiškina, kad A. C. yra Latvijos verslininkas, su kurio įmone (duomenys neskelbtini) nutraukė sutartį, prieš pasirašant sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkas yra A. P. Be to, jam buvo žinoma, kad A. C. yra buvęs kadrinis KGB darbuotojas. Tai jis žino, kadangi buvo gavęs A. C. KGB pažymėjimo kopiją. Kokiu būdu gavo, nepamena. Jis šią A. C. pažymėjimo kopiją yra nusiuntęs STT tyrėjai V. K.. Iš V. K. jam yra žinoma, kad A. C. minėtame STT atliekame tyrime yra pripažintas civiliniu ieškovu berods 15 000 eurų sumai. Pažymi, kad savo profesinėje praktikoje itin retai sutinka, kad fiziniai asmenys yra pripažįstami civiliniais ieškovais nusikaltimų valstybės tarnybai bylose. Šių visų duomenų visuma jam leido padaryti išvadą, kad STT vykdomo tyrimo pagalba vyksta plazmos rinkos perskirstymas – pašalinamas UAB (duomenys neskelbtini), o veiklą toliau vykdo A. C. kontroliuojama Latvijos įmonė (duomenys neskelbtini). Kadangi mano, kad STT tyrėja V. K. siekia objektyviai nustatyti tiesą byloje, laiko būtina savo įtarimais pasidalinti su ja. 2020 m. vasario mėnesį, greičiausiai jo iniciatyva susitikus su V. K. STT patalpose pirmojo aukšto fojė, kur yra nemažai fotokamerų, V. K. įspėjo, kad, jo įsitikinimu, pastarosios atliekamu tyrimu yra manipuliuojama ne dėl teisingumo, o tam, kad perskirstyti kraujo plazmos rinką. To pokalbio metu jis prasitarė, kad turi savo įtarimus patvirtinančius duomenis. V. K. paprašius parodyti, jis savo nešiojamame kompiuteryje „Lenovo“, kuris šiandien buvo paimtas kratos metu, atidarė savo tarnybinį paštą, parodė apklausoje jau nurodytą aplanką, kurį šiandien pateikė kratos metu. V. K., pasižiūrėjusi susirašinėjimą, pasakė, kad ji yra įsitikinusi, kad tai R. M. susirašinėjimas, nes ji pati yra gavusi žinutes iš R. M., kurios yra užfiksuotos aplanke. Be to, V. K. pasakė, kad R. M. dukters vardas yra J., o susirašinėjimo žinutėse toks vardas buvo paminėtas. Pažymi, kad iki to laiko jis nebuvo visiškai tikras, kad tai tikras R. M. susirašinėjimas, nes aplankas neturėjo jokio oficialaus pavadinimo. Šio susitikimo metu V. K. pasakė, kad apie jo parodytą aplanką ji informuos savo vadovybę. Jis tam neprieštaravo. Po kažkurio laiko, galimai įtarime nurodytu laiku – 2020 m. kovo 4 d., jis susitiko su V. K. STT patalpose pirmojo aukšto fojė, jeigu neklysta, pateikti rašytinių A. P. parodymų projektą. Šio susitikimo metu jis V. paklausė, ar ji apie prieš tai susitikimo metu parodytą aplanką informavo vadovybę. V. K. pasakė, kad vadovybės apie parodytą aplanką neinformavo, tačiau apie aplanką pasakė R. M., kuris ją išjuokė, kad tai advokatų išmislas. V. K. paklausė, ar jis ją „išdūrė“. Jis V. pasakė, kad parodė tai, ką turi pats, o, kad susirašinėjimas autentiškas, ji patvirtino pati. Po šio susitikimo – kovo 6 d. išvyko į Austriją, grįžo kovo 11 d. Dėl jam privalomos saviizoliacijos atšaukė suderintą apklausą su V. K., kurios datos nepamena. Daugiau su V. K. akis į akį nebendravo, išskyrus apklausų atšaukimo derinimus telefonu ir el. paštu. D. B. žino kaip civilinių bylų advokatą, kurį matė apie tris kartus. V. R. žino kaip advokatą, kurį matė 2-3 kartus. Nei D. B., nei V. R. nėra perdavęs pirmiau aptarto aplanko, ar davęs pavedimų pabendrauti su STT direktoriumi. V. R. ir STT direktoriaus Ž. B. įtarime minimo pokalbio komentuoti negali, kadangi nebuvo nei pokalbio dalyvis, nei iniciatorius. Papildomai nori akcentuoti, kad jo pokalbiai su V. K. turėjo tikslą atskleisti jai turimus įtarimus, dėl galimo manipuliavimo dėl STT atliekamo ikiteisminio tyrimo. Tai darė vykdydamas savo, kaip gynėjo, pareigas baudžiamajame procese. Kategoriškai neigia, kad šiais pokalbiais siekė materialinės ar kitokios naudos sau. Jo įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnams netrukdė, o priešingai – stengėsi padėti išsamiai ir visapusiškai atlikti ikiteisminį tyrimą. Atsakydamas į tyrėjos klausimą kada, kokiu tikslu buvo susitikęs su D. B. ir V. R., parodė, kad šiuo metu šio klausimo nekomentuos. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, ar susitikimų su STT tyrėja V. K. metu jis teiravosi dėl tyrimo A. P. atžvilgiu nutraukimo, kitaip bus paviešintas turimas R. M. „Viber“ susirašinėjimas, parodė, kad pokalbio su V. K. tikslas buvo pasakyti, kad tyrimu yra manipuliuojama. Jis V. K. neprašė nutraukti tyrimo, kadangi ji procesiškai negali to padaryti, tai daro prokuroras. Atsakydamas į tyrėjo klausimą, kodėl gautas aplankas nebuvo oficialiai pateiktas teisėsaugos institucijoms ar pridėjimui prie STT atliekamo ikiteisminio tyrimo, parodė, kad pirma, jis nebuvo užtikrintas, kad tai autentiškas susirašinėjimas, antra, ketino tai padaryti, pateikdamas prie to pačio tyrimo, tačiau dar to nespėjo padaryti. Papildomai gali pasakyti, kad iki pirmo pokalbio su V. K. nežinojo, kada buvo pradėtas STT atliekamas ikiteisminis tyrimas, žinojo tik „realizacijos“ datą – 2018 m. balandžio 6 d., kuomet buvo atliktos kratos ir A. P. buvo suimtas. Tačiau, kuomet su V. K. apžiūrinėjo galimą susirašinėjimą tarp R. M. ir KNAB pareigūno, V. K. pasakė, kad šis susirašinėjimas įvyko sekančią dieną po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš to susidarė įspūdį, kad KNAB pareigūnas turėjo raportuoti A. C. apie „užsakymo“ įvykdymą. Atsakydamas į tyrėjo klausimą, ar iš A. P. gautą failą su R. M. „Viber“ susirašinėjamu jis persiuntė, perdavė ar rodė kitiems asmenims, parodė, kad be STT tyrėjos V. K. niekam daugiau nerodė, nepersiuntė, neperdavė iš A. P. gauto failo su R. M. „Viber“ susirašinėjimais. Ar A. P. minimą failą perdavė kitiems asmenims, nežino.

2020 m. lapkričio 18 d. pateiktame G. D. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, tačiau jo nesupranta, todėl negali gintis nuo jam metamų įtarimų, taip pat iš esmės negali pateikti parodymų raštu kaip tai numatyta BPK 21 straipsnio 4 dalyje. Jam žinoma, kad nusikalstamos veikos gali būti padaromos idealiąja sutaptimi. Iš nusikalstamų veikų, nurodytų pranešimo apie įtarimą rezoliucinėje dalyje, sprendžia, kad jam inkriminuojamos net keturios nusikalstamos veikos, tačiau nesupranta, ar jos tikrai padarytos visos vienu metu, ar kiekvienos iš jų pradžios ir pabaigos laikas idealiai sutampa, ir kokie konkrečiai veiksmai atitinka kiekvienos veikos kokį tai požymį. Jam žinoma, kad dalis įvardintų veikų gali būti formalios, bet yra ir materiali, tad nesupranta, ar taip, kaip pranešime nurodyta, pasekmės kilo dėl visų nurodytų veikų, ar tik dėl kažkurios vienos, jei taip, tai dėl kurios. Jei viena veika materiali, tai ar visos veikos pabaigtos vienu metu, ar tos formaliosios pasibaigė anksčiau nei kilo pasekmės dėl materialios veikos. BK 168 straipsnio 1 dalies numato atsakomybę už pasinaudojimą ar kitų asmenų labui panaudojimą informacijos apie kito žmogaus privatų gyvenimą. Pranešime apie įtarimą nėra nurodyta, kokią gi informaciją apie privatų gyvenimą jis tariamai panaudojo ar pasinaudojo – ar tai duomenys apie R. M. tikėjimą, seksualinę orientaciją, išsilavinimą, pomėgius ar panašiai. Kadangi pranešime apie įtarimą tai nenurodyta, tokio įtarimo jis nesupranta ir negali gintis, negali paaiškinti, ar naudojo tokią informaciją, o gal tos informacijos, kuri turima omenyje, bet neįrašyta įtarime, jis net neturėjo. Pranešime apie įtarimą nėra kaip nors aprašytas jo naudotas mobiliojo ryšio telefonas – net keliuose procesiniuose dokumentuose prokurorai jo turėtą telefoną įvardino kaip nusikaltimo įrankį, todėl turėjo lūkestį, kad telefonui bus skirtas koks nors vaidmuo pranešime apie įtarimą. Kadangi pranešime apie įtarimą telefonas neminimas, supranta, kad šiame pranešime yra nutylėjimų, kurie jam nežinomi, tai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas turi siurprizų, kurių nėra pranešime apie įtarimą, todėl nežino, ar reikia paaiškinti kokias nors telefono „Iphone 8“ įgijimo, panaudojimo ar laikymo aplinkybes. Galiausiai, pranešime apie įtarimą nurodoma, kad dėl jo veiksmų žala kilo E. R., E. O., R. O., Lietuvos valstybei, tačiau neatskleistas, neaprašytas tos žalos susidarymo mechanizmas, todėl nežino, ar minėti asmenys (jų jis nepažįsta ir niekada nėra bendravęs) nugirdo jo ir V. K. pokalbį, ar šį pokalbį V. K. joms perpasakojo, pademonstravo jo įrašą ar kaip kitaip tos pasekmės atsirado. Nežino, nesupranta, kada tos pasekmės šiems asmenims kilo – ar visiems vienu metu ar skirtingu laiku. Taip pat neįvardinta, kaip dėl advokato ir STT tyrėjos pokalbio nukentėjo visa Lietuvos valstybė, kokiu būdu neigiami padariniai taip transformavosi ir užaugo, kas lėmė tokius dramatiškus padarinius. Nežinodamas, kaip kilo žala, kaip ji atsirado, negali bandyti to paaiškinti (pasiteisinti) ar dėl to duoti parodymus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis G. D. dėl pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikslino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad 2020 m. kovo 4 d. buvo nuėjęs pateikti rašytinių parodymų projekto. Duodamas parodymus teisme, jis nurodė, kad nuėjo aptarti projekto, kurį prieš tai buvo palikęs pas budintį. Pažymi, kad teisme duoti parodymai yra teisingesni, nes faktinės aplinkybės yra tokios, kad jis iš tiesų tarpe tarp vasario 19 d. ir kovo 4 d. paliko pas budintį A. P. parodymų nepasirašytą projektą, kurį kovo 4 d. atvyko aptarti, t. y. išsiaiškinti, ar atsakyta į visus tyrimui rūpimus klausimus. Taip pat patikslina, kad kaltinimo tokio, koks yra pareikštas, nesupranta. Su civiliniais ieškiniais nesutinka, nes nepadarė nusikalstamos veikos, taip pat nesutinka atlyginti nukentėjusiajam proceso išlaidas, susijusias su atstovo dalyvavimo išlaidomis.

Kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė. Vilniaus universitete Ekonomikos fakultete įgijo bakalauro laipsnį. 1997-1998 metais dirbo (duomenys neskelbtini), buvo atsakingas už žymios centrinio banko užsienio rezervų portfelio dalies valdymą. 1999 metais, gavęs (duomenys neskelbtini) stipendiją, išvyko studijuoti į JAV, Brandeis universitetą, kur įgijo tarptautinį finansų magistro laipsnį. 2001 metais pradėjo dirbti Londone, (duomenys neskelbtini), nuo 2006 metų vadovavo (duomenys neskelbtini) bankui Kazachstane bei 2007-aisiais tapo jauniausiu valdančiuoju direktoriumi visoje (duomenys neskelbtini) grupėje. Nuo 2009 metų vadovavo (duomenys neskelbtini) investiciniam padaliniui (duomenys neskelbtini), nuo 2011 metų tapo (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotoju bei investicinio padalinio vadovu. 2013 metais, pasitraukęs iš bankų sektoriaus, teikė verslo projektų stebėjimo ir kontrolės paslaugas bei konsultacijas įvairiose šalyse bei užsiėmė įvairiomis investicijomis. Viena iš verslo sričių, į kurią investavo, buvo biotechnologijos. Iki sprendimo investuoti Lietuvoje niekada neturėjo jokių nusižengimų, buvo nepriekaištingos reputacijos verslininkas ir neturėjo jokių priekaištų, nuobaudų ar įtarimų iš teisėsaugos institucijų jokioje šalyje. Tik pradėjus veiklą Lietuvoje bei Latvijoje, sulaukė tiesioginių perspėjimų bei grasinimų iš Latvijos bendrovės SIA (duomenys neskelbtini) akcininko A. C., kad nelįstų ne į savo sferą ir teritoriją, prasidėjo procesai, po kurių buvo pradėtas pirmas ikiteisminis tyrimas, remiantis galimai suklastotais tarnybiniais pranešimais, kuriuos rengė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas R. M. Truputį vėliau, kai Latvijoje buvo išviešinti visų etatinių KGB karininkų sąrašai, paaiškėjo, kad A. C. yra buvęs KGB darbuotojas. Pažymi, kad didžioji dalis pirmoje byloje jam (A. P.) pareikštų įtarimų dėl tarptautinės nusikalstamos grupės organizavimo, plazmos rinkos monopolizavimo, neteisėtos komercinės ūkinės veiklos be licencijos bei padėjimo piktnaudžiauti dar ikiteisminio tyrimo metu prokuratūros sprendimu buvo panaikinti ir tyrimai nutraukti, liko vienintelis – padėjimas piktnaudžiauti, kuris tebenagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Pažymi, kad toje byloje ikiteisminio tyrimo institutas kryptingai ir tikslingai buvo panaudotas tam, kad jį (A. P.) eliminuoti iš verslo bei suduoti smūgį jo nepriekaištingai reputacijai bei santykiams su užsienio partneriais bei investuotojais. Šioje byloje jo pateikti įrodymai, tai yra, R. M. susirašinėjimai, patvirtino jo turėtas prielaidas dėl tyrimo angažuotumo bei galimai nusikalstamą R. M. veiklą. Šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 166 straipsnio 1 dalyje, tai yra, kad pažeidė asmens – STT vyriausiojo specialisto R. M. susižinojimo neliečiamumą, t. y. nenustatytu būdu ir laiku neteisėtai perėmė R. M. „Viber“ paskyroje įrašytus (išsaugotus) asmeninius ir tarnybinius kontaktinius duomenis bei susirašinėjimus. Vis tik ikiteisminio tyrimo metu, jis pateikė, kokiu laiku ir būdu buvo gauta ši informacija, šias aplinkybes užfiksavusio antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tačiau į tai nebuvo kreipiamas dėmesys. Iš to seka, kad kaltinime nenurodyti ne tik neteisėtumą pagrindžiantys duomenys, tačiau nėra ir nurodyta, kuo grindžiamas būtinasis šio nusikaltimo požymis – „perėmimas“. Jis visą laiką nuosekliai tvirtino ir tvirtina, kad visą šį „Viber“ susirašinėjimą, kuris yra vienoje laikmenoje ir kurio pavadinimas yra „Viber messages1542816776.zip“, jam 2018 m. birželio 21 d. atsiuntė R. M. iš „Viber“ paskyros, kuri buvo pririšta prie jo naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Šį numerį jis (A. P.) žinojo, nes jį jam pasakė pats R. M., o tuo numeriu ir vyko susirašinėjimas. Šią laikmeną jis (A. P.) gavo į savo „Viber“ paskyrą, kuri pririšta prie jo naudojamo telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 21 d., tarp 14.56 val. ir 15.57 val., nes laikmeną jis gavo po paskutinės savo rašytos žinutės R. M., kurią parašė 14.56 val., ir šią laikmeną 15.57 val. jis (A. P.) „Viber“ programėlėje persiuntė savo broliui J. P. Susirašinėjime su R. M. ši laikmena neišliko, nes R. M. laikmeną ištrynė ir tai padarė ne vėliau kaip 2018 m. birželio 21 d., 17.20 val., nes tuo laiku jis jam (A. P.) parašė kitą žinutę. Tarp jo (A. P.) 14.56 val. parašytos žinutės R. M. ir pastarojo jam (A. P.) 17.20 val. parašytos žinutės pokalbio lange liko įrašas „(duomenys neskelbtini) deleted a message“. Kiek žino, R. M. savo telefone jį buvo pavadinęs adresatu (duomenys neskelbtini). Šią informaciją jis pateikė pirmosios apklausos metu 2020 m. balandžio 22 d., tokiu būdu, susirašinėjimo perėmimo būdas ir laikas yra žinomas, iki šiol nėra paneigta, jog ši jo (A. P.) ikiteisminio tyrimo metu pateikta informacija yra teisinga, tačiau kaltinime nurodyta priešingai. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo delsiama ir neprašoma „Rakuten Viber“ pateikti konkrečią informaciją ir metaduomenis apie jo ir R. M. susirašinėjimą ir duomenų apsikeitimą per „Viber“ programą ir tik praėjus dviem mėnesiams po jo apklausos, prokuroras kreipėsi į kompaniją „Rakuten Viber“ dėl duomenų pateikimo, tačiau bendrovė 2020 m. liepos 26 d. raštu atsakė, kad jų „duomenys gali būti pateikti daugiausiai už 24 mėnesių laikotarpį“. Dėl to galimybė patikrinti jo (A. P.) suteiktą informaciją pas duomenų saugotoją buvo sužlugdyta, o kompanija „Rakuten Viber“ jam (A. P.) asmeniškai į paklausimą tokios informacijos nesuteikė, nes jis neturėjo teisės tokios informacijos gauti. Likę kaltinimai dėl to, kad jis neteisėtai atskleidė ir panaudojo informaciją apie asmens (ar asmenų) privatų gyvenimą, grasino valstybės tarnautojui, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai ir padėjo piktnaudžiauti taip pat nėra aiškūs, kadangi neaišku, apie kokio asmens ar kokių asmenų privatų gyvenimą yra kalbama. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kreipiamas dėmesys į tokią faktinę aplinkybę, kad per „Viber“ programą jam persiųstame „zip“ faile buvo tik tekstas, nors tiek tarnybiniame pranešime, tiek civiliniame ieškinyje kalbama apie fotografijas, kurių toje laikmenoje niekada nebuvo. Kaltinime nenurodyta, kokia informacija apie privatų žmogaus gyvenimą buvo atskleista ir panaudota. Iš R. M. 2018 m. birželio 21 d. gautą laikmeną persiuntė greičiausiai bendravimui naudojama mobiliąja programėle tik savo gynėjui G. D. vieninteliu tikslu, t. y. kad jis įvertintų joje esančią informaciją. Daugiau nei apie jos turinį, nei panaudojimo būdą jie nesikalbėjo. Dar kartą apie šią laikmeną ir jos turinį su G. D. kalbėjo po 2020 m. vasario 6 d., nes šios dienos nutarimu jam (A. P.) buvo panaikinta didžioji dalis įtarimo STT tyrime, susijusiame su (duomenys neskelbtini). Tuo metu jam (A. P.) ir jo gynėjams jau buvo leista susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir susipažinus su joje esančiais dokumentais, kriminalinės žvalgybos protokolais, R. M. surašytu tarnybiniu pranešimu, paaiškėjo, kad juose buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, siekiant sukurti įspūdį apie didžiulio masto nusikalstamą veiklą, dėl ko vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Būtent tada jis (A. P.) ir prisiminė gautą laikmeną ir joje esančią informaciją, kuri tiesiogiai siejosi su STT tuo metu atliekamu tyrimu. Iš esmės, iš šio susirašinėjimo matė du reikšmingus momentus, apie kuriuos ir kalbėjosi su savo gynėju G. D., t. y. dėl R. M. susirašinėjimo su Latvijos KNAB pareigūnais, kurie jam parašė, kad neturi jokios jį (A. P.) kompromituojančios informacijos apie tariamai jo neteisėtą ar nusikalstamą veiklą Latvijoje, taip pat R. M. susirašinėjimas su savo viršininku, kad jis prieš jo (A. P.) ir kitos įtariamosios suėmimo klausimo sprendimą buvo užėjęs pas šį klausimą spręsiančius teisėjus ir su jais kalbėjęsis. Perduodant gynėjui šiuos duomenis, neturėjo tikslo, kad G. D. paveiktų ikiteisminį tyrimą atliekančią STT tyrėją, tokio prašymo G. D. niekada neperdavė. Po dalies tyrimo nutraukimo, 2020 m. vasario 14 d. jam (A. P.) STT buvo įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą. Tuomet kartu su savo gynėju G. D. pagal naują įtarimą raštu parengė naujus parodymus ir G. D. juos planavo nunešti į STT, ką po to ir padarė. Tai galėjo būti 2020 m. vasario 19 d., nors apie šį vizitą pas tyrėją G. D. jo neinformavo. Pamena, kad po naujų įtarimų įteikimo G. D. klausė jo (A. P.) nuomonės dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau su tuo jis (A. P.) kategoriškai nesutiko. Apie tai G. D. informavo ikiteisminį tyrimą atliekančią tyrėją V. K. Antrą kartą G. D. pas STT tyrėją V. K. apsilankė 2020 m. kovo 4 d. ir po šio apsilankymo jam (A. P.) pasakė, kad jis STT tyrėjai V. K. rodė jam R. M. atsiųstą laikmeną, prašė, kad apie tai būtų informuota STT vadovybė, tačiau V. K. jam atsakė, kad STT vadovybei apie šią informaciją (laikmeną) nepranešė.

Kaltinamąjį D. B. pažįsta kaip civilinės teisės srities advokatą, žino advokatų kontorą (duomenys neskelbtini), kurioje anksčiau yra lankęsis. Maždaug 2020 m. kovo mėnesį bendravo su D. B. civilinės teisės klausimais ir pokalbio metu paklausė, ar jis gali parekomenduoti baudžiamosios teisės specialistą, su kuriuo galėtų aptarti atliekamą ikiteisminį tyrimą ir sužinoti jo nuomonę. Tuo metu G. D. jam jau buvo pasakęs, kad STT vadovybė apie R. M. veiksmus nebuvo informuota. D. B. rekomendavo toje pat kontoroje praktikuojantį advokatą V. R., kurio jis (A. P.) anksčiau nepažinojo. Prieš pirmą susitikimą jis (A. P.) gautu adresu V. R. nuvežė ir paliko kelis atliekamo tyrimo dokumentus. Su V. R. tuo metu nesusitiko. Su D. B. ikiteisminio tyrimo klausimu daugiau nebendravo. Maždaug po vienos – dviejų dienų advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini) pirmą kartą susitiko su V. R., kuriam trumpai papasakojo apie STT atliekamą tyrimą, R. M. atsiųstą laikmeną, tačiau jos neperdavė. Jo (A. P.) tikslas buvo, kad V. R. pateiktų savo nuomonę, kaip jam elgtis ikiteisminiame tyrime, paminėjo, kad jo gynėjas G. D. gali suteikti išsamesnę informaciją. V. R. užsiminė, kad apie tokią informaciją reikėtų informuoti STT vadovybę. Kadangi su D. B. dar buvo likę neišspręstų civilinės teisės klausimų, pastarasis kartais užeidavo į pasitarimų kambarį pasidomėti, ar jau baigia pokalbį su V. R. Kiek prisimena, kitą dieną su V. R. buvo susitikęs dar vieną kartą ir tuo metu galėjo perduoti spausdintus lapus su informacija iš R. M. jam atsiųstos laikmenos. Jis (A. P.) pats eksportavo aktualius susirašinėjimus į tekstinį failą, juos atspausdino, o paties failo neišsaugojo. Po to jis (A. P.) paprašė G. D. papasakoti V. R. apie STT atliekamo ikiteisminio tyrimo aplinkybes. Žino, kad G. D. buvo susitikęs su V. R., gal su juo buvo susitikęs ir D. B., nors susitikti su G. D. jis D. B. neprašė. Su V. R. kalbos apie tai, kad jis visą informaciją perduos STT direktoriui Ž. B., pagrasins minėtą informaciją paviešinti ar kitaip panaudoti, kad ikiteisminis tyrimas jo (A. P.) atžvilgiu būtų nutrauktas, nebuvo. Prisimena, kad V. R. sakė, kad jis laukia susitikimo su STT direktoriumi Ž. B., o vėliau informavo, kad buvo susitikęs ir perdavė informaciją apie STT pareigūno neteisėtus veiksmus. Tokia žinia jo (A. P.) nenustebino, nes tikslas ir buvo informuoti STT pareigūno R. M. vadovus apie pavaldinio neteisėtus veiksmus. Dėl galimų tarnybinių dokumentų klastojimų, galimo R. M. piktnaudžiavimo buvo rengiamasi rašyti pareiškimą, todėl jis (A. P.) paprašė G. D. susisteminti pastebėtus dokumentų klastojimus. 2020 m. balandžio mėnesį (gali būti G. D. apklausoje nurodytą 2020 m. balandžio 9 d.) iš G. D. gavo jo parengtą analizę apie galimus STT pareigūno R. M. pažeidimus ir jų reikšmę ikiteisminiam tyrimui, atspausdintą ant A4 formato popieriaus lapo, kurį jis (A. P.) perdavė V. R.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, parodė, kad pirmas kontaktas per „Viber“ programėlę su R. M. buvo 2018 m. birželio 4 d., nuo tada prasidėjo bendravimas. Susirašinėjimas buvo R. M. iniciatyva. Jį labai domino jo (A. P.) santykiai su V. U., su O. Mano, jog tų susirašinėjimų tikslas buvo iš jo (A. P.) gauti kažkokią informaciją. Kontaktinius ir kitus asmeninius jo (A. P.) duomenis R. M. turėjo, tą bendravimo metu netiesiogiai leido suprasti, kokia informacija jis disponuoja. Bendraujant jis (A. P.) pasakė savo nuomonę, jog R. M. dirba buvusiam KGB karininkui, Latvijos verslininkui A. C., kuris veikė ir operavo kraujo plazmos srityje Latvijos Respublikoje. Tuo metu jis (A. P.) užsiiminėjo kraujo plazma, buvo pasirašęs sutartį su (duomenys neskelbtini), nes pasiūlė didesnę kainą ir geresnes sąlygas, negu buvo siūloma latvių. Antras susirašinėjimas buvo birželio mėnesį, R. M. pirmas atsiuntė žinutę, o birželio 21 d. jis (A. P.) jam atsakė, toliau tą pačią dieną keliomis žinutėmis vyko susirašinėjimas apie terminalą. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. birželio 21 d., 14.56 val. ir 17.20 val., į jo telefoną, „Viber“ programėlę buvo atsiųstas R. M. failas. Šis laikas matosi iš antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo protokolo. Gavęs failą, jo negalėjo atsidaryti savo telefone, nes tai buvo „zip“ failas. Kokios jis yra apimties, nematė. Šiam failui atidaryti reikia „WinZip“ programos, kurios jo telefone nebuvo, todėl failą iš karto 15.57 val. persiuntė savo broliui, kuris geriau gaudosi informacinėse technologijose. Taip pat tą pačią dieną, 20.21 val., į „Viber“ programėlę parašė žinutę R. M., kad „kažkoks nesuprantamas „zip“ failas buvo, kur ištrynei“, į ką pastarasis paragino pereiti į „Gmail“ formatą. Tuo metu žinučių turinio jis (A. P.) dar nebuvo matęs. Brolis pasakė, jog reikia instaliuoti „WinZip“ programėlę, jog tai yra suarchyvuotas failas ir reikalingas specialus archyvatorius, kuris atidarytų failą bei paaiškino, kaip tai padaryti. Tuomet jis (A. P.) atsisiuntė archyvatorių ir pamatė failo turinį, kuriame buvo daug informacijos, pamatė savo susirašinėjimus, taip pat jį sudomino kiti susirašinėjimai, kažkas buvo rašoma apie poveikį teisėjams ir pan. Buvo 20-30 atskirų failiukų. Susirašinėjimo datų tiksliai neprisimena, tačiau tai buvo susirašinėjimas iki jo (A. P.) paskutinio susirašinėjimo su R. M., t. y. failas buvo šviežiai sugeneruotas tą pačią paskutinio susirašinėjimo dieną. Po kiek laiko – tą pačią dieną, laikotarpiu tarp 14.56 val. ir 17.20 val., failas buvo ištrintas. Atsiųstame faile nuotraukų nebuvo. Tuo metu „Viber“ pats teikė funkcionalumą, kaip galima suarchyvuoti žinutes į „Excel“ failą, t. y. kaip patogiai ištraukti susirašinėjimus į Excel failą. Pasirinkus abonentus, kurių pokalbius tu nori išsitraukti, „Viber“ už tave suarchyvuoja ir sugeneruoja susirašinėjimų, kuriuos pasirenka pats abonentas, išrašus. „Viber“ programėlė archyvuoja tik tekstinį failą, t. y. buvo suarchyvuotas tik susirašinėjimų tekstas. Kadangi atsiųstame faile buvo susirašinėjimų apie pokalbius su teisėjais, jį maždaug dviejų-trijų dienų bėgyje nusiuntė savo advokatui G. D., kad jis, kaip gynėjas, tą informaciją įsivertintų. G. D. tos informacijos tuo metu ypatingai nesureikšmino ir apie tai visi pamiršo. Tik 2020 m. pavasarį, kai dėl dalies jam pareikštų įtarimų tyrimas buvo nutrauktas ir jie susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prisiminė R. M. susirašinėjimus dėl susitikimų su teisėjais, pokalbių su KNAB, Latvijos specialiųjų tyrimų pareigūnais. Kadangi susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, susirašinėjimų turinys atrodė visai naujame kontekste, jis G. D. pasakė, kad šiuose susirašinėjimuose yra pakankamai įrodymų ir medžiagos, kurie parodo jo (A. P.) nekaltumą, tyrimo angažuotumą – kad tai yra užsakytas tyrimas ir R. M. vykdė kitų asmenų nurodymus, taip pat pasakė, jog jam, kaip advokatui, reikėtų apspręsti, kaip teisingai tą informaciją pateikti ikiteisminiam institutui. Konkrečiai kokiu būdu turėtų būti pateikta informacija, tuo metu nekalbėjo, tai paliko G. D., kaip gynėjo, kompetencijai spręsti, kaip jį ginti. G. D. failą turėjo tokiu pačiu „zip“ formatu, t. y. kaip ir pradiniame formate. Apie tai, kad G. D. ėjo pas V. K. ir pateikė jai failo duomenis, sužinojo vėliau. Kiek pamena, G. D. minėjo, kad buvo kalbėta su V. K., kuri buvo STT tyrėja ikiteisminiame tyrime, ją informavo dėl R. M. veiksmų, bet ji STT vadovybei nepranešė.

Dėl to, ką toliau daryti, jis (A. P.) kalbėjo su labai daug advokatų ir apie tai G. D. žinojo. Kadangi pažinojo advokatą D. B., kuris jam teikia konsultacijas civilinės teisės klausimais, per kažkurį susitikimą ar telefoninį pokalbį paklausė, ar šis žino patyrusį baudžiamosios teisės specialistą, turintį patirties, kuris galėtų pakonsultuoti. D. B. situaciją paaiškino tik bendrais bruožais. D. B. pažadėjo supažindinti jį su advokatu V. R., kuris turi patirties baudžiamajame procese bei davė pastarojo kontaktus. V. R. anksčiau jis nepažinojo. Dėl susitikimo su V. R. arba jis tarėsi tiesiogiai, arba buvo suderintas susitikimo laikas biure (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku atvažiavo į biurą (duomenys neskelbtini), D. B. supažindino su V. R. ir paliko juos bendrauti posėdžių kambaryje. D. B. nesakė, kad V. R. kažką pažįsta. V. R. trumpai papasakojo apie ikiteisminį tyrimą, kad buvo pareikšti skambūs įtarimai, o po to jie visi nutraukti, kad mano, jog tai yra užsakomojo pobūdžio veiksmai. Susitikimo su V. R. metu jis išdėstė, kokie neteisėti R. M. veiksmai buvo atlikti. Tam, kad būtų suprantamas kontekstas, V. R. reikėjo papasakoti priešistorę, faktus, aplinkybes, užsakovus, interesus, kas susiję su (duomenys neskelbtini) byla, kodėl ji įvyko, kas buvo užsakovas, kas gavo tiesioginę materialinę naudą po to, kaip latviai vėl laimėjo (duomenys neskelbtini) konkursus, kad jis (A. P.) buvo eliminuotas iš Latvijos ir Lietuvos rinkų. Po to paaiškino, kad R. M. susirašinėjimas ir žinutės, kuomet jis nurodo savo viršininkui, kad pašnekėjo su teisėju, padarė įtaką teisėjui skirti įkalinimą, kad yra susirašinėjimai su Latvijos STT pareigūnais, kurie nurodė, jog jokios kompromituojančios medžiagos apie „A.“ Latvijoje nėra, tačiau po savaitės jam pradėtas ikiteisminis tyrimas su išgalvotais kaltinimais, o toliau atliekant tyrimą ir pamačius, jog iš tikrųjų tarnybiniai pranešimai neatitiko tikrovės, ištyrus faktus, buvo nustatyta, jog jokios nusikalstamos veikos nebuvo. Pokalbio metu klausė V. R. nuomonės. V. R. įsivertino tuos faktus ir jo nuomonė buvo tokia, kad į šią situaciją turėtų atidžiau pažiūrėti STT vadovybė, kad jis tą informaciją perduos vadovybei. Jis (A. P.) neprašė informuoti STT vadovus, tai buvo pasakyta paties V. R. Eidamas pas V. R. pirmą kartą, jokių dokumentų jam nenunešė, eidamas kitą kartą, perdavė jam kažkokią dalį informacijos spausdintame formate. Kadangi buvo faktai apie galimą R. M. piktnaudžiavimą surašant tarnybinius pranešimus, G. D. ant vieno popieriaus lapo buvo paruošęs faktinę analizę, kur, G. D. manymu, vyko galimas piktnaudžiavimas, kur buvo klastojami tarnybiniai pranešimai, kur galimai buvo padaryta nusikalstama veika. Tą analizę jis (A. P.) atspausdino ant popieriaus lapo, kurį perdavė V. R. Taip pat jis (A. P.) informavo G. D., kad konsultuojasi su V. R., ir jeigu V. R. turės kokių nors klausimų dėl ikiteisminio tyrimo aplinkybių, G. D. pakalbėtų su advokatu, perduotų pastarajam turimą informaciją. Žino, kad G. D. ir V. R. šiuo klausimu buvo susitikę, tačiau ką jie konkrečiai nusprendė daryti, nesiaiškino. Nepamena tiksliai kada, bet jis (A. P.) buvo informuotas, kad ta informacija yra pateikta STT vadovybei. V. R. minėjo, kad įvyko susitikimas, buvo informuota STT vadovybė ir reikia laukti kažkokios reakcijos. Tačiau vėliau jokio atsakymo negavo. Kiek pamena, kreiptis į kitus advokatus, įskaitant ir į V. R., nusprendė po to, kai advokatas G. D. pasakė, kad jis informavo V. K. ir ji atsisakė informaciją perduoti vadovybei. Teisinių paslaugų teikimo sutartis nei su D. B., nei su V. R. pasirašyta nebuvo.

Jis (A. P.) R. M. susirašinėjimo „pdf“ formatu, t. y. arba atspausdinto ant popieriaus arba „pdf“ formatu elektroniniu pavidalu, G. D. nedavė, failą persiuntė originaliame „zip“ faile, t. y. tokiame pačiame, kokį gavo iš R. M. Failas nebuvo niekaip modifikuotas. Tas pats failas buvo atiduotas tiek ikiteisminiam tyrimui, tiek prokuratūrai. Po šių įvykių jo (A. P.) vardu advokatai tiek antstolio fiksavimo protokolą, tiek patį kompaktinį diską su originaliu failu, originaliais metaduomenimis išsiuntė Prezidentūrai, Seimui, Seimo komitetams, Prokuratūrai, VSD bei kitoms kompetentingoms institucijoms. R. M. susirašinėjimas tame pačiame formate kompaktiniame diske buvo pateiktas ir pridėtas prie ikiteisminio tyrimo dėl (duomenys neskelbtini), yra šiuo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. 2020 m. balandžio mėnesį Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui buvo parašytas pareiškimas dėl galimo R. M. piktnaudžiavimo tarnyba.

R. M. persiųstame faile buvo bendri susirašinėjimai, kur pavardės masiškai nefigūravo. Kad tikslinga failo informaciją užfiksuoti pas antstolį, jam patarė kiti asmenys, vienas iš jų buvo D. B. Į antstolį A. N. kreipėsi 2020 m. kovo 16 d. Jis (A. P.) pats nuvažiavo pas antstolį ir pateikė telefoną. Antstolis fiksavo visą failo turinį. Kiek pamena, apie tai, kad jis atvažiuos užfiksuoti aplinkybių, A. N. informavo D. B. Žino, kad V. K. kalbėjo dėl bylos baigimo baudžiamuoju įsakymu, bet jo (A. P.) pozicija buvo tokia, kad jis yra nekaltas ir su baudžiamuoju įsakymu nesutinka. Apie tai pranešė savo gynėjui G. D.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, patikslinus kaltinimą, kaltinamasis A. P. papildomai parodė, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog R. M. atsiųsta laikmena (failas) yra būtent toks, koks susiformatuoja atliekant kelias elementarias operacijas „Viber“ susirašinėjimo ir susiskambinimo programėlėje. Toks susirašinėjimo žinučių archyvavimo būdas negali būti pritaikytas ir panaudotas šiandien, kadangi šiuo metu „Viber“ archyvas ar atsarginė susirašinėjimo kopija yra išsaugoma visiškai kitu būdu „Google“ diske. Šis būdas buvo naudojamas 2018 metais, kada R. M. ir atsiuntė failą. Tai akivaizdu iš jo gynėjo teismui pateikto vaizdo įrašų kaupimo puslapyje internete www.youtube.com rasto 2018 metų vaizdo įrašo. Šiame vaizdo įraše aiškiai matosi, apie tai tiesiogiai nurodė ir įrašo autorius, kad archyve be teksto daugiau nėra jokios kitos informacijos ir akcentavo būtent tą aplinkybę, kad nėra fotografijų. Visa tai patvirtina, kad jokių nuotraukų jis (A. P.) gauti negalėjo.

Patikslintame kaltinime nurodyta, kad gavęs duomenis, kuriuose buvo ir nukentėjusiųjų R. M., E. R., E. O. ir R. O. privataus gyvenimo ir tarnybinio pobūdžio informacija, jis (A. P.) su jais susipažino ir suvokdamas informacijos pobūdį, ja disponavo ir naudojo asmeniniais tikslais ir tokiu būdu kitaip pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumą. Tokie kaltinime nurodyti teiginiai neatitinka tiesos ir prieštarauja elementariai logikai. Faile niekur nėra parašyta, kad tai yra R. M. susirašinėjimai su kokiais nors asmenimis. Kad atsiųstoje laikmenoje būtų E. R., E. O. ir R. O. kontaktiniai telefonų numeriai, vardai ir pavardės, asmeninio pobūdžio susirašinėjimai ir kita informacija, jis (A. P.) nematė, nes nebuvo nė vieno R. M. kontakto, kuriame būtų nurodytas vardas ir pavardė bei telefono numeris. Tik prasidėjus šiam ikiteisminiam tyrimui, jis (A. P.) buvo informuotas, kas tai per asmenys ir kaip jie susiję su R. M. Su ta informacija neatliko jokių veiksmų, failą persiuntė savo gynėjui, kad jis įvertintų informaciją ir priimtų sprendimą, ką toliau su ja veikti.

Be to, R. M. atsiųstos laikmenos su jo „Viber“ susirašinėjimo duomenimis dydis yra tik 25 kilobaitai. Turint mintyje tai, kad R. M. „Viber“ susirašinėjime yra labai daug teksto, kuris sukuria duomenų dydį, akivaizdžiai nerealu ir neįmanoma, kad archyve dar būtų ir daugybė fotografijų. Kaip pavyzdys yra, jog mažos 3x4 cm dydžio spalvotos fotografijos asmens dokumentams dydis yra apie 100 kilobaitų, t. y. 4 kartus didesnis nei R. M. visas jam atsiųstas failas, o įprastos telefonu darytos fotografijos dydis yra apie 4 megabaitus. Liudytojas Ž. B. 2023 m. sausio 26 d. teismo posėdyje patvirtino, kad nei failuose, kuriuos rodė ar pateikė V. R., nei susitikimo su pastaruoju metu nematė jokių nuotraukų ir apie jas nekalbėjo. Liudytoja V. K. 2023 m. vasario 20 d. vykusio teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jokių nuotraukų ji nematė.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. balandžio 22 d., 2020 m. birželio 23 d., 2020 m. liepos 29 d. duotus parodymus (t. 12, b. l. 139-145, t. 13, b. l. 45-48, 53-55), kaltinamasis juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad su STT pareigūnu R. M. susipažino 2018 m. balandžio 6 d., kuomet buvo sulaikytas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00003-18. Jam būnant suimtam, po vienos iš apklausų STT patalpose, Jakšto gatvėje, Vilniuje, kai buvo apklausinėjamas STT tyrėjos V. K., apklausa buvo atliekama dalyvaujant advokatui G. D. Advokatui išėjus, jis turėjo būti konvojuojamas atgal į Lukiškių tardymo izoliatorių. Tačiau iki konvojavimo R. M. jo paprašė nueiti pas šį į kabinetą pokalbiui. Tuo metu R. M. paklausė, ar šiam pokalbiui nėra reikalingas advokatas, šis atsakė, kad šiam pokalbiui advokato nereikia. Kabinete R. M. uždavinėjo klausimus, niekaip nesusijusius su jam pareikštais įtarimais, taip pat naudojo psichologines spaudimo priemones, grasindamas panaudoti kriminalinėje žvalgyboje užfiksuotus duomenis galimai tolimesnių ikiteisminių tyrimų pradėjimui. R. M. pradėjo jam užuominomis siūlyti bendradarbiauti, siūlė teikti šiam rūpimą informaciją. Jis R. M. informavo, kad toks bendradarbiavimas jo nedomina, bet jis pasiruošęs pasidalinti įžvalgomis ir analize tose srityse, kur turi ilgametę patirtį, kadangi jis pats 13 metų dirbo tarptautiniuose bankuose struktūrinio finansavimo padaliniuose ir galėtų identifikuoti galimus piktnaudžiavimus su valstybinėmis garantijomis susijusiuose finansavimuose. Konkrečiu atveju paminėjo suskystintų dujų terminalo ilgalaikės nuomos sutartį. Šį pokalbį su R. M. įvertino kaip neteisėtą ir pažeidžiantį jo teises, tačiau skundas dėl šio pokalbio su R. M. nebuvo rašytas, siekiant išvengti papildomos įtampos ir priešiškumo iš R. M. pusės. 2018 m. gegužės pirmomis dienomis jis buvo paleistas iš suėmimo. Iš prie apklausos protokolo pateikto „Viber“ susirašinėjimo su R. M. matyti, kad pirmąją žinutę iš pastarojo gavo 2018 m. birželio 4 d., 12.50 val. Kaip matyti pagal jo pridėtus dokumentus, jis pirmąją žinutę R. M. parašė 2018 m. birželio 21 d., 10.43 val., toliau vyko jų susirašinėjimas apie SGD terminalą, to susirašinėjimo metu tarp jo rašytos 14.56 val. žinutės R. M. ir R. M. žinutės jam, kurią šis parašė 17.20 val., R. M. jam atsiuntė failą pavadinimu „Viber messages1542816776.zip“. Šį R. M. atsiųstą failą 15.57 val. jis persiuntė savo broliui J. P., tai reiškia, kad šį failą iš R. M. gavo tarp 14.56 val. ir 15.57 val. O kaip matyti prie apklausos pateiktame dokumente R. M. atsiųstą failą ištrynė tarp 15.57 val. (kadangi tuo metu jis failą persiuntė savo broliui J. P.) ir 17.20 val. Dėl šių pateiktų duomenų gali tvirtinti, kad tikslus failo gavimo laikas yra aiškus, t. y. 2018 m. birželio 21 d., tarp 14.56 val. ir 15.57 val. Taip pat yra akivaizdus šio failo gavimo būdas, nes iš pateiktų duomenų yra akivaizdu, kad failą pavadinimu „Viber messages1542816776.zip“ gavo tiesiogiai iš R. M. telefono numerio (duomenys neskelbtini) per „Viber“ programėlę. Kaip ir minėjo, failą pavadinimu „Viber messages1542816776.zip“ persiuntė broliui, nes šis failas jo telefone neatsidarė. Kadangi brolis J. P. tikrai geriau gaudosi informacinėse technologijose, manė, jog šis galės šį failą atidaryti. Tikėjosi iš brolio gauti patarimą, kaip šis failas atsidaro. Kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo, jis iš karto broliui skambino, tačiau pokalbis neįvyko. 16.00 val. jis broliui parašė „papasakosiu kas per failas“, nes reikėjo patarimo, kodėl šis failas pas jį neatsidaro. Nepamena, ar brolis jam parašė, ar paskambino, tačiau šis jam pranešė, kad failo „Viber messages1542816776.zip“ atidarymui reikalinga programėlė, kuri išarchyvuoja tokio pobūdžio failus. Ar brolis atidarė siųstą failą „Viber messages1542816776.zip“, nežino. Kada ir kur iš R. M. gautą failą „Viber messages1542816776.zip“ išsiarchyvavo ir atsidarė, nepamena, tačiau tai buvo 2018 m. vasarą. Atidaręs minėtą failą, pamatė įvairius susirašinėjimus, įskaitant ir susirašinėjimą su juo. Pas R. M. kaip kontaktas jis buvo įvardintas (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, tai 2018 m. vasarą, tačiau nepamena kur būdamas, iš R. M. gautą failą perdavė savo advokatui G. D. tam, kad šis įvertintų informaciją, tačiau tikrai ne tam, kad ja pasinaudojus paveiktų tyrėją. Kiek pamena, iki 2020 m. pradžios jis apie iš R. M. gautą medžiagą su G. D. nekalbėjo. Kiek atsimena, daugiau be minėtų G. D. ir J. P. iki 2020 m. pradžios jis iš R. M. gauto failo niekam neperdavė, kaip ir nepamena, jog būtų su kuo nors daugiau kalbėjęs apie šią informaciją. 2020 m. vasario mėnesį sužinojo, kad jo atžvilgiu didžioji tyrimo dalis yra nutraukta. Peržiūrėdamas visą su byla susijusią informaciją, peržiūrėjo ir iš R. M. gautą failą. Neprisimena, kurioje vietoje ir kokiame įrenginyje minėtas failas buvo peržiūrimas. Viso ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamas prekyba poveikiu, tad gerai susipažino su šio baudžiamojo kodekso straipsniu ir ypatumais. Taipogi ikiteisminio tyrimo metu buvo galimybė detaliai susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, įrodymais, suvestinėmis, kriminalinės žvalgybos medžiaga. Todėl peržiūrėdamas R. M. medžiagą, atkreipė dėmesį į tris epizodus, kurie, jo nuomone, nėra teisėti. Vienas iš jų yra R. M. teiginiai, kad jo suėmimas buvo suderintas su teisėju. Antras epizodas tai, kad Latvijos KNAP (STT atitikmuo) pareigūnas, su kuriuo R. M. aktyviai bendravo, susitikinėjo su A. C. ir kažką aptarinėjo. A. C. yra buvęs KGB agentas ir farmacijos kompanijos (duomenys neskelbtini) savininkas, kuris jam buvo tiesiogiai pasakęs nekišti nosies į šio kontroliuojamą sferą Lietuvoje ir Latvijoje po to, kai jo (A. P.) kontroliuojama UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini). Jis iki šiol mano, kad A. C. yra iniciatorius ir užsakovas prieš jį inicijuotų veiksmų. Trečias epizodas yra apie tai, kaip suprato, kad R. M. su kitu STT kolega atvirai proteguoja, prašo spręsti iškilusias imigrantų darbuotojų problemas su kitos institucijos galimai valstybės tarnautoja. Jo nuomone, tokia STT pareigūno veikla atitinka prekybos poveikiu požymius. Panašiu metu, neprisimena kur, greičiausiai Lietuvoje, susitiko su savo gynėju G. D. ir pasidalino savo anksčiau minėtais pastebėjimais. G. D. su jo mintimis sutiko, pritarė, kad tokie R. M. veiksmai buvo neteisėti. Apie tai, kad pranešime apie įtarimą nurodytą 2020 m. vasario 19 dieną G. D. susitiko su V. K., jis sužinojo tik po susitikimo. Kiek žino, G. D. į susitikimus pas tyrėjus eina be jo išankstinio įspėjimo. Lygiai taip pat jis G. D. nesakė, kad šis, pasinaudodamas ta pačia aptariama informacija, kaip nors paveiktų V. K. Tiksliai nepamena kada, bet po sutikimo su V. K., G. D. jį informavo (neprisimena, ar ryšio priemonėmis ar tiesiogiai susitikus), kad V. K. parodė kažkuriuos R. M. jam atsiųsto failo fragmentus su jo susirašinėjimais. Kiek pamena, gynėjas nepasakojo, kokius konkrečiai fragmentus rodė tyrėjai V. K. Lygiai taip pat ir apie 2020 m. kovo 4 d. vizitą pas V. K. G. D. jo iš anksto tiesiogiai neinformavo. Šis tyrimas, kurį atlieka V. K., jau trunka du metus ir G. D. yra gerai susipažinęs su byla ir dažnai be jo dalyvavimo bendrauja ar susitinka su tyrėja. Tuo jis nori pasakyti, kad tai, kokius veiksmus gynėjas atlieka, dažniausiai sprendžia savarankiškai ir jį informuoja apie rezultatą. Gali patvirtinti, kad perduodamas tą informaciją tikrai neprašė paveikti tyrėjos. D. B. pažįsta kaip civilinės teisės srities advokatą, žino, kur yra šio kontora ir yra ten buvęs. Neprisimena kada, bet galimai 2020 m. vasario arba kovo mėnesį jis buvo susitikęs su D. B. pastarojo advokato kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini) (neprisimena, kad su juo būtų susitikęs kurioje nors kitoje vietoje). Kiek pamena, šio susitikimo metu jis D. B. papasakojo apie jo atžvilgiu vykstantį STT tyrimą ir su juo susijusias problemas. Kadangi D. B. nėra baudžiamosios teisės specialistas, tai pasiūlė susitikti ir apie užsitęsusį STT tyrimą pašnekėti su kolega V. R. Nepamena, ar šio susitikimo metu su D. B. kalbėjo apie R. M. jam atsiųstą failą ir jame esančią informaciją. Kitas susitikimas įvyko (duomenys neskelbtini) advokatų kontoroje, kuriame dalyvavo D. B. ir V. R., šio susitikimo metu jis jiems abiem vėl detaliai papasakojo apie savo STT bylą. Susitikimas buvo ilgas ir daugiausiai jo klausėsi V. R., o D. B. kartas nuo karto išeidavo iš salės ir ne visą laiką dalyvavo susitikime. Šio susitikimo metu jis V. R. papasakojo ir apie R. M. atsiųstą failą. Ar tuo metu, kai V. R. pasakojo apie iš R. M. gautą failą, buvo ir D. B., nestebėjo, nes vyko aktyvus dialogas su V. R. Šio susitikimo metu V. R. nebuvo perduota jokia medžiaga, kuri buvo gauta iš R. M. jam atsiųsto failo. Galimai šio susitikimo metu jis V. R. ir D. B. pasakė, jog šioje STT byloje jo gynėjas yra G. D., kuris geriausiai žino bylos medžiagą ir visais iškilusiais klausimais, kurių negali atsakyti jis, atsakys G. D. Atsakydamas į tyrėjo klausimą, ar bendraujant su D. B. ir V. R. buvo sudaryta kokia nors teisinių paslaugų sutartis, parodė, kad minėto susitikimo metu rašytinės sutarties sudaryta nebuvo. Atsakydamas į tyrėjo klausimą, ar bendraujant su D. B. ir V. R. buvo sudaryta kokia nors žodinė teisinė sutartis, parodė, kad, jo supratimu, sutartys dėl teisinių paslaugų yra sudaromos raštu. Atsakydamas į tyrėjo klausimą, ar bendraujant su D. B. ir V. R. buvo deramasi dėl teisinių paslaugų sutarties esminių sąlygų, parodė, kad tokių derybų nebuvo. Jeigu gerai prisimena, buvo dar vienas trumpas susitikimas advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini) su V. R., šio susitikimo metu V. R. perdavė minėto STT tyrimo dokumentus, kiek prisimena, tarp šių dokumentų buvo naujai pareikštas įtarimas ir dar keli papildomi dokumentai, susiję su ikiteisminiu tyrimu, kurių nepamena. Dokumentų perdavimo tikslas buvo toks, kad šis galėtų geriau pasiruošti susitikimui su G. D. Gali būti, kad kartu su šiais dokumentais perdavė kažkiek lapų ir iš R. M. siųstų failų. Šie susirašinėjimai, kiek prisimena, buvo susiję su jo anksčiau šios apklausos metu jau minėtais trimis, jo supratimu, galimai neteisėtais, STT pareigūnų veiksmais. Kiek buvo lapų ir kokie tiksliai, nepamena. Gali patvirtinti, kad elektroninė laikmena V. R. nebuvo perduota. V. R. pasakė, kad visą likusią informaciją gali gauti iš G. D. Jis informavo (nepamena ar susitikęs gyvai ar bendraudamas telefonu) G. D., kad dėl bylos su juo susisieks V. R. Kurioje vietoje ir kada G. D. buvo susitikęs su V. R., nežino. Nepamena, ar G. D., ar V. R. pasakė apie jų susitikimą, labiausiai tikėtina, kad jį apie tai informavo (nepamena, ar susitikęs gyvai ar bendraudamas telefonu) G. D. Jis nepamena, kada tiksliai ir kuris iš advokatų, tačiau labiausiai tikėtina, kad V. R. jam pasakė, jog sukontaktavo su STT direktoriumi Ž. B. ir nusiuntė šiam kažkokią tai informaciją. Kokia tiksliai informacija Ž. B. buvo pateikta, nežino. Tiksliai neprisimena, bet labiausiai tikėtina, kad susitikimas įvyko advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini), kur V. R. jį informavo. Jei neklysta, to susitikimo metu V. R. informavo, kad laukia asmeninio susitikimo su Ž. B. 2020 m. balandžio mėnesio pirmoje pusėje advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini), arba šalia kontoros, gatvėje, jis susitiko su V. R. ir šis pasakė, kad buvo susitikimas su Ž. B., kurio metu V. R. pasidalino medžiaga iš R. M. atsiųsto failo apie galimai neteisėtą STT pareigūnų veiklą. Kiek pamena, V. R. minėjo, kad Ž. B. nebuvo susipažinęs ir nežinojo detalių apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą, nei apie galimai neteisėtus STT pareigūnų veiksmus. Kiek prisimena, jam V. R. sakė, kad Ž. B. pats asmeniškai susipažins ir įvertins situaciją. Reziumuodamas, nori pabrėžti, kad visą įtarime aptariamą informaciją iš R. M. gavo teisėtai, nes šis pats ją atsiuntė; jokių duomenų apie privatų asmens gyvenimą neskleidė ir nenaudojo; jokio spaudimo panaudojant psichinę prievartą STT direktoriui Ž. B. ir STT tyrėjai V. K. nedarė; jokiai ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklai netrukdė; G. D. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi nepadėjo; jam, kaip fiziniam asmeniui, jokių instrukcijų, pažymų, pastabų, kad ši R. M. atsiųsta informacija yra slapta, asmeninio pobūdžio, konfidenciali ar draudžiama naudoti, R. M. nenurodė. Dėl to yra įsitikinęs, kad tokios informacijos naudojimui jam jokio asmens sutikimo nereikia. Nes ši informacija yra atsiųsta teisėtai ir R. M. valingais veiksmais. Atsakydamas į tyrėjo klausimą, ar galėtų pateikti „Viber“ paskyros prisijungimo duomenis, parodė, kad taip, yra pasiruošęs pateikti, jeigu informacinių technologijų specialistas paaiškins, kaip bus galima tai padaryti ir tai bus techniškai įmanoma. Atsakydamas į tyrėjo klausimą, ar sakė V. R., kad kreipsis į masines informacijos priemones ir paviešins iš R. M. atsiųstą failą, parodė, kad daugeliui savo aplinkos žmonių, įskaitant ir advokatus, galimai ir V. R., yra paminėjęs, kad jeigu jo STT byla būtų perduota nagrinėti teismui, galimai naudotųsi viešųjų ryšių agentūrų paslaugomis tinkamai ir objektyviai nušviečiant ir parodant situaciją, kuri yra Lietuvoje, dėl likutinės donorų plazmos panaudojimo. Tas viešinimas turėtų apimti sunkiai suprantamą istoriją su (duomenys neskelbtini) vadovo K. akivaizdžiai nusikalstama veikla, kuri buvo išteisinta pirmoje instancijoje ir prokuratūra nesiteikė paduoti apeliaciją. Taipogi situaciją – prieš jį vykdomą STT ikiteisminį tyrimą, kai jo kontroliuojama bendrovė (duomenys neskelbtini) pasiūlė didžiausią istorijoje kainą už kraujo plazmą ir įsipareigojo perdirbtą lietuvišką plazmą vaistiniu pavidalu pasiūlyti Lietuvos pacientams. 2019 m. epizodą, kai pusiau valstybinė Italijos farmacijos kompanija nebuvo įleista į Lietuvos rinką, o laimėjo A. C. kompanija, apie kurią pasakota anksčiau, kuri neturėjo būti prileista prie konkurso, kuri neatitiko konkurso reikalavimų. Atsakydamas į tyrėjo klausimą, ar gali pateikti įrenginį, į kurį buvo atsiųsta R. M. gauta informacija, parodė, kad dabar negali, nes yra sulaikytas. Atsakydamas į tyrėjo klausimą, ar gali nurodyti, kur yra įrenginys, į kurį buvo atsiųsta R. M. gauta informacija, parodė, kad nežino, nes yra sulaikytas. Atsakydamas į tyrėjo klausimą, ar 2020 m. balandžio 21 d. atvažiuodamas į sulaikymo vietą (duomenys neskelbtini) turėjo telefoną, parodė, kad galimai turėjo, bet sodyboje telefonu nesinaudojo skambučiams. Supranta, kad jam pačiam yra aktualu atnešti telefono aparatą arba pateikti veikiančią „Viber“ paskyrą, kuri leistų išanalizuoti „Viber“ susirašinėjimą su R. M. ir įsitikintų jos autentiškumu. Deja, būdamas sulaikytas, to padaryti nelabai gali. Prie šios apklausos protokolo jau pateikė 2020 m. kovo 27 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157-20-51 kopiją. Taip pat pateikė elektroninę laikmeną, kurioje yra 2 vnt. vaizdo įrašų, paminėtų antstolio protokole, ir failas pavadinimu „Viber messages1542816776.zip“, kurį jam atsiuntė R. M.

Papildomos apklausos metu kaltinamasis parodė, kad mobiliojo ryšio telefono „Samsung S9“, kurį buvo pateikęs antstoliui A. N., pateikti negali, nes jo nerado. Naudojamo MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortelę atkūrė. Sutinka pateikti savo „Viber“ paskyrą, registruotą Nr. (duomenys neskelbtini). Turi nurodyti, kad net neradęs savo mobiliojo ryšio telefono „Samsung S9“ (pirminis įrenginys, kuriame vyko susirašinėjimas su R. M.), jis sutinka atstatyti savo „Viber“ paskyrą, registruotą Nr. (duomenys neskelbtini), bet kokiame kitame įrenginyje. G. D. yra jo gynėjas nuo 2018 m., su juo yra sudaręs rašytinę teisinių paslaugų sutartį, tačiau sutarties turinio ir sudarymo laiko nepamena.

Papildomos apklausos metu kaltinamasis parodė, kad savo ankstesnėje apklausoje nurodė, jog sutinka, kad būtų apžiūrėti jo „Viber“ paskyros, registruotos Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys, tačiau kadangi iki šiol, nežiūrint į pateiktus prašymus panaikinti draudimą jam bendrauti su G. D., jokie sprendimai nepriimti, nors pastarasis yra jo gynėjas STT atliekamame ikiteisminiame tyrime ir šiuo metu nuo jo gynybos nenušalintas, todėl mano, kad manipuliuojant procesu yra trukdoma jam gintis. Taip pat nori pabrėžti, kad yra pasiruošęs pateikti savo „Viber“ paskyros duomenis, bet tik tada, kai turės Konstitucijoje numatytas teises normaliai gynybai bei kai galės įvertinti, kad jo pateikti duomenys nepakenks nei jam, nei kitiems šio tyrimo dalyviams.

Kaltinamasis D. B. kaltu neprisipažino, mano, kad valstybinis kaltintojas dirbtinai kriminalizuoja jo veiksmus arba juos iškreipia, ir parodė, kad su A. P. susipažino prieš pusmetį iki įvykio, V. R. pažįsta maždaug nuo 2018 metų kaip kolegą, su kuriuo dirbo vienoje advokatų kontoroje. Su G. D. neturėjo nei asmeninių, nei darbinių reikalų, apie jį, kaip apie advokatą, žinojo iš žiniasklaidos. Nukentėjusiųjų nepažįsta.

Dėl pažinties su A. P. parodė, kad 2012 metais jis (D. B.), kaip advokatas, atstovavo AB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo byloje Vilniaus apygardos teisme. 2012 metais susipažino su I. J., kuri iš pradžių dalyvavo AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdyje kaip konsultantė, vėliau tapo AB (duomenys neskelbtini) valdybos nare. Ilgainiui su I. J. susiklostė intensyvūs darbiniai santykiai. Ji paprašė atstovauti bendroves, kurios veikė įvairiose srityse: naudingų iškasenų gavyba, nekilnojamo turto vystymas, poligrafinė veikla ir pan. 2019 metų antroje pusėje I. iškilo klausimų dėl būsto nuomos. Tada jis sužinojo, kad I. turi gyvenimo draugą A. P., su kuriuo ėmė bendrauti bendro jų būsto nuomos teisiniais klausimais. I. J. prašymu kartais konsultuodavo A. P. klausimais, susijusiais ir su I. interesais – nuoma, nekilnojamo turto pardavimu. Vėliau jį konsultavo ir kitais klausimais, susijusiais su probleminiu kredito portfelio įsigijimu iš finansinių įstaigų.

Dėl vaidmens advokatų profesinėje bendrijoje kaip buvusio vadovaujančio partnerio parodė, kad advokatų profesinės bendrijos vadovaujančio partnerio pareigos, konkrečiai jų bendrijoje, siejasi tik su advokatų kontoros ūkinių klausimų sprendimu: komunalinių paslaugų sutarties, sutarties su sprinterio nuomotojais, sutarties su kavos aparato nuomotojais ir pardavėjais pasirašymu ir pan. Vadovaujantis partneris advokatų profesinėje bendrijoje nesikiša į individualiai kiekvieno advokato vykdomą profesinę veiklą, kadangi Lietuvos advokatų etikos kodeksas reikalauja, kad advokatai, vykdydami savo funkcijas, veiktų nepriklausomai. Dirbant toje pačioje bendrijoje (duomenys neskelbtini) su V. R. jo nesiejo nei bendri klientai, nei bendri finansai. V. R. maždaug 2018 metais paprašė būti įrašytas į (duomenys neskelbtini) advokatų sąrašą, kadangi pats savo vardu nenorėjo steigti advokatų kontoros. Tuomet jis nurodė, kad jam reikės vieną - tris kartus apsilankyti kontoroje, susitikti su klientais, o faktinė jo darbo vieta bus namuose. Taip pat V. R. neturėjo jokių finansinių ryšių nei su advokatų profesine bendrija (duomenys neskelbtini), nei juos siejo kokie nors bendri klientai. Kontoroje tiesiog buvo jo registruota darbo vieta, nes to reikalavo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas. Su V. R. dažniausiai bendraudavo sprendžiant kontoros ūkinius klausimus, paminint advokatų kontoros advokatų gimtadienius, šventes ir pan. Bendravimas buvo daugiau kolegiškas, nebuvo paremtas jokiu pavaldumu, finansiniais ryšiais, bendra veikla, susijusia su bendrų klientų aptarnavimu. Jis (D. B.) neturi jokios patirties baudžiamosios teisės srityje, todėl kai kuris nors klientas susidurdavo su problemomis, susijusiomis su baudžiamąja teise, pasiūlydavo advokatą, dirbantį baudžiamosios teisės srityje. V. R. buvo vienas iš advokatų, dirbusių baudžiamosios teisės klausimais. Maždaug 2020 m. kovo mėnesį A. P. pasiteiravo, ar jis (D. B.) galėtų rekomenduoti baudžiamosios teisės advokatą. Kiek pamena, pastarasis nepaaiškino faktinių aplinkybių, kuo jis yra įtariamas. Tuomet jis (D. B.) paskambino V. R. ir paklausė, ar galėtų priimti naują klientą. V. R. sutiko ir pokalbio metu aptarė susitikimo laiką. Sutartą susitikimo laiką Jis (D. B.) perdavė A. P. Rekomenduodamas V. R., tikrai nežinojo aplinkybių, susijusių su A. P. pareikštais kaltinimais ar su susirašinėjimais ir galima pareigūno korupcine veikla, taip pat nežinojo apie V. R. esamus ar menamus ryšius su STT vadovu. Negali tiksliai pasakyti, tačiau veikiausiai 2020 m. kovo 16 d. įvyko pirmas V. R. ir A. P. susitikimas. Jis (D. B.) dėl užimtumo susitikime dalyvauti negalėjo, tik supažindino V. R. su A. P., pastarasis pradėjo pasakoti apie jam pareikštus kaltinimus ir jis (D. B. iš susitikimų kambario pasišalino. Su A. P. tą dieną dar turėjo aptarti klausimus, susijusius su konsultacijomis civilinės teisės srityje, laukdamas, kol V. R. ir A. P. pabaigs susitikimą, buvo keletą kartų užėjęs į jų kabinetą. Kai užėjo paskutinį kartą, A. P. ir V. R. jau buvo pravėrę susitikimų kambario duris, ir tuomet jis (D. B.) pirmą kartą išgirdo apie kažkokį korupcinį pareigūno elgesį, kažkokią gautą informaciją per susirašinėjimo programėlę. Į tas aplinkybes nesigilino, tik matė, kaip A. P. rodė V. R. savo mobilųjį telefoną, kuriame buvo kažkoks susirašinėjimas. Tame mobiliajame telefone buvo ikona su gautu failu. Jiems besiskirstant, tiesiog reflektuodamas, užsiminė A., kad jeigu tas susirašinėjimas jam labai svarbus ir aktualus, jis turi teisę užsifiksuoti faktines aplinkybes pas antstolį. Kadangi turėjo tęsti pokalbį civilinės teisės klausimais, A. P. paprašė rekomenduoti antstolį, jam paskambinti ir nukreipti. Tada jis (D. B.) paskambino antstoliui A. N., kuris sutiko priimti naują klientą. Nenorėdamas turėti ilgo kontakto su klientu, nes prieš kelias dienas Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, antstolis paprašė nurodyti, ką konkrečiai reikia fiksuoti ir kliento rekvizitus: vardą, pavardę, asmens kodą, adresą. Kadangi su A. P. tęsė aptarimus civilinės teisės klausimais, nuėjo į jo (D. B.) kabinetą ir A. P. paprašė surašyti antstoliui tai, ką reikia fiksuoti. A. P. padiktavo savo rekvizitus, taip pat nurodė ką, jo nuomone, turėtų užfiksuoti antstolis. Po kurio laiko, neatsimena tiksliai kada, bet byloje yra pateikta medžiaga, elektroniniu paštu gavo laišką, kurį naudodamas „WeTransfer“ paslaugą, jis (D. B.) atsidarė. Iš pradžių galvojo, kad A. N., kuris vykdė išieškojimą iš skolininkams priklausančio nekilnojamo turto, siunčia kito kliento – UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius dokumentus, susijusius su vykdomąja byla. Tačiau atsidaręs laišką pamatė pirmą faktinių aplinkybių konstatavimo lapą, t. y. kad tai yra faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, skirtas A. P. Visiškai nesigilino ir tą dokumentą sunaikino, niekam jo neperdavė, nes žinojo, kad antstoliai privalo pagal savo veiklą antrąjį faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo originalą perduoti savo klientui. Su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu jis (D. B.) susipažino tik vykstant šiai bylai ir pamatė, kad jame nėra fiksuotas failas, kuriame yra R. M. ir kitų asmenų susirašinėjimo medžiaga. Kiek supranta, protokole yra fiksuotas tik A. P. asmeninis susirašinėjimas su R. M.

Visiškai atsitiktinai susiklostė aplinkybės, kaip jis (D. B.) atsirado susitikime su G. D. Kovo mėn. pabaigoje ar balandžio mėn. vieno iš apsilankymų advokatų kontoroje metu V. R. pasiūlė nuvažiuoti papietauti Užupio kavinėje. Vėliau V. R. pasakė, kad jau vėluoja pas G. D., yra susitaręs susitikti su G. D. A. P. klausimu. Nenorėdamas vėluoti, paprašė jį nuvežti į susitikimą. Gerai nepamena, bet lyg paklausė, ar jis (D. B.) galėtų kartu nueiti į susitikimą ir iš šono paklausyti apie susidariusią situaciją. Jis (D. B.) sutiko kartu nuvykti pas G. D. Kiek atsimena, V. R. paprašė parodyti, kur yra G. D. advokato kontora. Kadangi pats tiksliai nežinojo, telefone įsijungė programėlę ir nuėjo iki kontoros. Pokalbis vyko tarp G. D. ir V. R. To pokalbio metu jam (D. B.) nežinant situacijos, buvo sunku kažką suprasti ir dalyvauti pokalbyje, todėl po to, G. D. pradėjus komentuoti konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, jų neteisėtumą ir galimus tyrimo pažeidimus, jis (D. B.) pokalbyje nebedalyvavo, į jo turinį nesigilino, o tuo metu savo telefone peržiūrėjo elektroninį paštą. Negirdėjo, kad to pokalbio metu G. D. būtų prašęs, siūlęs, reikalavęs eiti kažkam grasinti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, parodė, kad su A. P. teisinių paslaugų teikimo sutarties sudaręs nebuvo, nes baudžiamosios teisės klausimais jo nekonsultavo. Jam A. P. detaliai neaiškino, kokiu klausimu jam reikalingas baudžiamosios teisės specialistas, pamena, jog minėjo apie ikiteisminį tyrimą, kad kažkas susiję su farmacija. Jo (D. B.) pirminėje apklausoje detaliai nėra nurodytas A. P. ir V. R. pokalbio turinys. Tik besiskirstant V. R. ir A. P., pirmą kartą jis (D. B.) nugirdo kalbą apie kažkokią pareigūnų korupciją, A. P. parodė telefone esantį kažkokį korupcinio turinio susirašinėjimą. Tekstą telefone matė labai trumpai, maždaug 5-10 minučių, jo įdėmiai neskaitė. A. P. aiškino, jog gavo kažkokį failą, kuriame yra kažkoks korupcinio pobūdžio turinys. A. P. pasakė, kad jeigu yra svarbus įrašas telefone, jo turinį gali užfiksuoti pas antstolį. Toks pasiūlymas nebuvo niekuo išskirtinis. Jis (D. B.) atstovauja verslininkus civiliniuose santykiuose ir dažnai versle, net ir nesant kažkokio ginčo ar didelio poreikio, jis siūlo asmenims svarbų susirašinėjimą fiksuoti pas antstolį tam atvejui, jei ryšio priemonė ar aparatas sugestų arba išsitrintų paskyra. Jis (D. B.) neorganizavo A. P. susitikimo su antstoliu. Jis tiesiog nusiuntė antstoliui elektroninį laišką ir perdavė A. P. antstolio kontaktus. Kada įvyko A. P. susitikimas su antstoliu, nežino. Po šio susitikimo su niekuo dėl nieko nesitarė. Kiek atsimena, A. P. ar V. R. kalbėjo apie tai, kad jeigu tai yra korupcinio pobūdžio informacija, tai apie tai reikėtų informuoti vadovą. Kažkokio susitarimo tarp jo (D. B.), V. R. ir A. P. nebuvo. Tik besiskirstant V. R. užsiminė, kad Ž. B. buvo jo ar grupiokas, ar klasiokas, ar kažkas panašaus, tačiau nesakė, kad jis kreipsis būtent į jį. Vėliau V. R. jo (D. B.) neinformavo, kokių jis ėmėsi veiksmų A. P. klausimu, taip pat neinformavo apie susitikimą su STT direktoriumi. Ant popieriaus lapo atspausdintos informacijos iš A. P. negavo. Su A. P. kalbos, kad reikėtų kaip nors paveikti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus, nebuvo. Nei G. D., nei kas kitas su R. M. „Viber“ paskyroje įrašytais, išsaugotais duomenimis bei susirašinėjimais jo (D. B.) nesupažindino. Iki tol, kol viešojoje erdvėje informacija nebuvo išplatinta, nei A. P., nei V. R., nei G. D. jam susirašinėjimo turinio nerodė. Taip pat nei jis (D. B.), nei G. D. nesupažindino V. R. su R. M. „Viber“ paskyroje įrašytais, išsaugotais duomenimis bei susirašinėjimais. V. R. jis (D. B.) jokių nurodymų, susijusių su profesinėmis pareigomis, įsipareigojimais klientams ar kitiems asmenims, nedavė, nes tokių teisių neturi, jų veiklos yra atskiros. Tai pasitvirtina jo pateiktu susitarimu, iš kurio matyti, kad su kitais advokatais yra sudaryti analogiški susitarimai. Bendrijos vardu įsipareigojimus prieš klientus priima jis (D. B.) su L. B., o visi kiti advokatai, tarp jų ir V. R., veikia iš esmės individualiai taip, kaip yra įvardinta susitarime. Finansinių ryšių su V. R. nėra, tą patvirtina buhalterės išduota pažyma, iš kurios matyti, jog jokių nei įeinančių, nei išeinančių mokėjimų V. R. ar iš V. R. niekada nebuvo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, patikslinus kaltinimą, kaltinamasis A. P. papildomai parodė, kad kaltinime tikrovės neatitinkanti informacija yra tai, kad jis pats buvo supažindintas su kažkokiu susirašinėjimu, „zip“ failu, kad jis (D. B.) kažką kitą supažindino su tuo „zip“ failu, kad su kažkuo turėjo susitarimų kažkam grasinti. Iš patikslinto kaltinimo matyti, kad yra papildomai kaltinamas reputacinės žalos valstybei ir Lietuvos advokatūrai padarymu. Kaip pasireiškė ši žala, kaltinime nenurodoma. Viso ikiteisminio tyrimo metu jis (D. B.) nebuvo laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, nors prokuratūros iniciatyva buvo svarstomas ne kartą. Tai leidžia teigti, kad jis turi pasitikėjimą Lietuvos advokatūroje, priešingu atveju būtų buvęs laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo ir negalėtų vykdyti savo kaip advokato funkcijų. Lietuvos advokatūra kasmet atlieka visuomenės tyrimus, apklausas dėl pasitikėjimo Lietuvos advokatūra ir advokatais. Jis pateikė tris Lietuvos advokatūros portale viešinamus straipsnius, kuriuose aiškiai nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2022 m. pasitikėjimas Lietuvos advokatūra ir advokatais tik augo. Bylos tyrimas buvo pradėtas 2020 metais. Jeigu prieš juos pradėtas tyrimas ir pareikšti kaltinimai būtų turėjęs kažkokį poveikį Lietuvos advokatūrai, tai visuomenės akyse pasitikėjimas Lietuvos advokatūra būtų sumenkęs, tačiau įvyko priešingai.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. balandžio 22 d. duotus parodymus (t. 11, b. l. 8-11), kaltinamasis juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad jis yra advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovaujantis partneris, taip pat ir advokatas. Specializuojasi civilinių santykių srityje. Advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini) priklauso ir įtarime nurodytas V. R. Advokatų profesinėje bendrijoje (duomenys neskelbtini) darbas yra grindžiamas ne pavaldumo santykiais. Advokatai individualiai veda savo klientų apskaitą, apie sudarytas naujas teisines sutartis nieko informuoti neprivalo. Jis kartu su V. R. bendrų klientų neturi. A. P. pažįsta maždaug apie pusmetį, kadangi jo gyvenimo draugė yra jo klientė, pažįstama. Galimai A. P. gyvenimo draugė nukreipė šį kreiptis į jį konsultacijos civiliniais klausimas, kurie nėra susiję su šiuo tyrimu. Jokios teisinių paslaugų sutarties jis su A. P. sudaręs nebuvo, už konsultacijas užmokesčio neprašė ir negavo, padėjo A. P. draugiškumo pagrindu. Įtarime minimas G. D. jam yra žinomas kaip advokatas, su juo jokių bendrų reikalų nei darbinėje veikloje, nei asmeniniuose santykiuose neturėjo. Maždaug prieš mėnesį, tikslaus laiko nurodyti negali, į jį kreipėsi A. P., norėdamas pagalbos baudžiamojoje byloje. Žino, kad baudžiamoji byla yra susijusi su farmacija, kur atliekamas tyrimas, nežino. A. P. nurodė, kad nori papildomos nuomonės tyrime. Kiek pamena, jis A. P. nurodė, kad gali rekomenduoti baudžiamosios teisės advokatą, kuris gali šį konsultuoti. Galimai jis paskambino V. R. ir paklausė, ar šis gali priimti klientą ir pakonsultuoti baudžiamosios teisės klausimu. Su V. R. buvo suderintas laikas, kada šis gali priimti A. P. Nurodytu laiku A. P. atvažiavo į advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) patalpas adresu (duomenys neskelbtini), kur jis (D. B.) jį pasitiko ir nuvedė pas V. R. Jis taip pat dalyvavo pokalbyje, vykusiame tarp A. P. ir V. R., tačiau į A. P. pasakojamas aplinkybes nesigilino. A. P. V. R. papasakojo apie tiriamos bylos esmę, galimai nurodė fabulą, dėl ko yra įtariamas, tačiau jis šiuo metu neprisimena, žino, kad tai susiję su farmacija. Taip pat A. P. nurodė, kad turi informacijos, kurią gavo susirašinėjimo su pareigūnu metu. Ar pokalbio metu buvo įvardintas pareigūnas, iš kurio gauta ši informacija, neprisimena. Jis (D. B.) iš A. P. pokalbio suprato, kad ši informacija susijusi su pareigūnų korupcija. Nematė, kad šio pokalbio metu A. P. turėtų ir rodytų dokumentus V. R. A. P. rodė V. R. savo mobiliajame telefone esančią informaciją, pamena, kad ir jis ją matė. Tai buvo kažkurios programėlės susirašinėjimas, kokios programėlės – nepamena, kurio metu buvo kalbama politine tematika, kokia – nepamena. Į šio susirašinėjimo esmę jis nesigilino. A. P. nurodė, kad būtent šio susirašinėjimo metu jam buvo persiųsta informaciją, kuri, jo nuomone, yra korupcinio pobūdžio. V. R. ir A. P. sutarė, kad A. P. perduos dalį tyrimo medžiagos, kad V. R. galėtų pareikšti savo nuomonę apie atliekamą tyrimą. Jis neprisimena, ar tarp V. R. ir A. P. buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis. Kiek pamena, V. R. jam yra minėjęs, kad yra gavęs iš A. P. tyrimo, kuriame turėtų konsultuoti, medžiagą. Kokia tai medžiaga, jis nežino, jos nematė. Tikslaus laiko nurodyti negali, tačiau jau po to, kai jis nukreipė A. P. konsultacijai pas V. R., A. P. jo paprašė nuvažiuoti kartu su V. R. pas G. D., kuris buvo A. P. gynėjas tyrime, kuriame konsultacijos norėjo A. P. Kas suderino susitikimo laiką su G. D. jis neprisimena, tačiau pamena, kad jis, kartu su V. R., vyko į advokato G. D. kontorą, kurios adreso nurodyti negali, galimai (duomenys neskelbtini). Tai buvo pirmas kartas, kai jis lankėsi G. D. darbo kabinete. Susitikimo metu G. D. pasakojo apie tyrimo, kuriame A. P. buvo įtariamasis, esmę. Į šį pokalbį jis nesigilino. Pamena, kad A. P. jam paskambinęs pasikalbėti bendrais klausimas, pasiteiraudavo, kaip sekasi V. R. A. P. bylos klausimu. Kadangi jis nesidomėjo, kaip sekasi, atsakyti negalėjo. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, ar jam buvo/yra žinoma, kad V. R. pažįsta STT direktorių Ž. B., parodė, kad iki pirmojo susitikimo, vykusio tarp A. P., V. R. ir jo, jis nežinojo, kad V. R. pažįsta STT direktorių Ž. B.. Šio susitikimo metu buvo kalbama apie tai, kad V. R. ne tik konsultuos A. P. tyrime, kuriame yra įtariamasis, bet ir kreipsis į STT vadovybę, informuodamas apie korupcinius ryšius STT padalinyje. Neprisimena, ar kalba buvo apie kreipimąsi į STT vadovybę, ar konkrečiai į STT direktorių Ž. B. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, ar šio pokalbio metu buvo aptarta kokiu būdu V. R. kreipsis į STT vadovybę, informuodamas apie korupcinius ryšius padalinyje, parodė, kad neprisimena, kad būtų aptarta kokiu būdu bus kreiptasi į STT vadovybę suteikiant šią informaciją. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, ar jam yra žinomas V. R. ir STT direktoriaus Ž. B. susitikimo faktas, nurodomas įtarime, jo metu aptartos aplinkybės, parodė, kad neprisimena. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, ar jis A. P., G. D. ar kitų asmenų buvo supažindintas su STT kriminalinės žvalgybos pareigūno R. M. tarnybinio mobiliojo ryšio telefono „Viber“ pokalbių programos asmeniniais bei tarnybiniais kontaktiniais duomenimis bei susirašinėjimais, ar ši informacija jam buvo perduota, t. y. atsiųsta el. paštu ar pokalbių programėlės pagalba, parodė, kad su klausime nurodytais duomenimis bei susirašinėjimais supažindintas nebuvo. Neprisimena, kad jam ši informacija būtų perduota, atsiųsta elektroniniu paštu ar pokalbių programėlės pagalba. Prisiminė, kad vėliau, po pirmojo susitikimo su A. P., V. R., vieno pokalbio metu buvo nurodęs A. P., jog, jeigu šis turi duomenų apie korupcinio pobūdžio informaciją, turi kreiptis į antstolį dėl faktinių dokumentų patvirtinimo. Taip pat prisimena, kad rekomendavo jam pažįstamą antstolį A. N. Jis kartu su A. P. pas antstolį A. N. nevažiavo, faktinių aplinkybių netvirtino. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, ar jis yra V. R. vadovas, parodė, kad ne. Atsakydamas į advokato klausimą, iš kur jis sužinojo apie įtarime nurodytą susirašinėjimą, parodė, kad iš A. P. pirmojo susitikimo metu. Atsakydamas į advokato klausimą, ar jam yra žinoma, iš kur A. P. gavo duomenis, parodė, kad iš pareigūno ir A. P. susirašinėjimo. Atsakydamas į advokato klausimą, ar suprato, kad šie duomenys yra gauti galimai kriminaliniu būdu, parodė, kad nesuprato. Atsakydamas į advokato klausimą, ar neteisėtai rinko informaciją apie pranešime apie įtarimą nurodomus asmenis – Ž. B. ir R. M., parodė, kad nerinko. Atsakydamas į advokato klausimą, ar pažinojo Ž. B. ir R. M., parodė, kad ne. Atsakydamas į advokato klausimą, ar jis neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens – Ž. B. ir R. M., gyvenimą, ją atskleidė ir panaudojo savo ir kitų asmenų labui be kito asmens sutikimo, parodė, kad ne. Atsakydamas į advokato klausimą, ar jis gilinosi į informacijos turinį, parodė, kad nesigilino. Atsakydamas į advokato klausimą, ar pateiktoje informacijoje, kuri yra minima pranešime apie įtarimą, buvo nurodyta, kad ji yra asmeninio, tarnybinio pobūdžio, parodė, kad nežino, kadangi nesigilino į informacijos turinį. Atsakydamas į advokato klausimą, ar naudojo psichinę prievartą, darė spaudimą, ar norėjo naudoti psichinę prievartą, daryti spaudimą STT direktoriui Ž. B., parodė, kad nenaudojo ir nenorėjo naudoti. Atsakydamas į advokato klausimą, ar padėjo advokatui G. D. galimai piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, parodė, kad nepadėjo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. B. dėl pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikslino, kad jo (D. B.) parodymų metu, kalbant apie dalyvavimą pirmame V. R. ir A. P. susitikime, tyrėja neužfiksavo, kad visame susitikime jis nedalyvavo, galimai ne taip suprato. To nebuvo, kad jis visą laiką būtų dalyvavęs tame susitikime. A. P. jo neprašė, kad jis dalyvautų susitikime su G. D. Tiek pats A. P. žino, tiek jis jam iškomunikavęs, kad jis dirba tik civilinėse bylose. Matyt tas faktas netinkamai buvo užfiksuotas protokole. Nori patikslinti, kad A. P. jo (D. B.) neprašė dalyvauti susitikime. Pirmo susitikimo metu nematė, kad A. P. V. R. būtų išskleidęs to failo turinį arba jį rodęs popierine ar kažkokia kitokia forma.

Kaltinamasis V. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad yra advokatas, geriausiai pažįsta kaltinamąjį D. B., su kuriuo dirba vienoje advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju G. D. porą kartų dalyvavo bylose, A. P. pažįsta iš šios baudžiamosios bylos. Asmeniškai ryšių nepalaiko nei su vienu iš kaltinamųjų. Pirma jo apklausa vyko balandžio 21 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo sulaikytas. Parodymus davė būdamas streso būsenoje, todėl kai kurias parodymų detales nurodė netiksliai. Teisme išdėstyta pozicija yra teisinga. 2020 m. kovo viduryje, tikslios datos neprisimena, kadangi buvo Covid pandemija, jam paskambino kolega D. B. ir paklausė, ar jis (V. R.) galėtų pateikti nuomonę baudžiamosios teisės klausimais jo klientui. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. P. D. B. tik paminėjo, kad reikia nuomonės dėl ikiteisminio tyrimo, kuris vyksta jau keletą metų ir žmogus nori išgirsti nuomonę iš baudžiamosios teisės advokato, sakė kad jis ikiteisminiame tyrime turi gynėją ir nori dar vienos nuomonės, kad konkrečiai aplinkybes nurodys pats asmuo. Apie STT neminėjo, neklausė, ar šioje tarnyboje turi pažįstamų. Kaip jis pristatė A. P., ar kaip pažįstamą, ar kaip klientą iš civilinių bylų, dabar nebepamena. D. B. pasakė, kad gali susitikti ir kad gerai būtų gauti kokius nors procesinius dokumentus iš ikiteisminio tyrimo. Tuo metu D. B. informavo apie tai A. P., kuris po kelių dienų jam (V. R.) į namus atvežė kaltinamąjį aktą, kažkokius skundus, pareiškimą iš ikiteisminio tyrimo ir perdavė žmonai, nes namuose jo tuo metu nebuvo. Vakare namuose susipažino su atvežtais dokumentais ir kovo 16 d. su A. P. susitiko kontoroje. D. B. juos supažindino, jie nuėjo į pasitarimų salę, o D. B. išėjo tvarkyti savo reikalų. A. P. papasakojo apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, susijusį su (duomenys neskelbtini) byla, paaiškino, jog jo nuomone, ikiteisminis tyrimas pradėtas vien dėl to, kad jis būtų pašalintas iš verslo. Paklausus, iš kur tokie duomenys, A. P. nurodė, kad iš „Viber“ susirašinėjimo, kad bendravo su STT pareigūnu R. M., kuris jam, galimai netyčia, persiuntė susirašinėjimų „zip“ failą bei parodė savo telefoną, kur „Viber“ programėlės ekrane matėsi, jog yra persiųstas „zip“ failas, tačiau vėliau ištrintas. A. P. paaiškino, kad iš susirašinėjimų paaiškėjo, kad STT pareigūnai galimai neteisėtai bendravo su teisėjais dėl A. P. sulaikymo, kad STT pareigūnas R. Ž. tvarkosi verslo reikalus per viceministrę E. R. dėl įmonės darbuotojų įdarbinimo, kad tyrimas buvo pradėtas pagal Latvijos buvusio KGB pareigūno A. C. užsakymą. Tuomet jis (V. R.) pasakė, kad jam reikėtų pakalbėti su A. P. ginančiu advokatu G. D., o dėl gautų susirašinėjimų jis (V. R.) pats pasiūlė informuoti STT vadovybę. Tuomet A. P. paaiškino, jog buvo bandyta, t. y. jo gynėjas apie susirašinėjimus buvo informavęs STT tyrėją V. K., tačiau ji tų duomenų vadovybei neperdavė, o apie tai informavo R. M. Tą dieną susirašinėjimų teksto nematė, A. P. apie tai paaiškino tik žodžiu. Jis (V. R.) pasakė, jog tam, kad būtų informuota STT vadovybė, gerai būtų gauti pačius susirašinėjimų tekstus. Su A. P. sutarė, kad po poros dienų jis atveš tuos susirašinėjimus. D. B. jų pokalbyje nedalyvavo, tik keletą kartų buvo užėjęs pasižiūrėti, ar jie dar bendrauja. Po šio susitikimo, su D. B. nieko nekalbėjo, jis nesidomėjo apie situaciją, apie tai ką nusprendė. Po kelių dienų A. P. atvežė susirašinėjimus, užrašytus ant popieriaus lapo, ir pasakė, kad susirašinėjimai yra užfiksuoti pas antstolį. Gavęs tuos susirašinėjimus, jis (V. R.) nuvyko pas A. P. gynėją G. D. pakalbėti apie ikiteisminį tyrimą. Nei su A. P., nei su G. D. nekalbėjo, kad duomenis reikia perduoti tiesiogiai Ž. B. Tačiau kovo pabaigoje buvo susitikęs su buvusiu kursioku J. B., kuris dirba Specialiųjų tyrimų tarnyboje, ir jo paklausė, į ką galima kreiptis informuojant apie jo tarnybos pareigūnų galimai padarytus pažeidimus, nusikaltimus ir šis pasiūlė kreiptis į pavaduotoją. Tuomet jis (V. R.) pasakė, jog į pavaduotoją nesikreips, nes jo nėra matęs, o su Ž. B. kartu mokėsi, gyveno bendrabutyje viename aukšte, yra pažįstami iš matymo. Tuomet J. B. davė Ž. B. telefono numerį. J. B. nepaaiškino, kad STT pareigūnų neteisėtus veiksmus tiria STT Saugumo skyrius. Kovo 31 d. darbo reikalais vyko į Uteną, kur baudžiamojoje byloje gynė E. N., kuris Utenoje buvo jo kaimynas, mokyklos draugas, tėvą A. N. Žinojo, kad E. yra Ž. B. svainis, todėl jo paklausė, ar gali duoti Ž. B. telefono numerį, nes turi informacijos apie galimai neteisėtus jo pareigūnų veiksmus. E. per „Messenger“ programėlę paskambino Ž. B., pristatė jį (V. R.) ir paklausė, ar gali pakalbėti. Tuomet perdavė jam telefoną ir jis (V. R.) pasakė, kad turi informacijos. Ž. B. paprašė duomenis atsiųsti į „Viber“ arba „Signal“ programėlę bei padiktavo savo telefono numerį. Telefonu kalbos apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą A. P. atžvilgiu nebuvo. Vakare grįžęs namo jis (V. R.) nuskenavo A. P. ant popieriaus lapų jam perduotą susirašinėjimą ir kitus duomenis, tiksliai nepamena, dešimt ar penkiolika lapų, ir nusiuntė Ž. B. tiek į „Viber“, tiek į „Signal“ programėles. Po to iš Ž. B. jis gavo žinutę, kurioje pastarasis klausė, kaip jis (V. R.) su tuo yra susijęs ir koks šioje situacijoje yra jo vaidmuo. Kiek pamena, į tai Ž. B. jis atsakė, jog šiuo atveju jis (V. R.) jokio intereso neturi ir su tuo nėra susijęs. Su pirminiais siųstais duomenimis buvo pridėjęs ir G. D. Specialiųjų tyrimų tarnybai rašytą pareiškimą dėl konkurso sąlygų. Susirašinėjimo metu Ž. B. paklausė, kuo tas pareiškimas susijęs su kita siųsta informacija, į ką jis (V. R.) atrašė, jog tai galės paaiškinti susitikus. Tuomet Ž. B. parašė, kad susitikti neturi galimybės ir taip viskas paliko. Balandžio 6 d. jis (V. R.) iš Ž. B. gavo žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad darbe jis bus iki dvyliktos valandos, iš ko jis suprato, kad yra kviečiamas į pokalbį. Pokalbio su Ž. B. metu trumpai paaiškino A. P. nurodytus tris aspektus – dėl to, kad jo pareigūnai bendravo su teisėju dėl A. P. suėmimo, taip pat dėl UAB (duomenys neskelbtini) reikalų, t. y. kad jo pareigūnai taip pat padeda reikalus spręsti su kai kurių institucijų vadovais, ir dėl to, kad tyrimas pradėtas pagal užsakymą. Atėjęs į pokalbį, iš karto Ž. B. pasakė, kad A. P. ir jo (V. R.) nuomone, ikiteisminis tyrimas galimai pradėtas už pinigus. Ž. B. nurodė, jog jis nėra susipažinęs nei su jo persiųsta informacija, nei žino apie kažkokį kitą tyrimą. Viso pokalbio metu Ž. B. klausinėjo, kaip jis (V. R.) yra susijęs su A. P., G. D., D. B., į ką jis atsakė, jog D. B. supažindino jį su A. P., kad jis (V. R.) tame ikiteisminiame tyrime nedalyvauja ir jokio intereso neturi. Pokalbio pabaigoje Ž. B. padėkojo už informaciją, paprašė informuoti papildomai, jeigu dar kažką turės. Papildomai kažkurią dieną jis (V. R.) jam buvo nusiuntęs G. D. rašytą lapą dėl ikiteisminio tyrimo neatitikimo faktinių duomenų. Atrodo, kad tą lapą jam (V. R.) perdavė A. P., o jis (V. R.) jį persiuntė Ž. B. Daugiau neatliko jokių veiksmų, Ž. B. nieko neprašė, tik išsakė savo nuomonę dėl gautų duomenų ir prašė tuos duomenis įvertinti. Kiek pamena, susitikimo metu jis (V. R.) klausė, ar Ž. B. žino apie A. P. ikiteisminį tyrimą ir apie tuos pokalbius. Ž. B. patikino, kad nieko nežino nei apie ikiteisminį tyrimą, nei apie pokalbius. Po to jis pradėjo klausinėti, kaip ta informacija buvo gauta ir jis (V. R.) paaiškino, kad per žioplumą kažkokiu būdu buvo persiųsta A. P. Susitikimo su Ž. B. metu nebuvo kalbos, per kiek laiko pateikti duomenys bus įvertinti. Jam (V. R.) tai nebuvo įdomu. Ž. B. pats užvedė kalbą, per kiek laiko čia reikia įsivertinti, į ką jis (V. R.) atsakė, kad nežino, jo intereso čia jokio nėra, tai yra jų pareigūnai ir jie patys tegul įsivertina. Atėjimas pas Ž. B. ir situacijos paaiškinimas buvo ne dėl A. P. atžvilgiu vykdomo ikiteisminio tyrimo, o dėl pareigūnų veiksmų. Kiek pamena, Ž. B. klausė, kas bus, jeigu ikiteisminio tyrimo nenutrauks. Tuo klausimu jis (V. R.) pasakė tik savo nuomonę, ką jis, kaip advokatas, darytų tokiu atveju, jeigu vadovybė nereaguotų, t. y. kad gintis niekas nedraudžia, kad galimai būtų kreiptasi į žiniasklaidą ar duomenys pateikti teismui. Tačiau jokių prašymų ar grasinimų iš jo (V. R.) pusės nebuvo.

Pirminiai parodymai tyrimui kažkodėl netiko, todėl parodymus davė dar kartą. Parodymuose atsispindi tai, kad jo (V. R.) Ž. B. pateikta informacija yra susijusi tik su galimai neteisėtais pareigūnų veiksmais, jokių prašymų ar kažkokių susitarimų nebuvo nei su D. B., nei su A. P., nei su G. D. Policijoje buvo verčiamas duoti parodymus prieš G. D. ir A. P. Susidarė nuomonė, kad bet kokiomis priemonėmis ir kaina norima šiuos asmenis patraukti atsakomybėn.

Iš A. P. pasakojimo suprato, kad jis kontaktavo su R. M., žino, kad A. P. R. M. buvo pasikvietęs pokalbiams be advokato, jie susirašinėjo per „Viber“ programėlę. Kiek suprato, A. P. aiškino R. M., kad yra ir rimtesnių reikalų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, kalbėjo apie dujų terminalą, dar apie kažką. Po to, kaip A. P. paaiškino, galimai netyčia, nežinia kodėl, buvo atsiųstas tas „zip“ failas, kurio negalėjo atidaryti, todėl persiuntė broliui ar dar kažkam. A. P. telefono ekrane parodė, kad yra „zip“ failo programėlė ir kad failas atsiųstas. Tai parodė pirmo susitikimo metu, o po dviejų dienų atnešė popierinį variantą. Kad atneštus dokumentus perduotų tiesiogiai Ž. B., kalbos nebuvo, buvo kalbama dokumentus perduoti STT vadovybei. Iki skambučio Ž. B., su A. P. buvo susitikęs du kartus. Po to buvo susitikęs tik su G. D. Pirmo susitikimo su G. D. metu buvo kalbama tik apie ikiteisminį tyrimą, kad tyrimas pradėtas nepagrįstai, nes nėra jokių įrodymų. Kiek suprato, dalis ikiteisminio tyrimo buvo nutraukta. Teisinių paslaugų sutarties su A. P. sudaręs nebuvo, nes nematė pagrindo įstoti į bylą ar į ikiteisminį tyrimą. Šituos veiksmus atliko ne kaip ikiteisminio tyrimo veiksmus ir ne kaip advokatas, buvo tik pokalbis ir jis, kaip teisininkas, įžvelgė akivaizdžius nusikalstamos veikos požymis, apie kuriuos matė būtinumą informuoti STT vadovybę, kuri spręstų dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo. Baudžiamosios bylos dokumentų analizė, nuomonės dėl jų pareiškimas nėra advokato darbas, dėl to neprivalėjo sudaryti teisinių paslaugų sutarties. Šiuos veiksmus atliko ne kaip advokatas, o kaip paprastas pilietis.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, parodė, kad apklausos metu jam (V. R.) buvo parodytas jo susirašinėjimas su Ž. B. Dėl siųstos žinutės gali paaiškinti, kad buvo kalba su G. D., kad ikiteisminiame tyrime nėra jokių A. P. kaltę patvirtinančių duomenų ir G. D. manė, kad ikiteisminis tyrimas apskritai turėtų būti nutrauktas. Tai, kad ikiteisminis tyrimas turėtų būti nutrauktas, jis (V. R.) žinutėje perteikė kaip savo bei kaip G. D. nuomonę, tik gal juokais parašė, jog galimai bijo prokuratūra.

E. N. neprašė skambinti Ž. B., paprašė jo telefono numerio, tačiau E. telefono numerio nedavė, o pats iš karto paskambino ir perdavė jam (V. R.) telefoną pokalbiui.

Pirmą kartą su G. D. buvo susitikęs iki susitikimo su STT vadovu. Antrą kartą susitiko jau po susitikimo su STT vadovu, nes Ž. B. paprašė informacijos apie ikiteisminį tyrimą, tvirtino, kad jis nieko nežino apie tą ikiteisminį tyrimą. Antro susitikimo metu pas G. D. trumpam užsukęs paklausė, ar šis galėtų dar kažką papildomai pateikti apie ikiteisminį tyrimą. Po to A. P. atvežė G. D. sudarytą lentelę apie ikiteisminį tyrimą, įvardintą kaip „M. angažuotumas“. Tą lentelę jis (V. R.) nuskenavo ir taip pat nusiuntė Ž. B. Ten buvo perduotų duomenų apie pareigūnų veiksmus aptarimas. Ant A4 formato lapo surašytą lentelę Ž. B. nusiuntė jo paties prašymu. Apie ką reikėtų pakalbėti susitikimo su STT direktoriumi metu, su G. D. nesitarė, jam (G. D.) iš viso nesakė, kad kreipsis į STT direktorių. Į susitikimą su G. D. buvo nuvažiavęs su D. B., nes tą dieną jie kartu papietavo ir, kad nevėluotų į susitikimą, pakeliui D. jį užvežė, ir jie abu nuėjo pas G. D.

Nemano, kad D. B. būtų žinojęs, jog jis (V. R.) pažįsta Ž. B.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta telekomunikacijos įvykių analizė, iš kurios matyti, kad G. D. jam (V. R.) skambino du kartus. Pirmą kartą – kovo 18 d. ir antrą kartą – balandžio 15 d. (į skambutį jis neatsiliepė, vėliau atskambino G. D.). Iš pokalbio turinio ir G. D. intonacijos susidarė įspūdis, jog G. D. jo telefono numerio įsivedęs į savo abonentų sąrašą nebuvo, nes perskambinęs paklausė, kokiu klausimu buvo skambinta. Daugiau kontaktų šiuo laikotarpiu ir šia tema nebuvo. Pirmas susitikimas su G. D. buvo kovo 18 d. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas elektroninis failas ir A4 formato lapas, pavadintas „R. M angažuotumas“ yra tas pats lapas, kuris buvo persiųstas balandžio 17 d., pavadintas „info apie IT“. Kiek pamena, tame lape jokios informacijos apie R. M. privatų gyvenimą nebuvo. Lape buvo aprašytas tik ikiteisminio tyrimo pareikštų A. P. kaltinimų ir faktinių aplinkybių neatitikimas. G. D. neprašė, pasinaudojant pažintimi, susitikti su Ž. B.

Kiek dabar supranta, susitikimo metu Ž. B. melavo apie tai, kad nieko nežino tiek apie ikiteisminį tyrimą, tiek apie tyrėjai V. K. perduotus pokalbius. Po to visi klausimai ir pokalbio eiga buvo diktuojama paties Ž. B.

Jis (V. R.) nei darbinių, nei turtinių santykių su advokatų kontora (duomenys neskelbtini) neturi. Veikia kaip advokatas, dirbantis po (duomenys neskelbtini) ženklu. Piniginių reikalų taip pat jokių nėra. Visi atsiskaitymai vyksta asmeniškai su juo (V. R.). D. B. nebuvo pavaldus. Seniūnas Advokatūrai teikia duomenis dėl advokatų priėmimo dirbti į advokatų kontorą, o pavaldumo jokio nėra.

2020 m. balandžio 8 d. slaptų veiksmų atlikimo protokole (t. 9, b. l. 70-86, t. 18, b. l. 103-110) apibendrinime nurodyta informacija „susirašinėjimą jam atnešė advokatas D. B., kuris turi reikalų su A. P.“ yra neteisinga. Su A. P. jokio susitarimo, kad jis (V. R.), pasinaudodamas pažintimi su STT direktoriumi, pagrasins informaciją paviešinti ar kitaip panaudoti, jeigu ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu nebus nutrauktas, nebuvo.

Pokalbio su Ž. B. pradžioje minėjo A. P., G. D., D. B. Kalba ėjo būtent apie tai, kad tuos pokalbius atnešė A. P., D. B. supažindino su A. P., pokalbius popieriniame variante pateikė A. P. Iš pokalbio stenogramos (t. 18, b. l. 104) matyti, kad buvo kalbama apie tai, kad A. P. byla iškelta už pinigus. Tą Ž. B. konkrečiai ir aiškiai įvardino. Pastarajam paklausus, kam sumokėjo, atsakė, kad galimai pareigūnams, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kalba buvo apie pareigūnų veiksmus. Jokių prašymų kažką nutraukti nebuvo. Kadangi jis (V. R.) nežinojo, kokios gynybos taktikos imsis A. P. ir jo gynėjas, pokalbio su Ž. B. metu aptakiai pasakė, jog nežino tos situacijos, ką jie planuoja, t. y. ar į bylą teikti, ar viešai. Čia buvo pasakyta jo (V. R.) nuomonė.

Atėjęs pas Ž. B. į kabinetą, jis (V. R.) atsinešė dokumentus, kuriuos jam buvo perdavęs A. P. Prieš tai juos buvo persiuntęs per „Viber“ ir „Signal“ Ž. B. Išeidamas po pokalbio su Ž. B., atsineštus dokumentus paliko kabinete, nes jie jam buvo nebereikalingi.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. balandžio 22 d., duotus parodymus (t. 12, b. l. 6-9, 11-15), kaltinamasis juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2020 m. kovo mėnesio viduryje, tiksliau datos nepamena, būnant darbo vietoje, advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) patalpose, kolega D. B. jo paklausė, ar jis turi kokių nors pažįstamų STT, paklausus, kam to reikia, šis paaiškino, kad ar tai jo klientas, ar tai jo pažįstamas (dabar tikrai nepamena), kaip sužinojo iš įtarimo A. P., turi kažkokių duomenų apie galimai neteisėtą STT pareigūnų veiklą, kokius duomenis tas pažįstamas turi, D. B. paaiškinti negalėjo, nes nežinojo. D. B. jis pasakė, kad STT direktorius Ž. B. buvo jo kursiokas ir jis galėtų su pastaruoju pasikalbėti, su D. susitarė, kad sekančią dieną jų darbo vietoje susitiks su A. P. ir šis viską paaiškins. Sekančią dieną, jam būnant darbe, D. prie jo darbo stalo atėjo su A. P., juos vienas kitam pristatė ir pats išėjo tvarkytis kažkokių reikalų (pokalbyje nedalyvavo). Pokalbio metu A. P. paaiškino, kad STT yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, susijęs su kažkokiu (duomenys neskelbtini), kuriame šiam pareikšti įtarimai, kad tyrimas yra užsakomasis ir inicijuotas konkurentų iš Latvijos, kad A. P. turi kažkokius susirašinėjimus, iš kurių matoma ir suprantama, kad STT pareigūnas (kaip sužinojo iš įtarimo – R. M.), iš anksto tarėsi su teisėjais dėl jo (A. P.) suėmimo, kad STT pareigūnai patys prašo kitų asmenų kažkokių neteisėtų asmeninių paslaugų bei, kad iš susirašinėjimų matyti, jog A. P. konkurentas iš Latvijos, jau po sulaikymo, buvo atvykęs ir derino kažkokius reikalus su R. M. A. P. pasakė, kad apie šiuos turimus susirašinėjimus, kartu su savo gynėju G. D. bandė užsiminti STT ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai, tačiau ši į tai nereagavo ir greičiausiai net nepranešė vadovybei. Tiksliai atkartoti pokalbio su A. P. jis negali, bet suprato, kad pastarasis mano, jog STT pareigūnai elgiasi neteisėtai, tyrimas jo atžvilgiu užsakytas bei suklastotas ir kad jis (A. P.) norėtų, jog šie susirašinėjimai patektų į kokio nors viršininko rankas, kad pastarasis užkirstų kelią neteisėtiems pavaldinių veiksmams. Pokalbio metu jis A. P. klausė, iš kur šis gavo visą informaciją, į ką pastarasis atsakė, kad pats R. M. šiuos pokalbius atsiuntė, kadangi jie tarpusavyje bendravo. Jis (V. R.) susidarė nuomonę, kad šie pokalbiai buvo atsiųsti „Zip“ failu į „Viber“ programėlę. Taip pat A. P. pasakė, kad šio failo atsiuntimo faktą jis fiksavo pas antstolius, konkrečiau nieko nepaaiškino. Kadangi iš A. P. suprato, kad STT pareigūnai galimai užsiima neteisėta veikla ir norėdamas, kad vadovas pats įvertintų kas teisėta, o kas ne, jis sutiko tuos duomenis nunešti ir perduoti buvusiam kursiokui, dabar STT direktoriui Ž. B. Susitikimo pabaigoje su A. P. sutarė, kad šis po kelių dienų užveš tuos susirašinėjimus, konkretaus laiko nesitarė. Praėjus kelioms dienoms, A. P. atvažiavo į jo darbovietę ir perdavė lapus, kuriuose buvo jo minėtas susirašinėjimas, dėl šio susitikimo konkretaus laiko jie nesitarė. Kadangi Ž. B. kontaktinio telefono pats neturi, todėl kreipėsi į buvusį kolegą E. N., kadangi žinojo, kad pastarasis yra Ž. B. svainis ir paprašė, kad šis duotų jam Ž. telefoną. E. telefono numerio nedavė, bet pats paskambino ir savo telefonu davė jam pakalbėti su Ž. B., o telefono numerį pasakė tik po pokalbio. Pokalbio metu jis pasakė, kad nori susitikti, nes turi duomenų apie jo pareigūnus, po ko pastarasis jo paprašė atsiųsti, ką turi, į „Viber“ arba „Signal“ programėles. Kadangi A. P. pateikė popierinį variantą, tai jis paviršutiniškai susipažino su pateiktų lapų turiniu, pažymėjo markeriu kelias vietas, apie kurias jam pasakojo A. P., visus lapus nuskenavo ir iš savo mobiliojo ryšio telefono nusiuntė Ž. B. į jo mobiliojo ryšio telefoną. Taip pat prie susirašinėjimų buvo pridėtas ir A. P. pareiškimas, kaip suprato, policijai dėl neteisėtai vykusio konkurso, kurį jis taip pat nuskenavo ir nusiuntė. Pradžioje Ž. parašė, kad susitikti negali, tačiau po kelių dienų, pamena, kad buvo pirmadienis, pastarasis jam parašė ir jie sutarė susitikti šio darbo vietoje. Atėjęs pas Ž., atnešė A. P. jam perduotus visus lapus, pokalbio metu pasakė, kad juos gavo iš A. P., kuris juos gavo iš paties R. M., kad jo ir A. P. niekas nesieja. Pasakė, kad A. P. mano, jog STT pareigūnai vykdo galimai neteisėtą veiką ir, kad pats Ž. B. įvertintų šiuos duomenis ir savo darbuotojus. Pokalbio pabaigoje Ž. B. paprašė, kad jei bus gauta daugiau duomenų, juos taip pat perduotų. Tiksliai nepamena, kurią dieną tai buvo, bet praėjus kuriam laikui po susitikimo su Ž. B., jis nuėjo pas A. P. gynėją G. D., taip padarė, nes pats Ž. B. jo prašė pateikti daugiau duomenų. Pokalbio metu jam susidarė įspūdis, kad G. D. nežinojo, kad A. P. kreipėsi į jį su prašymu perduoti duomenis STT vadovams, iš G. D. suprato, kad G. D. tokios pačios nuomonės kaip ir A. P., kad STT pareigūnai galimai užsiima neteisėta veikla. Pats G. D. jam pateikė viename lape spausdintą šio, kaip įtariamojo gynėjo, nuomonę dėl ikiteisminio tyrimo. Kadangi jis pats su STT tyrimu neturi nieko bendro, su juo nesusipažinęs, tai ir tų duomenų lape neanalizavo, bet dėl bendro objektyvumo per „Signal“ programėlę šiuos duomenis taip pat nusiuntė Ž. B. Siuntė visus duomenis per „Signal“ programėlę, todėl, kad, jo nuomone, tai yra saugus ryšys ir informacija negali netyčia nukeliauti kur nors kitur išskyrus adresatą. Turi nurodyti, kad su D. B. apie šią situaciją bendravo tik tiek, kiek nurodė savo apklausoje, mano, kad šis net nematė minėtų susirašinėjimų ir apie juos nieko konkretaus nežino. G. D. į jį nesikreipė, su juo dėl nieko nesitarė ir nieko neprašė. Apie savo ir A. P. bendravimą viską papasakojo, jokios materialinės ar kitokios naudos iš to neturėjo ir neplanavo turėti, o sutiko perduoti duomenis tik dėl pilietiškumo, manydamas, kad valdžia apie savo pavaldinių galimai neteisėtus veiksmus turi būti informuota. Netgi pokalbio metu su Ž. B. jis nurodė, kad jam visai nėra jokio skirtumo, ar tyrimas A. P. atžvilgiu bus nutrauktas ar ne, kad jo byloje neturi jokio suinteresuotumo, atėjo tik perduoti duomenų, kad būtų įvertinti pareigūnų veiksmai. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, ką jis turėjo omeny pokalbio su Ž. B. metu paprašęs per savaitę ar dvi priimti sprendimą, parodė, kad pokalbio metu Ž. B. paklausė kiek turi laiko, jis suprato kad pastarasis kalba apie tai, kiek turi laiko įvertinti pateiktus duomenis. Jis atsakė, kad nėra skirtumo, ar savaitė, ar dvi, ar trys. Kaip atsakymą suprato Ž. B., nežino. Atsakydamas į advokato klausimą, kokio pobūdžio buvo jo ir Ž. B. pokalbis, parodė, kad pokalbis buvo draugiškas, kaip buvusių kursiokų, aptariant tiek asmeninio gyvenimo reikalus, tiek pateiktos informacijos reikalus. Pažymi, kad jokių grasinimų ar spaudimo priimti sprendimus iš jo pusės nebuvo, priešingai – jis prašė, kad informacija būtų įvertinta objektyviai, ką Ž. B. ir pažadėjo padaryti.

Atsakydamas į tyrėjos klausimą, kada ir kokiomis aplinkybėmis D. B. sužinojo, kad jis yra pažįstamas su STT direktoriumi Ž. B., parodė, kad nurodyti tikslios datos negali, bet gal maždaug prieš metus draugiškų pokalbių su kolegomis metu (tarp jų buvo ir D. B.) jis minėjo, kad STT direktorius buvo jo bendramokslis – kursiokas. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, kokiu tikslu D. B. jį supažindino su A. P., parodė, kad D. B. yra advokatas, dirbantis tik civilinėse bylose ir su baudžiamąja teise nieko bendro neturi. Iš D. žodžių jis suprato, kad yra kažkokie galimai neteisėti STT pareigūnų veiksmai ir jis, kaip daugiau dirbęs baudžiamosiose bylose, galėtų pakonsultuoti A. P. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, ar už A. P. konsultaciją jam buvo sumokėta, parodė, kad ne, jokio mokesčio negavo, kadangi tai buvo ne tiek konsultacija, kiek patarimai, ką daryti galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų atveju. Jis pats patarė, kad apie tokius veiksmus reikia informuoti vadovą. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, ar dažnai konsultuoja/patarinėja asmenims nemokamai, parodė, kad tikrai negali pasakyti, kiek tokių atvejų buvo, bet dažnokai (ypač telefonu) jam skambina koks nors (kartais visai nepažįstamas) žmogus ir klausia kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Būna, jei situacija rimtesnė, susitaria su žmogumi susitikti, viską aptaria, po to pasirašo sutartį, bet kartais būna, kad tai koks nors elementarus dalykas ir jis be jokio atlygio pataria, kaip žmogui elgtis toliau. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, kodėl nenukreipė A. P. pas jį atstovaujantį gynėją ir kodėl be atlygio sutiko jam padėti, nes, pasak jo, pokalbis su A. P. užtruko ilgai, jis jam pasakojo ir teiravosi apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, kuriame jam pareikšti įtarimai, parodė, kad A. P. kreipėsi ne dėl prieš jį pradėto ikiteisminio tyrimo, A. P. kreipėsi dėl to, kad, šio nuomone, tas tyrimas buvo užsakytas ir teiravosi, ką daryti, nes turi duomenų apie galimai neteisėtą STT pareigūnų veiklą. Tai buvo ne konsultacija, o pokalbis, ką daryti dėl tų pareigūnų veiksmų. Tyrėjai uždavus klausimą, ar A. P. prašė jo kreiptis į STT direktorių Ž. B., parodė, kad pradžioje jis pats pasakė A. P., kad apie tokius pareigūnų veiksmus reikėtų informuoti viršininką, po ko A. P. paklausė, ar jis galėtų tai padaryti. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, ar A. P. prašė kokiu nors būdu perduoti STT direktoriui žinutę, kad tyrimas jo atžvilgiu turi būti nutrauktas, parodė, kad tikrai ne, to jo neprašė, jokių užuominų apie tai taip pat nepajuto. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, kiek kartų po pažinties su A. P. jis buvo susitikęs su gynėju G. D. ir kokiu tikslu, parodė, kad, kiek pamena, du kartus. Pirmą kartą su G. D. susitiko po pokalbio su A., bet prieš susiskambinant su Ž. B. Jo susitikimo tikslas buvo sužinoti daugiau duomenų apie bylą, nes pats A. P. sakė, kad byla pradėta pagal verslo konkurentų užsakymą. Kiek pamena, į šį susitikimą važiavo kartu su D. B., šis parodė, kur yra G. D. advokatų kontora, nes jis joje prieš tai nebuvo buvęs. Pokalbio metu G. D. trumpai paaiškino, kad, šio nuomone, byloje pagrindžiančių A. P. kaltę duomenų nėra, o ikiteisminis tyrimas vilkinamas, kad tyrėja taip pat buvo informuota apie A. P. turimus STT pareigūno susirašinėjimus, tačiau į tai niekaip nesureagavo. Jis G. D. pasakė, kad A. jo klausė, ar gali STT direktoriui nunešti turimus susirašinėjimus, tikslu informuoti apie pareigūnų galimai neteisėtą veiklą. G. D. į jo pasakymą apie A. prašymą niekaip nereagavo, dėl ko jis suprato, kad tai ne G. D., o paties A. P. pasirinkimas eiti pas vadovybę. Jokių prašymų ką nors perduoti STT direktoriui G. D. neišreiškė. Pokalbis buvo trumpas, apie 5 minutes, D. pokalbio metu buvo šalia jo, tačiau pokalbyje nedalyvavo. Apie antrąjį savo susitikimą su G. D. pasakojo pirmosios apklausos metu. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, ar su A. P. ar G. D. buvo kalbama apie STT atliekamo ikiteisminio tyrimo nutraukimą, parodė, kad nei su vienu, nei su kitu atskirai apie tai nekalbėjo, o visi trys kartu net nebuvo susitikę. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, kodėl priėmė sprendimą ir koks buvo jo tikslas kreiptis į pažįstamą Ž. B. su A. P. pateiktais jam duomenimis/susirašinėjimais, parodė, kad savo pirmosios apklausos metu jau paaiškino, kad į Ž. B. kreipėsi tik tam, kad šis įvertintų savo pareigūnų veiklą, į kokią dar instituciją būtų galima kreiptis, kad būtų įvertinta STT pareigūnų veikla, jis nežino, todėl nutarė apie tai informuoti patį direktorių. Visą bendravimo neoficialumą pradėjo pats Ž. B., pačio pirmojo telefoninio pokalbio metu šis jo paprašė atsiųsti visus turimus duomenis į „Viber“ arba „Signal“ programėles. Tikrai būtų surašytas oficialus raštas ir šie dokumentai būtų pateikti jo kanceliarijai, jei tik šis būtų pasakęs, kad to reikia. Tyrimo nutraukti Ž. B. neprašė, mano, kad buvo klaidingai suprastas. Prašė įvertinti pareigūnų veiksmus ir, žinoma, įvertinti patį tyrimą, nes dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų ir tyrimas gali būti nepagrįstas. Pačiam Ž. B. jis ne vieną kartą pokalbio metu minėjo, kad šiame tyrime neturi jokio intereso ir kokias gynybos priemones naudos gynėjas, jis tiksliai nežino. Tyrėjai supažindinus su 2020 m. balandžio 9 d. apžiūros protokolo priedo Fotolentelės 6-tu lapu, kuriame fiksuotas susirašinėjimas „Signal“ programėlėje, ir paklausus, ar tai jo vykdytas susirašinėjimas, jeigu taip, tai ką reiškia jo rašyta žinutė „Tiesa, kiek supratau, prokuratūra nutraukimui neprieštarautų, bet bijo jūsų“, parodė, kad tai jo susirašinėjimas. Šioje žinutėje jis perdavė ne savo, o gynėjo G. D. nuomonę, nes pirmojo susitikimo ir pokalbio su juo metu iš viso pasakojimo suprato, kad jokių objektyvių duomenų tyrime nėra, bet kažkodėl tyrimas vis tęsiamas. Norėdamas pajuokauti, parašė nieko iš esmės nereiškiančią frazę „bijo jūsų“, o pačią žinutę apie tyrimo nutraukimą rašė, nes pokalbio metu pamiršo paminėti šią G. D. nuomonę, kad ikiteisminis tyrimas su tokiais, kokie jame dabar yra, įrodymais turėtų būti nutrauktas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis G. D. dėl pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikslino, kad pirmos apklausos metu neteisingai nurodė, kad balandžio 17 d. raštelį jam perdavė G. D., kadangi lapelį perdavė A. P. Taip pat suklydo sakydamas, kad pareiškimas buvo pridėtas ne policijos, o STT. Apklausos metu neteisingai nurodė, kad D. B. jo paklausė ar jis turi kokių nors pažįstamų STT, nes to nebuvo.

Kaltinamųjų G. D., A. P., V. R. ir D. B. kaltė pagal jiems pareikštus kaltinimus buvo grindžiama žemiau aptartais įrodymais.

Nukentėjusiojo R. M. parodymais, kur jis parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Pažįsta kaltinamąjį A. P., kitų kaltinamųjų nepažįsta. 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje atliko kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl korupcinių procesų (duomenys neskelbtini), A. P. buvo vienas iš šio tyrimo objektų, jo atžvilgiu vykdė kriminalinės žvalgybos veiksmus, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas A. P. ir kitų kaltinamųjų atžvilgiu. Tai buvo 2018 metų pradžia. Paralelinis tyrimas dėl korupcinių veikų (duomenys neskelbtini) vyko Latvijos Respublikoje, dirbo grupėje su Latvijos KNAB (STT atitikmuo) pareigūnais. Jų tyrime taip pat figūravo A. P. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, dalyvavo sulaikant A. P., atliekant kratą jo gyvenamojoje vietoje, konvojuojant į apklausas iš tardymo izoliatoriaus į STT ir atgal. Kai A. P. buvo paleistas iš suėmimo, su juo bendravo kaip su asmeniu, galinčiu suteikti kažkokią informaciją, ne informatoriumi, ne informacijos šaltiniu. Tai yra kriminalinės žvalgybos informacija. Kiekvienas susitikimas ir susirašymas žinutėmis su A. P. buvo dokumentuojamas, atitinkamai surašant pranešimus apie gautą informaciją ir pridedant laikmenas. Tiek tie susitikimai, tiek telefoniniai pokalbiai nebuvo susiję su byla, kurioje jis buvo suimtas. Bendraujant su A. P. 2018 m. birželio 21 d. žinutėmis, iš kurių teksto, potekstės ir konteksto matyti, jog tai jam (R. M.) nežinoma tema ir anksčiau tarp jų nebuvo aptarinėjama. A. P. pasiūlė domėtis suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo tema, būtent galimomis korupcijos apraiškomis naudojant terminalą. Tą dieną vyko susirašinėjimas, kuris taip pat buvo įformintas nustatyta tvarka – tarnybiniu pranešimu apie gautą informaciją. Visa iš A. P. gauta informacija buvo perkelta į vidinį duomenų banką, naudojamą kriminalinėje žvalgyboje. Tą pačią dieną buvo gauta informacija, kad galimai ir labai tikėtina, jog informacijos šaltinis nėra pats A. P., o tretieji asmenys siekia susipažinti su SGD terminalo finansiniais rodmenimis, kurie yra nevieši ir neprieinami. Buvo priimtas sprendimas nutraukti ryšius su A. P., kas ir buvo padaryta maždaug 2018 m. birželio mėnesį. Savo telefono adresatuose A. P. buvo įvardinęs pseudonimu (duomenys neskelbtini), ką reiškia, (duomenys neskelbtini) – tai A. P. trumpinys, o (duomenys neskelbtini) – rusiškas telefonas, Maskvos MTS abonentas. Kai ryšys su A. P. buvo nutrauktas, pastarasis dar kurį laiką rašė žinutes ir siekė kontakto, tačiau ryšio su juo daugiau nepalaikė. Su A. P. bendravo „Viber“ programa, tarnybiniu telefonu, kuriame ir buvo įvestas A. P. abonentas, užvadintas pseudonimu. „Viber“ programos pagalba bendravo dėl to, kad fiksuotu ryšiu bendravimas laikomas labiau nesaugus, negu programėlių. Nutraukus bendravimą ir ryšius, netrukus A. P. abonentą panaikino. Bendraujant su informatoriais, su asmenimis, sudarančiais sąlygas kriminalinei žvalgybai, nutraukus bendravimą ar pasiekus kažkokius rezultatus, automatiškai jie perkeliami į vidinę bazę ir informacija, kad nebūtų telefone, panaikinama. Su A. P. nutraukus ryšį, dvejus metus jokio susirašinėjimo nebuvo. 2020 metais, anksčiau negu vasario 19-21 dienomis, pas jį (R. M.) į kabinetą buvo atėjusi tyrėja V. K., kuri atliko A. P. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, pasiteiravo, ar gali būti taip, kad G. D. ar A. P. disponuoja jo (R. M.) žinutėmis, susirašinėjimu su A. P. Nieko blogo neįtardamas pagalvojo, kad A. P. gal demonstruoja V. K. jų susirašinėjimą, bandydamas įteigti tai, kad jis bendradarbiauja ar yra naudingas kriminalinei žvalgybai. Todėl V. K. pasakė, kad tai nėra jos bylos dalykas, bendravimas yra teisėtas ir niekaip neliečia jos ikiteisminio tyrimo. Vasario 19-20 dienomis V. K. pranešė, kad matė jo (R. M.) asmenines žinutes, t. y. jį identifikavo pagal jo dukros J. vardą, t. y., kad yra susirašinėjimas su J., su šunų veisėja M., taip pat matė prokuroro G. J. sveikinimą su Velykomis, susirašinėjimą su keliais kolegomis, su kolega R. Ž. Jam (R. M.) tai pasirodė neįtikėtina, todėl iš pradžių nepatikėjo, pradėjo galvoti apie situaciją. Kadangi V. K. paaiškino, jog šį susirašinėjimą A. P. gynėjas G. D. jai rodė STT laiptinėje, ant laiptų, kaip paslaptį, pradaręs nešiojamąjį kompiuterį, ekrane parodant „excelinę“ ar kažkokio kito formato lentelę, tą pačią dieną apie šią situaciją pakalbėjo su valdybos viršininku D. B. ir jo pavaduotoju R. Ž. Taip pat tą pačią ar sekančią dieną kalbėjo tiek su tarnybos direktoriumi, tiek su direktoriaus pavaduotoju. Buvo svarstomi įvairūs variantai, kokiu būdu galėjo būti perimta informacija. Buvo variantas, kad tai fizinis kontaktas su telefonu, nesankcionuotas, t. y. tretieji asmenys ar asmuo sugebėjo prieiti prie telefono. Aptarinėjo bei teikė paaiškinimus kur buvo užėjės, palikęs telefoną. Buvo svarstomi įvairūs telefono palikimo variantai, kadangi įeinant į kitas žvalgybos institucijas, prie įėjimo dėžutėse telefoną reikia palikti, palikimai automobilyje, buvimas patalpose su kai kuriais asmenimis. Kitas variantas buvo svarstomas, vadinamas „bug‘as“ – kenkėjiška programa, ar jis (R. M.) kažkokiu būdu galėjo priimti tokią programą. Buvo prieita išvada, kad telefonas gali būti kažkokiu būdu kontroliuojamas, ar per kenkėjišką programėlę, ar fiziškai su juo turėjus kontaktą, įdiegus kažkokią programą. Visos bendravimo programėlės ir jų turinys kėlė pavojų kriminalinės žvalgybos slaptiesiems bendradarbiams, dalyviams. Tuo metu jis (R. M.) atliko veiksmus aktualiuose STT tyrimuose, todėl visas programėles ištrynė. Prieš ištrindamas, persiuntė, jeigu neklysta, į tarnybinį kompiuterį, į elektroninį paštą tai, ką buvo įmanoma persiųsti, ir vėliau, apklausos metu tą kompaktą pateikė Kriminalinės policijos biuro tyrėjai. Visa tarnybinė informacija, kuri yra aktuali, jeigu dėl jos buvo surašyti kažkokie pranešimai, yra perkeliama į vidinį duomenų banką. Iš karto po informacijos gavimo buvo perkelta tik informacija, liečianti žvalgybinę veiklą, bet neliečianti nei šios bylos, nei šių kaltinamųjų. Visa aktuali informacija buvo pavojinga kriminalinės žvalgybos slaptiesiems dalyviams, todėl ištrynė ją nedelsdamas. Ištrynimo momentu informacijos, kuria neteisėtai disponavo A. P., G. D. ir kiti kaltinamieji, telefone jau nebuvo gal dvejus metus, t. y. maždaug 2018 m. pabaigoje, kai tyrimas nebuvo aktualus, mechaniškai tuos duomenis ir programėles panaikino. Pirmą kartą su pavogtos informacijos turiniu susipažino apklausiamas Kriminalinės policijos biure, kartu su tyrėja apžiūrėjo A4 formato išspausdintus lapus su tekstiniu turiniu. Dalis susirašinėjimo buvo tarnybinio turinio, kita dalis – privataus – susirašinėjo su šunų veisėja M. apie dukrai nupirktą šuniuką; siuntė savo dukros šeimos įspūdžius apie šuniuką, gyvenamosios vietos, šuniuko, dukros nuotraukas; susirašinėjo su abonentu (duomenys neskelbtini), kur buvo rašomos asmeninio pobūdžio žinutės su privačia informacija, tai asmeninio pobūdžio žinutės, dalis jų yra intymios, intymūs yra ir jaustukai, šypsenėlės, kas yra visiškai privatu; susirašinėjo su nukentėjusiąja R. O., su kuria keitėsi kelionės įspūdžiais, aptarinėjo šeimos reikalus, vienas kitam siuntė atostogų nuotraukas; siuntė asmeninio pobūdžio žinutes savo tėvams; susirašinėjo privataus pobūdžio žinutėmis su E. R., kuri yra jų šeimos draugė. Ši informacija niekaip nesusijusi su tarnybinėmis pareigomis ir yra nevieša. A. P. ir G. D. parodė, kad šia informacija jie disponuoja ilgiau nei dvejus metus, A. P. paaiškino, kad nematė reikalo jį (R. M.) informuoti, jog jis disponuoja jo privačiu susirašinėjimu, ikiteisminio tyrimo metu A. P. nepateikė nei savo telefono, nei prisijungimo prie „Viber“ aplikacijos, t. y. toliau be jo (R. M.) sutikimo laiko šią informaciją. Laikydamasis gynybinės pozicijos, kaltinamasis G. D. kuria tikrovės neatitinkančias žinias, kad jis (R. M.) darė poveikį teisėjams, bendravo su KGB agentu, darė poveikį (duomenys neskelbtini) viceministrei, pasakoja neva jį (R. M.) matė teisme, kas yra netiesa.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis, atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, parodė, kad tiksliai datų neprisimena, tačiau pirmą kartą V. K. žinučių turinio nepaaiškino, jis ja nepatikėjo, pasakė, kad tai nesąmonė, advokatai ją apgaudinėja. Tuomet ji vasario 19 ar 20 dieną informaciją pakartojo, pasakydama, kad matė konkrečias žinutes. Iš V. K. sužinojo, kad šia informacija disponuoja G. D. ir A. P. Tą jam patvirtino ir D. B. Ką tiksliai sakė V. K., nepamena, tačiau valdybos viršininkas D. B. minėjo, jog G. D. su A. P. naudoja jo (R. M.) asmeninį susirašinėjimą, kaip šantažo priemonę, t. y. rodydami susirašinėjimą ir grasindami jį paviešinti, reikalauja STT direktoriaus Ž. B., kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu. Ar D. B. pasakė, kas jam tokią informaciją pranešė, nepamena. Tuomet tapo neramu dėl slaptųjų dalyvių, kurių vardai ir kontaktai buvo telefone. Tuomet jis (R. M.) pats telefone ištrynė visas programėles. Tos informacijos niekur neperrašė, nenukopijavo. Tyrėjai perdavė ne telefoną, o kompaktinį diską, į kurį perkėlė visą „Viber“ susirašinėjimą prieš ištrinant. Viso telefono turinio nekopijavo ir į CD neperkėlė. Kokiu būdu 2018 metais iš jo telefono buvo paimta informacija, nežino, tačiau yra įsitikinęs, kad ji paimta neteisėtai, pavogta. Jis pats asmeniškai savo susirašinėjimų „Viber“ ar kitoje programėlėje nei A. P., nei G. D., nei kitam asmeniui nesiuntė. Susirašinėjant failų A. P. nėra siuntęs, yra rašęs tik žinutes. Iš A. P. 2018 metais buvo gavęs žinutę, kad jis gavo kažkokius failus, bet tuo metu jis (R. M.) suprato, kad yra kalbama apie jo pasiūlytą SGD terminalo temą, kad A. P. turi kažkokius failus ir nori juos persiųsti. Jis (R. M.) nurodė, kad siųstų į elektroninį paštą, kurio pavadinimą išsiuntė, tačiau A. P. failų neatsiuntė.

Kai paaiškėjo visos šios aplinkybės, sprendimą, ką daryti su telefone esančia informacija, priėmė jis (R. M.), o ne vadovybė. Maždaug po savaitės, telefonas iš jo buvo paimtas ir išsiųstas į Kriminalinės policijos biurą. V. K. jam minėjo, kad A. P. ir G. D. kelia reikalavimus, kad A. P. būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes kitaip jie paviešins susirašinėjimą.

Galėjo būti, kad 2018 m. balandžio 6 d. jis (R. M.) konvojavo A. P. į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kai buvo nagrinėjamas pareiškimas dėl jo suėmimo skyrimo, vežė į teismą baudžiamąją bylą. Tiksliai nepamena, kodėl 2018 m. balandžio 25 d. po apklausos A. P. iš karto nebuvo konvojuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių kalėjimą. Galėjo būti, kad nebuvo automobilio ar konvojaus pareigūnų. Ta laiką A. P. buvo STT patalpose, jis (R. M.) nupirko jam valgyti, jie bendravo. Kodėl 2018 m. gruodžio 3 d. vykusios A. P. apklausos metu pateikus perklausymui kompaktinį diską, garso įraše buvo užfiksuotas tik A. P. balsas, antro pašnekovo balso nebuvo, paaiškinti negali. Tai galėjo būti techninė klaida. Po A. P. paleidimo iš suėmimo, su juo buvo vykdoma žvalgybinė apklausa.

Mano, kad privati informacija buvo paviešinta, persiunčiant ją į Valstybės saugumo departamentą, į antrąjį departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos, į Seimą ir dar į dešimt institucijų. Jis (R. M.) nukentėjo nuo kaltinamųjų veiksmų – neteisėto informacijos perėmimo, turėjimo, disponavimo ir panaudojimo be jo žinios – neteisėto perdavimo į atitinkamas institucijas, STT direktoriaus šantažavimo, šios informacijos perdavimo 15min portalui, kur buvo komentuojama iškreipiant informacijos turinį, keičiant jos kontekstą, kuriant melagingas žinias.

Informaciją iš telefono ištrynė po pokalbio su D. B. Telefone buvo aktuali informacija, neliečianti nei A. P., nei G. D., ji lietė aktualius tyrimus, kriminalinę žvalgybą, bendravimą su informatoriais, su asmenimis, sudarančiais sąlygas žvalgybai. Jų paviešinimas būtų neišvengiamas bet kam perdavus telefoną - ar tai Kriminalinės policijos biurui, ar prokurorui, ar kam kitam. Niekas kitas, tik jis (R. M.) atsako už slaptuosius kriminalinės žvalgybos dalyvius. 2020 m. vasario mėnesio pokalbio metu D. B. nesakė, kad jis (R. M.) netrintų telefone esančios informacijos, taip pat nesakė, kad telefonas bus paimtas sekantį rytą.

Advokatei K. Č. mokėjo ne už civilinio ieškinio surašymą, o už suteiktas teisines paslaugas – buvo rašomi pareiškimai Lietuvos kriminalinės policijos biurui, skundai dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto, kurie buvo skundžiami per visas instancijas, buvo teisinės konsultacijos rengiant rašytinius parodymus.

Jis (R. M.) nebuvo pasirašęs rašytinės sutarties su „Viber“.

Įsitikinęs, kad A. P. kažkokiu būdu disponavo nuotraukomis, nes ties nuotrauka yra „IPG“ pavadinimai, failuose, kuriais pastarasis disponavo, yra nuotraukų failai. Žino, kad jis (R. M.) nuotraukas siuntė ir gavo, tame turinyje mato failų pavadinimus. Tai, kad A. P. sugebėjo ar nesugebėjo jų atidaryti, nereiškia, kad kitas žmogus ar institucija nesugebės jų atidaryti.

Visiškai palaiko pareikštą civilinį ieškinį byloje, kaltinamieji tyčia, dėl savanaudiškų paskatų pažeidė jo privataus gyvenimo neliečiamumą, jų veiksmai pasireiškė jo asmeninio susižinojimo duomenų neteisėtu gavimu, turėjimu ir panaudojimu be jo sutikimo, kas vienareikšmiškai turėtų būti vertinama kaip įsikišimas į jo ir jo šeimos privatų gyvenimą. Tikslingai siekdami sukompromituoti ir diskredituoti jį asmeniškai, kaltinamieji tyčia naudojo jo asmeninio susižinojimo duomenis, juos melagingai interpretuodami viešai ir daugelį kartų jį žemino ir šmeižė, tai turėjo didelį poveikį ne tik jam asmeniškai, bet ir jo šeimos nariams, tarpusavio santykiams bei pasitikėjimui su šeimos nariais, draugais, kolegomis. Kaltinamieji savo veiksmais sukompromitavo ir diskreditavo jį asmenų, su kuriais palaikė ryšius eidamas STT žvalgo pareigas, akyse, tai sukėlė nepataisomą žalą jo, kaip pareigūno, reputacijai. Diskreditavo ir pažemino jį draugų, bendradarbių akyse, tai turėjo didelį neigiamą poveikį tarpusavio santykiams, bendravimo galimybėms bei tarpusavio pasitikėjimui, sukėlė jam dvasinius išgyvenimus dėl to, kad jo mama ir tėvas ypač pergyveno dėl galimų grėsmių jam, jo dukrai, jo šeimos nariams. Tėvai, būdami labai silpnos sveikatos, patyrė didžiulį stresą ir nervinę įtampą. Tokie veiksmai sukėlė didžiulę įtampą, baimę ir pavojaus jausmą dukrai J. ir jos mamai E. O. Taip jį diskreditavo artimiausių žmonių akyse, kadangi tiek dirbdamas organizuoto nusikalstamumo tyrimo padaliniuose, tiek dirbdamas STT žvalgu, buvo užtikrinęs šeimos narius, kad pašaliniams asmenims niekada netaps žinoma jų tapatybė, gyvenamoji vieta ir ryšys su juo, kadangi šie duomenys yra neskelbtini. Būtent siekiant šeimos narių saugumo jo ir dukros pavardės skiriasi. Niekada nesinaudojo jokiais socialiniais tinklais, niekur jo sutikimu nebuvo skelbiamas jo atvaizdas. Dėl kaltinamųjų veiksmų jo šeimos narių tapatybės, gyvenamosios vietos, kontaktiniai duomenys, asmeninė informacija tapo prieinama bet kam. Publikuojama, komentuojama, platinama jo šeimos gyvenamoji vieta, šeimos duomenys ir atvaizdai. Jo dukra J. ir jos mama patyrė ilgalaikį baimės, pavojaus, nuolatinio nerimo jausmą. Dukra J. turėjo kreiptis į psichologą. Visa tai neigiamai atsiliepė jo santykiams su artimiausiais šeimos nariais. Dėl kaltinamųjų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, visa tai giliai išgyveno, todėl prašo tenkinti jo civilinį ieškinį pilna apimtimi ir iš G. D. priteisti 10 000 eurų, iš A. P. – 10 000 eurų, iš V. R. ir D. B. – po 2 500 eurų. Mano, kad žala padaryta bendrais visų kaltinamųjų veiksmais, nes neaišku, kuris jų perėmė informaciją, bet akivaizdu, kad ji perimta neteisėtai, kaltinamieji tarpusavyje tuos duomenis dalinosi, disponavo, siuntė, kopijavo, daugino, tvarkė, dėl to duomenys tapo viešai prieinami.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. kovo 6 d., 2020 m. kovo 13 d., 2020 m. balandžio 8 d., liepos 14 d., duotus parodymus (t. 3, b. l. 101-104, 105-108, 123-126, 131-134, 159-166), nukentėjusysis juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 19 d. ar 2020 m. vasario 20 d. sužinojo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00003-18 įtariamuoju pripažintas A. P. ir jo gynėjas G. D. neteisėtai disponuoja informacija apie jo privatų gyvenimą bei įvairia tarnybine informacija. Šiomis dienomis kolegė V. K. jį informavo, kad dėl bylos pasitarti atvykęs G. D., prašydamas nutraukti ikiteisminį tyrimą jo ginamojo A. P. atžvilgiu, nurodė, kad turi kompromituojančios medžiagos – jo (R. M.) „Viber“ programos susirašinėjimus su visais kontaktais. V. papasakojo, kad G. D. atidarė savo nešiojamąjį kompiuterį ir jame parodė failą su visais jo „Viber“ programėlės kontaktais tam, kad paskaitytų kai kurių iš jų turinį. V. K. pasakė, kad pas G. D. kompiuteryje matė jo (R. M.) ir savo (V. K.) susirašinėjimą, taip pat susirašinėjimus tarp jo (R. M.) ir prokuroro G. J., viršininko R. Ž., G. ir jo asmeninius susirašinėjimus su dukra J., su moterimi vardu M. Taip pat V. nurodė, kad matė jo ir įtariamojo ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-000003-18 A. P. susirašinėjimą. Gali patvirtinti, kad visi šie kontaktai yra realūs ir jie tikrai yra jo susirašinėjimų ir bendravimo kontaktai „Viber“ programėlėje, telefone, kurio modelis „Samsung JR“, kuriame buvo įdėta SIM kortelė su tarnybiniu tel. Nr. (duomenys neskelbtini). V. taip pat papasakojo, kad G. D. jai sakė, kad šiuos „Viber“ programos susirašinėjimus gavo iš A. P., kai jis pats (R. M.) neva kažkaip netyčia tuos duomenis persiuntė A. P. Patvirtino, kad naudodamasis „Viber“ programa, kelis kartus buvo susirašęs su A. P. 2018 metais STT kompetencijos temomis, veikdamas pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Nutraukęs susirašinėjimą su juo, ištrynė šį iš kontaktų sąrašo, kuriame pastarasis buvo nuo 2018 pradžios iki 2018 metų vidurio. Kas buvo bendravimo iniciatorius, šiuo metu nepamena. Apie kiekvieną savo susirašinėjimą jis surašydavo atitinkamos formos tarnybinį pranešimą, kurie yra laikomi STT su slaptumo žyma, nes bendravimas vyko kriminalinės žvalgybos temomis. Taip pat jis atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus byloje, iš kurios buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00003-18, kuriame įtarimai pareikšti A. P. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, šioje byloje jokių veiksmų neatliko. Dar šių metų (2020 m.) pradžioje kažkuriuo metu V. K. jį informavo, kad advokatas G. D. turi kažkokių duomenų apie jo susirašinėjimus, tačiau nieko blogo neįtardamas pagalvojo, kad A. P. ir jo gynėjas paprasčiausiai disponuoja jo ir ginamojo A. P. bendravimo turiniu. V. pasakė, kad bendravimas buvo teisėtas ir su jos tiriama byla iš esmės nesusijęs. Jis (R. M.) pats niekada nesiuntė jokių savo kontaktų ar kitų „Viber“ duomenų nei A. P., nei jokiam kitam asmeniui, savo tarnybiniu telefonu niekam niekada neleido naudotis ir joks kitas asmuo juo nesinaudojo, niekada telefono nebuvo pametęs, neremontavo ir neįsivaizduoja, kaip ta informacija galėjo atsidurti pas advokatą G. D. kompiuteryje. Bet kokiu atveju mano, kad ta informacija pas G. D. atsirado neteisėtai, nes jis niekam neleido naudotis savo asmenine ir tarnybine informacija, esančia jo tarnybiniame telefone. Atsižvelgiant į tai, kad jo naudotoje „Viber“ programoje buvo daug informacijos apie jo privatų gyvenimą, tai gali sukelti grėsmę jam kaip pareigūnui ir jo artimiesiems, nes iš šios informacijos galima nustatyti, kur jis gyvena, su kuo bendrauja, o taip pat labai asmeniškus duomenis apie jo ir artimųjų bendravimą. Kaip suprato iš V. paaiškinimų, įtariamasis A. P., jo gynėjas G. D. ir kiti jam nežinomi asmenys, be jo sutikimo, disponuoja ir naudoja savo tikslais informaciją apie jo privatų gyvenimą. Dėl to, kas nurodyta, jaučiasi nukentėjęs ir jam padaryta moralinė žala. „Viber“ programoje buvo ne tik asmeninio pobūdžio susirašinėjimas su įvairiais jo kontaktais, bet ir tam tikra tarnybinė informacija, susijusi su tarnybine veikla, kurios atskleidimas gali pakenkti ne tik jo, bet ir kitų asmenų interesams. Be to, V. K. nurodė, jog matė ir jo susirašinėjimą su asmeniu vardu (duomenys neskelbtini). Patvirtina, kad tokį asmenį pažįsta ir teko su ja kelis kartus bendrauti telefonu, tačiau jos į savo „Viber“ kontaktus nėra įtraukęs, todėl įtaria, kad advokatas G. D. gali disponuoti ne tik „Viber“ programos turiniu, o visa jo telefone esančia informacija. Kokiu būdu jo telefone esanti ir buvusi informacija atsidūrė pas G. D. kompiuteryje, neįsivaizduoja, gali daryti tik prielaidą, kad kažkokiu būdu buvo neteisėtai įsibrauta į jo telefoną ir jame esanti informacija buvo nukopijuota. Atsižvelgiant į tai, kad pačiame telefone buvo dar daugiau asmeninės informacijos, bijo, kad jos atskleidimas kitiems asmenims (nusikaltėliams ir nuteistiesiems, prie kurių bylų ištyrimo jis prisidėjo) gali sukelti pagrįsta pavojų asmeniškai jo ir jo šeimos narių sveikatai ir saugumui. Gavęs informaciją apie tai, kad kažkas galimai disponuoja jo telefone esančia informacija, iškart apie tai informavo vadovybę, o telefonas 2020 m. vasario 21 d. buvo supakuotas, užantspauduotas ir dabar saugomas STT.

Papildomai duodamas parodymus, nukentėjusysis parodė, kad po to, kai 2020 m. vasario 19 d. ar 2020 m. vasario 20 d. kolegė V. K. pasakė, kad advokatas G. D. turi jo „Viber“ programos susirašinėjimus su visais kontaktais, jis šios naujienos nesureikšmino, nors jo „Viber“ programoje buvo susirašinėjimas su A. P., kuriam V. tiriamoje byloje pareikšti įtarimai. Susirašinėjimas su A. P. buvo STT kompetencijos temomis ir visai nesusijęs su V. tiriama byla. Apie tai, kad advokatas gali disponuoti ne tik susirašinėjimais su A. P., jis nesusimąstė. Tą pačią dieną įvyko jo ir vadovo D. B. pokalbis, kurio metu jis suprato, kad advokatas neteisėtai disponuoja ne vienu susirašinėjimu, bet visais „Viber“ kontaktais bei susirašinėjimo turiniu. Po pokalbio su vadovu vėl susitiko su V. ir ji išsamiai papasakojo, ką jai rodė advokatas ir, kaip jau minėjo ankstesnės apklausos metu, jis pastebėjo, kad yra labai daug sutapimų, bet taip pat V. pasakė apie kontaktus, kurių nebuvo „Viber“ programoje, jie buvo jo SIM kortelės kontaktų sąraše, po ko suprato, kad G. D. gali neteisėtai disponuoti visais jo telefono duomenimis. Tiksliai nepamena, bet tą pačią ar tai rytojaus dieną jis bendravo su STT „technikais“ bei sužinojo, kad yra galimybės telefoną užkrėsti virusine programa ir iš jo parsisiųsti telefono duomenis. Tą pačią dieną, dar būdamas darbe, savo telefoną išsivalė, tai yra, ištrynė visas „Google apps“ programėles. Tai padarė, nes yra kriminalinės žvalgybos darbuotojas ir savo telefoną reguliariai išsivalo (pvz. pabendravęs su įtartinu šaltiniu ar pabuvęs įtartinoje vietoje), šiuo atveju visą telefono turinį („Google apps“ programėles: „WhatsApp“, „Viber“, „Signal“, „Gmail“, „Waze“ ir pan.) ištrynė pats, nes suvokė, kad telefonas yra užkrėstas virusu ir kažkas turi galimybę jį stebėti bei gauti visus – tiek asmeninius, tiek darbinius jo duomenis. Dar prieš išvalydamas savo telefoną, norėdamas patikrinti, ar įmanoma persiųsti „Viber“ susirašinėjimą su visais kontaktais, jis bandė viską atsisiųsti, tai kas jam pavyko persiųsti, įrašė į CD diską, kurį pateiks po apklausos. Jo telefone buvo daug informacijos apie jo privatų gyvenimą (kontaktai, susirašinėjimai, nuotraukos), iš kurios galima nustatyti jo gyvenamąją vietą, asmenų, su kuriais bendrauja, ratą, jo šeimos narių duomenis ir kontaktus, kas kelia jam ir jo artimiesiems didelį pavojų. Dėl to jam yra padaryta didelė moralinė žala. Be to, jo telefone buvo daug darbinės informacijos, susijusios su jo tiesioginėmis pareigomis, tačiau jokios įslaptintos informacijos ar darbinių duomenų, kurie pakenktų kitiems asmenims, ar jiems dėl to kiltų pavojus, ten nebuvo, taip pat jokių duomenų, kompromituojančių jį kaip pareigūną, jo kolegas ar STT, telefone nėra. Pokalbio su vadovu metu jokių nurodymų telefono daugiau nenaudoti ar iš jo nieko netrinti iš vadovo negavo.

Papildomai duodamas parodymus, nukentėjusysis, atsakydamas į tyrėjos klausimą, prie kokios internetinės paskyros buvo prijungta jo naudota internetinių pokalbių programėlė „Viber“, parodė, kad maždaug 2016 m. rudenį jis susikūrė elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) paskyrą, prie kurios ir buvo prijungta jo naudota „Viber“ programėlė. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, ar pats, rankiniu būdu darė internetinių pokalbių programėlės „Viber“ kopiją, parodė, kad taip, savo paskyroje darydavo savo „Viber“ programėlės kopijas, nes „Viber“, bendraudamas su įvairiais šaltiniais, gaudavo įvairios informacijos, kurią reikėdavo perkelti į pranešimus apie gautą informaciją. Tam, kad reikšmingą gautą informaciją perkeltų į pranešimą, jis darydavo susirašinėjimo su reikiamu kontaktu kopiją, kurią keldavo į savo (duomenys neskelbtini) paštą, po to reikiamą laišką siųsdavo į savo tarnybinį el. paštą, kur iškirpdavo reikiamą dalį informacijos ir perkeldavo ją į pranešimus apie gautą informaciją. Po informacijos perkėlimo visus duomenis iš paskyros ištrindavo, ne tik „Viber“, bet ir kitų programėlių. Duomenis iš tarnybinio pašto taip pat visus trindavo. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, kada ir kokiu tikslu paskutinį kartą trynė/valė duomenis iš savo (duomenys neskelbtini) paskyros, parodė, kad trynimo tikslios datos nurodyti negali, bet kiek pamena, tai buvo po to, kai sužinojo, jog advokatas G. D. neteisėtai disponuoja jo telefono duomenimis. Paskyrą išvalė iš karto po to, kai ištrynė visus duomenis iš telefono, paaiškėjus, jog kažkas disponuoja visais jo telefono duomenimis, nes suvokė, kad gali būti stebimas ir šiuo metu, todėl tokiu būdu tikėjosi sustabdyti stebėjimą. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, ar jis sutinka, kad būtų apžiūrėta jo (duomenys neskelbtini) paskyra ir būtų pabandyta atstatyti pokalbių programėlės „Viber“ susirašinėjimo duomenis, paaiškino, jog sutinka, kad būtų atlikta apžiūra ir viskas pabandyta atstatyti. Visus slaptažodžius pamena ir juos pasakys apžiūros metu. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, ar prieš ištrindamas darė viso telefono kopiją (nuotraukos, kontaktai), jei taip, kur išsaugojo duomenis, nukentėjusysis parodė, kad viso telefono kopijos nedarė, prieš išvalydamas telefoną, tikrino galimybę parsisiųsti „Viber“ programėlės susirašinėjimo turinį, jį siuntė į savo el. paštą (duomenys neskelbtini) ir į savo telefoną, tai, ką jam pavyko parsisiųsti, pateikė 2020 m. kovo 6 d. pagal savanorišką daiktų dokumentų pateikimo protokolą. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, kokias kitas pokalbių programas naudojo telefone („WhatsApp“, „Signal“, „Telegram“ ir t.t.), prie kokios paskyros buvo jungiamasi jas naudojant, nukentėjusysis parodė, kad naudojo programas „Viber“, „WhatsApp“, „Signal“, „Telegram“ ir jos visos buvo jungiamos prie aukščiau minėtos paskyros. Šiuo metu jis yra STT pareigūnas, atliekantis kriminalinės žvalgybos funkcijas, praeityje dirbo ikiteisminį tyrimą atliekančiu pareigūnu, tyrė didelį atgarsį visuomenėje sukėlusias bylas, susijusias su nusikalstamų susivienijimų veikla, o atsižvelgiant į tai, kad jo naudotoje „Viber“ programoje buvo daug informacijos apie privatų gyvenimą, tai gali sukelti grėsmę ne tik jam, kaip pareigūnui, bet ir jo artimiesiems, nes ten yra jo ir artimųjų susirašinėjimai, asmeninės fotonuotraukos ir kita asmeninė informacija, iš kurios galima nustatyti, kur jis gyvena, su kuo bendrauja, kokia jo bei kitų šeimos narių dienotvarkė. Tokiai informacijai pasiekus kriminalinio pasaulio atstovus, tiek jam, tiek šeimos nariams gali kilti tiesioginis pavojus gyvybei, dėl to jis jaučiasi nukentėjęs ir jam padaryta didelė moralinė žala.

Papildomai duodamas parodymus, R. M. pateikus susipažinti 2020 m. balandžio 3 d. rašto Nr. 4-01-2589 priedus (17 lapų) bei paprašius pasakyti, ar šiuose lapuose yra užfiksuota jo naudotame telefone Nr. (duomenys neskelbtini) buvusi informacija, jeigu taip, ar ši informacija iš „Viber“ programos susirašinėjimo, nukentėjusysis parodė, kad susipažinęs su pateiktais 17 lapų ir peržiūrėjęs susirašinėjimo turinį, kontaktų vardus, jų numerius, gali pasakyti, kad tai jo susirašinėjimai, kurie vyko jo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) „Viber“ programoje. Lapuose pateiktas pirmas susirašinėjimas tarp jo („Me“, (duomenys neskelbtini)) ir kontakto „unknown“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), vykęs nuo 2018 m. vasario 21 d., 16.24 val., iki 2018 m. vasario 22 d., 08.41 val., yra asmeninio pobūdžio, jame jis susirašinėja su šuns veislynu, kuriame įsigijo šunį. Šio susirašinėjimo metu buvo siųstos fotonuotraukos, iš kurių galima nustatyti jo gyvenamąjį vietą, jo šeimos narius, su kuriais gyvena (žmona, dukra, uošviai), naudojamą transportą, nes nuotraukose buvęs šuo fotografuotas su visa šeima namuose ir kieme. Sekančiame susirašinėjime – 2018 m. birželio 14 d., 19.20 val., kontaktas „unknown“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), siunčia jam fotonuotraukas. Dabar tikrai nepamena, kas tai per kontaktas, bet mano, kad tai kolegė V. K. atsiuntė asmeninio pobūdžio fotonuotraukas, kuriose yra jo ir kitų kriminalinės žvalgybos pareigūnų atvaizdai. V. K. telefono numeris, kiek pamena, į kontaktų sąrašą įvestas nebuvo. 2018 m. balandžio 23 d., 09.52 val. ir 09.53 val., iš jo numerio išsiųstos žinutės su latviškais adresais. Pagal žinučių turinį mano, kad tai darbinio pobūdžio susirašinėjimas su Latvijos Respublikos kovos su korupcija biuro (KNAB) pareigūnais. Toliau, 2018 m. vasario 11 d., nuo 10.18 val., iki 14.53 val., užfiksuotas nuotraukų siuntimas ir susirašinėjimas su kontaktu „unknown“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Negali tiksliai pasakyti, kokio pobūdžio tai susirašinėjimas, bet greičiausiai tai darbiniai reikalai. 2018 m. sausio 30 d. ir 2018 m. kovo 2 d. buvo siųstos nuotraukos iš kontakto „Tėvai“, Nr. (duomenys neskelbtini). Tai asmeninis susirašinėjimas su tėvais. Dabar tiksliai neprisimins, kas siųstose nuotraukose buvo fiksuota, bet greičiausiai pačių tėvų ir jų namų atvaizdai. 2018 m. vasario 11 d., 14.20 val., kontaktas (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), parašė žinutę, kuri yra darbinio pobūdžio. Susirašinėjimas su kontaktu (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), vykęs nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. balandžio 19 d., yra darbinio pobūdžio ir jame yra bendraujama apie A. P. bylą. Su tuo pačiu kontaktu vyko pokalbiai ir susirašinėjimai nuo 2018 m. gegužės 28 d., 16.27 val., iki 2018 m. birželio 8 d., 06.35 val., tačiau didžioji dalis tų pokalbių buvo asmeninio pobūdžio, kadangi kontaktas (duomenys neskelbtini), t. y. R. Ž. yra ne tik kolega, bet ir draugas. Taip pat ten yra kelios ir darbinio pobūdžio žinutės, susijusios su kriminalinės žvalgybos vykdoma tarnybine veikla, o konkrečiau – su tiriamo asmens A. G. bei su juo susijusių asmenų sekimu. Visi šie susirašinėjimai niekaip nesusiję su A. P. byla. Susirašinėjimas nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2018 m. balandžio 8 d. su kontaktu (duomenys neskelbtini), yra tarnybinio pobūdžio, susiję su kriminalinės žvalgybos tyrimu ir joje taikomais metodais. Iš konteksto mato, kad susirašinėjama apie tiriamo asmens sekimą, taip pat buvo siųstos fotonuotraukos, greičiausiai, tiriamo asmens ir jo buvimo vietos. Visi šie susirašinėjimai niekaip nesusiję su A. P. byla. Susirašinėjimas su kontaktu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vykęs nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. birželio 15 d., yra tarnybinio pobūdžio, jame jis bendrauja su Latvijos Respublikos KNAB pareigūnu apie kriminalinės žvalgybos tyrimus. Fotonuotraukos, siųstos 2018 m. kovo 31 d. ir 2018 m. gegužės 5 d. kontakto (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninio pobūdžio. Susirašinėjimas su kontaktu (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), vykęs nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 4 d., yra asmeninio pobūdžio, kadangi pastaroji yra gera jo draugė, aptarinėjami migracijos reikalai yra taip pat asmeninis reikalas, visai nesusijęs su tarnybine veikla. Taip pat pokalbiuose su šiuo kontaktu yra minimos jos ir jo draugų mėgstamos ir lankomos vietos. Susirašinėjimas su kontaktu (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), vykęs nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 21 d., yra tarnybinio pobūdžio, susijęs su vykdoma agentūrine veikla. Šis kontaktas yra A. P., susirašinėjimas vyksta jo paties iniciatyva, pastarajam būnant Maskvoje, kuomet A. P. buvo paleistas iš suėmimo STT atliekamame ikiteisminiame tyrime. Detaliau informaciją apie atliktus kriminalinės žvalgybos veiksmus, susijusius su šiuo asmeniu, gali pateikti STT. Sekantis susirašinėjimas su kontaktu (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), vykęs nuo 2018 m. vasario 11 d. iki 2018 m. birželio 20 d. yra darbinio pobūdžio, susijęs su tiriamo asmens sekimu atliekamame kriminalinės žvalgybos tyrime. Siųstos fotonuotraukos susijusios su tiriamu asmeniu. Susirašinėjimai su kontaktu (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. birželio 14 d., yra tarnybinio pobūdžio, šio susirašinėjimo metu yra keičiamasi kriminalinės žvalgybos informacija A. P. byloje bei dviejuose Latvijos KNAB vykdomuose žvalgybiniuose tyrimuose. Visa informacija, gauta šio susirašinėjimo metu, yra kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje. Mano, kad šio susirašinėjimo paviešinimas galėtų padaryti žalą Latvijos KNAB atliekamuose žvalgybiniuose tyrimuose, kadangi iš šio susirašinėjimo galima suprasti, kas yra tyrimo objektai. Susirašinėjimai su kontaktais (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), vykę nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 21 d., yra tarnybinio pobūdžio. J. ir J. yra kriminalinės žvalgybos pareigūnai, su kuriais jis aptaria pastariesiems pavestas užduotis. Susirašinėjimas su kontaktu (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), vykęs nuo 2018 m. vasario 11 d. iki 2018 m. birželio 12 d., yra tarnybinio pobūdžio, jame aptarinėjami kriminalinės žvalgybos metodai, taikomi tiriamam asmeniui A. P. ir kitiems jo tiriamiems objektams. Susirašinėjimas su kontaktu „unknown“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), vykęs nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. balandžio 1 d., yra asmeninio pobūdžio. Susirašinėjimas su kontaktu (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), vykęs nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 14 d., asmeninio pobūdžio, E. yra jo sugyventinė ir visos tiek jos, tiek jo siųstos fotonuotraukos yra labai asmeniškos. 2018 m. gegužės 23 d. iš kontakto (duomenys neskelbtini) gauta žinutė yra asmeninio pobūdžio ir labai jautri, nes informacija susijusi su dukra ir jos draugais. Susirašinėjimas su kontaktu (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), yra tarnybinio pobūdžio, susijęs su kriminalinės žvalgybos organizaciniais klausimais. Susirašinėjimas su kontaktu (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), vykęs nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. gegužės 11 d., yra asmeninio pobūdžio. D. yra jo mama ir jai buvo siunčiamos jo visos šeimos atostogų nuotraukos, kuriose užfiksuotas ir jis, ir duktė, ir jo sugyventinė. Susirašinėjimas su kontaktu (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), vykęs nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. vasario 22 d., yra asmeninio pobūdžio, su šiuo asmeniu bendrauja ir tarnybos interesais. Susirašinėjimas ir vaizdo skambutis su kontaktu „unknown“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), vykę 2018 m. balandžio 1 d. ir 2018 m. birželio 19 d., yra tarnybinio pobūdžio, susijęs su kito kriminalinės žvalgybos subjekto sekimo padalinio informacija. Asmeninio susirašinėjimo metu su E. R. buvo kalbama apie sudaužytą telefoną. Kalbėjo apie praeities įvykį, kuomet 2018 metų sausio ar vasario mėnesį sudaužė savo ankstesnį tarnybinį telefoną, po to gavo naują aparatą „Samsung J3“, kurį naudojo iki 2020 m. vasario 21 d. Gavęs naują aparatą, į jį negalėjo įdėti senos SIM kortelės, nes ji buvo per didelė, todėl kreipėsi į taisyklą, esančią Jakšto gatvėje, tiesiai priešais STT pastatą. Šioje taisykloje, jam viską stebint, darbuotojai pažeidė kortelę, dėl ko ji tapo nefunkcionali, po to jis turėjo vykti į „Bitės“ saloną, kur jam buvo išduota nauja SIM kortelė, kurią jis ir įsidėjo į telefono aparatą. Įdėjus SIM kortelę, susiinstaliavo į naują aparatą reikiamas programėles ir prisijungęs prie savo „Gmail“ paskyros atstatė visus kontaktus, duomenis ir t. t. Senasis telefonas buvo sudaužytas nepataisomai, jo remontuoti jis niekur nenešė ir niekam neperdavė, jį vis dar turi savo darbovietėje. Atsakydamas į klausimą, ar savo telefone archyvavo („zippino“) „Viber“ programos susirašinėjimus ir ar juos kam nors siuntė, nukentėjusysis parodė, kad telefone buvusios informacijos niekada nearchyvavo („nezipino“). Jam parodytuose 17-oje lapų pateiktos informacijos niekam nėra perleidęs ir niekam neleido ja naudotis. Informacijos apie kontaktus ir bendravimo su kontaktais turinį jis nesiuntė ir kitaip neperdavė nei A. P., nei kitiems asmenims bei neleido šia informacija niekam disponuoti, kopijuoti ar perduoti.

Papildomai duodamas parodymus, nukentėjusysis parodė, kad apie jį dvejus metus G. D. ir A. P. rinko jo ir jo šeimos narių privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančią informaciją, siekdami jį apšmeižti ir sukompromituoti kaip STT žvalgybos pareigūną, taip pat viešai paskleisdami skirtingais sklaidos kanalais tikrovės neatitinkančias žinias apie jo paties neva padarytas nusikalstamas veikas, tariamai jis darė poveikį teisėjams ir palaikė ryšius su Latvijos verslininku ir KGB agentu A. C., darė poveikį (duomenys neskelbtini) viceministrei E. R. ir panašiai. Jo įsitikinimu, G. D. ir A. P. šiais savo veiksmais siekė per viešąją nuomonę ir dirbtinai sukeltą tariamą skandalą ar rezonansą paveikti STT tyrėją V. K. ir STT direktorių Ž. B., kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu baudžiamojoje byloje, kurioje jis atliko kriminalinės žvalgybos tyrimą. Be to, kuomet G. D. ir A. P. buvo pareikšti įtarimai dėl trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, grasinimo valstybės tarnautojui ir neteisėto informacijos apie jo privatų gyvenimą atskleidimo ir panaudojimo, gindamiesi ir bandydami bet kokiais būdais išvengti atsakomybės dėl savo nusikalstamų veikų padarymo bei įtikinti visuomenę, jog jie patys nusikalstamų veikų nedarė, o jis, STT kriminalinės žvalgybos pareigūnas, neva piktnaudžiauja tarnyba, prekiauja poveikiu, daro poveikį teisėjams, bendradarbiauja su priešiškos šalies žvalgybos pareigūnų ar agentu ir dalyvauja neteisėtame verslo rinkos perdalijime, neteisėtai surinktą jo asmeninio privataus pobūdžio informaciją, G. D. ir A. P., grubiai pažeisdami jo susižinojimo neliečiamumą, tyčia kopijavo, daugino, siuntė elektroniniais paštais ir perdavė daugeliui kitų asmenų bei viešai paskleidė skirtingais sklaidos kanalais, taip pat interpretuodami jo asmeninio susirašinėjimo turinio fragmentus tyčia sukūrė tikrovės neatitinkančias žinias – šmeižė jį neva jis padarė nusikalstamas veikas ir yra susijęs su KGB agentu ir Latvijos verslininku A. C. bei veikia pastarojo naudai. Tokiais savo veiksmais G. D. bei A. P. jam asmeniškai sukėlė nepataisomą reputacinę ir moralinę žalą, viešai ir daugelį kartų žemino jį ir šmeižė, tai turėjo didelį poveikį jam ir jo šeimos nariams, jų tarpusavio santykiams ir pasitikėjimui. Taip pat G. D. bei A. P. savo veiksmais sukompromitavo jį kaip STT kriminalinės žvalgybos pareigūną daugelio asmenų, su kuriais jis palaikė ryšius eidamas žvalgo pareigas, atžvilgiu, sukėlė nepasitikėjimo, įtarumo ir nuolatinės nervinės įtampos jausmą ir būseną, diskreditavo jį draugų ir bendradarbių, kurių duomenys ir informacija apie privatų gyvenimą taip pat buvo viešai paskelbti, akyse, o svarbiausia, sukėlė jo artimųjų – tėvo ir mamos, dukros ir jos mamos išgyvenimus, baimę ir nuolatinę įtampą dėl kilusio rezonanso visuomenėje ir labai didelio kiekio neigiamų straipsnių komentarų ir atsiliepimų, kurie tęsiasi iki šios dienos. Todėl dėl G. D. bei A. P. nusikalstamų veikų jo karjerai, asmeniniam gyvenimui ir santykiams su kitais asmenimis, jo artimųjų psichinei būklei ir santykiui su juo, jo autoritetui – šeimos nariams – nepilnametei dukrai ir jos mamai, padaryta žala yra nepataisoma. Iš viešosios informacijos šaltinių ir jam susipažinus su 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus apygardos prokuroro nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00522-20 pagal advokato G. D. ir A. P. pareiškimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 231 straipsnio 1 dalį, jo atžvilgiu, jis supranta, kad G. D. ir A. P. nuo 2018 m. birželio 21 d. iki dabar, tai yra jau dvejus metus neteisėtai disponuoja jo privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančia informacija, t. y asmeninio privataus susižinojimo – elektroninių ryšių tinklais siunčiamų ir gaunamų pranešimų „Viber“ programos, už laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėnesio iki birželio mėnesio, turiniu, taip pat ir jo privataus susižinojimo su šeimos nariais – tėvu ir mama, nepilnamete dukra ir jos mama, kitais šeimos nariais, artimais draugais ir kolegomis, turiniu. Tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00522-20 tiek G. D., tiek A. P. savo pareiškimuose dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jo atžvilgiu patys yra nurodę, kad nuo 2018 m. birželio 21 d. disponuoja archyvine byla „Viber messages1542816776.zip“, kurią sudaro elektroninės duomenų laikmenos (failai), kuriuose yra užfiksuoti jo susirašinėjimai „Viber“ pokalbių programa su įvairiais asmenimis. Taigi, tiek G. D., tiek A. P. patys pripažįsta, kad jo privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančia informacija jie disponuoja jau daugiau nei dvejus metus ir kad šiuos duomenis jie gavo be jo sutikimo. Parodo ir dar kartą tvirtina, kad jis niekada ir jokia forma nėra perdavęs kitiems asmenims, įskaitant ir advokatui G. D. bei A. P. jokios informacijos iš savo mobiliojo telefono, taip pat ir „Viber“ aplikacijos bei nėra davęs jokiems fiziniams ir juridiniams asmenims, jokioms institucijoms ar žinyboms leidimo su tokia informacija susipažinti, ją bet kokiais būdais viešai platinti, dauginti ar bet kokiu kitu būdu disponuoti ar skelbti. Taip pat parodo, kad nei G. D., nei A. P. niekada asmeniškai jam nėra pranešę, kad tokio pobūdžio jo asmeniniais duomenimis jie disponuoja. Be to, G. D. ir A. P. ne tik jam nežinomu būdu neteisėtai perėmė jo asmeninius elektroninių ryšių tinklais siunčiamus pranešimus „Viber“ aplikacijoje, taip pažeisdami jo asmeninio susižinojimo neliečiamumą, bet ir nesant jo sutikimo, daugelį kartų šią informaciją kopijavo, daugino, siuntė ir perdavė įvairiems tretiesiems asmenims bei paskelbė šią informaciją viešai ir ją panaudojo siekdami paveikti STT tyrėją V. K. ir STT direktorių Ž. B., kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu. Po to, kai Lietuvos kriminalinės policijos biuro tiriamoje byloje G. D. ir A. P. buvo pareikšti įtarimai dėl trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, grasinimo valstybės tarnautojui ir neteisėto informacijos apie jo privatų gyvenimą atskleidimo ir panaudojimo, gindamiesi ir bandydami bet kokiais būdais išvengti atsakomybės dėl savo nusikalstamų veikų padarymo, pateisinti savo elgesį ir įtikinti visuomenę, jog veikė teisėtai, G. D. ir A. P. ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 27 d. perdavė jo asmeninio susirašinėjimo turinį interneto portalo „15min.lt“ žurnalistui L. T., taip pat kitiems jam nežinomiems tretiesiems asmenims, dėl to 2020 m. balandžio 27 d., apie 19.09 val., interneto portale „15min.lt“ publikacijoje „STT pareigūno telefono paslaptys: pokalbiai su įtariamuoju, viceministrės paslaugos, slaptos operacijos“ buvo viešai išpublikuotas jo asmeninio susirašinėjimo „Viber“ aplikacijoje turinys. Tokiais savo veiksmais G. D. ir A. P. brutaliai įsikišo į jo ir jo šeimos privatų gyvenimą, rinko, turėjo ir naudojo be jo sutikimo asmeninio jo susižinojimo duomenis, o taip pat neteisėtai šiuos neteisėtai gautus jo asmeninius duomenis studijavo ir sistemino, apklausinėjo jo bendradarbius – STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėją V. K., STT direktorių Ž. B., taip pat galimai ir kitus jo bendradarbius, draugus ir giminaičius, siekdami nustatyti jo privataus susižinojimo turinio autentiškumą ir tikrumą, kopijavo, daugino, siuntė elektroniniais paštais ir perdavė ne tik byloje figūruojantiems advokatams V. R. ir D. B., bet ir kitiems asmenims – visas jo asmeninio susirašinėjimo „Viber“ aplikacijoje turinys su jo šeimos narių, artimųjų, draugų ir kolegų asmenine informacija buvo daugelį kartų viešai išpublikuotas internetiniame portale „Laisvas laikraštis“ ir G. J. F. „Facebook“ paskyroje. G. D. ir A. P. šiuos jo asmeninio susižinojimo privačius duomenis savaip interpretavo ir iš neteisėtai gauto jo asmeninio pobūdžio susirašinėjimo „Viber“ programa duomenų, sukūrė tikrovės neatitinkančias žinias, kurios neturi nieko bendra su tikrove ir jas paskleidė skirtingais sklaidos kanalais viešai – neva jis darė poveikį teisėjui dėl A. P. suėmimo ir palaikė ryšius su Latvijos verslininku ir KGB agentu A. C. ir darė poveikį valstybės tarnautojai, (duomenys neskelbtini) viceministrei E. R. Aplinkybė, jog visi G. D. ir A. P. šmeižikiški teiginiai buvo patikrinti ir tai, kad jie neatitinka tikrovės, įrodo 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-2-02-00522-20. Iš minėtos tyrimo medžiagos, o taip pat iš G. D. ir A. P. viešų pasisakymų spaudoje skirtingais sklaidos kanalais matyti, kad G. D. ir A. P. viešai skelbė versiją, jog šiuos duomenis – visą jo privataus susirašinėjimo „Viber“ programa“ turinį „zip“ formate neva jis atsiuntė pats, kas yra akiplėšiškas melas. Yra įsitikinęs, kad tiek iš techninės pusės, tiek vadovaujantis protingumo principu, persiųsti savo visą susirašinėjimo turinį „Viber“ programa yra tiesiog neįmanoma, nelogiška ir neracionalu. Tačiau netgi vadovaujantis G. D. ir A. P. gynybine versija ir vertinant advokato G. D. 2020 m. balandžio 27 d. surengtoje spaudos konferencijoje BNS agentūroje viešai parodytus duomenis – skaidres su jo asmeninio susirašinėjimo „Viber“ aplikacijoje fragmentais, kur G. D. teigė, kad aukščiau minėtas failas „Viber messages1542816776.zip“ jo paties 2018 m. birželio 21 d. neva buvo ištrintas – tai būtų buvęs aiškus konkliudentinis veiksmas, nurodantis, kad jis neduoda sutikimo nei susipažinti su failo turiniu, nei jį turėti, nei jį naudoti asmeniniams tikslams, nei juo labiau šiuos duomenis skelbti viešai. Visgi, G. D., gavęs jo privataus susirašinėjimo turinį, ir, kaip teigia pats viešai, manydamas, jog jis liudija jo neva neteisėtus veiksmus, nesikreipė į atitinkamas teisėsaugos institucijas su pareiškimu apie jo neva padarytą nusikalstamą veiką, bet pirmiausia susirašinėjimo fragmentus parodė STT tyrėjai V. K., reikalaudamas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. P. atžvilgiu, t. y. ne paprašė prijungti susirašinėjimą kaip įrodymą ikiteisminiame tyrime, o tik parodė ir perspėjo, kad šiuos duomenis paviešins. Taigi, G. D. ir A. P. net du metus laikė savo žinioje jo privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančią informaciją – siunčiamus ir gaunamus pranešimus „Viber“ programoje, įskaitant ir jo privataus susižinojimo su šeimos nariais – tėvu ir mama, nepilnamete dukra ir jos mama, kitais šeimos nariais, artimais draugais ir kolegomis, turinį, kurį gavo 2018 m. birželio 21 d. ir pirmiausia jį naudojo savo asmeniniams tikslams – siekdami paveikti STT direktorių ir tyrėją V. K., kad būtų nutrauktas STT ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu. Jo argumentus puikiai iliustruoja tai, kad G. D. ir A. P. neteisėtai gautą jo asmeninio susirašinėjimo „Viber“ aplikacijoje turinį persiuntė tarpininkams – byloje figūruojantiems advokatams V. R. ir D. B. ir per pastaruosius ieškojo neformalių ryšių su STT direktoriumi, nors jiems tiesiog reikėjo pateikti prašymą STT tyrėjai ar prokurorui šiuos duomenis prijungti prie bylos. Jo įsitikinimu, G. D. ir A. P., žinodami jog jo asmeninio susirašinėjimo duomenys gauti neteisėtu būdu, to padaryti negalėjo, taigi, šiuos duomenis ar susirašinėjimo fragmentus G. D. tik rodė V. K., reikšdamas jai atitinkamus reikalavimus, bet ne veikdamas teisėtais būdais. Negana to, kad G. D. ir A. P. du metus savo žinioje laikė jo asmeninio susirašinėjimo turinį, šiuos jo privačius duomenis – jo privataus susižinojimo su šeimos nariais: tėvu ir mama, nepilnamete dukra ir jos mama, taip pat draugais bei kolegomis, daugiau nei vieną kartą neteisėtai kopijavo, spausdino ir daugino, siuntė elektroniniu paštu ir mobiliųjų telefonų programomis, kitaip perdavė tretiesiems asmenims bei paviešino – perdavė žurnalistams ir viešino patys, susirašinėjimo turinį viešai interpretavo sau palankia linkme ir jį šmeižė. Tokiais savo veiksmais G. D. bei A. P. sukėlė nepataisomą žalą jam ir jo šeimos nariams, draugams ir bendradarbiams, kurių duomenys ir informacija apie privatų gyvenimą taip pat buvo viešai paskelbti, išgyvenimus ir nuolatinę įtampą dėl kilusio rezonanso visuomenėje ir labai didelio kiekio neigiamų straipsnių komentarų ir atsiliepimų, kurie tęsiasi iki šios dienos. Pažymi, kad jo asmeninė informacija, informacija apie jo šeimos narius, draugus, ir kitus ryšius, bei galimai gyvenamąją vietą, dėl G. D. ir A. P. neteisėtų veiksmų tapo žinoma Lietuvoje veikiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių dalyviams ir lyderiams. Kadangi yra atlikęs tyrimus, po kurių nusikalstamų susivienijimų dalyviai buvo nuteisti įkalinimu iki gyvos galvos, taip pat ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmėmis, jam ir jo šeimos nariams iškilo realus pavojus gyvybei, sveikatai ir turtui. 2020 m. balandžio 24 d., apie 12.54 val., į jo tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatė „Čia (duomenys neskelbtini)...“. Jis atpažino iš balso skambinusį asmenį kaip O. G., kuris yra Vilniaus organizuotos nusikalstamos grupuotės vadeiva. 1999 – 2001 m. laikotarpiu, šio asmens – O. G., o taip pat kitų jo vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo dalyvių atžvilgiu jis atliko ikiteisminį tyrimą didelės apimties baudžiamojoje byloje ir perdavė baudžiamąją bylą teismui. O. G. ir jo bendrininkai buvo nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Telefoninio pokalbio metu O. G. pasakė, jog perskaitė spaudoje straipsnius ir rado pažįstamų pavardžių bei tiesioginiu tekstu pasakė, kad jis turi problemų su teisėja Š., bei pasakė – „jei padėtum aš atsilyginčiau, skolingas nelikčiau“, taip pat pastarasis pasakė neva jis yra kalinamas (duomenys neskelbtini) ir teisėja Š. nagrinės jo skundą. Tada jis O. G. pasakė, kad jis pokalbio su juo metu jau padarė nusikaltimą ir paklausė, ar jis tai supranta, taip pat paklausė, kaip po 20 metų jis gavo jo telefono numerį, po to, O. G. staiga pakeitė temą, sakydamas, kad jis kalba „apie pyragus“, o jis jį blogai suprato bei, kad telefoną gavo „aptariant laikraščius“. Jis dar kartą perspėjo O. G., kad jis savo pokalbiu daro nusikaltimą ir atsisveikinęs pokalbį baigė. Su O. G. jokių ryšių niekada nepalaikė, bendrų pažįstamų neturi ir niekada neturėjo, jis neturėjo jokios galimybės pats gauti jo tarnybinio mobilaus ryšio telefono numerio, kuris yra neskelbiamas. Taip pat O. G. niekada nėra bendravęs su juo taip familiariai ir niekada nėra jam skambinęs jokiomis aplinkybėmis. Aptariamą pokalbį jis vertina kaip provokaciją, tačiau yra įsitikinęs, kad pats O. G. ar jo grupuotės nariai organizuoti tokios provokacijos motyvo neturi. Apie nurodytas aplinkybes 2020 m. balandžio 24 d. raštu yra informavęs STT Saugumo skyrių. Po gausybės G. D. ir A. P. inicijuotų neigiamų straipsnių ir šmeižto, taip pat juos lydinčių komentarų interneto portaluose ir visuomenėje, jo nepilnametė dukra bijo viena išeiti į miestą, susitikti su savo bendraamžiais draugais, patiria nuolatinę įtampą dėl jos draugų neigiamų komentarų. Jo dukros mama E. O., žinodama kad jis yra žvalgas, turi nuolatinį darbinį santykį su pavojingais ir linkusiais kerštauti asmenimis, anksčiau yra atlikęs daugybę tyrimų dėl organizuotų gaujų ir nusikalstamų susivienijimų padarytų labai sunkių nusikaltimų, tyčinių nužudymų, dėl kurių asmenys buvo nuteisti įkalinimu iki gyvos galvos, kad jam buvo anksčiau grasinta susidoroti, patiria nuolatinę baimę ir įtampą bei psichologinį stresą dėl jų dukros saugumo, jos pačios ir jos šeimos narių sveikatos ir gyvybės, turto saugumo. Tyrėjos paprašytas pakomentuoti aplinkybę apie tai, kad jis ankstesnių apklausų metu nurodė, kad savo susirašinėjimą su A. P. „Viber“ aplikacijoje įkėlė į STT vidinį duomenų banką, parodė, kad tą pačią dieną, kai vyko susirašinėjimas su A. P. apie SGD terminalą, t. y. 2018 m. birželio 21 d., kartu su kriminalinę žvalgybą kuruojančiais vadovais padarė išvadą, kad A. P. galimai veikia trečiųjų asmenų interesais, t. y. Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų labui ir tokiu būdu galimai siekia gauti naudingos Rusijos pareigūnams įslaptintos informacijos apie SGD terminalo finansinius rodmenis. Buvo nuspręsta nutraukti ryšį su A. P., visą vykdytą susirašinėjimą perkelti į STT vidinę duomenų bazę ir surašyti atitinkamą pranešimą. 2018 m. birželio 21 d., nepamena, kokiu būdu, bet visą „Viber“ susirašinėjimo su A. P. tekstą jis įkėlė į savo kompiuterį, iš kurio visą susirašinėjimą perkėlė į pranešimą ir įkėlė į STT vidinę bazę. Kokiu tiksliai laiku (kelintą valandą) įkėlė pranešimą, nepamena, bet tiksliai žino, kad jau po pranešimo įkėlimo jis dar gavo kelias bendro pobūdžio žinutes iš A. P., todėl jų jo įkeltame susirašinėjime nebus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. M. dėl pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų paaiškino, kad 2020 m. balandžio 8 d. jo (nukentėjusiojo) apklausoje komentuotas priedas – 17 lapų, tai buvo išspausdinti A4 formato lapai. Juose nuotraukų nebuvo.

Nukentėjusiosios E. O. parodymais, kur ji parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusysis R. M. yra jos sutuoktinis, J. – dukra, R. O. – sesuo, E. R. – draugė. Labai nustebo, kuomet buvo paskelbti jos seni susirašinėjimai, kurie kažkokiu būdu pateko pas svetimus asmenis. Apie tai sužinojo 2020 metų pradžioje, kai R. M. grįžęs namo pasakė, jog jis iš kolegės sužinojo, kad kažkokia apimtimi jo susirašinėjimai su ja, kolegomis tapo viešais. Tai buvo telefoniniai susirašinėjimai per programėlę „Viber“. Tai, kad jos labai asmeniniai susirašinėjimai yra prieinami viešai visiškai svetimiems žmonėms, jai buvo didelis smūgis. Prieš du dešimtmečius tekėdama pasirinko mergautinę pavardę vien todėl, kad niekada nebūtų siejama nusikaltėlių pasaulio su R. M. darbu ir su jo tiriamomis bylomis. Paviešinus susirašinėjimus su R. M., ji prarado saugumą. Santuokoje gimusiai dukrai J. buvo duota jos (E. O.) mergautinė pavardė, taip stengiantis užtikrinti saugumą visomis įmanomomis ir galimomis priemonėmis, atsiribojant nuo bet kokių nusikaltėlių baudžiamosiose bylose. Iš susirašinėjimų turinio tapo žinoma, kad ji su R. M. gyvena kartu, veda bendrą ūkį, buvo paviešinti asmeniniai dalykai apie jos gyvenimą, buitį, nuomonę, mintis, jausmus. Susirašinėjime taip pat buvo nuotraukos. Po informacijos paviešinimo ji labai bijojo, matė aplink namus stoviniuojančius automobilius, tai jai kėlė didelę baimę, nes buvo neaišku, ar tai žurnalistai, ar nusikaltėliai, taip pat žino, kad R. M. į mobilųjį telefoną skambino kažkoks galimai nuteistas asmuo. Po privačios informacijos paskleidimo, ji niekada nebegalės būti saugi, nes, kaip kaltinamasis A. P. sakė, jau prasidėjus šiai bylai jis informaciją platino toliau, darė kopijas, siuntė jas įvairiems adresatams, kaltinamasis G. D. jos asmeninius susirašinėjimus pateikė prijungimui prie kitos baudžiamosios bylos, kad tą informaciją daro dar prieinamesnę kitiems asmenims, nusikaltėliams. Buvo atskleisti ją, kaip fizinį asmenį, galintys identifikuoti duomenys – vardas, telefono numeris, renginys (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo vienintelė E., todėl visiems yra prieinama ir visi gali suprasti, kad tai yra ji. Pavardės nebuvo, tačiau įvedus į „Google“ sistemą telefono numerį ir jos vardą iš karto atsirastų visa informacija apie ją. Visa tai susiję su jos ir jos šeimos saugumu. Šia kaltinamųjų įvykdyta nusikalstama veika jai buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta, kadangi jie laikė ir panaudojo saviems tikslams jos asmeninį susirašinėjimą. Prašo iš A. P. ir G. D. priteisti po 5000 eurų, iš V. R. ir D. B. – po 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala taip pat buvo padaryta jos dukrai J., kadangi 2020 metais dukrai buvo šešiolika metų ir ji į įvykius sureagavo labai jautriai, jos nebuvo galima apsaugoti nuo neigiamos įtakos, nes visos televizijos ir visi portalai tiesiog mirgėjo STT pavadinimu ir R. M. pavarde. Po šių įvykių dukra ne kartą lankėsi pas psichologus.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. spalio 2 d., duotus parodymus, 2020 m. spalio 2 d. pateiktus paaiškinimus (t. 4, b. l. 13-16, 17-18), nukentėjusioji juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad po visų straipsnių pasirodymo viešoje erdvėje, tai buvo 2020 metų balandžio mėnesio pabaigoje ar gegužės mėnesio pradžioje (tiksliau nepamena), būdama namuose arba išvažiuodama ar grįždama namo, matė, kad namai yra stebimi/sekami jai nepažįstamų asmenų. Minėtas stebėjimas truko apie 10 dienų, kiek matė, prie namo stovėdavo automobilis, kuriame sėdėjo ir namą stebėjo jai nepažįstamas vyras, jeigu ji išeidavo į kiemą ar išeidavo pro vartelius į gatvę ir bandydavo prieiti arčiau, automobilis nuvažiuodavo, tačiau po kurio laiko vėl grįždavo ir stebėdavo namą toliau. Buvo ne vienas, o trys skirtingi automobiliai, kurie stovėdavo skirtingomis dienomis, taip pat juose būdavo skirtingi asmenys. Visas jai žinomas aplinkybes ji pati surašė ir pateikė apklausos metu.

Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad 2020 m. balandžio mėnesio pabaigoje, ji iš viešosios informacijos šaltinių sužinojo, kad advokatas G. D., A. P., o taip pat beveik visi interneto portalai disponuoja jos privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančia informacija, t. y. jos asmeninio privataus susižinojimo elektroninių ryšių tinklais siunčiamų ir gaunamų pranešimų „Viber“ programoje su jos buvusiu vyru ir dukros tėvu R. M. turiniu. Kiek pamena, 2020 m. balandžio 27 d. internetinis portalas „15min.lt“, žurnalisto L. T. publikacijoje, pirmasis viešai paskelbė R. M. elektroninių ryšių tinklais siunčiamus ir gaunamus pranešimus „Viber“ programoje. Tiesa, jos gaunami ir siunčiami pranešimai R. M. buvo retušuoti, tačiau ji yra įsitikinusi, kad tiek internetinis portalas „15min.lt“, tiek kiti šalies internetiniai portalai ir laikraščiai bei televizijos disponuoja iki šiol pilnu ir neretušuotu R. M., o taip pat jos asmeninio privataus susižinojimo elektroninių ryšių tinklais siunčiamų ir gaunamų pranešimų „Viber“ programoje turiniu, kadangi jų paskelbtas turinys ir retušuotos vietos bei detalės skyrėsi. Taip pat, jai yra žinoma, kad visa eilė fizinių asmenų internete, o būtent „Facebook“ paskyrose viešai skelbė ir komentavo, taip pat savo nuožiūra retušavo ar skelbė pilnai R. M. elektroninių ryšių tinklais siunčiamus ir gaunamus pranešimus „Viber“ programoje, iš ko suprato, kad minėti atskiri asmenys, internetiniai portalai ir laikraščiai disponuoja R. M., o taip pat ir jos asmeninio privataus sužinojimo elektroninių ryšių tinklais siunčiamų ir gaunamų pranešimų turiniu už jai nežinomą laikotarpį. Taip pat ji įtaria, kad pirmiau minėti, jai visiškai nepažįstami asmenys disponuoja ne tik jų privataus susirašinėjimo su R. M. turiniu, bet ir jų išsiųstomis vienas kitam ir gautomis vienas iš kito nuotraukomis su jos šeimos narių gyvenamųjų vietų, draugų ir pažįstamų atvaizdais, kadangi tokių ji buvo siuntusi R. M. ir gavusi daugybę. Nėra tikra, kad šių nuotraukų minėti asmenys neišarchyvavo turėdami tikslą panaudoti savo kėslams. Ji įsitikinusi, o R. M. jai patvirtino, kad niekada ir jokiomis aplinkybėmis nėra siuntęs ir/ar perdavęs jokia forma kitiems tretiesiems asmenims „Viber“ programa ir/ar kita programa jokių jų asmeninio privataus susižinojimo – elektroninių ryšių tinklais siunčiamų ir gaunamų pranešimų, įskaitant bet neapsiribojant nei G. D., nei A. P., nei internetiniam portalui „15min.lt“, nei jokiems kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Ji jokiems asmenims, taip pat jokioms institucijoms ar žinyboms nėra davusi leidimo susipažinti su jos ir R. M. asmeninio privataus susižinojimo turiniu, taip pat šią informaciją bet kokiais būdais viešai platinti, dauginti ar bet kokiu kitu būdu disponuoti ar skelbti. Iš R. M. žodžių, taip pat iš jo parodytų tyrimo medžiagos Nr. M-2-02-00522-20 dokumentų ji suprato, kad jai visiškai nepažįstami asmenys – G. D. ir A. P., nuo 2018 m. birželio 21 d. iki dabar, t. y. jau dvejus metus neteisėtai disponuoja R. M. ir jos privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančia informacija, t. y. asmeninio ir privataus susižinojimo – elektroninių ryšių tinklais siunčiamų ir gaunamų pranešimų „Viber“ programos turiniu, o taip pat R. M. privataus susižinojimo su šeimos nariais – jų nepilnamete dukra, jos seserimi ir kitais šeimos nariais bei jų šeimos draugais turiniu. Kiek pamena, spaudoje patys G. D. ir A. P. skelbė ir pripažino, kad R. M., o taip pat jos ir jų nepilnametės dukros privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančia informacija jie disponuoja jau daugiau nei dvejus metus. Šiuos duomenis minėti asmenys gavo be jos sutikimo. Negana to, kad G. D. ir A. P. du metus savo žinioje laikė jos asmeninio susirašinėjimo turinį, šiuos R. M., o taip pat jos ir jų dukros privačius duomenis – jų privataus susižinojimo turinį kopijavo, spausdino, daugino, siuntė elektroniniu paštu ir perdavė žurnalistams bei viešino. Pareiškė, kad G. D., A. P. taip pat kiti jai nežinomi asmenys neteisėtai disponuodami jos asmeninio susirašinėjimo turiniu, jį platindami ir viešai skelbdami jai asmeniškai ir jos šeimai sukėlė neatitaisomą žalą, jai ir jos dukrai sukėlė išgyvenimus ir nuolatinę įtampą dėl kilusio rezonanso visuomenėje ir labai didelio kiekio neigiamų straipsnių komentarų ir atsiliepimų, kurie tęsiasi iki šios dienos, taip pat nuolatinę baimę, kad jos asmeninė informacija bus panaudota nusikalstamai veikai prieš ją asmeniškai ir jos šeimos narius. Dėl sukeltos nuolatinės įtampos labai pergyvena ir išgyvena iki šiol jų su R. M. dukra J., dėl kurios nervinės įtampos ir neigiamų emocijų ji turėjo kreiptis ir pusę metų samdyti psichologę. Po gausybės neigimų straipsnių ir šmeižto, taip pat juos lydinčių komentarų interneto portaluose ir visuomenėje, jų nepilnametė dukra bijo viena išeiti į miestą, susitikti su savo bendraamžiais draugais, patiria nuolatinę įtampą dėl jos draugų neigiamų komentarų. Ji, žinodama, kad jos dukros tėvas R. M. profesinėje veikloje turi nuolatinį santykį su nusikaltėliais, pavojingais ir linkusiais kerštauti asmenimis, taip pat patiria nuolatinę baimę ir įtampą bei psichologinį stresą dėl dukros, šeimos narių gyvybės ir sveikatos, taip pat turto saugumo. A. P., G. D., taip pat kitų jai nežinomų asmenų veiksmais buvo pažeistas jos ir jos nepilnametės dukros privataus gyvenimo neliečiamumas, kuris pasireiškė jos ir dukros susižinojimo duomenų rinkimu, gavimu, turėjimu ir naudojimu be jos sutikimo, neteisėtu duomenų perdavimu tretiesiems asmenims ir viešinimu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. O. dėl pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų paaiškino, kad juos pilnai palaiko. Nepamena, iš kur gavo ikiteisminio tyrimo numerį M-2-02-00522-2020, gal kažkur matė ar užsirašė. Apie tai, kad A. P. gautus duomenis siuntė elektroniniu paštu ir perdavė žurnalistams, tvirtina remdamasi savo įsitikinimu, nes portalas „15min“ publikavo tam tikrą informaciją, kurią gavo iš A. P. Perdavimo spaudai faktinių duomenų neturi.

Nukentėjusiosios J. O. parodymais, kur ji parodė, kad nukentėjusieji R. M. yra jos tėvas, E. O. – mama, R. O. – teta ir krikšto mama, E. R. – šeimos draugė, kurią pažįsta nuo vaikystės. Apie įvykio aplinkybes sužinojo 2020 m. vasario mėnesio pabaigoje. Tėtis papasakojo, kad pas jo kolegę V. K. buvo atėjęs advokatas ir jai parodė susirašinėjimus iš failo, kurį gavo iš to advokato ginamojo. V. K. atpažino tuos failus ir pagal J. vardą identifikavo, kad tai yra jos tėčio susirašinėjimai. Tėtis minėjo, jog nežino susirašinėjimo apimties ir masto, tačiau yra įsitikinęs, kad tai yra jo susirašinėjimai su ja (J. O.), jos mama, teta, seneliais. Po to apie šiuos susirašinėjimus sužinojo visuomenė, televizija, dėl ko ji labai išsigando, nes anksčiau tėtis dirbo policijoje organizuoto ir sunkaus nusikalstamumo skyriuose, dirbo su žmogžudžiais ir plėšikais. Ji nuo vaikystės bijojo dėl tėčio darbo ir asmeninio saugumo. Ji turi kitą (ne tėvo) pavardę ir tai buvo padaryta dėl jos saugumo. Nuo vaikystės jai buvo įdiegta, kad tėčio darbas gali kelti pavojų jos sveikatai ir gyvybei. Paviešinus susirašinėjimus, jai kilo didelė panika, nes iš jų galima buvo suprasti, jog R. M. yra jos tėvas, nes V. K. minėjo, jog susirašinėjimuose ją kaip R. M. dukrą identifikavo pagal J. vardą. Ji (J. O.) išsigando, kad kažkokie nepažįstami žmonės turi jos duomenis. Tuo metu buvo karantinas, ji susiskambindavo su draugais, kurie apie įvykius sužinojo iš televizijos ir pastarieji juokaudami minėjo apie jos tėčio ryšius su KGB. Tai nebuvo labai malonus dalykas, todėl ji nustojo bendrauti su draugais, jos geriausia draugė kuriam laikui nustojo bendrauti su ja. Dėl to ji (nukentėjusioji) labai išgyveno. Iki tol draugai žinojo tėčio vardą ir pavardę, apie jo darbą teisėsaugoje, bet tik bendrais bruožais, nes ji niekam nesakė, kur konkrečiai jis dirba. Visą informaciją jie sužinojo po šio įvykio. Kiekvienas tai interpretavo savaip, kai kurie labiau pasikliovė gandais. Baiminantis dėl jos pačios, tėvų saugumo, jai sutriko miegas, ėmė sapnuoti košmarus, be to, prasidėjo patyčios, nutrūko ryšiai su draugais ir tas nustojimas bendrauti, visiškas užsidarymas, ją privedė iki psichologinio lūžio, apatinės būsenos. Tuomet dėl tokios jos būklės mama ją užrašė pas psichologę, pas kurią lankėsi pusmetį. Šiuo metu eina pas mokyklos psichologę, nes visi šie įvykiai jai padarė didžiulę psichologinę, moralinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji, atsakydama į teismo bei proceso dalyvių klausimus, parodė, kad tiksliai nežino, kokia informacija apie ją buvo paviešinta, savo išvadas ji pasidarė iš tėčio pasakojimų. Ji „Viber“ programėlėje pasižiūrėjo, kokio turinio žinutes tuo laikotarpiu ji buvo siuntusi tėčiui ir kai kurie susirašinėjimai buvo labai privatūs, kurie yra skirti uždaram asmenų ratui, nes ten buvo pajuokavimai ar kažkoks humoras, kurį galima kitaip interpretuoti, tam tikros personalinės, jautrios nuomonės. Be to, ten buvo nuotraukos. Tuo metu ji nežinojo, jog nuotraukos yra tik tokiame failo pavidale, koks yra byloje ir galvojo, kad buvo paviešintos tikros nuotraukos, darytos prie savo, prie draugės namų, kur matosi adresai. Kiek žino, buvo paviešintas jos vardas, taip pat jos geriausios draugės telefono numeris, kuris baigiasi skaičiais (duomenys neskelbtini), pavadintas (duomenys neskelbtini). Pagal šiuos duomenis galima identifikuoti ją (J. O.) ir jos draugę. Todėl bijojo, kad ši informacija gali patekti tėčio bylininkams, kurie gali jai padaryti ką nors blogo. Dėl to ji kurį laiką bijojo išeiti į gatvę. Ne kartą prie jų gyvenamojo namo vartų matė įtartinus automobilius ir apie tai informavo tėvus.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. spalio 15 d., duotus parodymus (t. 4, b. l. 42-43), nukentėjusioji juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad žino, jog jos tėtis dirba Specialiųjų tyrimų tarnyboje vyriausiojo žvalgo pareigose. Žino, kad informacija apie tėčio susirašinėjimus buvo paskelbta įvairiuose internetiniuose portaluose – „15 min“, laikraščiuose „Lietuvos rytas“, buvo nurodoma, kad jos tėtis bendradarbiavo su KGB agentu Latvijoje ir padarė kitas nusikalstamas veikas, paviešintas asmeninių susirašinėjimų turinys. Dėl plataus informacijos pasklidimo jos klasiokai ir kiti pažįstami jos ėmė klausinėti, kas ir dėl ko čia viskas vyksta, visi skirtingai tą informaciją interpretavo, kai kurie pasidarė savo išvadas ir ėmė jos šalintis. Ji pati patyrė didelį psichologinį spaudimą iš draugų pusės, draugai galėjo susidaryti apie ją neigiamą nuomonę, bijojo, kad ši informacija gali jai pakenkti vėliau siekiant karjeros. Be to, ji labai išsigando, kad informacija ir privatūs duomenys gali patekti nusikalstamo pasaulio nariams, kurių atžvilgiu tyrimus atliko jos tėtis, ir po to pradėti keršyti. Dėl visos šios informacijos ji labai išgyveno, du mėnesius lankėsi pas psichologus, tačiau bloga psichologinė būsena yra išlikusi iki šiol. Kaip jos susirašinėjimai iš tėčio telefono pateko kitiems asmenims, nežino nei ji, nei tėtis. Ji niekam nedavė sutikimo disponuoti jų asmeniniais duomenimis.

Nukentėjusiosios R. O. parodymais, kur ji parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusieji yra jos šeimos nariai, E. R. yra jos draugė. Žino, kad buvo paviešinta 150 nuotraukų, kurias ji asmeniškai siuntė R. M., kurios buvo „Viber“ faile ir kurias kaltinamieji tarpusavyje dalinosi, kopijavo, siuntinėjo tarp savęs, įvairiems tretiesiems asmenims tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Visa tai darė be jos sutikimo, tuo aiškiai pažeisdami jos teisę į susirašinėjimo privatumą ir privatų gyvenimą. Dėl to ji patyrė didelį stresą. 2020 metais, kai spaudoje buvo paskelbti straipsniai, kuriuose buvo detalizuojamas susirašinėjimas iš R. M. „Viber“ programos, ji vadovavo vienos tarptautinės organizacijos misijai (duomenys neskelbtini). Derybų metu ji dažniausiai būdavo vienintelė moteris ir kurią, norint, kad priimtų aukšti šventikai ar gubernijų vadovai, ne tik turėdavo vilkėti uždaras sukneles, siekiančias žemę, bet net ir būti apsigaubusia galvą tradicine skara. Ji labai griežtai laikėsi vietinių kultūros tradicijų, nes kitaip nebūtų gavusi minėtų susitikimų. Todėl jai buvo labai didelis stresas, kai ji sužinojo, kad į spaudą galėtų patekti jos asmeninės nuotraukos, kuriose užfiksuotos jų šeimos atostogos, kur ji yra apsirengusi maudymosi kostiumėliu ar šortais. Prieš kiekvieną svarbesnį susitikimą ji turėdavo pasitikrinti per „Google“ programėlę, ar jos nuotraukos dar nebuvo paleistos į spaudą, kas galėtų labai pakenkti jos reputacijai ir įvaizdžiui. Vienu metu ji net pradėjo galvoti, kad dėl jos ir jos komandos saugumo ji turėtų atsistatydinti iš pareigų.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji, atsakydama į teismo bei proceso dalyvių klausimus, parodė, kad apie šią situaciją sužinojo iš spaudos, nes tuo metu ji buvo paviešinta beveik visuose viešuose profiliuose – „15 min“, „Kauno diena“, „Lietuvos rytas“, „Delfi“, kur buvo labai daug duomenų apie vykusį susirašinėjimą iš „Viber“ programos. Portaluose konkrečiai apie ją informacijos nebuvo, bet ji žino, kad jos nuotraukos buvo neteisėtai paimtos iš „Viber“ programos. Tą informaciją sužinojo iš bylos. Ji klausė R. M., kaip galėjo atsitikti, kad jo „Viber“ programėlė buvo „nusiurbta“, ir jis patvirtino, kad informacija „nutekėjo“ iš jo telefono. Visi šie dalykai turėjo įtakos jos darbui, nes po to ji pati savanoriškai išėjo iš misijos (duomenys neskelbtini), nes jeigu jos įvaizdis ir pareigybė neatitiktų to, ką ji viešai deklaruoja, tai turėtų saugumo pasekmių tiek jai pačiai, tiek jos komandai.

Paviešintoje informacijoje, be nuotraukų, buvo ir duomenys, kurie leistų ją identifikuoti kaip fizinį asmenį – tai jos pavardė, vardas, asmeninis telefono numeris. Dėl kaltinamųjų veiksmų jai buvo padaryta neturtinė žala, nes be jos sutikimo buvo platinama, kopijuojama, siuntinėjama informacija, kurią ji vadina privačia. Todėl prašo iš viso priteisti 15 000 eurų, t. y. iš G. D. ir A. P. – po 5000 Eur, ir V. R. ir D. B. – po 2500 Eur.

Su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino. Joje fotonuotraukų vaizdinės išraiškos nebuvo, buvo „jpg“ santrauka, t. y. skaitmeninis nuotraukos atvaizdas. Lygiai taip pat kaip nebuvo perduodant patį „Viber“ failą, nebuvo tekstinio teksto, buvo tik „zip“ failas. Jis turi būti išformatuojamas. Kai failas išformatuojamas, tada gali pamatyti, kas yra faile. Tai, ką ji matė, nuotraukos nebuvo išformatuotos, buvo tik skaitmeninės nuotraukų failo santraukos. Matė, kad prie jos vardo ir telefono numerio buvo daugybė nuotraukų simbolių. Paviešinta buvo ta informacija, kad ji turi santykį su R. M. Viešojoje erdvėje buvo paviešintas jos vardas ir telefono numeris. Kadangi ji gyvena ne Lietuvoje, jos telefono numeris yra nelietuviškas. Valstybėje, kurioje ji gyvena, yra vienintelė R. su tokiu telefono numeriu, todėl labai greitai galima identifikuoti, kas yra kas. Kur buvo paviešintas jos telefono numeris, tiksliai pasakyti negali, bet jis tikrai buvo paviešintas kažkokioje viešojoje erdvėje, kažkur buvo padarytos ekrano nuotraukos iš susirašinėjimo, kur buvo matyti jos vardas ir telefono numeris.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 28 d. duotus parodymus (t. 4, b. l. 28-31), nukentėjusioji juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad ilgą laiką gyvena ir dirba užsienyje, tačiau paskelbus visuotinį karantiną, pusmečiui grįžo į Lietuvą ir nuo 2020 m. kovo mėn. 13 d. iki 2020 m. liepos mėn. vidurio gyveno vienuose namuose su savo seserimi E. O., E. dukra (jos krikšto dukra) J. O. ir R. M.. 2020 metų pavasarį, tiksliau datos nepamena, internetiniame portale „15min.lt“, ar tai „delfi.lt“ pamatė ir perskaitė straipsnį apie savo krikšto dukros tėtį R. M., kuriame buvo paviešintas visas R. M. „Viber“ paskyros susirašinėjimas, taip pat ir su ja, susirašinėjimuose buvo paviešintas ne tik turinys, bet ir jos asmeninis telefono numeris. Niekada jos niekas nėra prašęs ir ji pati niekada niekam nėra davusi jokio leidimo viešinti jos asmeninių susirašinėjimų ar kokių nors kitų jos asmeninio gyvenimo epizodų. Paskaičiusi straipsnį, ji paklausė R. M., kodėl šie susirašinėjimai yra paviešinti, į ką pastarasis atsakė, kad jis niekada niekam nedavė leidimo viešinti susirašinėjimų, niekada niekam pats neperdavė savo susirašinėjimo ir kad jis tiksliai net nežino, kokiu būdu šie jo susirašinėjimai pateko pas kitus asmenis, todėl šiuo metu dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tarp internetiniuose portaluose paviešintų R. ir jos susirašinėjimų, tekstinio turinio nesimatė (nebuvo), buvo tik įrašai apie siųstas nuotraukas. R. ji siunčia tik nuotraukas, susijusias su jo dukra, jos krikšto dukra J., tai galėjo būti nuotraukos iš jų kelionių, kartu praleisto laisvalaikio ir panašiai, nors internetiniame portale šios nuotraukos paviešintos ir nebuvo, ji nėra įsitikinusi, kad įtariamieji asmenys šiomis nuotraukomis nedisponuoja, o jose yra daug jos asmeninio gyvenimo detalių ir, kaip minėjo, visose nuotraukose yra J., kuri yra nepilnametė. Ji yra privatus žmogus ir savo asmeninio gyvenimo epizodais niekada nesidalina internetinėje erdvėje. Kadangi yra gana žinomas asmuo (ne Lietuvoje, bet užsienyje), visa šita internetinėje erdvėje pasirodžiusi informacija, jos asmeninio gyvenimo viešinamos detalės ir nežinojimas, ar dar papildomai bus paviešintos nuotraukos, ar kokie nors žmonės nepasinaudos informacija, sužinota peržiūrėjus nuotraukas, ir ar tai neturės kažkokių papildomų pasekmių, jai sukėlė nerimą ir privertė jaustis nepatogiai, nesaugiai, taip pat tai gali turėti įtakos jos dalykinei reputacijai. Taip pat ją smarkiai sukrėtė tai, kaip visą šią situaciją išgyveno krikšto dukra, kuri labai smarkiai pergyveno, verkė ir kiekvieną dieną pradėdavo internetiniuose portaluose ieškodama naujų straipsnių, kad įsitikintų, jog juose nėra paviešintų jos pačios ar jos šeimos nuotraukų, jų namų adreso ar kitų duomenų.

Nukentėjusiosios E. R. parodymais, kur ji parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Pažįsta visus nukentėjusiuosius, R. O. yra jos draugė, E. O. – draugės sesuo, R. M. – E. vyras, J. – jų dukra. Ji (liudytoja) su nukentėjusiaisiais draugauja šeimomis. 2019 metų kovo mėnesį jai paskambinęs žurnalistas paklausė, ar ji pažįsta R. M.. Tuo metu ji dirbo (duomenys neskelbtini) viceministre. Kitą dieną spaudoje pamatė straipsnį, kuriame buvo rašoma, jog R. M. kreipėsi į ją, prašydamas tam tikros paslaugos. Sužinojo, kad jai nepažįstami asmenys perdavė žiniasklaidai kitų žmonių pokalbių išklotines. Paviešintuose susirašinėjimuose nebuvo jokių požymių, kad jai būtų daromas koks nors spaudimas. Nukentėjusysis R. M. klausė jos, kaip viceministrės, dėl (duomenys neskelbtini) susidariusios situacijos, kuomet valstybės tarnautojas nepateikė informacijos, kurią turėjo pateikti ir ji R. paaiškino, ką tokiu atveju reikėtų daryti, nurodė, kokiais teisės aktais reikėtų vadovautis, ką pastarasis ir padarė. Tai buvo draugo prašymas, draugas tiesiog pasakė situaciją, paklausė, ką reikėtų daryti. Išspręsti tos problemos jis neprašė, tik paklausė, ką paprastai tokiu atveju reikia daryti. Ji paaiškino, kad neturi taip būti, nurodė teisės aktus, pasakė, kad valstybės tarnautojai turi atlikti savo pareigas, pasižiūrės, ką galima padaryti šitoje situacijoje, išsiaiškins. Dėl šios informacijos paskui buvo atspausdinta eilė straipsnių spaudoje. Dėl to labai pakriko jos sveikata, buvo įtemptas laikotarpis dėl COVID, dėl darbų, buvo didelis srautas neigiamos informacijos, kuri darė žalą jos reputacijai. Ji buvo pažeista psichologiškai, kadangi buvo paskleisti duomenys apie jos asmeninį susirašinėjimą. Dėl kaltinime nurodytų kaltinamiesiems inkriminuotų veikų jai buvo padaryta neturtinė žala, nes jos susirašinėjimo paviešinimas spaudoje jai buvo didelis psichologinis smūgis, vėliau „Facebook“ tinkle komentaruose buvo rašoma, jog ji yra žmogus, turintis santykių su STT ir kt., dėl ko ji pati turėjo kreiptis į socialinius tinklus, aiškindama, kad tai nėra tiesa. Be to, dėl internete ir laikraščiuose paskleistos informacijos ji buvo kviečiama į Seimą. Jai buvo smūgis, kad asmeniniai dalykai Lietuvoje taip laisvai gali būti spausdinami, aptariami, diskutuojama, kas ten yra parašyta. Nukentėjo dėl paties paviešinimo fakto, nesvarbu, kas ten buvo rašoma, faktas tas, kad asmeninis pokalbis staiga atsiduria spaudoje arba juo dalinamasi su kitais žmonėmis.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji, atsakydama į teismo bei proceso dalyvių klausimus, parodė, kad buvo paskleisti bendravimo per „Viber“ programėlę duomenys, spaudoje atskleisti jos susirašinėjimai su R. M., asmeninio pobūdžio žinutės, t. y. atspausdinti ir spaudoje paviešinti jų asmeniniai pokalbiai – žinutės. Nuotraukų iš jų susirašinėjimo per „Viber“ programėlę spaudoje atspausdinta nebuvo. Vėliau R. M. paaiškino, kad informacija iš jo telefono buvo gauta neteisėtai, bet žmonių, kas tai galėjo padaryti, neįvardijo. Asmens duomenų spaudoje nebuvo. Ar buvo susirašinėjime nurodytas jos vardas ir pavardė, neatsimena. Galėjo būti nurodytas tik vardas – E. Buvo telefono numeris, kuris priklausė „Viber“, tačiau šiuo metu neatsimena visų spaudoje nurodytų pokalbių išklotinių, nes ten daug kas buvo užtušuota, galimai buvo užtušuotas jos telefono numeris, vardai. Savo susirašinėjimą su R. atpažino iš žinučių turinio. Kas žiniasklaidai išplatino jos asmenines žinutes, nežino. Tačiau mano, jog jos asmeninės žinutės buvo paskleistos iš kaltinamųjų rato. Iki straipsnių spaudoje pasirodymo, apie sutikimą, leidimą telefone kaupti jos duomenis, apie susirašinėjimo informacijos saugojimą, su R. M. nekalbėjo.

Apie kaltinamojo G. D. susitikimus su STT tyrėja V. K. 2020 m. vasario 19 d. bei 2020 m. kovo 4 d. ji nežinojo. Nuo jo asmeninių pokalbių su V. K. ji (liudytoja) nenukentėjo. Nukentėjo nuo to, kad buvo tartasi su advokatu dėl informacijos paviešinimo.

(duomenys neskelbtini) direktorei I. B. skambino ir paklausė dėl jos darbuotojos, bet tai nebuvo padaryta R. M. prašymu. Tai buvo tik dėl to fakto, ką jis (nukentėjusysis) jai pasakė, t. y. kad darbuotojai neatliko tam tikrų veiksmų. I. B. skambino po R. M. žinutės, sužinojusi faktą, kad darbuotojai nepateikė informacijos asmenims, kurie teiraujasi dėl tam tikrų dalykų, kuriuos turi atsakyti Užimtumo tarnybai. Tuo metu I. B. pagal pareigas buvo jai (nukentėjusiajai) pavaldi. I. B. neliepė paskambinti UAB (duomenys neskelbtini) vadovui.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. spalio 1 d., duotus parodymus (t. 4, b. l. 3-6), nukentėjusioji juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad R. M. pažįsta apie dvidešimt metų, jis yra geros jos draugės sesers vyras ir jie labai dažnai bendrauja šeimomis. Dėl šio įvykio ir visų jos bei R. asmeninių susirašinėjimų paviešinimo be jos leidimo ir žinios, labai nukentėjo jos reputacija, ji buvo kviečiama kartu su (duomenys neskelbtini) direktore pasiaiškinti į Seimą, taip pat buvo apklausinėjama Vilniaus apygardos prokuratūroje, taip pat dėl patirtos įtampos sutriko jos sveikata (nemiga, padidėjęs irzlumas ir panašiai), dėl to ji nualpo ir buvo priversta kreiptis į savo šeimos gydytoją tyrimų atlikimui. Nežino, kokiu būdu R. „Viber“ pokalbių programėlės susirašinėjimo turinys atsirado pas įtariamuosius, pats R. jai sakė, kad „susirašinėjimas buvo nusiurbtas“, kaip ji suprato, pavogtas, tačiau kada tiksliai ir kokiu būdu, nežino. Apie tai, kad R. ar jo šeima būtų sekami, stebimi ar apie juos kokiu nors kitu būdu būtų renkama informacija, ji nieko nežino, pats R. ar jo žmona apie tai niekada nieko nesakė.

Liudytojos V. K. parodymais, kur ji parodė, kad pažįsta G. D. ir A. P., kitų kaltinamųjų nepažįsta. Nuo 1998 metų dirba Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir iki 2021 m. vasario 1 d. dirbo tyrėjos pareigose. Nuo 2018 metų iki 2020 m. gruodžio mėn. atliko ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje vienas įtariamųjų buvo A. P., kurį gynė advokatas G. D.. 2020 m. vasario 19 d., atvykęs į Specialiųjų tyrimų tarnybą, advokatas G. D. savo nešiojamame kompiuteryje jai labai trumpai pademonstravo jos kolegos R. M. „Viber“ susirašinėjimo duomenis. Ji perskaityti nespėjo, bet buvo supažindinta su šiais duomenimis ir tuo pačiu suprato, kad gynėjas nori, jog būtų nutraukta byla A. P. atžvilgiu. 2020 m. vasario 14 d. buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą A. P.. Po apklausos G. D. pasakė, kad turi kolegos R. M. susirašinėjimą „Viber“ programoje. Tuo metu taip pat buvo ir A. P. ir jis galėjo girdėti šį G. D. pasakymą. Iš pradžių ji tuo nepatikėjo, pagalvojo, kad pastarasis juokauja. Tuo metu tai buvo tik užuomina ir tokio G. D. pasakymo tikslo ji nesuprato. Vasario 20 d., prieš tai paskambinęs bei sutaręs dėl susitikimo, G. D. atvyko pakalbėti apie bylą. Su G. D. susitiko Specialiųjų tyrimų tarnybos pirmame aukšte esančioje fojė, adresu Jakšto g. 6, Vilniuje. Susitikimo metu buvo kalbama apie bylos aplinkybes, apie galimybę nutraukti ikiteisminį tyrimą. Buvo svarstoma dėl BK 40 straipsnio taikymo, pagal pareikštą įtarimą dėl piktnaudžiavimo, šis straipsnis negalėjo būti taikomas. Kiek pamena, advokatas užsiminė, kad gali pateikti papildomų A. P. teisiančių įrodymų. Tiksliai nepamena, bet buvo minima aplinkybė, kad A. P. nedovanojo įtariamajai J. B. karolių, neva ji pati juos pasisavino. Pokalbio metu G. D. pasakė, kad jai parodys failiuką, kad buvo užsiminęs apie tokį failiuką. Ji dar pasakė, kad G. D. toliau pokštauja, bet pastarasis savo nešiojamame kompiuteryje jai pademonstravo susirašinėjimo duomenis – „Viber“ programos failą, kuriame buvo R. M. susirašinėjimas su kitais asmenimis. Tai buvo „Excel“ programos lentelė, kurios kairėje pusėje buvo adresatai iki dvidešimties, o dešinėje pusėje – eilutės, kuriose matėsi tekstas, t. y. buvo adresatas, jo vardas, ir šalia tekstas. Ji paprašė G. D. parodyti jos susirašinėjimą, nes per šią programą buvo siuntusi R. M. darbinio pobūdžio kitų kolegų nuotraukas. Jos adresatas buvo įvardintas vardu V. Matė, kad yra, veikiausiai, penki failai, pačių nuotraukų nematė. Tuomet patikėjo, kad yra tas pats susirašinėjimas. G. D. paklausė, kaip pas jį pateko R. M. susirašinėjimas, ir pastarasis paaiškino, kad R. M. kažką nuspaudė ir netyčia atsiuntė. Kur ir pas ką atsirado informacija, neaiškino, tiesiog pasakė, kad jis ją turi. G. D. kompiuteryje įrašuose lentelės forma, matė apie 20 asmenų. Iš jai žinomų žmonių figūravo prokuroras G. J., šalia buvo sveikinimo tekstas šalia. Matė savo adresatą. Dar įsiminė kolegos žvalgai: G., V., Ž., adresatas M., J. Ji dar akcentavo G. D., kad J. yra R. M. dukra. Jis nustebo, bet nieko neatsakė. Teisėjų pavardės buvo paminėtos paties G. D., kad viename iš susirašinėjimų, veikiausiai su Ž., yra paminėti du teisėjai: M. S. ir, jeigu neklysta, O. R., ir kad buvo sprendžiamas A. P. suėmimo klausimas dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Tada jai parodė šio susirašinėjimo datą. Taip pat buvo minimas Latvijos KNAB pareigūno K. vardas, buvo ir susirašinėjimas, iš kurio prisimena, kad tekste buvo paminėti inicialai A. ir C. G. D. jai iššifravo, jog tai A. C., kuris toje byloje buvo liudytojas. Buvo maždaug penkios nuotraukos, tačiau ji matė tik failiukus, pačių nuotraukų nesimatė. Vėliau G. D. jai skambino, bet ji negalėjo atsiliepti. Susiskambino tik kovo 3 d. ir jie susitarė, kad G. D. atvyks pakalbėti dėl bylos. Po to pirmo pokalbio, kai G. D. savo kompiuteryje parodė tuos duomenis, ji informavo savo vadovą D. B., papasakojo visą situaciją ir buvo nutarta, kad ji surašys tarnybinį pranešimą. Tarnybinį pranešimą D. B. ji surašė tos pačios dienos pabaigoje. Tą dieną apie G. D. parodytą failą ir susirašinėjimus R. M. nieko nesakė. Duodama parodymus, sakė netiesą, kad pastarajam pasakė apie parodytą failą, į ką R. M. pasakė, jog ją „išdūrė“. Daugiau tarnybinių pranešimų ji nerašė. Kovo 4 d. su G. D. įvyko dar vienas susitikimas. Šio susitikimo metu ji jau veikė turėdama teismo leidimą atlikti veiksmus BPK 158 straipsnio tvarka. Kokius veiksmus jai buvo leista atlikti pagal 2020 m. vasario 27 d. nutartį dėl leidimo atlikti veiksmus neatskleidžiant tapatybės, neatsimena. Šio pokalbio metu vėl buvo kalbama apie bylą. Daugiau kalbėjo advokatas G. D.. Šio pokalbio metu ji G. D. paklausė, ar turimas failas bei įrašai, su duomenimis, kuriuos jis jai parodė, yra mainai už tai, kad būtų nutraukta byla A. P. atžvilgiu. Jis atsakė, kad taip ir kad jis bus naudojamas kaip gynybos įrankis teisme, juo būtų siekiama sukompromituoti jos kolegas, kurie atliko ikiteisminį tyrimą, kriminalinę žvalgybą A. P. byloje. Kad į bylą pateikti duomenys pakenks tyrimui, ji suprato taip, kad R. M. susirašinėjimo turinys kompromituos tyrimą atliekančius pareigūnus. Po antro susitikimo su G. D., ji buvo apklausta kaip liudytoja.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja, atsakydama į teismo bei proceso dalyvių klausimus, parodė, kad kokiais tiksliai žodžiais buvo pasakyta dėl bylos nenutraukimo A. P. atžvilgiu, tačiau iš G. D. pasakymo ji suprato, kad pastarieji teisme ginsis su šiais duomenimis. Jos praktikoje nėra įprasta, kad gynėjas atvyksta pas tyrėją be ginamojo, kad susitinkama vestibiulyje, kompiuterio monitoriuje demonstruojama informacija, paliekami laiškai. Tai buvo pirmas kartas. Tą dieną su advokatu susitarė susitikti fojė, manydama, kad jis atnešė prašymą/skundą. Įprastai dokumentai pateikiami raštinėje ar paliekami pas budintį. Šiuo atveju ėjo susitikti trumpam, suprato, kad jai turėtų paduoti kažkokius dokumentus ir ji pati juos užregistruotų. Tokia praktika netaikoma, nagrinėjamu atveju, matyt, buvo padaryta išimtis.

Kurie STT pareigūnai 2018 m. balandžio 6 d. konvojavo A. P. ir J. B. į apylinkės teismą, nežino. Ar tarp jų buvo R. M., pasakyti negali. Kur A. P. buvo laikomas po 2018 m. balandžio 25 d. apklausos, ar jis buvo STT patalpose, nežino. Dėl ilgai užtrukusios apklausos ar dėl veiksmų su A. P., vykusių po apklausos, buvo gautas skundas, bet aplinkybių neprisimena.

Tokio atvejo, kad gruodžio 3 d. A. P. apklausos metu perklausai buvo pateiktas pokalbio garso įrašas, kuriame buvo įrašytas tik A. P. balsas ir dėl to ji pakvietė R. M., neatsimena.

A. P. nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl dalies įtarimų ir likus įtarimui dėl BK 228 straipsnio, baigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu nebuvo galimybės, nes įtariamasis nepripažino kaltės. Neatsimena, ar ji klausė G. D. dėl įtariamojo sutikimo dėl ikiteisminio tyrimo pabaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pamena, kad buvo kalbėta dėl galimybės taikyti BK 40 straipsnį, t. y. dėl atleidimo nuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

2020 m. vasario 21 d. apklausos metu nurodė, kad G. D. elgesį suprato kaip bandymą daryti spaudimą, kad A. P. atžvilgiu tyrimas būtų nutrauktas. Patikslina, kad tiesioginio grasinimo nebuvo, bet vyravo įtampa ir ji suprato, kad advokatas ryžtingai nusiteikęs toliau demonstruoti „Viber“ failą ir naudoti jį kaip įrankį spaudimui nutraukti bylą ir sieks sukompromituoti. Parodęs failą, gynėjas toliau tęsė kalbą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Ji suprato, kad failo pademonstravimas parodė įtariamojo ir gynėjo galias, kad jie turi neva kompromituojančią medžiagą. Gynėjas akcentavo ir jai demonstravo būtent tuos susirašinėjimo duomenis, kurie susiję su jos atliekamu tyrimu. Tai susirašinėjimas su R. Ž., kuriame buvo kalbama apie A. P. suėmimo klausimo sprendimą, kuriame buvo minimi du teisėjai, ir kad jau iš anksto, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, buvo žinoma, kad pastarasis bus suimtas.

Susitikus kovo 4 dieną, pokalbio metu G. D. pasakė, kad nutraukti bylą yra mainai už „Viber“ failą. Šios dienos pokalbio metu neturėjo tikslo provokuoti G. D. dėl R. M. susirašinėjimo. Kokiu tikslu G. D. uždavė klausimą „tai naudosite teisme šitą kaip savo gynybos priemonę?“ pasakyti negali, klausimas galėjo būti užduotas iš pokalbio konteksto. Tą dieną ji G. D. pasakė netiesą, kad apie pateiktą failą su R. M. susirašinėjimu vadovybei nepranešė, o pasakė tik pačiam R. M.. Taip pasakė nenorėdama atskleisti, kad yra atliekamas tyrimas.

Vasario 19 d. parodytame faile paties susirašinėjimo tarp R. M. ir jo dukros J. turinio ji nematė, matė tik adresatą. Pokalbio metu ji užsiminė, jog apie parodytą failą ji informuos vadovybę. G. D. į tai tylėjo ir nieko neatsakė.

Įtariamasis turi teisę parodymus pateikti surašytus raštu. Tokia praktika yra taikoma. Ar susitikimo pradžioje gynėjas kalbėjo apie paliktus raštiškus įtariamojo parodymus, neatsimena. Neprisimena ar 2020 m. balandžio 20 d. jos ir G. D. telefoninio pokalbio metu G. D. pasakė, kad kartu su A. P. rašytiniais parodymais bus pateikti ir keli priedai. Neneigia, kad toks pokalbis vyko, o ką kalbėjo, nepamena.

R. M. susirašinėjimai gerokai vėliau – jau po visų įvykių, oficialiai buvo pateikti prie A. P. ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) veiklos, jo buvusios direktorės veikų, buvo jau pradėtas 2018 m. kovo 21 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. ikiteisminis tyrimas jau vyko. Apie sąsajas su tokiu asmeniu kaip A. C. ji sužinojo iš spaudos, iš pačių dalyvių. Jos vykdomame ikiteisminiame tyrime jis buvo liudytojas, apklaustas BPK numatytais pagrindais. Įtariamųjų nurodytų aplinkybių dėl A. C. nesiaiškino.

Pirmo susitikimo pradžioje G. D. pasakytų žodžių „aš čia jums palikau parodymus, kaip tai jums atrodo. Dėl projekto. Kaip jie jums atrodo? Aš tai dėl turinio daugiau klausiu, kaip jums jie atrodo? Čia nu natūraliai, kad aš niekados, bet klausimas, ar į visus dalykus atsakom“ neprisimena. Jų abiejų susitikimų pokalbių metu tiesioginio grasinimo nebuvo. Kaip tiesioginį spaudimą ir reikalavimą nutraukti ikiteisminį tyrimą suprato iš tam tikrų detalių – G. D. paminėto BPK 212 straipsnio, dėstytų argumentų, teiktos A. P. galimai gynybinės versijos. Vien šis pokalbis jos buvo suvoktas kaip spaudimas. Iš pokalbio gerai išgirdo G. D. frazę, kad „mes nenorime proceso ir teismų“. Tas irgi lėmė jos suvokimą, kad gynėjas norėtų, jog tyrimas būtų nutrauktas, kad nevyktų toliau procesai. Be to, pokalbio metu vyko derybos, ne, kaip ji sakė, - mainai, t. y. kad neviešins kolegos failo, ką ji suprato, kad su ja deramasi. Pokalbio metu žodį „derybos“ pasakė ji (V. K.).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 21 d., 2020 m. kovo 5 d. duotus parodymus (t. 3, b. l. 75-78, 85-92), liudytoja juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad dirba STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiąja specialiste. 2020 m. vasario 20 d. surašė raštą Nr. 2-01-1882 dėl informacijos pateikimo. Ji atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00003-18, kuriame 2020 m. vasario 14 d. galutinį įtarimą byloje pareiškė įtariamajam A. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 228 straipsnio 2 dalį. Į galutinio pranešimo apie įtarimą įteikimą ir apklausą atvyko įtariamais A. P. ir jo gynėjas G. D.. Įtariamasis atsisakė duoti parodymus ir baigus apklausą jo gynėjas pradėjo kalbėti apie tai, kaip būtų galima nutraukti bylą jo ginamojo atžvilgiu ir užsiminė, kad turi šiame ikiteisminiame tyrime kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusio pareigūno R. M. „Viber“ programos susirašinėjimą. Tuo metu ji to visiškai nesureikšmino, nes pagalvojo, kad toks dalykas yra neįmanomas ir apie tai visai pamiršo, nes advokatas G. D. tai pasakė nieko neakcentuodamas. 2020 m. vasario 19 d., 13.14 val., jai iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į tarnybinį telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambino ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00003-18 įtariamojo A. P. gynėjas G. D.. Pradėjus kalbėti, jis paprašė trumpai susitikti dėl paminėto ikiteisminio tyrimo. Ji suprato, kad atneš kažkokį prašymą baudžiamojoje byloje. Atsakė, kad trumpai gali susitikti tą pačią dieną, todėl apie 14.50 val. įvyko jos ir G. D. susitikimas jos darbovietėje, Jakšto g. 6, Vilniuje, pirmo aukšto fojė. Pokalbio metu G. D. pradėjo dėstyti naują versiją apie jo ginamojo nekaltumą ir kad pateiks jo ginamojo nekaltumo įrodymus (pirkimo čekius, nurodys asmenis, kurie paliudys apie šias aplinkybes), apie aptariamos bylos dalyvę G. T. ir kitą bylos įtariamąją J. B.. Į tai ji gynėjui atsakė, kad gerai, lauks, kada jis pateiks tokius duomenis. Tada G. D. pasakė, kad „dabar jums parodysiu, ką žadėjau“, ji pagalvojo, kad jis juokauja ir nelabai suprato, ką šis ruošiasi parodyti. Jis pasakė, kad turi R. M. (STT pareigūno), jos kolegos susirašinėjimo failą „Viber“ programoje. Ji nepatikėjo ir pagalvojo, kad tai pokštas ir jam pasakė, kad nepamačiusi, nepatikės. Iš pradžių nesuprato, ką advokatas norėjo tuo pasakyti, bet tada jis išsitraukė iš kuprinės nešiojamąjį kompiuterį blizgiu korpusu (daugiau požymių neįsidėmėjo), įjungė, įvedė slaptažodį (nestebėjo kokį) ir parodė jai kažkokios programėlės failo lentelę. Lentelės kairėje pusėje buvo nuo 15 iki 20 adresatų, iš jų jai keli žinomi. Pastebėjo parašytus G. J., R. Ž., V., G. vardus, jos, tai yra, (duomenys neskelbtini), taip pat įsidėmėjo vardus (duomenys neskelbtini) (žino, kad toks yra R. M. dukros vardas) ir kažkoks latviškas vardas (atrodo K., bet tiksliai neįsidėmėjo). Ji paprašė leisti peržiūrėti susirašinėjimą su adresatu, įvardintu „V.“, kadangi savo susirašinėjimus su R. M. kažkiek prisimena ir turi išsaugotus savo telefone. G. D. pademonstravo jos ir R. M. susirašinėjimą, o būtent 2018 m. birželio 14 d. siųstas penkias nuotraukas. Pačių nuotraukų nematė, pastebėjo, kad ji nusiuntė nuotraukas R. M., bet pačių nuotraukų nesimatė, matėsi tik nuotraukos failas. Taip pat matė vieno pranešimo tekstą apie susitikimą su Latvijos kolegomis. Tada G. D. atvėrė susirašinėjimą su G. J. (suprato, kad tai prokuroro G. J. kontaktas), kuriame buvo du pranešimai apie sveikinimus su Šventom Velykom. Po to G. D. pademonstravo pranešimus, siųstus adresatui R. Ž. (kuris yra vienas iš tarnybos vadovų). Spėjo net įsiminti kelių pranešimų turinį, kuriuos R. M. siuntė R. Ž.. Juose buvo aptariamas A. P. sulaikymo klausimas, buvo paminėta teisėja M. S., O. R. bei suėmimo trukmė (2 savaitės ar tai 2 mėnesiai). Matėsi, kad šie pranešimai buvo išsiųsti 2018 m. kovo 22 d. Taip pat G. D. atidarė R. M. ir A. P. susirašinėjimą, tačiau neįsidėmėjo jo turinio. Rodydamas R. M. ir A. P. susirašinėjimą, G. D. teigė, kad tokiu būdu R. M. verbavo A. P.. G. D. nurodė, kad šie jo disponuojami R. M. asmeninio ir tarnybinio susirašinėjimo duomenys programėlėje „Viber“ įrodo, kad STT pareigūnai iš anksto jau buvo apsisprendę suimti A. P. ir jis buvo esminis šios bylos taikinys, o ne pagrindinė įtariamoji J. B.. Tada parodė R. M. susirašinėjimą su Latvijos KNAB (Kovos su korupcija biuras) pareigūnu, kuriame aptarinėjamas minėtos bylos dalyvis, pavadintas inicialais A. C. Gynėjas paaiškino, kad šis pranešimas įrodo, kad A. C. buvo šios bylos šaltinis ir užsakovas bei leido suprasti, kad tai pakenks jos tiriamai bylai. Tokį advokato G. D. elgesį suprato kaip bandymą jai ir kolegoms, atlikusiems kriminalinės žvalgybos veiksmus byloje, daryti spaudimą baudžiamojoje byloje, siekiant, kad jo ginamojo A. P. atžvilgiu tyrimas būtų nutrauktas. Iš advokato parodytų duomenų suprato, kad advokatas G. D. disponuoja asmeninio ir tarnybinio pobūdžio jos kolegos R. M. susirašinėjimu ir leido suprasti, kad jų atskleidimas gali sukompromituoti tyrimą ir jame veiksmus atliekančius bei atlikusius pareigūnus. Pokalbio pabaigoje paklausė, kokiu būdu G. D. įgijo jai pademonstruotą R. M. asmeninį ir tarnybinį susirašinėjimą programėlėje „Viber“. Į šį klausimą gynėjas G. D. atsakė, kad R. M. susirašinėdamas su A. P., „kažką netyčia nuspaudė“ ir taip visi R. M. „Viber“ programėlės susirašinėjimo duomenys atsidūrė pas A. P.. Ji gynėjui atsakė, kad viską suprato ir, kad apie tai turės informuoti savo vadovybę. Po šio pokalbio iškart informavo savo vadovybę, o būtent Vilniaus valdybos viršininką D. B. ir nusprendė, kad apie įvykusį pokalbį turi surašyti tarnybinį pranešimą, ką ir padarė tą pačią dieną darbo dienos pabaigoje. Jis buvo užregistruotas 2020 m. vasario 20 d. ryte.

Papildomos apklausos metu liudytoja parodė, kad po 2020 m. vasario 19 d. STT pastate įvykusio susitikimo ir pokalbio su advokatu G. D., pastarasis 2020 m. vasario 27 d., dienos metu, iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į jos mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau dėl užimtumo ji atsiliepti negalėjo. 2020 m. vasario 28 d., apie 08.39 val., jai į mobilųjį telefoną iš savo telefono skambino advokatas G. D., tačiau ji vėl atsiliepti negalėjo, o tą pačią dieną, tiksliai laiko nurodyti negali, jai paskambino STT priimamojo budėtojas, kuris pasakė, kad buvo atėjęs advokatas G. D., kuris jai paliko kažkokį voką. Tą pačią dieną nuėjusi pas budėtoją pasiėmė paliktą voką, kuris buvo A5 formato lapo dydžio, ant jo buvo užrašas „p. V.“. Atvėrusi voką, jame rado šešis A4 formato lapus su A. P. parodymais, kurie adresuoti jai ir ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00003-18 kontroliuojančiam Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui R. Š., įvardinti kaip „parodymai nutraukti ikiteisminį tyrimą“, datuojami 2020 m. vasario 27 d., dokumente tektas spausdintas ir niekieno nepasirašytas. Minėtus dokumentus tą pačią dieną registravo raštinėje, buvo suteiktas Nr. 5-01-2341, po ko dokumentus nuskenavo ir elektroniniu paštu susipažinimui nusiuntė bylą kuruojančiam prokurorui. Susipažinusi su advokato G. D. jai pateiktais įtariamojo A. P. parodymais, turi nurodyti, kad jie skiriasi nuo pirminių byloje fiksuotų įtariamojo parodymų. 2020 m. kovo 3 d., apie 10.29 val., jai vėl paskambino advokatas G. D., pokalbio metu jie kalbėjo apie jo ginamąjį A. P., derino pastarojo apklausos laiką. Pokalbio gale G. D. pasakė, kad rytojaus dieną planuoja užeiti, tačiau nesakė kokiu tikslu, pokalbis truko apie 2 minutes. 2020 m. kovo 4 d. G. D. į jos tarnybinį paštą parašė žinutę, kad planuoja atvykti po pietų, po to apie 14.17 val., paskambino ir pasakė, kad už 15 minučių planuoja būti. Apie 14.45 val. advokatas atvyko į STT pastatą, kur jie susitiko priimamajame. Pačioje pradžioje su advokatu G. D. bendravo apie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 02-7-00003-18 aplinkybes, jis teiravosi, ar ji gavo jo ginamojo parodymus, atsakė, kad gavo, tačiau vis tiek nori A. P. apklausti papildomai, į ką advokatas sureagavo nenoriai ir iš karto pradėjo kalbėti apie galimybę taikyti A. P. atžvilgiu BPK 212 straipsnį. Tolimesnio pokalbio metu derino apklausos laiką, nutarė, kad tai bus 2020 m. kovo 16 d., kalbėjo apie galimą akistatą bei kitus šio proceso dalyvius. Viso pokalbio metu advokatas vis akcentuodavo, kad norėtų, jog A. P. atžvilgiu būtų taikytas BPK 212 straipsnis, kad jis nepageidauja, jog byla keliautų į teismą, kad jis nepageidauja dalyvauti procese su J. B., kuriai šioje byloje taip pat pareikšti įtarimai. Bekalbant apie bylos aplinkybes, G. D. paklausė apie „failiuką“, paklausė, ar ji pranešė vadovams apie jo jai 2020 m. vasario 19 d. kompiuteryje pademonstruotą kolegos R. M. „Viber“ programos susirašinėjimą, kurį ji matė „Excel“ lentelės pavidale. Tuo metu ji suprato, kad gynėjas kalba apie „Viber“ programėlės susirašinėjimus, kuriuos jai rodė savo kompiuteryje, tačiau jo perklausė, ar jis kalba apie „lentelę“, kurią jai rodė, ir šis tai patvirtino. G. D. pamelavo, jog vadovų apie nieką neinformavo, pasakė, kad viską papasakojo R. M., tačiau pastarasis nepatikėjo, kad advokatas gali turėti jo „Viber“ programos susirašinėjimus ir kol pats neįsitikins, tuo nepatikės. Ji pajuto ir vizualiai pamatė, kad advokatui nepatiko toks jos pasakymas, tačiau ką jis atsakė tuo momentu, nepamena. Tolimesnio pokalbio metu ji paklausė advokato, kaip šis „failiukas“ siejasi su jos tiriama byla, į ką pastarasis pradėjo cituoti R. M. susirašinėjimą su KNAB pareigūnu, kuriame, advokato teigimu, minimas bylos užsakovas A. C., taip pat citavo R. M. žinutę KNAB pareigūnui apie tai, kad 2018 m. kovo 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas (tai sakė rusų kalba). Taip pat advokatas minėjo apie R. M. susirašinėjimą, susijusį su A. P. suėmimu, paminėdamas teisėjų M. G. ir M. S. pavardes, kurie sprendė pastarojo suėmimo klausimą. Tada ji advokato paklausė, ar tai derybos, į ką šis atsakė, kad taip, taip pat advokatas patikino, kad jeigu šioje tyrimo stadijoje byla nebus nutraukta, tai šis „failiukas“ bus naudojamas kaip gynybos įrankis teisme. Nors viso šio pokalbio su advokatu metu tiesiogiai jai nebuvo grasinta, bet advokato žodžius ir užuominas ji suprato kaip tiesioginį spaudimą ir reikalavimą nutraukti ikiteisminį tyrimą A. P. atžvilgiu. Pokalbis buvo nemalonus, jo metu ji jautė psichologinę įtampą, kadangi tokio elgesio iš G. D. pusės ankstesnių jų pokalbių metu nebuvo. Savo asmeniniame telefone turi įsidiegusi „Viber“ programėlę, kurioje yra 2018 metų jos ir kolegos R. M. susirašinėjimas. Liudytoja prie apklausos protokolo pateikė savo telefone darytas šio susirašinėjimo „Print Screen“ nuotraukas.

Liudytojo Ž. B. parodymais, kur jis parodė, kad kaltinamąjį G. D. pažįsta iš profesinės veiklos, su kaltinamuoju V. R. kartu studijavo, kaltinamąjį A. P. žino iš STT tiriamos bylos, D. B. nepažįsta. Šiuo metu dirba ir 2020 metais dirbo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi. 2020 m. vasario mėnesį, grįžęs iš trumpų atostogų, iš savo pavaduotojo J. R. sužinojo, kad tyrėja V. K. savo tarnybiniu pranešimu informavo, jog tirdama ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja A. P. ir kiti asmenys, turėjo susitikimą su gynėju G. D., kad tas susitikimas neva buvo neprocesinis ir susitikimo metu buvo išreikštas prašymas, t. y. gynyba pageidautų, jog būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamojo A. P. atžvilgiu, ir tuo pačiu metu gynėjas užsiminė, kad neva turi žinutes, kuriose yra STT pareigūno R. M. tiek asmeninės, tiek darbinės žinutės. V. K. nurodė, kad G. D. prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau kokiais žodžiais prašė nutraukti tyrimą, nurodyti negali. Apie tai iš karto buvo informuota Generalinė prokuratūra, nes situacija buvo įvertinta kaip duomenų, kurie negalėtų būti pas pašalinius asmenis, turėjimas. Be to, iš karto buvo pavesta STT Vidaus saugumo padaliniui atlikti neigiamos informacijos patikrinimą, t. y. įvertinti, iš kur informacija gauta, ar nėra aplinkybių, kurios darytų tarnybos pareigūnus pažeidžiamais. Po to iš Generalinės prokuratūros gavo pranešimą, jog gauta informacija vertinama ir sprendžiamas klausimas dėl procesinio sprendimo priėmimo. 2020 m. kovo 31 d. jam (Ž. B.) paskambino sesers vyras E. N., paklausė, ar jis pažįsta V. R. bei pasakė, kad šis yra šalia, norėtų pasikalbėti ir perdavė pastarajam telefoną. Pokalbio metu V. R. pasakė, kad turi kažkokių duomenų, kurie gali būti įdomūs STT ir norėtų tais duomenimis su juo (Ž. B.) pasidalinti. Tuomet jis V. R. pasakė, kad duomenis persiųstų, jis (Ž. B.) su jais susipažins ir po to galės aptarti arba susitikę, arba kitokiu būdu. Susitikimo iniciatyva buvo V. R.. Tikriausiai jau kitą dieną, jis per programėlę telefone gavo žinutę, prie kurios buvo pridėtas priedas – „pdf“ failas, kurį jis dėl užimtumo peržiūrėjo kitą dieną. Supratęs, jog tai yra duomenys, apie kuriuos jam buvo pranešęs J. R., „pdf“ failą nedelsiant perdavė pastarajam, o jis tuos duomenis išsiuntė į Lietuvos kriminalinės policijos biurą tyrėjams padalinio, kuris atlieka ikiteisminį tyrimą pagal jų anksčiau perduotą informaciją, bei į prokuratūrą. Kiek pamena, balandžio 6 d., kaip anksčiau buvo susitarę, jog vėliau galės aptarti duomenis, parašė žinutę V. R., kad yra darbo vietoje ir, jeigu pastarasis nori, galima susitikti ir aptarti. V. R. atėjo į jo darbo kabinetą, kur įvyko jų pokalbis, kurio metu aptarė, kokie tai yra duomenys ir kokiu tikslu jie buvo atsiųsti. Jų pokalbis buvo fiksuojamas, daromas pokalbio garso įrašas. Jis (Ž. B.) veikė teismo leidimu pagal 2020 m. balandžio 3 d. teismo nutartį, su kuria buvo supažindintas. Jam (liudytojui) buvo įdomu, kaip V. R. yra susijęs su byla, kurioje įtariamas A. P.. Pokalbio metu paaiškėjo, kad su tuo yra susijęs D. B., kurio jis (liudytojas) nežinojo. V. R. paaiškino, kad jo paprašė D. B., kuris dirba toje pačioje advokatų kontoroje ir kuris A. P. atstovauja civilinėse bylose. Toliau aiškinantis dėl ryšio su A. P. gynėju G. D., paaiškėjo, kad visi veikia organizuotai, t. y. visi žino, kas vyksta. V. R. pokalbio metu ne kartą pabrėžė, kad jis neturi jokio intereso, tik atėjo perduoti žinutę, t. y. jam (Ž. B.) buvo pasakyta, kad yra ketinimas tuos duomenis viešinti, naudoti baudžiamojoje byloje, bet to gali nebūti, jeigu bus priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. P. atžvilgiu. Pasiteiravus, per kiek laiko reikėtų priimti sprendimą, V. R. įvardino vieną – dvi savaites. Pokalbio metu buvo kalba, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimo procesinis veiksmas – sprendimo dėl tyrimo nutraukimo priėmimas nėra STT kompetencijoje, kad tai daro prokurorai. Po kelių dienų jis (liudytojas) gavo žinutę, kad neva prokurorai neprieštarautų, tačiau bijo STT. Iš to suprato, kažkoks veiksmas dar vyksta ir tai yra jam papildoma žinutė, kuri neva turėtų paskatinti veikti tyrimo nutraukimo link. Pokalbio su V. R. metu jis suprato, kad jam yra daromas poveikis, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą, kad inicijuotų ikiteisminio tyrimo nutraukimą A. P. atžvilgiu. Gautoje informacijoje nuotraukų nebuvo. Apie tai kalbėjo su V. R.. Susipažinęs su duomenimis, matė, kad yra siųstos nuotraukos. Paklausus, ar yra atsiųstos nuotraukos, V. R. paaiškino, kad ne, matyt, ta programėlė, suspaudžianti duomenis, padaro taip, kad nuotraukos neišsisiunčia, o išsisiunčia tik tekstai. Jis (Ž. B.) yra įstaigos vadovas, t. y. turi administracinius įgaliojimus jam pavaldžių ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų atžvilgiu. Per jį gali būti daromas poveikis ir šiuo atveju buvo daromas poveikis tyrimą atliekantiems pareigūnams. Pokalbio metu jis V. R. nieko nepažadėjo. Po susitikimo ir po balandžio 17 d. žinučių, daugiau kontaktų su kaltinamuoju V. R. neturėjo. Su R. M. apie šią situaciją kalbėjo. Tai buvo R. M. tarnybinis telefonas. R. M. nuo pat pradžių tvirtino, kad jis pats asmeniškai tų duomenų nesiuntė. Buvo tikrinama, kokiu būdu duomenys pateko pas A. P., tačiau išsiaiškinti nepavyko, sprendimo negavo nei iš ekspertų, nei iš specialistų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas, atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, parodė, kad gavo „pdf“ failą, kuriame buvo susirašinėjimas „Viber“ programėle tarp R. M. ir įvairių asmenų, įvardintų vardais, pavardėmis arba neįvardintų, arba pavadintų kažkokiais kitais žodžiais. Specialiųjų tyrimų tarnybai buvo perduoti duomenys – „pdf“ failas ir su tais duomenimis galima buvo susipažinti. Anksčiau tyrėjai šie duomenys buvo tik parodyti kompiuterio ekrane. Balandžio 1 d. gavus „pdf“ failą, buvo nuspręsta išplėsti tarnybos vidinio tyrimo ribas ir analizuoti tų duomenų turinį, žiūrėti, ar buvo neteisėtas tarnybos pareigūnų veikimas.

Buvo svarbus V. K. suvokimas dėl minėtų duomenų jai parodymo. V. K. pokalbių metu įvardino, kad G. D. jai duomenis pateikė ne procesinio veiksmo metu, kad tai buvo G. D. inicijuotas susitikimas ne jos kabinete, o tarnybos bendrose patalpose. Susitikimo metu ji jautėsi nejaukiai, suprasdama, kad jai daromas spaudimas ir ne kartą minima, jog reikėtų, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Įvertinus aplinkybes, liudytojas pažymi, kad jo manymu abejonių kelia tai, kad duomenys buvo pateikti praėjus gana ilgam laiko tarpui, kai pagal logišką, teisėtą ir pilietišką arba oficialų elgesį, jie turėtų būti pateikti nedelsiant, kai nesuėję STT pareigūnų patraukimo drausminėn atsakomybėn senaties terminai ir panašiai, be to, duomenys visą laiką pateikiami kartu su prašymu nutraukti ikiteisminį tyrimą, jie nebuvo pridėti prie kažkokio rašto, įdėti į voką ir atsiųsti Specialiųjų tyrimų tarnybai arba išsiųsti prokuratūrai. Abejonių kelia ir kontaktų su juo (Ž. B.) suradimo aplinkybės, t. y. veikiantys asmenys suranda žmogų, su kuriuo jis mokėsi, randa ryšį per giminaitį ir panašiai. Mano, kad norint pateikti duomenis oficialiai, tai turėtų būti daroma kitokiu būdu. Tai yra jo subjektyvi nuomonė.

Kaltinamąjį G. D. pažįsta maždaug nuo 2011 metų. Pas jį (liudytoją), kaip įstaigos vadovą, gali ateiti bet kuris žmogus ir pranešti apie tarnybos pareigūnų daromus neteisėtus veiksmus. Kodėl pas jį neatėjo pats G. D., nežino.

Iki šių įvykių STT nebuvo gavusi pranešimų dėl kokių nors R. M. galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su tais duomenimis, kurie buvo paviešinti.

Neatsimena, ar 2020 m. rugsėjo 8 d. gavo Kriminalinės policijos biuro užklausimą su prašymu pateikti R. M. į STT vidinę duomenų bazę įkeltus pranešimus, fiksuotą jo ir A. P. susirašinėjimą „Viber“ programėlėje. Negali atsakyti, ar pateikė Lietuvos policijos Kriminalinės policijos biurui duomenis, ar buvo tikrinama, ar R. M. į vidinę STT bazę įkėlė visą susirašinėjimo su A. P. turinį. Ką su susirašinėjimo medžiaga padarė R. M., nežino. Jos niekas, matyt, nematė. Kur dingo ta medžiaga, nežino. R. M. yra kriminalinės žvalgybos pareigūnas. Sužinojus, kad kažkoks trečiasis asmuo disponuoja susirašinėjimo duomenimis, pareigūnas turėtų apsaugoti duomenis, kol bus išsiaiškinta, kokiu būdu tie duomenys pateko į išorę. Siekiant apsaugoti, vienas iš būdų yra juos sunaikinti.

Su „pdf“ formato failu „Info apie IT“ susipažino. Jam (liudytojui) nesusidarė įspūdis, kad bandoma parodyti apie jo vadovaujamos tarnybos pareigūnų netinkamą elgesį. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis iš karto akcentavo, kad šalia informacijos, kurioje yra užsimenama, kad STT pareigūnai galėjo kažką atlikti neteisėtai, buvo reiškiamas prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. P. atžvilgiu. Tas pats buvo V. K. atveju. Buvo prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kitu atveju tai bus viešinama.

Susitikimo metu V. R. iki jo (Ž. B.) frazės: „Tai suprantu, kad jeigu mes nenutrauksim tyrimo, tai jie pasiruošę viešinti“ buvo paminėjęs ikiteisminį tyrimą, kas jau buvo netipiška tokioje situacijoje. Jeigu kalba eitų apie STT pareigūno neteisėtus veiksmus, minėti kažkokį ikiteisminį tyrimą, kuris visiškai nesusijęs su žinutėmis, nebūtų tikslinga. Pokalbis ėjo apie ikiteisminį tyrimą ir visas pokalbio turinys privedė prie to, kad jam beliko tik apibendrinti ir paklausti apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Iki jo (Ž. B.) fazės: „Tai suprantu, kad jeigu mes nenutrauksim tyrimo, tai jie pasiruošę viešinti“, V. R. tiesiogiai žodžiais nebuvo paminėjęs ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tačiau visas pokalbis leido jam (liudytojui) susidaryti tokią nuomonę, kas logiškai buvo apibendrinta jo klausimu V. R..

Pokalbio su V. R. metu jis (liudytojas) pirmą kartą išgirdo D. B. pavardę ir kad D. B. atstovauja A. P. civilinėse bylose. Jam buvo keista, be to, tai buvo nauja aplinkybė, todėl bandė aiškintis, kaip buvo perduodama informacija, kas su kuo bendrauja spręsdami klausimą, kaip tą informaciją atnešti iki Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus. Pokalbio metu turėjo tikslą išsiaiškinti, V. R. veikia savarankiškai, ar tik su civilinėse bylose A. P. atstovaujančiu savo kolega D. B., ar apie vizitą pas jį (Ž. B.) buvo tartasi su A. P. baudžiamojoje byloje atstovaujančiu advokatu G. D.. Tai pokalbio metu bandė išsiaiškinti ir pokalbio pabaigoje iš gautų atsakymų netiesiogine prasme suprato, kad V. R., prieš eidamas pas jį (liudytoją), apie baudžiamąją bylą kalbėjosi tiek su D. B., tiek su G. D.. Jis (Ž. B.) tuo metu jau turėjo informaciją apie tai, kad G. D. tuo pačiu klausimu buvo susitikęs su tyrėja ir lygiai taip pat kalbėjo apie bylos nutraukimą. Tai jam leido padaryti išvadą, kad yra veikiama bendrai dėl to, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu.

Susitikimo su V. R. metu visada kalba ėjo apie ikiteisminį tyrimą, kurį atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir galimybę nutraukti ikiteisminį tyrimą A. P. atžvilgiu. V. R. rodė, kad jis detalių nežino, tačiau paaiškino, kad apie atliekamą ikiteisminį tyrimą jis turėjo pokalbį su G. D. ir G. D. jam paaiškino. Iš pokalbio turinio tai girdisi. V. R. nesakė, kad pakalbėti jo prašė G. D.. Veikdamas pagal nutartį, jis (liudytojas) tiesiog turi užduoti klausimus arba išsiaiškinti klausimus, kurie jam yra svarbūs tam, kad būtų aiški situacija. Pokalbio su V. R. pradžioje galvojo, kad A. P. per D. B. paprašė ar sutarė, t. y. inicijavo V. R. susitikimą su juo (liudytoju). Galvojo, kad tai galėjo būti atskira linija – nuo A. P. per D. B. kreiptasi į V. R.. Jis (liudytojas) tiesiogiai uždavė klausimą, ar tai yra atskira linija, ar apie tai žino ir G. D.. Prieš pokalbį apie D. B. jis nieko nežinojo, jam tai buvo nauja aplinkybė, todėl norėjo išsiaiškinti, kaip viskas vyko.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. balandžio 9 d., 2020 m. gegužės 6 d., duotus parodymus (t. 4, b. l. 99-101, 117-118), liudytojas juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2020 m. kovo 31 d., 12.06 val., dirbant nuotoliniu būdu namuose, mobiliojo ryšio telefono „Messenger“ programėlėje jam paskambino sesers vyras E. N., kuris pasakė, kad su juo norėtų pasikalbėti neva jo studijų Policijos akademijoje kursiokas, šiuo metu advokatas V. R., kuris yra šalia E. Pagal vardą ir pavardę šio asmens jis neprisiminė, tačiau sutiko pasikalbėti. Paėmęs E. telefono aparatą, asmuo jam prisistatė V., taip pat pasakė, kad jie kartu mokėsi Policijos akademijos pirmajame kurse, bei pasakė, kad norėtų susitikti pasikalbėti. Paklausus, kokiu klausimu, pastarasis pasakė, kad tai susiję su STT atliekamais veiksmais, kad tarnybai buvo rašytas skundas. Po tokių V. R. žodžių pagalvojo, kad pastarasis nori pabendrauti eiliniais darbiniais klausimais ir paprašė, kad jei V. R. turi kažkokius dokumentus, tai juos atsiųstų susipažinimui, po to jie susiskambins ir galės toliau bendrauti. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. 2020 m. balandžio 1 d., 10.19 val., jis mobiliojo ryšio telefone esančioje programėlėje „Signal“ gavo tekstinę žinutę iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su prisegtu „pdf“ failu, tačiau dėl užimtumo jos iš karto neperskaitė, tai padarė 2020 m. balandžio 2 d. Susipažinęs su žinutės turiniu bei prisegtu dokumentu, suprato, kad kalba vyksta apie neteisėtu būdu iš STT kriminalinės žvalgybos pareigūno R. M. telefono gautą informaciją. Iš karto žinutę su prisegtu „pdf“ failu persiuntė savo pavaduotojui J. R. bei paprašė įvertinti gautą informaciją. Kiek jam žinoma, J. R., susipažinęs su jo pateikta informacija, iš karto apie tai informavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnus, nes ten atliekamas ikiteisminis tyrimas, susijęs su jam atsiųstais duomenimis, ir apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą J. L.. Žinutę su failu jis gavo iš nepažįstamo numerio, tačiau iš karto suprato, kad ją parašė V. R.. 2020 m. balandžio 2 d. jau perdavęs visą informaciją J. R., susiskambino su E. N. ir paprašė papasakoti, kas šį sieja su V. R.. E. paaiškino, kad V. R. yra jo pažįstamas advokatas, dirbantis Vilniuje, kurio tėvai Utenos rajone, gyvena kaimynystėje, kad jis kartais susitinka su V., kaimyniškai pasikalba, bet jokie glaudūs ryšiai ar draugystės jų nesieja. E. paaiškino, kad 2020 m. kovo 31 d. V. R. atėjo pas jį į namus ir paprašė susisiekti su juo (Ž. B.). Iš kur V. R. žinojo jo ir E. giminystės ryšį, jis nežino, tačiau kreipimasis į E. buvo tikslingas. Tą pačią dieną, 2020 m. balandžio 2 d., po to, kai buvo informuoti ir LKPB, ir prokuratūros darbuotojai, 14.56 val., „Signal“ programėlėje jis parašė V. R. žinutę ir paklausė, kas tai per dokumentai, kokį jie turi ryšį su juo pačiu. V. R. žinute pasiūlė susitikti, jis parašė, jog yra užsiėmęs ir susitikti galėtų kitą dieną. 2020 m. balandžio 6 d. jis parašė „Signal“ programėlėje V. R., kad gali susitikti, po to, 12.00 val., į jo darbo kabinetą atvyko V. R., kuris su savimi atsivežė tuos pačius spausdintus dokumentus, kurie buvo prisegti jam siųstame PDF faile. Pokalbio metu iš V. R. suprato, kad jis, advokatai D. B., G. D. ir įtariamasis A. P. veikia kartu, pagrindinis tikslas, kodėl kreipėsi į jį, yra tai, jog jie pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu būtų nutrauktas, priešingu atveju, jie R. M. susirašinėjamus panaudos teisme arba perduos žiniasklaidai. Šiuos veiksmus jis suprato kaip daromą neteisėtą poveikį, spaudimą STT ir jam kaip institucijos vadovui, kad jei ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu nebus nutrauktas, jie padarys, kad STT patirtų reputacinę žalą, paviešinus R. M. susirašinėjimą, susijusį su tarnybiniais reikalais. Po šio susitikimo V. R. jam parašė dar žinutę, kurioje mini, kad prokuratūra neprieštarautų ikiteisminio tyrimo nutraukimui, tačiau bijo STT. Pažymi, kad pačią pirmą žinutę 2020 m. kovo 31 d., 18,25 val., iš V. R. su prisegtais dokumentais gavo „Viber” programėlėje, tačiau ją perskaitė tik 2020 m. balandžio 2 d., o prisegtą failą peržiūrėjo tik 2020 m. balandžio 9 d. Prisegtame faile yra analogiški dokumentai, kaip ir atsiųsti „Signal“ programėlėje. Po apklausos, iki 2020 m. balandžio 17 d., advokatas V. R. su juo jokių kontaktų neieškojo, t. y. neskambino, nerašė ir nebuvo atėjęs, o 2020 m. balandžio 17 d. pastarasis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 10.37 val., į jo mobiliojo ryšio telefone esančią programėlę „Signal“ vėl atsiuntė „pdf“ failą ir kelias tekstines žinutes. Visa gauta informacija nedelsiant buvo persiųsta prijungimui prie Lietuvos kriminalinės policijos biure atliekamo ikiteisminio tyrimo. Tokius veiksmus jis suprato kaip ankstesnio susirašinėjimo ir bendravimo su V. R. pratęsimą, kurio metu jam buvo daromas neteisėtas poveikis, prisegtame faile surašytus duomenis traktuoja kaip paruoštus argumentus, kuriais remiantis STT turėtų neprieštarauti ikiteisminio tyrimo A. P. atžvilgiu nutraukimui.

Liudytojo A. N. parodymais, kur jis parodė, kad pažįsta kaltinamuosius D. B., G. D., kurie yra advokatai. Taip pat pažįsta A. P.. V. R. ir nukentėjusiojo nepažįsta. 2020 m. pradžioje dirbo antstolio A. N. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), antstoliu. Pamena, jog buvo atliktas labai smulkus eilinis antstolio veiksmas – faktinių aplinkybių konstatavimas. Buvo prašymas atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą, tačiau kas prašė, nepamena. Galėjo būti, kad kreipėsi advokatas D. B. ir pasakė, kad atvyks užsakovas su žinutėmis konstatuoti faktinių aplinkybių. Buvo pateiktos žinutės iš telefono programos „Viber“. Tuo metu ką tik buvo prasidėjęs karantinas, todėl buvo apribotas asmenų bendravimas, todėl į kontorą, adresu (duomenys neskelbtini), atvykęs užsakovas A. P., kurio anksčiau nepažinojo, atnešė ir perdavė telefoną. Jis paprašė konstatuoti žinutes su failu ir parodė, kurias. Tai buvo žinutės „Viber“ programėlėje ne su vienu adresatu. Viskas, kas jam (liudytojui) buvo perduota, yra užfiksuota faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, vaizdo medžiagoje (failai buvo nufilmuoti) ir nuotraukose, t. y. iš „Viber“ programos parodyta, kokios yra žinutės. Atlikdamas faktinių aplinkybių konstatavimą, į konstatavimo turinį niekada nesigilina, nes tai jo nedomina. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole viską detaliai aprašė. Tiksliai nepamena, iš kur duomenys buvo persiųsti. Konstatavimą filmavo, konstatavo, kokios buvo žinutės, padarė nuotraukas. Ar matėsi nuotraukos, ar buvo tik failiukai, neatsimena, bet tai turi būti nurodyta protokole.

Konstatavimo metu A. P. reikėjo persiųsti „Viber“ žinutę, todėl matė jo kontaktinį numerį ir įsivedė. Neatsimena, ar siuntė A. P. konstatavimo protokolą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo daroma jo (liudytojo) telefono apžiūra, ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažiūrėjo, kas jiems buvo reikalinga, ar jie žiūrėjo jo elektroninį paštą, nežino. Pareigūnai paklausė, ar jam (liudytojui) yra reikalingas telefone esantis failas ir jam atsakius, jog nereikalingas, nes jis yra ir jo kompiuteryje, failą ištrynė. Dėl ko ištrynė, pareigūnas nepaaiškino.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad faktinių aplinkybių konstatavime dalyvavo A. P.. Jo dalyvavimas pasireiškia tik telefono parodyme.

Dėl prašymo atlikti konstatavimą nėra formalaus reikalavimo, įstatymiškai tai nėra įtvirtinta, tai gali būti rašytinis dokumentas – popierinis prašymas ar elektroninis laiškas. Kaip buvo šiuo atveju, nepamena. Ką reikia konstatuoti, pasakė A. P.. Laike tarp to momento, kai jam A. P. atnešė telefoną ir kol surašė protokolą, su A. P. bendravo gal tik dėl minėtos žinutės, kai jam (liudytojui) buvo sunku persiųsti failus, bet tiksliai nepamena. D. B. siuntė protokolą todėl, nes, matyt, buvo toks prašymas. D. B. pirmas užklausė dėl konstatavimo, todėl jam ir buvo persiųsta. Kad protokolą reikia nusiųsti D. B., galėjo būti ir A. P. žodinis prašymas.

Jam (liudytojui) buvo keblu dėl failo išsaugojimo, atrodo, kad „zip“ failą buvo labai sunku perkelti iš „Viber“, nes jis to padaryti nemokėjo. Konstatavimo metu iš A. P. telefono persiųstas failas į jo (liudytojo) telefoną. Jis (liudytojas) norėjo „zip“ failą perkelti į savo kompiuterį, kad po to galėtų įrašyti į laikmeną (kompaktą). Kokio dydžio buvo „zip“ failas, neatsimena.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. gegužės 14 d., duotus parodymus (t. 4, b. l. 133-136), liudytojas juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2020 m. kovo mėnesį, tiksliai dienos nepamena, bet galimai 12, 13 arba 16 dieną jam paskambino advokatas D. B. ir pasakė, kad reikia atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą ir kada pas jį gali atvykti žmogus – A. P.. D. B. jis paaiškino, kad turi reikalų ir iš karto priimti žmogaus ir atlikti faktinių aplinkybių konstatavimo negali, todėl susitarė, kad A. P. pas jį atvyks kovo 18 dieną. 2020 m. kovo 16 d., 13.00 val., elektroniniu paštu D. B. jam atsiuntė laišką, kuriame nurodė, ką reikia fiksuoti bei kliento duomenis. D. B. pažįsta kaip advokatą, juos sieja tik darbiniai klausimai, jokie asmeniniai ryšiai nesieja. 2020 m. kovo 18 d., apie 11.50 val., į jo kontorą atvyko A. P.. Kadangi jau buvo paskelbtas karantinas, jis į kontoros vidų pastarojo neįleido, koridoriuje paėmė A. pateiktą telefoną, kurį nusinešė į savo darbo vietą. Kaip ir buvo prašoma, „Viber“ programoje užfiksavo susirašinėjimą tarp A. P. ir (duomenys neskelbtini), taip pat fiksavo kada „Zip“ failas iš A. P. buvo persiųstas J. P.. Po to išėjo į koridorių pas A. P. ir šiam matant, iš jo telefono į savo telefoną „Samsung Galaxy S8“ parsisiuntė „Zip“ failą, kurį A. P. 2018 m. birželio 21 d., 15.57 val., išsiuntė J. P.. Failą parsisiuntė tam, kad galėtų jį perrašyti į DVD diską ir pridėti prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Atlikęs visus veiksmus su A. P., susitarė, kad surašytą ir pasirašytą protokolą perduos elektroniniu paštu. 2020 m. balandžio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 157-20-51 su dviem vaizdo bylomis ir „Zip“ failu elektroniniu paštu persiuntė D. B.. Nei A. P. pateiktame telefone, nei savo telefone apžiūrėto „Zip“ failo neatidarinėjo, jo turinio nematė. Nei A. P., nei D. B. jam neaiškino, kas tai per failas ir kas jame yra, jis pats to neklausė, nes dirbdamas antstoliu išmoko nesigilinti į kitų žmonių reikalus, o visada fiksuoja tik konkretų faktą. Papildomai turi nurodyti, kad jau po faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo visai atsitiktinai sužinojo, kad A. P. yra jo pažįstamos I. J. artimas draugas. I. pažįsta apie penkerius metus, juos sieja dalykiniai santykiai, dažniausia su ja susirašo „Messenger“ programėle. Pati I. dėl A. P. jo nieko neprašė. Iš A. P. „Viber“ programėlės parsiųstą „Zip“ failą jis išsaugojo savo telefone „Samsung Galaxy S8“, sutinka, kad telefonas būtų apžiūrėtas.

Liudytojo E. N. parodymais, kur jis parodė, kad pažįsta tik kaltinamąjį V. R.. Jie pažįstami apie trisdešimt metų, abu kilę iš Utenos, jų mamos yra geros draugės, kartais susitinka, pabendrauja apie teisinius ir asmeninius dalykus. Liudytojas Ž. B. yra jo žmonos brolis. Šią aplinkybę V. R. žinojo. Tikslios datos nepamena, galėjo būti 2020 m. kovo 31 d., jie, susiskambinę iš anksto, susitiko prie Utenos miesto pradžioje esančios „Statoil“ degalinės. Kai V. atvažiuoja į Uteną, arba kai jis (liudytojas) nuvažiuoja į Vilnių, jie visada susirašo žinutėmis ir susitinka. Neatsimena, kas buvo šio susitikimo iniciatorius, kas pasiūlė susitikti išgerti kavos. Paprastai, kai V. atvažiuoja į Uteną, jis jam (liudytojui) parašo žinutę, arba atvirkščiai. Gal šiuo atveju ir jis (E. N.) pasiūlė susitikti. Susitikimo metu kalbėjo apie baudžiamąją bylą, kurioje buvo kaltinamas jo tėvas ir V. jį gynė. Bekalbant V. R. pasakė, jog turi informacijos (kokiu būdu ir kaip ją yra gavęs, nepaaiškino), kad vienas STT darbuotojas galimai daro nusikalstamą veiką ir kad apie tai gerai būtų informuoti vadovybę. Konkrečiai apie nusikalstamą veiką kalbos nebuvo, V. tik paminėjo, kad norėtų STT vadovui perduoti informaciją apie STT darbuotoją, kuris galimai daro nusikalstamą veiką. Jis (liudytojas) V. pasakė, kad jam nepasakotų apie turimą informaciją ir kad jis gali paskambinti ir Ž. B. paklausti, ar šis galėtų priimti V., t. y. tą kartą Ž. B. skambino gal daugiau net savo iniciatyva. Tada per „Viber“ ar „Messenger“ programėlę paskambino Ž. ir pasakė, kad vienas žmogus nori su juo pasikalbėti, paklausė ar šis norėtų pakalbėti. Ž. B. sutiko ir jis (E. N.), perdavęs telefoną V. R., išlipo iš automobilio. Ką pastarieji kalbėjo, negirdėjo. Tiksliai neprisimena, bet galėjo būti, kad V. R. davė Ž. B. telefono numerį, tačiau tai galėjo padaryti tik Ž. B. sutikimu. Po pokalbio nei su Ž. B., nei su V. R. šia tema nekalbėjo. V. tik pasakė, kad susitarė susitikti, o kitą kartą tik paminėjo, kad buvo susitikę. Tuo metu V. atstovavo baudžiamojoje byloje jo (liudytojo) tėvą, todėl pagrinde kalbėjosi apie bylą. Tik vėliau spaudoje matė, kad V. R. ir kiti asmenys buvo sulaikyti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas, atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, parodė, kad pats V. R. jo neprašė paskambinti Ž. B. dėl to, kad jį pažįsta ir jis yra jo svainis, ir po to perduoti telefoną jam (V. R.) pakalbėti. Greičiausiai tada jis (liudytojas) paskambino savo iniciatyva, nes V. pasakė apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. balandžio mėnesio pabaigos su V. R. daugiausia bendravo telefonu, buvo susitikę gal vieną kartą, kai jis (liudytojas) vėžė tėvą į Vilnių. Koks buvo V. R. atvažiavimo tikslas 2020 m. kovo 31 d., nežino, galėjo būti, kad atvyko į kažkokį teismo posėdį ar tvarkyti kažkokių savo reikalų.

Ikiteisminio tyrimo apklausos metu protokole žmogus, apie kurį V. R. turėjo informacijos, yra įvardintas žvalgu. Taip galėjo užrašyti jį apklausinėjusi tyrėja. Apklausos metu buvo kalba apie tai, kad tai buvo STT darbuotojas ir jis suprato jog tas žmogus iš Vilniaus skyriaus.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. gegužės 15 d., duotus parodymus (t. 5, b. l. 27-30), liudytojas juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad advokatą V. R. pažįsta apie dvidešimt metų, kadangi šis, taip pat kaip ir jis, yra uteniškis, jie kartu studijavo, jo ir V. tėvai gyvena netoliese – yra kaimynai. Su V. palaiko draugiškus santykius, susitikę visada pabendrauja, kartais susiskambina. Ž. B. pažįsta labai gerai, kadangi šis yra jo žmonos brolis. Su V. niekada nekalbėjo apie tai, kad Ž. B. yra jo svainis, vienoje kompanijoje kartu jie niekada nebuvo, todėl iki 2020 m. kovo 31 d. net nežinojo, kad jie tarpusavyje pažįstami. 2020 m. kovo 31 d. V. susirašinėjimų programėlėje „Signal“, „Messenger“ ar tai „Viber“ (tiksliai kurioje nepamena) parašė jam žinutę, siūlydamas susitikti ir atsigerti kavos. Kadangi su V. santykiai draugiški, būdamas Utenoje šis dažnai paskambina, tai pamatęs jo žinutę nenustebo ir kadangi turėjo laiko, sutiko susitikti ir atsigerti kavos. Tą pačią dieną per pietus, apie 12.00 val., susitiko su V. „Circle-K“ degalinėje, kur šis jam pasakė, kad norėtų susitikti su Ž. B., nes jie yra pažįstami – kartu mokėsi, kad turi informacijos apie kažkokį žvalgą ir kad jiems reikia pakalbėti. Nenorėdamas gilintis į svetimus reikalus, jis nieko neklausinėjo, kas tai per informacija, apie kokį žvalgą ir panašiai. Kadangi pasitikėjo V., jis iš savo mobiliojo ryšio telefono „Messenger“ programėlėje paskambino Ž. ir pasakė, kad buvęs bendramokslis advokatas V. R. nori pasikalbėti, po to perdavė telefoną V. ir pats nuėjo į šoną, kad nesiklausytų svetimų pokalbių. Po poros minučių V. atnešė jam telefoną, pasakė, kad dėl visko susitarė su Ž. ir paprašė pasakyti Ž. numerį. Daugiau ta tema jie nekalbėjo. 2020 m. balandžio mėnesį jis dar vieną kartą (V. iniciatyva) buvo susitikęs su V. R., to susitikimo metu buvo tik vienas trumpas pasakymas, kad su Ž. susitiko ir visus reikalus išsprendė, daugiau pastarasis nieko nepasakojo, o jis ir neklausinėjo. Pora dienų po to, kai V. iš jo telefono skambino Ž., šis taip pat jam paskambino ir klausė, kas čia per advokatas, iš kur jie pažįstami, tačiau daugiau nieko neaiškino ir nesakė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patikslino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškindamas, kad tiksliai neprisimena, kieno iniciatyva su V. R. susitiko 2020 m. kovo 31 d., galėjo būti, kad pasiūlė ir jis (E. N.).

Liudytojo V. B. parodymais, kur jis parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Kaltinamuosius žino iš matymo, jie yra advokatai ir dažnai lankosi tarnyboje pas tyrėjus. V. K. pažįsta, ji yra tyrėja. Prisimena, kad maždaug prieš tris metus, vasario mėnesį, tikslios datos nepamena, į tarnybą buvo atėjęs advokatas G. D. ir susitikęs su tyrėja V. K.. Pastarieji pastovėjo, pabendravo, kažką kalbėjosi normaliu tonu, tačiau jis pokalbio turinio negirdėjo. Dažniausiai tyrėjai atvykusius asmenis vedasi į kabinetus, bet kartais, kai atvykstama tik pasirašyti ar perduoti dokumentus, susitinka vestibiulyje. Šiuo atveju pokalbis vyko kažkiek ilgiau, galbūt 5-10 minučių, tačiau pastarieji į kabinetą nėjo. Susitikimas nebuvo registruotas, nes V. K. atvykusiojo nesivedė į kabinetą, jie kalbėjosi, matyt, neperėję praėjimo ribos (posto). Nepastebėjo, kad po šio pokalbio V. K. būtų išsigandusi.

Nepamena, ar advokatas tyrėjai perdavė kokius nors dokumentus, ar kažką pasirašinėjo. Advokatas turbūt turėjo kompiuterį (pagal ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus), tačiau tiksliai nepamena. Gali būti, kad į susitikimą pirmas atvyko advokatas, gal jie jau buvo susiskambinę ir V. K. atėjo. Jeigu asmuo įeina į patalpas, jis užregistruojamas kompiuteryje, leidimas neišduodamas, išduodama svečio kortelė, kurią svečias išeidamas palieka. Kaltinamojo D. B. Specialiųjų tyrimų tarnyboje nėra matęs.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 12 d. duotus parodymus (t. 5, b. l. 60-63), liudytojas juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad virš 20 metų dirba STT, budėtoju. Jo darbinės pareigos yra pasitikti STT svečius ir darbuotojus, vykdyti STT pastato apsaugą, prižiūrėti bendrą tvarką priimamajame ir panašiai, taip pat svečius, kurie eina pas STT darbuotojus į kabinetą registruoti specialioje kompiuterinėje programoje. Jo darbo stalas yra pirmame aukšte, bendrame hole, priešais įėjimo į pastatą duris. 2020 m. vasario 19 d. buvo jo darbo pamaina, dabar tiksliai nepamena, bet apie 14.00 val. į STT patalpas užėjo advokatas G. D., kurį pažįsta iš matymo, nes šis dažnai lankosi STT patalpose. Tik advokatui užėjus į vidų, jis pamatė, kad laiptais iš viršaus ateina tyrėja V. K., advokatui priėjus prie stalo, jis norėjo pastarąjį kaip svečią užregistruoti, tačiau priėjusi V. K. pasakė, kad registruoti ir išrašyti leidimo nereikia, kadangi advokatas neis į jos kabinetą, jie tik pasikalbės priimamajame. V. K. ir G. D. atsistojo prie marmurinio stovo šalia laiptų, maždaug 2-3 metrų atstumu nuo jo darbo vietos ir kalbėjosi, tačiau jis jų pokalbio neklausė ir negirdėjo, matė, kad advokatas kažką rodė V. savo kompiuteryje, tačiau ką – nežino. Jų pokalbis jam nesukėlė jokių įtarimų, galvojo, kad jie bendrauja darbo klausimais, nieko keisto ar neįprasto nepastebėjo.

Liudytojo R. Š. parodymais, kur jis parodė, kad pažįsta kaltinamuosius G. D. ir A. P.. Dirba Vilniaus apygardos prokuratūroje Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru. Organizavo ir vadovavo ikiteisminiam tyrimui, kuriame P. buvo įtariamasis, šiuo metu toje byloje palaiko kaltinimą teisme. Ikiteisminį tyrimą toje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba, tyrėja V. K.. Nuo pirminės bylos stadijos A. P. gynėjas buvo advokatas G. D.. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 metų kovo mėnesį, veiksmai su įtariamaisiais buvo atliekami balandžio 6 d. Tuo metu byloje įtariamaisiais dar buvo J. B., buvusi (duomenys neskelbtini) vadovė, ir R. S.. 2020 m. vasario 6 d. jis (R. Š.) nutraukė įtarimą dalyje A. P. atžvilgiu, taip pat R. S. atžvilgiu. A. P. buvo kaltinamas prekyba poveikiu, padėjimu piktnaudžiauti tarnyba ir neteisėta ūkine veikla. Tyrimas buvo nutrauktas dalyje dėl prekybos poveikiu ir dėl ūkinės komercinės veiklos, t. y. pagal BK 226 ir BK 202 straipsnius. Liko įtarimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje. Vėliau jam kolegos, greičiausiai prokuroras N. P., sakė, kad advokatas G. D. bendravo su STT tyrėja V. K. ir parodė jai kažkokius failus ar susirašinėjimą su operatyviniu STT darbuotoju R. M., kad dėl to buvo apklausta tyrėja V. K.. Kiek suprato, tas failas buvo parodytas ta linkme, dėl ko buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas. Nežino, kokiu būdu ta informacija galėjo patekti pas gynėją ir kokia tai informacija. Pats šia tema su advokatu G. D. nekalbėjo. Vėliau klausė tyrėjos, kokiu tikslu jai buvo rodoma minėta medžiaga ir ji paaiškino, jog buvo rodoma, kad tai būtų kaip paskatinimas pilnai nutraukti ikiteisminį tyrimą. Vėliau informaciją sužinojo iš spaudos, kur buvo rašoma, kad minėta medžiaga pas G. D. pateko 2018 m. vasarą. Negali sakyti, kad ta žinia jo nepaveikė, ji buvo keista, nemaloni, nes tai buvo jo organizuojamas ikiteisminis tyrimas. Tačiau žinia jo giliai nepaveikė, dėl to jis netapo šališku, nuo bylos nenusišalino. Jam, kaip bylą kontroliuojančiam prokurorui, poveikio nedarė nei vienas kaltinamasis. Apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą su juo (liudytoju) nebuvo jokios kalbos ir niekas iš jį pavadavusių asmenų nesakė, kad prokuratūra sutiktų nutraukti ikiteisminį tyrimą, bet bijo Specialiųjų tyrimų tarnybos. Taip niekas iš jo kolegų negalėjo sakyti. Dar 2019 m. pabaigoje jis bylą aptarinėjo su STT skyriaus vadovu, buvo kalbama, jog A. P. gynėjas lyg ir kalba ar kreipiasi į tyrėją bei siūlo svarstyti galimybę nutraukti bylą A. P. atžvilgiu pagal laidavimą. Tą galimybę jis (liudytojas) aptarinėjo su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais ir nusprendė, jog yra ne ta stadija, ne ta byla, kur būtų galima šį klausimą svarstyti. Daugiau su niekuo to neaptarinėjo. 2020 m. vasario 6 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą dalyje ir toliau tęsiant tyrimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal laidavimą nebuvo galimybės. Tyrimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį galima buvo pabaigti tik baudžiamuoju įsakymu. Jis po 2020 m. vasario 6 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjos neklausė, ar įtariamieji šitame ikiteisminiame tyrime sutiktų su ikiteisminio tyrimo pabaigimu baudžiamuoju įsakymu. Iki 2020 m. vasario 6 d. su V. K. buvo kalbama, kad galima būtų spręsti klausimą dėl bylos pabaigimo baudžiamuoju įsakymu. Negali atsakyti, ar V. K. turėjo pasiteirauti gynėjų, ar jų atstovaujami asmenys sutiktų su bylos užbaigimu baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamąjį aktą minėtoje byloje surašė jis (R. Š.). Kiek pamena, A. P. ar jo gynėjas failus, gautus iš R. M. telefono „Viber“ programėlės, į bylą pateikė dar ikiteisminio tyrimo metu. Ar kompakte įrašytame susirašinėjime buvo duomenų apie privatų asmens gyvenimą, ar buvo nuotraukos, neatsimena. Kiek prisimena, tie patys failai buvo skelbiami spaudoje viešai. Ši byla teismui buvo perduota maždaug 2020 m. pabaigoje. Kiek pamena, informacija kompaktiniame diske buvo pateikta paskutiniais mėnesiais prieš atiduodant bylą į teismą. Kaltinamajame akte įrašyta pateikimo data – 2020 m. liepos 31 d.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas, atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, parodė, kad kiek pamena, ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu buvo pradėtas pagal BK 226, 202 ir 228 straipsnius STT darbuotojo R. M. surašyto tarnybinio pranešimo pagrindu. Labai daug ikiteisminių tyrimų pradedama atitinkamo pareigūno tarnybinio pranešimo pagrindu. Tarnybiniuose pranešimuose pareigūnas išdėsto savo nuomonę, kokius galimos veikos požymius jis nustatė. Siekiant išsiaiškinti, ar yra duomenų apie nusikalstamą veiką, po to atliekamas ikiteisminis tyrimas. Net jeigu yra kažkokių duomenų, prokuroras vertina, ar jų užtenka apkaltinti žmogų nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju, tyrimas buvo atliekamas ne vieną mėnesį, surinkta daug duomenų ir juos ištyręs prokuroras tyrimą nutraukė.

Kažkuriuo metu ikiteisminio tyrimo eigoje įtariamiesiems ir jų gynėjams buvo duotas leidimas susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kada tiksliai buvo leista susipažinti su medžiaga, neatsimena, tačiau atrodo, jog tai buvo padaryta prieš priimant nutarimą nutraukti tyrimą dalyje. Iki to buvo pateiktas ne vienas prašymas susipažinti su byla, bet pirmieji prašymai nebuvo tenkinti pilnai, o vėliau, kai tik toks prašymas buvo pateiktas, buvo tenkinamas.

2018 m. balandžio 6 d., kuomet buvos svarstomas A. P. suėmimo klausimas, į teismą suimtąjį konvojavo patys STT pareigūnai. Ar ten buvo R. M., neprisimena.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. gegužės 22 d., duotus parodymus (t. 4, b. l. 128-130), liudytojas juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nuo 2018 m. kovo mėnesio organizuoja ir vadovauja STT atliekamam ikiteisminiam tyrimui Nr. 02-7-00003-18, kuris buvo pradėtas pagal BK 226, 202 ir 228 straipsnius, o šiuo metu atliekamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Šiame tyrime pranešimai apie įtarimą įteikti A. P., J. B. ir R. S.. Įtariamojo A. P. gynėjai yra G. D., L. J., advokato padėjėjas Š. ir advokatė M. Minėtą tyrimą atlieka tyrėja V. K.. 2020 m. vasario 24 d. (gerai pamena, kad buvo pirmadienis) iš savo tiesioginio vadovo N. P. sužinojo, kad yra gauti duomenys apie tai kad A. P. disponuoja neoficialiai gautais duomenimis iš STT tyrėjo R. M. mobiliojo ryšio telefono. Pačioje pradžioje išsamiau jam nieko paaiškinta nebuvo. Vėliau, po advokatų G. D., V. R., D. B. ir A. P. sulaikymo bei galybės straipsnių pasirodymo spaudoje, jis suprato, kad spaudimas ir poveikis buvo daromi STT tyrėjai V. K. ir direktoriui Ž. B., būtent dėl palankaus įtariamajam A. P. sprendimo priėmimo jo kontroliuojamoje byloje. 2020 m. vasario 6 d. minėtoje byloje buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje, t. y. tyrimas buvo nutrauktas R. S. atžvilgiu, o A. P. ir J. B. atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas dėl BK 226, 202 straipsnių ir tęsiamas pagal 228 straipsnio 2 dalį. A. P. ir G. D. veiksmus prieš STT pareigūnus jis sietų su šiuo jo priimtu nutarimu. Tokį manymą gali grįsti tuo, kad kaip sužinojo iš spaudos, STT darbuotojo telefono duomenys pas kitus asmenis pateko 2018 vasarą, o paviešinti buvo tik priėmus minėtą nutarimą. Iš šio nutarimo buvo matyti, kad nors tyrimas ir nutraukiamas, tačiau tik dalyje. O kiekvienas patirties turintis teisininkas supranta, kad tokioje tyrimo stadijoje priėmus tokį nutarimą, artimiausias galimas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos – tyrimo medžiagos perdavimas teisminiam nagrinėjimui. Advokatų V. R. ir D. B. jis nepažįsta, niekada su jais nebuvo susitikęs ar bendravęs, jokie darbiniai klausimai jų niekada nesiejo. Jo, kaip šią bylą kontroliuojančio prokuroro tiesioginiai veiksmai su proceso dalyviais, tai yra, su įtariamuoju A. P., apsiribojo tik procesinių veiksmų atlikimu, t. y. sprendžiant klausimus dėl kardomosios priemonės įtariamajam skyrimo ir skundų nagrinėjimo metu. Su advokatu G. D. tiesiogiai bendravo taip pat tik atliekant procesinius veiksmus. Nei iš vieno paminėto proceso dalyvio niekada nebuvo gavęs jokių neoficialių žodinių, rašytinių ar kitokia forma pateiktų prašymų, susijusių su minėto ikiteisminio tyrimo nutraukimu ar kitokio jiems palankaus procesinio sprendimo priėmimu. Niekada nei tiesiogiai, nei per trečiuosius asmenis jam nebuvo daromas joks poveikis, spaudimas ar kiti veiksmai, turint tikslą paveikti šio ikiteisminio tyrimo eigą ir baigtį, nei proceso dalyviai, nei tretieji asmenys su juo jokio kontakto neieškojo, nekvietė susitikti ar kitokia forma neoficialiai pabendrauti. Jo atostogų, komandiruočių, mokymų, konferencijų metu šiame ikiteisminiame tyrime jį pavaduodavo prokurorė J. K., kuri niekada nėra užsiminusi, kad į ją kas nors būtų kreipęsis su kokiais nors neteisėtais prašymais, ar jai būtų daromas poveikis ar spaudimas, siekiant priimti šiame ikiteisminiame tyrime įtariamajam palankų procesinį sprendimą, J. K. šiame tyrime nėra priėmusi nei vieno esminio procesinio sprendimo.

Liudytojo R. Ž. parodymais, kur jis parodė, kad kaltinamąjį G. D. pažįsta kaip anksčiau dirbusį prokuratūroje, nukentėjusysis R. M. yra buvęs jo (liudytojo) bendradarbis. Jis (R. Ž.) specialiųjų tyrimų tarnyboje dirbo iki 2022 m. rugsėjo mėnesio. 2020 metais buvo vienos iš valdybų vado pavaduotojas. R. M. nebuvo jo tiesioginiame pavaldume. Pagal nustatytą struktūrą bei pareigybės aprašymą tiesiogiai jam buvo pavaldūs skyrių vadovai, tame tarpe ir skyriaus, kuriame dirbo R. M., vadovas. Jis (liudytojas) buvo iškviestas į prokuratūrą, kur jam paaiškino, kad buvo paviešintos jo susirašinėjimo su R. M. žinutės. Kokiu būdu susirašinėjimas iš R. M. telefono pateko pas pašalinius asmenis, nežino. Dalis žinučių buvo darbinio pobūdžio, dalis – asmeninio. Vėliau jų susirašinėjimas buvo paviešintas spaudoje. Tuomet buvo sprendžiamas klausimas instituciniu lygmeniu, kaip informacija iš R. M. telefono galėjo išeiti. Buvo sudaryta darbo grupė, tačiau nežino, kas buvo nustatyta. R. M. nepasakojo, kaip buvo pavogti duomenys iš jo telefono. R. M. sekimo aplinkybių neatsimena. Pamena, kad R. M. pasakojo, jog prie jo namų stovi kažkoks automobilis, kad R. pastebėjo šalia savo namų, kur jis gyvena, įtartinus automobilius ar vieną automobilį, nuolat ten sėdinčius kažkokius asmenis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas, atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, parodė, kad iš jo susirašinėjimo su R. M. paviešintų duomenų privataus pobūdžio duomenys buvo apie asmenų įdarbinimą, kuomet į jį (liudytoją) kreipėsi bičiulis M. B. konsultacijos ir jis buvo nekompetentingas jį pakonsultuoti. Neatsimena, ar buvo atskleisti jo ir bičiulio kontaktiniai duomenys.

Jeigu susirašinėjimo metu per „Viber“ programą yra gaunama kokia nors naudinga su darbine veikla susijusi ar reikšminga informacija, ji turi būti įforminama vidaus teisės aktų nustatyta tvarka. Gauta informacija turi būti įforminama surašant atitinkamą dokumentą. Ar STT yra kažkoks serveris, kuriame kaupiama tokia informacija, nežino. STT pareigūnams naudotis tarnyboje yra išduodami mobilaus ryšio telefonai su SIM kortelėmis ir be jų. Tarnybos tikslais per „Viber“ programą pareigūnai susirašinėja.

Informaciją, kad 2018 m. birželio mėnesio pradžioje R. M. kurį laiką susirašinėjo su A. P. iš savo naudojamo telefono „Viber“ programėle A. P. iniciatyva, jam (liudytojui) suteikė R. M.. Susirašinėjimo tarp R. M. ir A. P. turinys jam yra žinomas. Jį gavo iš R. Aplinkybių apie R. M. informacijos ištrynimą nežino.

Bylos 4-ojo tomo 46-ajame lape esantį Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo raštą dėl gautos informacijos persiuntimo, taip pat 67-ajame lape esantį balandžio 6 d. raštą Lietuvos kriminalinės policijos biurui rengė ne jis (R. Ž.).

Neatsimena, iš kur jis žinojo, kad J. B. kardomosios priemonės – suėmimo klausimą spręs teisėja M. S.. Jis R. M. rašė žinutę, kad suėmimo klausimą spręs teisėja M. S.. Tai paprasčiausiai buvo pasikeitimas informacija. STT pareigūnas tiesiog žino informaciją, koks teisėjas spręs suėmimo klausimą, kada yra paskiriamas nagrinėjimo teisme laikas ir pan.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. rugsėjo 30 d., duotus parodymus (t. 5, b. l. 33-36), liudytojas juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jam nėra žinoma, kada tiksliai ir kokiu būdu R. M. „Viber“ programėlės susirašinėjimai atsirado pas A. P. ir G. D., iš paties R. M. žodžių žino tik, kad šie duomenys kažkokiu būdu buvo pavogti. Taip pat nieko nežino apie neteisėtą informacijos apie R. M. ir jo šeimos narių privataus gyvenimo rinkimą, tik šių metų vasarą (tiksliau nepamena), kada jau buvo tiriamas šis įvykis, pats R. pokalbio metu minėjo, kad prie namų kelis kartus matė automobilį, kurio viduje sėdėjo nepažįstamas jam vyras ir stebėjo namus. R. nekonkretizavo, kas galėjo jį sekti ir stebėti, bet užsiminė, kad tai galimai kažkurio iš šio tyrimo įtariamųjų pasamdytas asmuo tam, kad sektų ir gautų kokios nors kompromituojančios informacijos.

Liudytojo A. C. parodymais, kur jis parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusįjį R. M. pažįsta daugiau nei penkeri metai, turi bendrų pažįstamų. Retkarčiais atsitiktinai susitikdavo Gedimino prospekte, kartais susisiekdavo SMS žinutėmis. Žino, kad R. M. dirbo (duomenys neskelbtini), po to perėjo dirbti į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Paskutinį kartą su nukentėjusiuoju susirašė SMS žinutėmis 2018 m. vasario mėnesį. Žino, jog ši byla yra dėl to, kad buvo paviešinti asmeniniai R. M. susirašinėjimo duomenys, taip pat buvo paviešintos dvi su juo (liudytoju) susijusios asmeninio pobūdžio žinutės. Jis (liudytojas) buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tyrėja klausė, kada jis sužinojo, kad žinutės buvo paviešintos. Prieš apklausą su R. M. nekalbėjo, pastarasis neprašė duoti parodymus, kodėl apklausos metu tyrėja nurodė, kad yra apklausiamas R. M. prašymu, pasakyti negali. Apklausos metu jis paaiškino, jog tai buvo 2020 m. balandžio mėnesį, kad jis (liudytojas) niekam nedavė leidimo ir nesutiko, kad šios žinutės būtų viešinamos, taip pat paaiškino, jog pažįsta R. M. kaip adekvatų žmogų, kuris tikrai nebūtų leidęs tas asmenines jo žinutes išviešinti ir, kad, jo manymu, žinutės iš nukentėjusiojo buvo pavogtos ir paviešintos. Apie tas žinutes sužinojo ir pažįstamų asmenų, kurie jam paskambino ir pasakė, kad jos yra išspausdintos portaluose „15min.“, „Delfi“. Išviešintose žinutėse, be paties teksto, dar buvo rašomas jo (liudytojo) vardas, pavardė bei telefono numeris. Tai sužinojęs ir paskaitęs straipsnius portaluose, buvo lengvai šokiruotas, kad tai buvo padaryta be jo leidimo, pažeista jo duomenų apsauga. Tai buvo susirašinėjimai per „Viber“ programėlę. 2020 m. balandžio mėnesį vyko teismo posėdis baudžiamojoje byloje, kurioje buvo teisiami E. M. ir R. K.. Jis (A. C.) žinutėje R. M. kaip tik išdėstė savo nuomonę, kaip jam atrodė E. M. ir R. K., jie pajuokavo ir tiek. Ši žinutė buvo paviešinta. Antros žinutės turinio neatsimena. Žinutės buvo rašytos 2018 m. vasario pabaigoje, o paviešintos 2020 balandžio mėnesį. Pamatęs žinutes, su R. M. nesusisiekė. Jis (liudytojas) tiesiog paskambino savo advokatui bei paklausė kaip jam elgtis ir advokatas patarė į tai nereaguoti. Dėl žinučių paviešinimo jis (liudytojas) asmeniškai nukentėjo, nes po to R. K. kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl garbės ir orumo gynimo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas, atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, parodė, kad nežino, kas informaciją perdavė žiniasklaidai, kuri buvo išspausdinta portaluose „15min.“ ir „Delfi“. Paviešintose žinutėse buvo pokalbio tekstas, laikas, data, jo pavardė – A. C.. Buvo straipsnis, kuriame atspausdinti lapai su žinutėmis. Jo (liudytojo) antroji apklausa įvyko jo advokato iniciatyva. Advokatas tuo metu paaiškino, jog tam, kad nereiktų vaikščioti į teismo posėdžius, reikia nueiti pas tyrėją ir pasakyti, kad yra užsiėmęs žmogus ir negali dalyvauti teisme. Tuomet jis (liudytojas) paskambino tyrėjai I. V. ir pasiprašė ateiti.

Jam (A. C.) teko dalyvauti įtariamuoju Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamame tyrime. Tyrime R. M. jokių veiksmų neatlikinėjo. Tyrimą kontroliavo D. B.. Tuo metu R. M. jis jau pažinojo, tačiau pastarasis su juo neatliko nei vieno procesinio veiksmo.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. spalio 13 d., duotus parodymus (t. 5, b. l. 39-42, 43-45), liudytojas juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad R. M. yra jo pažįstamas, bendrauja jie labai retai, paskutinį kartą kalbėjo (susirašė) 2018 metų vasario mėnesį. 2020 m. balandžio mėnesį portale „15min.“ perskaitė straipsnį apie R. M. susirašinėjimus ir pamatė paviešintus jo pokalbius, tarp kurių buvo susirašinėjimas ir su juo. Susirašinėjimo turinys buvo asmeninis, susirašinėjimo pasirodymas viešoje erdvėje jį šokiravo, nes niekas jo neprašė ir jis pats niekam nebuvo davęs leidimo/sutikimo to skelbti viešoje erdvėje, taip pat be susirašinėjimų turinio buvo paviešintas ir jo telefono numeris. Paskaičius šį straipsnį, jis sulaukė kelių savo pažįstamų skambučių, kurie sakė, kad matė jo susirašinėjimą ne tik portale „15min“, bet ir „Delfi“. Po straipsnių pasirodymų viešoje erdvėje su R. jokiomis priemonėmis sukontaktavęs nebuvo, tačiau šis jam sudarė protingo ir adekvataus žmogaus įspūdį, todėl iš karto suprato ir dabar mano, kad šis susirašinėjimas jam nežinomu būdu iš R. buvo pavogtas. Taip pat turi nurodyti, kad dėl jo ir R. asmeninio susirašinėjimo paviešinimo jis nukentėjo, kadangi R. K. (apie kurį jie su R. susirašinėjo) kreipėsi į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo. Visi susirašinėjimai buvo išplatinti be jo sutikimo ir žinios.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas, atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, parodė, kad po apklausos pas tyrėją su R. M. nebendravo. Šios dienos teisiamajame posėdyje naudojasi apklausos protokolo, kuriame užfiksuoti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kopiją. Iš kur gavo apklausos protokolo kopiją, neprisimena, galėjo pasiimti iš tyrėjos arba iš advokato. Šiuo metu jis ir R. M. dalyvauja civilinėje byloje, kurioje jie yra atsakovai, o R. K. – ieškovas. Šioje byloje jį (liudytoją) atstovauja advokatas B., kuris turi visą civilinės bylos medžiagą.

Po liudytojo apklausos iš liudytojo paimtos ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 21 d. ir spalio 13 d. duotų parodymų liudytojo apklausos protokolų kopijos, kurios prijungtos prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Liudytojos D. M. parodymais, kur ji parodė, kad R. M. yra jos sūnus, kaltinamųjų nepažįsta. Su vyru žiūrėjo televizorių ir išgirdo apie savo sūnų. Šiuo metu visų smulkmenų, ką išgirdo, nepamena, tačiau sužinojo, kad iš sūnaus buvo pavogtos jų žinutės, nuotraukos. Dėl išgirstos informacijos patyrė didelį šoką, nes informacija apie sūnų taip pat lietė ir ją (liudytoją) bei jos vyrą. Sūnus tuo metu dirbo STT ir ta informacija buvo susijusi su jo darbu. Atsimena, kad kažkoks iš kalėjimo išėjęs žmogus davė interviu apie jų sūnų. Vėliau šia tema skaitė kelis straipsnius internetiniuose portaluose ir dienraščiuose. Kaip ta informacija pateko į spaudą ir televiziją, sūnus nesakė, tik minėjo, kad buvo pavogtos jo žinutės iš jo telefono „Viber“ programėlės. Į viešumą pateko jų telefoniniai susirašinėjimai su sūnumi, nuotraukos. Nežino, ar buvo atskleisti duomenys, kurie leistų ją identifikuoti, ar ten buvo jos vardas, pavardė, telefono numeris. Viešai paskelbtų savo žinučių ar nuotraukų niekur nematė. Dėl patirto nervinio streso labai pablogėjo jos sveikata, dėl to kreipėsi į gydytojus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja, atsakydama į teismo bei proceso dalyvių klausimus, parodė, kad savo raštiškuose paaiškinimuose nurodė pavardes D., P., nes D. pavardę žinojo iš jo per žinias duoto interviu, pirmiausia, P. pavardę žinojo iš perskaitytų straipsnių. Rašytiniuose parodymuose nurodyta, kad R. M. susirašinėjimą spaudai pateikė advokatas D., kurį ji žino, nes jis ir buvo tas žmogus, kuris išėjo iš kalėjimo ir kažką kalbėjo apie jų sūnų. Dėl raštiškų paaiškinimų liudytoja nurodė, jog pas juos buvo atvažiavęs sūnus R. ir jie paprašė, kad jis užrašytų jų mintis, todėl jie sūnui diktavo, o sūnus savo atsivežtame kompiuteryje jas užrašė. Po to sūnus jų paaiškinimus perskaitė ir jie juos pasirašė. Vėliau pas juos į namus atvažiavo tyrėja, kuriai jie pateikė savo raštiškus parodymus. Apklausos metu tyrėjai parodymų nediktavo, tiesiog juos padavė jau surašytus. Raštiškus paaiškinimus buvo surašiusi iki atvažiuojant tyrėjai. R. pasakė, kad atvažiuos tyrėjai jos apklausti. Kadangi jai, kuomet susinervina, būna sunku kalbėti, ji paprašė sūnaus jos mintis užrašyti. Tai buvo jos idėja.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. spalio 9 d., duotus parodymus (t. 5, b. l. 48-51), liudytoja juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad viską, kas jai yra žinoma, jau surašė pati, todėl prašo prijungti jos rašytinius parodymus prie šios apklausos. Jai nežinoma, kokiu būdu asmeniniai sūnaus R. M. susirašinėjimai atsirado pas D. ir P., šių asmenų ji nepažįsta, o pats R. jai apie tai nieko nepasakojo. D. M. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad tikslių datų nepamena, bet 2020 m. balandžio mėn. pabaigoje per žinias visose televizijose, taip pat internetiniuose portaluose „15min.lt“, „delfi.lt“, „lrytas.lt“, „kaunodiena.lt“ ir dienraščiuose „Kauno diena“, „Lietuvos rytas“ buvo pradėta skleisti informacija, kad jos sūnus, R. M., būdamas STT žvalgybos karininku, yra susijęs su Latvijoje gyvenančiu Rusijos KGB agentu, taip pat kad veikia šio KGB agento užsakymu ir dalyvauja „rinkos perdalinime“, iš kažkokių verslininkų atiminėja turtą ar verslą, taip pat, buvo skleidžiamas šmeižtas, kad jos sūnus daro poveikį teisėjams ir vyriausybės narei bei prekiauja poveikiu. Minėtose žinių laidose buvo demonstruojamas, o interneto portaluose ir laikraščiuose publikuojamas ir komentuojamas jos sūnaus, R. M., asmeninio privataus susižinojimo turinys „Viber“ programoje. Kaip suprato iš visuomenės informavimo priemonių pateiktos informacijos, jos sūnaus susirašinėjimą su kitais asmenimis, taip pat ir su ja, „Viber“ programoje spaudai ir dar nežinia kam pateikė advokatas D. ir verslininku prisistatantis A. P.. Šių asmenų ji nepažįsta ir niekada neturėjo jokių reikalų su jais. Iš savo sūnaus ji sužinojo, kad advokatas D. ir A. P. jo visą susirašinėjimą telefone pavogė ir kad pavogtos informacijos turinyje yra jos rašytos ir siųstos, o taip pat gautos žinutės sūnui ir jo dukrai – jos anūkei, taip pat asmeninės nuotraukos iš kelionių ir namų aplinkoje, taip pat suprato, kad D. ir P. turi jos susirašinėjimo su sūnumi ir anūke turinį už dvejus metus. Sužinojusi šiuos faktus, ji patyrė šoką ir neigiamas emocijas – baimę, nerimą, nervinę įtampą ir jaudulį dėl kilusio pavojaus jų šeimos nariams, o ypač jos nepilnametei anūkei, kuri labai pergyveno ir nerimavo, bendraujant telefonu buvo labai nervinga ir jautri, kadangi ne tik buvo brutaliai įsibrauta į jų šeimos asmeninį gyvenimą ir privatų tarpusavio susižinojimą, bet šiuos duomenis pašaliniai asmenys paskelbė viešai, publikavo ir komentavo, o kas baisiausia, įžūliai melavo ir šmeižė jos sūnų kaltindami, jog jis daro nusikaltimus. Nors jos sūnui rašyti ir iš jo gauti pranešimai ir nuotraukos nebuvo publikuojami spaudoje arba buvo retušuoti, ji suprato ir yra įsitikinusi, kad susirašinėjimą viešinę asmenys tikrai disponuoja ir jos siųstais ir iš sūnaus gautais pranešimais ir nuotraukomis. Pareiškė, kad ji niekada ir niekam nedavė leidimo susipažinti su jos ir jos sūnaus asmeninio privataus susižinojimo turiniu, taip pat neleido šios informacijos bet kokiais būdais viešai ar neviešai platinti, dauginti ar bet kokiu kitu būdu disponuoti ar skelbti. Ji įsitikinusi, kad tokio leidimo nedavė ir jos sūnus R. M.. Nori pabrėžti, kad jos sūnus penkiolika metų dirbo kriminalinėje policijoje ir dalyvavo tyrimuose, susijusiuose su organizuotų gaujų padarytais nužudymais, todėl sūnus tiek jai, tiek jos vyrui E. M. yra sakęs jokiems pašaliniams žmonėms nepasakoti apie jo darbinę veiklą ir savo bei jo gyvenamas vietas, šeimos sudėtį, mano, jis juos įspėjo nerimaudamas dėl pavojaus šeimos gyvybei, sveikatai ir turto saugumui. Ji ir jos vyras yra II-os ir III-os grupės invalidai dėl širdies ir kraujagyslių ligų, ji, galima sakyti, neišeina iš ligoninių ir poliklinikų dėl labai blogos savijautos ir sveikatos problemų. Iš visuomenės informavimo priemonių sužinotas faktas, kad pašaliniai asmenys, nusikaltėliai, disponuoja jų šeimos narių asmeninio susirašinėjimo turiniu, jį skelbia, platina ir daugina, jai sukėlė baimę, didelius išgyvenimus, nerimą ir nuolatinę įtampą. Be to, viešai ir ciniškai skleidžiamas šmeižtas, kad jos sūnus yra susijęs su Rusijos KGB agentu ar agentais ir būdamas STT žvalgybos pareigūnu neva pats daro sunkius nusikaltimus, jai sukėlė nervinį šoką ir gilius emocinius išgyvenimus, dėl to ženkliai pablogėjo ir pakriko jos sveikata. Taip pat, jos sūnaus viešas šmeižimas ir juodinimas ilgainiui padarė įtaką jų santykiams su draugais, kaimynais ir tolimesniais giminaičiais, kurių jau vien domėjimasis viešai paskelbtais melagingais prasimanymais apie jos sūnų, tiek jai, tiek jos vyrui sukėlė agresiją ir nervinę įtampą. Nors jai ir buvo padaryta žymi moralinė žala pažeidus jos ir jos šeimos privatumą, taip pat viešai šmeižus jos sūnų bendradarbiavimu su Rusijos KGB ir padarius sunkius nusikaltimus, ji šiuo metu nereiškia prašymo pripažinti ją nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje, kadangi dalyvavimas baudžiamajame procese šiuo metu gali turėti neigiamos įtakos jos ir taip kritinei sveikatos būklei.

Liudytojo E. M. parodymais, kur jis parodė, kad nukentėjusysis yra jo sūnus. Apie tai, kad iš sūnaus buvo pavogti duomenys ir jis buvo apšmeižtas, žino iš televizijos. Tai galėjo būti 2020 metais. Buvo paskelbta informacija, kad sūnus yra rusų agentas, veikia prieš Lietuvą, skelbiamos pavardės, tačiau kokios – neprisimena. Jiems pradėjo skambinti giminės, klausti, kas čia vyksta. Išgirdęs tokią informaciją, labai susinervino dėl sūnaus reputacijos, žmonai pasidarė bloga. Žmona skambino sūnui, teiravosi, kas čia vyksta ir jis paaiškino, jog tai yra nesąmonės, liepė nekreipti dėmesio, kad duomenys bei nuotraukos buvo pavogti iš jo telefono. Taip pat šmeižiančio pobūdžio straipsniai vėliau buvo atspausdinti spaudoje – laikraštyje „Kauno diena“. Spaudoje nematė, kad būtų išplatintos jų asmeninės žinutės ar nuotraukos, tik girdėjo per televiziją. Tačiau jų susirašinėjimas ir nuotraukos pateko pas pašalinius asmenis, kuomet jos buvo pavogtos iš sūnaus telefono.

Savo rašytinius parodymus surašė ne jis pats, nes jo neįskaitomas raštas. Juos surašyti paprašė sūnaus. Jis (E. M.) diktavo, o sūnus viską rašė kompiuteryje. Nežino, ar sūnus surašė žodis žodin tai, ką jis (liudytojas) padiktavo, greičiausiai jis (liudytojas) pasakė savais žodžiais, o sūnus juos užrašė. Paaiškinimus sūnus surašė ne per vieną, o per kelis kartus. Po to jis (E. M.) perskaitė, kas buvo užrašyta. Sūnus viską parašė taip, kaip jis (liudytojas) ir sakė. Nežino, kokiu kompiuteriu sūnus surašė parodymus, t. y. ar tuo, kuris buvo jų namuose, ar buvo atsivežęs savo. Vėliau tyrėja buvo atvykusi pas juos į namus ir jį su žmona apklausė. Jis tyrėjai padavė savo raštišką paaiškinimą ir dar viską pasakė.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. spalio 9 d., duotus parodymus (t. 5, b. l. 54-57), liudytojas juos palaikė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad viską, kas jam yra žinoma, jis jau yra surašęs, todėl prašo prijungti jo rašytinius parodymus prie šios apklausos. Jam nežinoma, kokiu būdu asmeniniai sūnaus R. M. susirašinėjimai atsirado pas D. ir P., šių asmenų jis nepažįsta, o pats R. jam apie tai nieko nepasakojo. 2020 m. balandžio mėn. pagrindinių Lietuvos kanalų žiniose, įvairiose publicistinėse laidose, taip pat interneto informaciniuose portaluose ir laikraščiuose buvo skleidžiamas šmeižtas apie jo sūnų R. M., neva jis, būdamas STT žvalgybos pareigūnu, palaiko ryšius su Rusijos KGB agentu, taip pat šio KGB agento užsakymu piktnaudžiavo tarnyba, darė poveikį teisėjams ir kažkokios ministerijos viceministrei. Šiose laidose ir taip pat straipsniuose buvo rodomas ir publikuojamas jo sūnaus asmeninio privataus susižinojimo turinys „Viber“ programoje. Iš sūnaus jis sužinojo, kad toks advokatas D. ir verslininkas P. susirašinėjimą pavogė ir naudojo šmeižiant. Jis nežino, ar pavogto susirašinėjimo turinyje yra jo rašytos ir siųstos, o taip pat gautos žinutės sūnui, kadangi pagrinde su juo telefonu susirašinėja žmona D. M., o jis tik pasako savo mintis ar kažkokias žinias, ką norėtų pasakyti. Sužinojęs, kad jų šeimos tarpusavio susižinojimas buvo pavogtas, jis patyrė stresą ir baimę bei nerimą dėl sūnaus ir šio šeimos saugumo, be to, jų šeimos asmeninio tarpusavio susižinojimu, kaip supranta, jau daugiau nei dvejus metus disponuoja pašaliniai asmenys. Iš spaudos, interneto ir sūnaus pasakymų jam žinoma, kad sūnui siųsti ir iš pastarojo gauti pranešimai ir nuotraukos nebuvo publikuojami spaudoje, kadangi atskiros vietos jau viešai skelbiant buvo retušuotos ar pridengtos, tačiau supranta ir yra įsitikinęs, kad susirašinėjimą viešinę asmenys tikrai disponuoja jų siųstais ir iš sūnaus gautais pranešimais ir nuotraukomis visa apimtimi, kadangi advokatas D. ir verslininkas P. patys dalijo interviu ir pasakojo, kad jo sūnaus susirašinėjimu jie disponuoja nuo 2018 metų. Jis niekada niekam nedavė leidimo susipažinti su jo ir sūnaus asmeninio privataus susižinojimo turiniu, taip pat neleido šios informacijos bet kokiais būdais viešai ir neviešai platinti, dauginti ar bet kokiu kitu būdu disponuoti ar skelbti. Jis yra III-os grupės invalidas dėl širdies ligos ir dėl labai blogos sveikatos negali dalyvauti baudžiamajame procese, todėl nereiškia prašymo pripažinti jo nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje. Paaiškina, kad pats faktas, jog pašaliniai ir su jų šeima nesusiję asmenys laisvai disponuoja jų šeimos narių asmeninio susirašinėjimo turiniu, jį kopijuoja, platina ir skelbia, jam asmeniškai sukėlė didelius išgyvenimus, nerimą ir nuolatinę įtampą. Taip pat viešai skleidžiamas šmeižtas apie jo sūnų sukėlė gilius emocinius išgyvenimus.

Liudytojos I. V. parodymais, kur ji parodė, kad anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiąja tyrėja. Kaltinamuosius pažįsta, ji kuravo pastarųjų bylą, vykdė jų apklausas, atliko apžiūras, kratas, apklausinėjo liudytojus. Gali būti, kad apklausinėjo liudytoją A. C., tačiau apklausos aplinkybių neprisimena. Tuo metu jau veikė IBPS sistema ir liudytojas buvo apklausiamas šioje sistemoje nustatyta tvarka. Po apklausos protokolas atspausdinamas, liudytojas su juo susipažįsta ir pasirašo. Atspausdintas popierinis protokolas segamas į segtuvą. Apklausos protokolo nuorašai niekada niekam neduodami, nebent gavus prokuroro leidimą. Apklaususi liudytoją A. C., IBPS sistemoje surašė protokolą, jį atspausdino ir pateikė liudytojui susipažinti bei pasirašyti. Apklausos protokolo ir kitų dokumentų kopijų tikrai nedarė, prašymų išduoti bylos dokumentų kopijas nebuvo. Prisimena, kad apklausų protokolų kopijos buvo išduotos kaltinamiesiems, nukentėjusiajam. Kad kuriam nors liudytojui būtų buvę leista daryti jų apklausos protokolo kopijas, neprisimena. Ji taip pat atliko nukentėjusiojo R. M. tėvų apklausas jų namuose. Kartu su kolega, kuris kartu su ja tyrė šią bylą, važiavo pas R. M. tėvus. Dėl ko apklausą vykdė liudytojų namuose, pasakyti negali, galėjo būti dėl to, kad liudytojai yra vyresnio amžiaus. Apklausa vyko greičiausiai pačioje IBPS sistemoje. Liudytojams buvo užduoti klausimai, kuriuos jie atsakė. Tokios situacijos, kad liudytojai parodymus skaitytų, o ji perrašinėtų, tikrai nebuvo. Dėl raštiškų parodymų pateikimo tiksliai neprisimena, bet toks variantas yra galimas. Liudytojai galėjo būti paruošę savo parodymus ir juos pateikė. Apklausos metu ji liudytojams uždavė ją dominančius klausimus, paklausta, kokios aplinkybės jiems yra žinomos šitame ikiteisminiame tyrime ir jeigu liudytojai pasakė, jog turi raštiškai surašytus parodymus, ji tuos parodymus perskaitė ir pridėjo prie apklausos protokolo. Patys liudytojai surašytų parodymų jai garsiai neskaitė. Kambaryje, kuriame vyko apklausa, buvo ji, liudytojai ir jos kolega. Nepamena, ar patalpoje buvo ir kitas liudytojas, kai buvo vykdoma vieno iš liudytojų apklausa. Protokolą ji rašo iš liudytojų žodžių, tačiau juos fiksuoja ne pažodžiui, o užrašydama paaiškinimų esmę, turinį. Galėjo būti, kad R. M. tėvų apklausos protokoluose pagal savo rašybos stilių aplinkybes užrašė tais pačiais žodžiais. Liudytojų pasakyti žodžiai nebuvo sudėlioti ta pačia eiga, bet jų esmė buvo ta pati. Kaltinamojo V. R. apklausos aplinkybių neprisimena. Apklausos metu tikrai turėjo būti ir gynėjas. Dėl kitų asmenų nepamena. Po apklausos V. R. buvo suteikta galimybė susipažinti su apklausos protokolu, pateikti pastabas. Neprisimena, ar jai kas nors sakė, kad būtų neteisingai surašiusi protokolą. Ji pačios apklausos nelabai prisimena. Jeigu būtų pareikštos kokios nors pastabos, jos būtų fiksuotos protokole. Nepamena, ar V. R. skundėsi dėl spaudimo apklausos metu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja, atsakydama į teismo bei proceso dalyvių klausimus, parodė, kad V. R. apklausė du kartus. Įtariamojo atvežimui iš areštinės į apklausą ji teikė reikalavimą, kokiu laiku ir kada įtariamasis turi būti pristatytas. Suimtąjį apklausai pristato konvojaus pareigūnai. Nepamena, kada įtariamasis buvo atvežtas iš areštinės į antrą apklausą.

Negali paaiškinti, nes neatsimena, kas nulėmė, kad Specialiųjų tyrimų vadovą Ž. B. apklausė ne ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Tai gali priklausyti nuo darbo planavimo bei kitų aplinkybių.

Rašte Kriminalistinių tyrimų centro Informacinių technologijų tyrimo skyriui (t. 5, b. l. 71) nurodė, kad 2020 m. balandžio 23 d. raštu pas G. D. kratos metu rasti telefonai buvo perduoti nuskaitymui LKPB SO 5-ajai valdybai ir telefonai buvo nuskaityti, kas reiškia, jog iš telefonų buvo paimti duomenys bei kita informacija. Advokatai dalyvavo perduodant supakuotus telefonus ekspertams, tačiau telefonų duomenų ištraukime nedalyvavo, nes procedūra užtrunka ilgiau negu parą.

Kiek laiko telekomunikacijų operatoriai Lietuvoje saugo duomenis, nežino, 2020 m. kovo – gegužės mėn. laikotarpiu į „Viber“ nesikreipė, nes dar turėjo vilčių surasti patį telefono aparatą ir gauti tuos duomenis iš jo. Vėliau buvo kreiptasi į „Viber“ su prašymais pateikti atsakymus ir jie yra byloje. Dėl „Viber“ metaduomenų ištrynimo atsakymai yra byloje.

Šiame ikiteisminiame tyrime liudytoju buvo apklaustas antstolis A. N.. Kiek pamena, liudytojas pateikė kažkokius daiktus, buvo surašytas daiktų pateikimo protokolas. Nežino, ar buvo ištrinta kokia nors informacija iš antstolio telefono, tačiau jeigu buvo, tai tas turėjo būti fiksuota protokole. Pagarsinus telefono apžiūros protokolą (t. 4, b. l. 156-188), liudytoja dėl failo ištrynimo fakto paaiškino, jog apžiūros metu buvo nustatyta, kad telefone yra nevieši susirašinėjimai, kurie buvo perimti iš nukentėjusiojo ir kurių neturėtų turėti pašaliniai asmenys, todėl tam, kad nereikėtų iš antstolio paimti jo telefoną ir šių failų trinti, jų (apžiūrą atlikusių asmenų) akivaizdoje antstolis failą ištrynė ir tai buvo užfiksuota. Tai buvo padaryta tam, kad antstolis savo telefone neturėtų ne jam priklausančių duomenų.

Apklausų metu A. P. yra nurodęs, kad sutinka perduoti aparatą, kuriame yra „Viber“ paskyra, ir pačią paskyrą apžiūrai, su sąlyga, kad bus nurodyta, kas tą apžiūrą atliks ir bus galima jam dalyvauti. Į įtariamojo prašymą nurodyti apžiūrą atliksiančius asmenis ir leidimą dalyvauti apžiūroje atsakymai, jos manymu, buvo duoti, tačiau kodėl įtariamasis nusprendė nepateikti telefono, pasakyti negali. Tokio momento, kad ji būtų ieškojusi individualaus eksperto, nepamena. Yra Kriminalistinių tyrimų centro skyrius, kuris užsiima tokiais dalykais. Jei būtų turėjusi telefoną, būtų jį pateikusi ekspertams duomenų ištraukimui, patikrinimui ar buvo susirašinėjimas, kada gauta, kur gauta, kokie metaduomenys, koks susirašinėjimas, ar ištrintas, ar perduotas ir visas su tuo susijusias aplinkybes.

Liudytojos E. M. parodymais, kur ji parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš bylos tyrimo. Prieš trejus metus ji dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiąja tyrėja, buvo įtraukta į šios bylos tyrimo grupę, atliko kratas pas G. D. ir D. B., įteikė jiems pareiškimus apie įtarimą ir apklausė. 2020 m. balandžio 22 d. D. B. apklausos metu kažkokių išskirtinių detalių nebuvo, apklausa vyko įprasta tvarka, dalyvavo gynėjas V. V. Apklausos metu nebuvo išsakyta jokių pastabų, nusiskundimų. Ar buvo pateiktos pastabos dėl protokolo, nepamena. Protokole buvo užfiksuota viskas, ką sakė apklausiamasis. Prieš pasirašant protokolą, su juo susipažįstama. Neprisimena, ar buvo kokių nors pakeitimų, pastabų. Jeigu būtų pastabų, jos būtų protokole. Jeigu skirtųsi parodymų esmė, būtų pataisyta apklausa arba papildomai po apklausa būtų nurodoma, kad susipažinus su protokolu įtariamasis, advokatas ar dar kažkas turėjo tam tikrų pastabų. Apklausos metu ji apklausiamajam nedarė spaudimo. Įtariamajam buvo sudaryta galimybė susipažinti su apklausos protokolu ir jis protokolą pasirašė. Nepamena, ar po apklausos įtariamasis ko nors jos prašė. Kaip ir kiekvienas sulaikytas žmogus, įtariamasis jautėsi nekomfortabiliai, bet ganėtinai gerai, nebuvo labai susijaudinęs. Kiek pamena, ji D. B. apklausinėjo antrą sulaikymo dieną. Pirminę apklausą atliko kita tyrėja. Apklausoje dalyvavo Trečiojo skyriaus viršininkas, kadangi įtariamasis buvo sulaikytas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja, atsakydama į teismo bei proceso dalyvių klausimus, parodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatus kvietė į įtariamųjų sulaikymą ir kratų atlikimą. Pirmiausia buvo paskelbti nutarimai sulaikyti asmenis, po to buvo atliekama krata. Kuriuo metu buvo pradėta krata G. D. namuose, tiksliai pasakyti negali, laikas užfiksuotas kratos protokole. Dalyvavo tarnybos paskirtas gynėjas. Kratos metu namuose mažamečio vaiko nebuvo. Jis buvo jiems patekus į patalpas, t. y. iki kratos procesinio veiksmo atlikimo, tačiau buvo iškviesta įtariamojo žmona ir vaikas jai buvo perduotas. Krata buvo daroma ne iš karto patekus į patalpas Iš pradžių buvo paskelbtas nutarimas sulaikyti, užpildytas laikino sulaikymo protokolas ir paskelbta nutartis. Dėl tuometinės susiklosčiusios padėties Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai kratos metu nedalyvavo, jiems buvo išsiųstas pranešimas, bet jie atsisakė važiuoti. Neprisimena, ar buvo pastabų dėl kratos atlikimo, tačiau jeigu buvo, jos turi būti užfiksuotos protokole.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. B. parodė, kad nuo 1995 metų pažįsta kaltinamąjį V. R., su kuriuo kartu studijavo, o vėliau dirbo, kitų kaltinamųjų nepažįsta. Pamena, kad su V. R. bendravo dėl STT darbuotojo telefono numerio davimo. Maždaug prieš tris metus, t. y. 2020 metais, tikslios datos ir aplinkybių nepamena, ar tai telefoninio skambučio, ar tai atsitiktinio susitikimo metu, V. R. jam pasakė, jog turi tam tikros informacijos apie vieną iš Specialiųjų tyrimų tarnyboje tiriamų bylų. Kadangi tuo metu jis (liudytojas) dirbo STT (duomenys neskelbtini), į jo pareigas neįėjo ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas, todėl nesigilindamas į situaciją, V. R. pasakė, jog vertėtų pakalbėti su tarnybos direktoriaus pavaduotoju, kuruojančiu baudžiamąjį procesą, arba tiesiogiai su direktoriumi. Kadangi V. R. paminėjo, kad greičiausiai neturi direktoriaus telefono numerio, jis (liudytojas) pastarajam padiktavo tarnybinio telefono numerį ir pasiūlė paskambinti pačiam. Žino, kad V. R. pažįsta STT direktorių Ž. B., nes studijų metu jie visi kartu mokėsi. Tokiu būdu, kad būtų paprasčiau ir greičiau, V. R. pasiūlė pabendrauti tiesiogiai su direktoriumi, nes jis yra sprendimų priėmėjas. Jis (J. B.) konkrečiai apie situaciją V. R. neklausinėjo, nes suprato, jog tai yra kažkokie ikiteisminio tyrimo duomenys, kurių jis neturi teisės žinoti.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju L. B. parodė, kad jis dirba Advokatų profesinėje bendrijoje advokatu. Pažįsta kaltinamuosius D. B., V. R. ir G. D.. 2020 metais, taip pat ir šiuo metu dirba kartu su V. R. ir D. B.. Jis (L. B.) yra Advokatų profesinės bendrijos vadovaujantis partneris, D. B. – partneris. Jis ir D. B. yra bendrijos steigėjai, turi bendrą sąskaitą, išrašo bendrijos vardu sąskaitas faktūras ir pan. Kiti advokatai yra asocijuoti partneriai. Advokatai V. V. ir V. R. kontoroje turi tik darbo vietas, pasinaudoja kavos aparatu ir sale, jiems į kontorą yra siunčiama korespondencija. Nei jam (L. B.), kaip vadovaujančiam partneriui, nei D. B., kaip partneriui, kiti bendrijoje dirbantys advokatai – asocijuoti partneriai, tarp jų ir V. R., nėra pavaldūs ir dirba sau. Su V. R. bendrija yra sudariusi sutartį. Kiekvienas advokatas turi atitikti tuos formalius reikalavimus – turėti savo darbo vietą, apie tai advokatas turi pranešti Advokatūrai. Galėjo būti, kad D. B. buvo vadinamas bendrijos seniūnu, tačiau jis niekam jokių pavedimų nedavė, nes bendrijoje dirbantys advokatai yra savarankiški. V. R. neturi teisės veikti bendrijos vardu, jis tik turi formalią darbo vietą, tačiau, kiek žino, jis dirba namuose ir bendrijoje nebūna. Jis yra asocijuotas partneris, naudojasi bendrijos vardu, pasirašo ant bendrijos blankų, tačiau Advokatų profesinės bendrijos vardu jokių įgaliojimų veikti neturi, bendrijos vardu negali atlikti bankinių operacijų, surašyti ir pasirašyti kokius nors dokumentus ir panašiai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. V. parodė, kad šios bylos ikiteisminio tyrimo pradžioje gynė kaltinamąjį D. B., dalyvavo kaltinamojo apklausoje, vykusioje Saltoniškių gatvėje, Lietuvos kriminalinės policijos biuro patalpose, penktajame aukšte. Tai buvo pirmoji jo apklausa. Apklausą vykdžiusios tyrėjos pavardės neprisimena. Apklausos metu ginamasis D. B. dėl stipraus susijaudinimo bei streso buvo labai sudėtingoje psichologinėje būsenoje. Dėl to buvo įrašyta pastaba į protokolą. Kaip žmogus ir kaip gynėjas matė, kad reikia stabdyti apklausą ir neleisti ginamojo atžvilgiu taikyti psichologinį smurtą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei į apklausos patalpą atėjusių kitų pareigūnų jis (liudytojas) prašė nutraukti apklausą, kad būtų baigtas jo ginamojo įkalbinėjimas ir psichologinis smurtas, naudojamas prieš jo ginamąjį. Pastaba į protokolą buvo įrašyta dėl to, kad apklausiamas asmuo buvo psichologiškai įkalbinėjamas patalpoje buvusių pareigūnų. Apklausą atliko tyrėja, ji spaudimo nedarė. Atliko tik techninį darbą. Į patalpą buvo atėjęs skyriaus viršininkas V. M., taip pat dar vienas pareigūnas, kuris aršesniu tonu klausė ginamojo, kalbės jis ar nekalbės, sakė geriau kalbėti, nes priešingu atveju „namo neis“ (nebus paleistas iš suėmimo). Po tokio pareigūnų pasakymo D. B. sėdėjo ant kėdės beveik praradęs amą, negalėjo kalbėti, buvo šoko būsenoje. Jo atžvilgiu buvo vykdomas psichologinis smurtas. Tiksliai pasakyti negali, bet jam atrodo, jog pirma apklausa buvo prieš D. B. sulaikymą. Sekančios apklausos metu, situacija buvo ta pati, tik kad nebuvo minėto viršininko, buvo tik vienas operatyvininkas ir tyrėja. Suprato, kad jis yra pagrindinis pareigūnas, realiai vadovaujantis ir organizuojantis ikiteisminį ir operatyvinį tyrimą. Dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nepamena, ar pastarasis buvo kaip konvojaus pareigūnas. Ar darė jis kokį nors spaudimą apklausos metu, nepamena. Iš esmės apklausa vyko planiniu standartiniu formatu. Apklausos metu D. B. buvo streso būsenoje, paraudusiu veidu, jis pats sakė, kad jis blogai jaučiasi ir dėl to davė tokius parodymus. Nepamena, ar ginamasis skundėsi, kad dėl blogos savijautos negali duoti parodymų. Jis (liudytojas) tarėsi su ginamuoju dėl jo sveikatos būklės, bet pastarasis nusprendė nestabdyti proceso ir duoti parodymus. Ar po apklausos ginamasis sakė, kad protokolas surašytas neteisingai, pasakyti negali. Protokolą jis (liudytojas) perskaitė ir pasirašė. Protokolas buvo surašytas taip, kaip sakė ginamasis.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo R. M. 2020 m. gegužės 21 d. pareiškimo ir jo priedų (t. 1, b. l. 26-34, 35-136, t. 2, b. l. 1-138), R. M. 2020 m. gegužės 21 d. pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuriame nurodė, jog susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. M-2-00522-20 jam tapo žinoma, kad G. D. ir A. P. jau beveik dvejus metus (nuo 2018 m. birželio 21 d. iki šiol) disponuoja jo privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančia informacija, t. y. asmeninio privataus susižinojimo – elektroninių ryšių tinklais siunčiamų ir gaunamų pranešimų „Viber“ programos už laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio turiniu, įskaitant bei neapsiribojant jo privataus susižinojimo su šeimos nariais (tėvais, nepilnamete dukra ir jos mama, kitais šeimos nariais), artimais draugais ir kolegomis turiniu. 2020 m. balandžio 27 d. G. D. ir A. P. šiuos jo privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančius duomenis paskelbė viešai/perdavė juos portalo www.15min.lt vartotojams/atstovams ir/ar kitiems visuomenės informavimo priemonių kanalams, šiuos privačius duomenis interpretuodami ir neva jų pagrindu sukurdami bei paviešindami naujas šmeižikiško pobūdžio žinias apie jį (R. M.). Taip G. D. ir A. P., interpretuodami neteisėtai gautą jo asmeninio pobūdžio susirašinėjimą „Viber“ programa, sukūrė šmeižikiškas žinias, kurias skirtingais žiniasklaidos kanalais ir kategoriškais, konstatuojamojo pobūdžio teiginiais perdavė viešai visai visuomenei, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neva jis buvo suinteresuotas neobjektyviu ir vienpusišku kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimu ir jo rezultatų pateikimu bei nepagrįstu A. P. baudžiamuoju persekiojimu, darė poveikį teisėjui dėl A. P. suėmimo, palaikė ryšius su Latvijos verslininku, kuris galimai yra buvęs KGB agentu, darė poveikį valstybės tarnautojai E. R.. Be to, 2020 m. balandžio 27 d. G. D. pateikė pareiškimą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodė žinomai melagingą informaciją dėl R. M. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nepagrįsto A. P. baudžiamojo persekiojimo, poveikio teisėjui, ryšių su Latvijos verslininku – KGB agentu palaikymo, poveikio valstybės tarnautojai E. R.. G. D. pareiškimas 2020 m. balandžio 27 d. buvo perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Taip pat 2020 m. balandžio 30 d. A. P. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl neteisėtų STT pareigūnų veiksmų, kuriame nurodė analogiškas G. D. pareiškime išdėstytas aplinkybes, t. y. žinomai melagingą informaciją. R. M. pareiškimu prašo pradėti ikiteisminį tyrimą G. D. ir A. P. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 2 dalyje, 235 ir 236 straipsniuose.

Iš byloje esančio Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2020 m. gegužės 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 46-65) matyti, jog buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą R. M. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1 dalyje (prekyba poveikiu), 231 straipsnio 1 dalyje (trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar teismo antstolio veiklai), 228 straipsnio 2 ir 1 dalyse (piktnaudžiavimas), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo R. M. 2020 m. birželio 3 d. pareiškimo (t. 2, b. l. 142-148), R. M. pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui, kuriame nurodė, jog G. D. ir A. P. neteisėtais veiksmais apie jį, R. M., ilgą laiko tarpą buvo renkama jo ir jo šeimos narių privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžianti informacija; surinkta privataus pobūdžio informacija yra pažeidžiamas jo susižinojimo neliečiamumas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą G. D. ir A. P. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 166 ir 167 straipsniuose.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2020 m. gegužės 28 d. rašto Nr. IBPS-S-279264-20 (t. 2, b. l. 139-141) ir 2020 m. birželio 8 d. rašto Nr. IBPS-S-300693-20 (t. 2, b. l. 149) R. M., anksčiau paminėti pareiškimai buvo prijungti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00111-20 (nagrinėjamos bylos).

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamų veikų (t. 2, b. l. 151-181) ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00111-20 dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 3 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 2 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje nutrauktas, nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2020 m. spalio 19 d. nutarimu (t. 3, b. l. 18-27), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi (t. 3, b. l. 48-53) ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi (t. 3, b. l. 66-72) R. M. skundai buvo atmesti.

Kaltinamųjų kaltė dėl jiems pareikštų kaltinimų taip pat buvo grindžiama rašytiniais bylos įrodymais.

2020 m. vasario 20 d. STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. K. raštu Nr. L-01-1882 „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 1, b. l. 7-8), kuriame nurodoma, kad 2020 m. vasario 19 d., 13.14 val., jai paskambino įtariamojo ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00003-18 A. P. gynėjas advokatas G. D. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paprašė su juo trumpam susitikti dėl aptariamo ikiteisminio tyrimo. Atsakė, kad trumpam susitikti galėtų ir tą pačią dieną, o apie 14.50 val. įvyko jų su G. D. susitikimas tarnybos pirmojo aukšto fojė. Pokalbio metu G. D. paklausė, ar būtų galimybė A. P. apskritai nutraukti ikiteisminį tyrimą, neva jis neprisidėjo prie J. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t. y. pranešime apie įtarimą nurodytų turtinių vertybių: kultivuotų perlų vėrinio, neatlygintinai suteiktų G. T. valymo paslaugų, apmokamų iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) lėšų. Advokatas nurodė, kad A. P. tiesiogiai J. B. perlų vėrinio neperdavė, o perdavė siuntą su minimais karoliais ir arbata savo broliui, po ko juos savavališkai pasiėmė J. B.. Apie G. T. suteiktas neatlygintinas valymo paslaugas J. B. jis neva nežinojo. G. D., įgyvendindamas BPK numatytas teises, pateiks šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pirkimo čekius, nurodys asmenis, kurie paliudys apie šias aplinkybes). G. D. užsiminė, kad turi R. M. susirašinėjimo failą „Viber“ programoje. Ji atsakė, kad tai yra pokštas ir kol neįsitikins, nepatikės. Advokatas išėmė iš kuprinės nešiojamą kompiuterį (įsiminė tik blizgų korpuso dangtį), įjungė suvesdamas slaptažodį (neįsiminė) ir parodė jai „Excell“ lentelę, kurioje buvo iki 20 adresų, iš jų jai keli žinomi, t. y. G. J., R. Ž., V., G., jos, taip pat vardai: (duomenys neskelbtini) ir latviškas vardas. Paprašė pateikti susirašinėjimą su adresatu, įvardintu „V.“, kadangi maždaug prisimena susirašinėjimą su R. M.. G. D. pademonstravo šį susirašinėjimą, turinys, o būtent 2018 m. birželio 14 d. siųstos 5 nuotraukos (buvo tik nurodytas nuotraukų failas) ir vieno pranešimo tekstas apie susitikimą su Latvijos kolegomis. Po to G. D. pademonstravo pranešimus, siųstus adresatui R. Ž.. Spėjo įsiminti kelis, kuriuose aptariamas A. P. sulaikymo klausimas, minimi teisėjai M. S., O. R. bei suėmimo trukmė – 2 savaitės. Šie pranešimai datuojami 2018 m. kovo 22 d., G. D. akcentavo, jog kaip tik tuo metu vyko kriminalinės žvalgybos veiksmai ir R. M. jau derino suėmimo klausimą su teisėjais, ji paprieštaravo, jog 2018 m. kovo 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. G. D. parodė Velykinius sveikinimus G. J. Taip pat parodė pranešimus Latvijos KNAB pareigūnui, kuriuose minimas asmuo, įvardijamas „AC“, G. D. paaiškino, jog kalbama konkrečiai apie A. C., taip pat pranešimuose buvo minimas ir A. K. (Latvijos SAM darbuotojas, vėliau byloje apklaustas kaip liudytojas). A. P. minimuose pranešimuose įvardijamas kaip (duomenys neskelbtini). Taip pat jai pademonstravo susirašinėjimą ir su A. P., tačiau pranešimus parodė greitai, nespėjo įsiminti jų turinio. Iš pateiktų pranešimų ji susidarė įspūdį, jog jie datuojami laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. birželio 14 d. Pokalbio pabaigoje ji paklausė, kokiu būdu G. D. ir A. P. įgijo jai pademonstruotą R. M. susirašinėjimą „Viber“ programa, į šį klausimą atsakė, kad galimai susirašinėjimo su A. P. šios programos pagalba, R. M. netyčia kažką nuspaudė ir išsiuntė apskritai visą savo susirašinėjimą A. P..

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. 4-01-1628 (t. 3, b. l. 137) pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J3“, STT inventorinis numeris 19042, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pakete Nr. 133094, taip pat CD laikmeną su 2020 m. vasario 19 d. STT patalpų A. Jakšto g. 6, Vilnius, pirmo aukšto fojė vaizdo įrašu.

2020 m. vasario 28 d. apžiūros protokolu (t. 3, b. l. 79-84) pasitvirtina, kad 2020 m. vasario 28 d. buvo apžiūrėti kompaktinėje plokštelėje „Acme“ esančiame aplanke pavadinimu „2020-02-19 STT patalpų pirmo aukšto fojė vaizdo įrašas“ esantys vaizdo įrašai: „3.1_urn.uuid-48343738-3838-3734-3839-0090aa0769db-91db4c61-4f2c-45a2-95c0 - 8af7d18 bcdc_2020-02-19_15-02-00(1)“ ir „5.1_urn-uuid-48343738-3838-3734-3430-0090aa0769aa-af49aa6e-0ee83-46d2-90b5-efa52a32fc30_2020-02-19­ 15-02-00(1)“. Apžiūros metu nustatyta, kad įrašo trukmė 20 minučių, vaizdo 02:00 min. matoma, kaip advokatas G. D. laiptais nuo lauko durų kyla į fojė; vaizdo įrašo 02:09 min. matoma, kaip laiptais iš antro aukšto į fojė nusileidžia STT vyriausioji specialistė V. K.; vaizdo įraše matyti, kad G. D. ir V. K. susitikę pradėjo kalbėti STT patalpų fojė tarp daiktų saugojimo spintelių ir stiklinių vartelių; 02:17 min. matoma, kaip G. D. padėjo ant laiptus ir likusią patalpą atskiriančios sienelės kuprinę ir kalbasi su V. K.; 07:05 min. matoma, kaip G. D. iš kuprinės ištraukia nešiojamąjį kompiuterį; 07:09 min. jį padeda ant sienelės, įjungia ir 07:30 min. kompiuterio ekrane kažką rodo V. K.; vaizdo įrašo 12:54 min. matoma, kaip G. D. išjungia kompiuterį ir 13:06 min. įdeda atgal į kuprinę; G. D. ir V. K. toliau kalbasi; 18:05 min. G. D. pasiima kuprinę, po to trumpai pakalbėjęs su V. K. praeina pro stiklinius vartelius ir nusileidžia laiptais link pastato išėjimo.

2020 m. kovo 17 d. apžiūros protokolu (t. 3, b. l. 94-98) pasitvirtina, kad 2020 m. kovo 17 d. buvo apžiūrėti kompaktinėje plokštelėje „Titanum“ esančiame aplanke pavadinimu „2020-02-27(1)“ esančiame aplanke „Footage“ esantys STT patalpų pirmo aukšto fojė vaizdo įrašai: „3.1_urn. uuid-48343738-3838-3734-3839-0090aa0769db-91db4c61-4f2c-45a2-95c0-8af7d18 bcdc_ 2020-02-27_11-26-00(1)“ ir „5.1_urn-uuid-48343738-3838-3734-3430-0090aa0769aa - af49aa6e-0ee83 - 46d2-90b5 - efa52a32fc30_2020-02-27­ 11-26-00(1)“. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašo trukmė 2:31 min., įraše matoma, kaip advokatas G. D. iš lauko ateina į STT fojė, kur budėtojui palieka A5 formato voką, po to iš STT patalpų išeina.

Nukentėjusysis R. M. dėl susirašinėjimo su A. P. parodė, kad 2018 m. birželio mėnesį su A. P. bendravo „Viber“ programa, tarnybiniu telefonu, kuriame ir buvo įvestas A. P. abonentas, užvadintas pseudonimu (duomenys neskelbtini). Nutraukus bendravimą ir ryšius, netrukus A. P. abonentą panaikino. Kokiu būdu 2018 metais iš jo telefono buvo paimta informacija, nežino, tačiau yra įsitikinęs, kad ji paimta neteisėtai, pavogta. Jis pats asmeniškai savo susirašinėjimų „Viber“ ar kitoje programėlėje nei A. P., nei G. D., nei kitam asmeniui nesiuntė. Susirašinėjant failų A. P. nėra siuntęs, yra rašęs tik žinutes. Iš A. P. 2018 metais buvo gavęs žinutę, kad jis gavo kažkokius failus, bet tuo metu jis (R. M.) suprato, kad yra kalbama apie jo pasiūlytą SGD terminalo temą, kad A. P. turi kažkokius failus ir nori juos persiųsti. Jis (R. M.) nurodė, kad siųstų į elektroninį paštą, kurio pavadinimą išsiuntė, tačiau A. P. failų neatsiuntė. V. K. jam sakė, kad G. D. minėjo, jog šiuos „Viber“ programos susirašinėjimus gavo iš A. P., kai jis pats (R. M.) neva kažkaip netyčia tuos duomenis persiuntė A. P..

Kaltinamasis G. D. dėl R. M. susirašinėjimo duomenų patekimo pas A. P. parodė, kad kiek jam buvo žinoma iš A. P. žodžių, o vėliau jau šio ikiteisminio tyrimo metu matė iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo „excel“ lentelę, suspaustą į „zip“ failą, A. P. atsiuntė pats R. M.. Pirmą kartą A. P. duomenimis su juo pasidalino dar 2018 metais ir labai aiškiai pasakė, kad tai jam atsiuntė pats R. M. tokiu pačiu „exceliniu“ failu. Dėl to jam nekilo jokių abejonių, kad duomenis A. P. būtų gavęs neteisėtai. Įsitikinęs, kad R. M. buvo žinoma, jog A. P. jo susirašinėjimą gavo, nes po to, kai R. M. šį failą persiuntė, A. P. pastarojo paklausė, kas tai per dalykas, iš ko buvo visiškai aišku, kad R. M. kažką yra atsiuntęs. Į tai R. M. nieko neatsakė, pasiūlė pereiti į susirašinėjimą „Gmail“ adresu (duomenys neskelbtini), o tą failą arba tą žinutę, kuria persiuntė failą, jis tiesiog ištrynė, nes yra „Viber“ ikonėlė, nurodanti, kad R. M. šį failą po savo persiuntimo ištrynė.

Kaltinamasis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog visą šį „Viber“ susirašinėjimą, kuris yra vienoje laikmenoje ir kurio pavadinimas yra „Viber messages1542816776.zip“, jam 2018 m. birželio 21 d. atsiuntė R. M. iš „Viber“ paskyros, kuri buvo pririšta prie jo naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Šį numerį jis (A. P.) žinojo, nes jį jam pasakė pats R. M., o tuo numeriu ir vyko susirašinėjimas. Šią laikmeną jis (A. P.) gavo į savo „Viber“ paskyrą, kuri pririšta prie jo naudojamo telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 21 d., tarp 14.56 val. ir 15.57 val., po paskutinės savo rašytos žinutės R. M., kurią parašė 14.56 val., ir šią laikmeną 15.57 val. jis (A. P.) „Viber“ programėlėje persiuntė savo broliui J. P.. Susirašinėjime su R. M. ši laikmena neišliko, nes R. M. laikmeną ištrynė ir tai padarė ne vėliau kaip 2018 m. birželio 21 d., 17.20 val., nes tuo laiku jis jam (A. P.) parašė kitą žinutę. Tarp jo (A. P.) 14.56 val. parašytos žinutės R. M. ir pastarojo jam (A. P.) 17.20 val. parašytos žinutės pokalbio lange liko įrašas „(duomenys neskelbtini) deleted a message“. Taip pat tą pačią dieną, 20.21 val., į „Viber“ programėlę parašė žinutę R. M., kad „kažkoks nesuprantamas „zip“ failas buvo, kur ištrynei“, į ką pastarasis paragino pereiti į „Gmail“ formatą. Kiek žino, R. M. savo telefone jį buvo pavadinęs adresatu (duomenys neskelbtini). Iš kompanijos „Rakuten Viber“ duomenų apie susirašinėjimus negavo, nes prokuroras į kompaniją kreipėsi pavėluotai, t. y. pasibaigus 24 mėnesių duomenų saugojimo laikotarpiui.

- iš STT Vilniaus valdybos 2020 m. rugsėjo 29 d. pateikto R. M. ir A. P. susirašinėjimų (t. 3, b. l. 188-190), vykusių „Viber“ pokalbių programėlėje, turinio matyti, kad susirašinėjimai vyko 2018 m. birželio 4 d., 12.50 val., ir 2018 m. birželio 21 d., 10.43 val., 13.34 val., 13.45 val., 14.30 val., 14.44.09 val., 14.44.45 val., 14.46 val., 14.53 val., iš esmės buvo susirašinėjama SGD terminalo tema;

- 2020 m. kovo 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 157-20-51 (t. 4, b. l. 138-155) pasitvirtina, kad yra užfiksuotas A. P. telefono „Samsung Galaxy S9“ „Viber“ susirašinėjimas su adresatu (duomenys neskelbtini) bei siuntėjo (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 21 d. ištrinta žinutė. 2018 m. birželio 21 d., nuo 12.50 val. iki 14.56 val., vyko intensyvus susirašinėjimas tarp abonentų (duomenys neskelbtini) ir „A. P.“, 20.21 val. A. P. išsiuntė abonentui (duomenys neskelbtini) žinutę turiniu „Kažkoks nesuprantamas zip failas buvo kurį ištrynei“, į ką (duomenys neskelbtini) 20.29 val. atrašė „Raginimas pereiti į gmail formatą“.

Kaltinamasis V. R. ikiteisminiame tyrime bei teisme taip pat parodė, kad paklausus, iš kur tokie duomenys, A. P. nurodė, kad iš „Viber“ susirašinėjimo, kad bendravo su STT pareigūnu R. M., kuris jam, galimai netyčia, persiuntė susirašinėjimų „zip“ failą bei parodė savo telefoną, kur „Viber“ programėlės ekrane matėsi, jog yra persiųstas „zip“ failas, tačiau vėliau ištrintas.

Liudytoja V. K. parodė, kad G. D. paklausė, kaip pas jį pateko R. M. susirašinėjimas, ir pastarasis paaiškino, kad R. M. kažką nuspaudė ir netyčia atsiuntė.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad instituciniu lygmeniu buvo sprendžiamas klausimas, kaip iš R. M. telefono galėjo išeiti informacija, buvo sudaryta darbo grupė, tačiau nežino, kas buvo nustatyta. R. M. nepasakojo, kaip buvo pavogti duomenys iš jo telefono.

2020 m. gegužės 26 d. apžiūros metu (t. 3, b. l. 144-145) apžiūrėjus 2020 m. kovo 3 d. apžiūros metu įrašytas optines laikmenas (telefono „Samsung J3“), nustatyta, kad DVD+R diskuose esančiame „Zip“ archyve pavadinimu „2020-03-03.13-10-37.zip“ matomas aplankas „Samsung GSM_SM-J330FN GalaxyJ3“, kuriame yra „UFDR“ formato failas pavadinimu „M_SM-J330FN Galaxy J3_2020-03-03_Report.ufdr“. Minėtame faile randama telefono „Samsung GSM SM-J330FN GalaxyJ3“ duomenų ataskaita. Iš ataskaitos turinio matyti, kad telefone buvo suinstaliuota „Viber“ internetinių susirašinėjimų programėlė, kurios atmintyje senesnių nei 2019 m. spalio 8 d. „Viber“ susirašinėjimų nėra. Taip pat „Viber“ bei telefono atmintyje esančių kontaktų sąraše kontakto (duomenys neskelbtini) nerasta. Tarp telefono atmintyje esančių „ZIP“ archyvų „Viber“ susirašinėjimų atsarginių kopijų (backup) neaptikta.

- tirti pateiktame judriojo ryšio telefone „Samsung J3 SM-J330F/DS“, serijos numeris: (duomenys neskelbtini), duomenų apie susirašinėjimą programinėje įrangoje „Viber“ su kita paskyra (duomenys neskelbtini) neaptikta;

- tirti pateiktame judriojo ryšio telefone „Samsung J3 SM-J330F/DS“, serijos numeris: (duomenys neskelbtini), duomenų apie failus „Viber messages1542816776.zip“ ir „1529585998931432.zip“ neaptikta;

- tirti pateiktoje „General UDisk USB Device“, be serijos numerio, atmintinėje esančio failo „Viber messages1542816776.zip“ sukūrimo data – 2020 m. balandžio 22 d., 12:03:38, kuri yra nurodyta failo parinktyse;

Iš 2020 m. rugpjūčio 2 d. „Viber“ pateiktos informacijos matyti, kad įrašai yra saugomi 24 mėnesius, todėl prašymo dėl nurodytų abonentų kontaktavimo 2018 m. birželio 21 d. įvykdyti negali.

2020 m. balandžio 27 d. apžiūros protokolu (t. 13, b. l. 1-44) pasitvirtina, kad apžiūrėjus A. P. gynėjo pateiktos USB laikmenos duomenis, nustatyta, kad joje yra du vaizdo įrašai ir „zip“ formato archyvas „Viber messages1542816776“. Vaizdo įraše „Persiuntimas.mp4“ matomas mobiliojo ryšio telefono ekranas, kuriame įjungtas „Viber“ susirašinėjimas su kontaktu, pavadintu „J. P.“. Vaizdo įraše matoma, kaip iš mobiliojo ryšio telefone įjungtos programėlės „Viber“ persiunčiamas „J. P.“ 2018 m. birželio 21 d. siųstas failas, pavadinimu „Viber message...42816776.zip“ kitam kontaktui, pavadintam „A. N.“. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) matomas mobiliojo ryšio telefono ekranas, kuriame įjungtas „Viber“ susirašinėjimas su kontaktu, pavadintu (duomenys neskelbtini) (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Matoma, kaip pirštu braukoma per susirašinėjimo istoriją, susirašinėjime 2018 m. birželio 21 d., tarp 14.56 val. ir 17.20 val., kontaktas, pavadintas (duomenys neskelbtini), ištrynė žinutę, kurios turinys nežinomas. Vaizdo įraše rodomas susirašinėjimas baigiasi 2018 m. birželio 28 d., 13.07 val. Vaizdo įrašo 01.35 min. matyti, kad telefone naršomos „Viber“ programėlės ekrane yra matoma 11.10 val. atsiradusi „Viber“ reklaminė žinutė. Iš ko sprendžiama, jog apžiūrimo vaizdo įrašo pradžioje minima data – kovo 18 d. yra 2020 m. kovo 18 d. Vaizdo įraše matyti, kad 02.00 min. yra atidaroma kontakto (duomenys neskelbtini) informacija, kur yra nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) naudojasi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus „zip“ archyvą pavadinimu „Viber messages 1542816776.zip“, nustatyta, jog jame yra suskleistas 31 „CSV“ formato failas: „VB.csv“, „C. A..csv“, (duomenys neskelbtini), kurie tęsiant apžiūrą buvo išskleisti iš archyvo ir atspausdinti (pridėti prie apžiūros protokolo). Iš archyve „Viber messages 1542816776.zip“ esančių failų savybių matyti, kad visi minėti „CSV“ formato failai buvo sukurti (arba paskutinį kartą keisti) 2018 m. birželio 21 d., 14.58 val.

Tokiu būdu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad A. P. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis nenustatytu būdu ir laiku, be STT vyriausiojo specialisto R. M. sutikimo ir šiam apie tai nieko nežinant, gavęs pastarojo „Viber“ paskyroje įrašytus (išsaugotus) asmeninius ir tarnybinius kontaktinius duomenis bei susirašinėjimus, kuriuose buvo ir nukentėjusiųjų informacija apie jų privatų gyvenimą (kontaktiniai telefonų numeriai, vardai, pavardės, asmeninio pobūdžio susirašinėjimai ir kita informacija), su jais susipažino ir suvokdamas, kad tai yra kitų asmenų privataus gyvenimo ir tarnybinio pobūdžio informacija, ja disponavo ir naudojo asmeniniais tikslais taip pažeisdamas asmens susižinojimo neliečiamumą, todėl jis pagal BK 166 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. P. kaltinimas pagal BK 168 straipsnio 1 dalį buvo pareikštas dėl to, kad jis, gavęs informaciją apie privatų asmenų gyvenimą, neteisėtai ja disponavo, be asmens sutikimo ją atskleidė ir panaudojo savo labui, t. y., kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 14 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, STT atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00003-18, jį (A. P.) ginančiam advokatui G. D. perdavė R. M. „Viber“ paskyros duomenis, kad pastarasis, pasinaudodamas šiais duomenimis, paveiktų jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą atliekančią STT tyrėją. 2020 m. vasario 14 d. Vilniuje, A. Jakšto g. 6, STT patalpose, kabinete Nr. 204, jam dalyvaujant, G. D. STT vyriausiajai specialistei V. K., pasakė, jog tyrimas jo ginamojo A. P. atžvilgiu turėtų būti nutrauktas, kadangi jis disponuoja R. M. „Viber“ paskyros duomenimis, po to G. D. 2020 m. vasario 19 d., apie 14.50 val., STT patalpų pirmajame aukšte esančiame priimamajame, A. Jakšto g. 6, Vilniuje, STT vyriausiajai specialistei V. K. nurodydamas, kad turi kompromituojančios medžiagos ir leisdamas suprasti, kad jo turima informacija pakenks V. K. tiriamai bylai bei sukompromituos ikiteisminiame tyrime veiksmus atliekančius bei atlikusius pareigūnus, siekdamas paveikti STT vyriausiąją specialistę V. K., kad tyrimas būtų nukreiptas palankia jo A. P. kryptimi (kad būtų nutrauktas), pademonstravo pastarajai kompiuteryje įrašytus R. M. „Viber“ paskyros duomenis, taip pat G. D. 2020 m. kovo 4 d., apie 14.55 val., Vilniuje, Jakšto g. 6, STT patalpų pirmajame aukšte esančiame priimamajame, pokalbio su STT vyriausiąja specialiste V. K. metu nurodydamas, kad turimą kompromituojančią medžiagą panaudos teisme, reikalavo ikiteisminio tyrimo eigą pakreipti taip, kad A. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas.

G. D. kaltinimas pagal BK 168 straipsnio 1 dalį buvo pareikštas dėl to, kad jis, veikdamas kartu su A. P., V. R. ir D. B., neteisėtai atskleidė ir panaudojo informaciją apie asmens privatų gyvenimą, t. y. jis, veikdamas kartu su A. P., Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – ir STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00003-18, būdamas įtariamojo A. P. gynėju, pasinaudodamas savo profesija, iš ginamojo A. P. gavo STT vyriausiojo specialisto R. M., „Viber“ paskyroje, nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. birželio 21 d. įrašytus (išsaugotus) asmeninius ir tarnybinius kontaktinius duomenis bei susirašinėjimus, kuriuose buvo ir nukentėjusiųjų R. M., E. R., E. O. ir R. O. informacija apie jų privatų gyvenimą (kontaktiniai telefonų numeriai, vardai pavardės, asmeninio pobūdžio susirašinėjimai ir kita informacija), (toliau – ir R. M. „Viber“ paskyros duomenys), kuriuos jis (G. D.), neteisėtai panaudojo savo ir ginamojo A. P. labui, siekdamas paveikti tyrėją, kad jo ginamojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, t. y. jis, siekdamas materialinės naudos (piniginio atlygio už teisinių paslaugų suteikimą A. P.), 2020 m. vasario 14 d., dalyvaujant A. P., Vilniuje, A. Jakšto g. 6, STT patalpose, kabinete Nr. 204, pasakė STT vyriausiajai specialistei V. K., jog tyrimas jo ginamojo A. P. atžvilgiu turėtų būti nutrauktas, kadangi jis disponuoja STT vyriausiojo specialisto R. M. „Viber“ paskyros duomenimis, po to 2020 m. vasario 19 d., apie 14.50 val., Vilniuje, A. Jakšto g. 6, STT patalpų pirmajame aukšte esančiame priimamajame, STT vyriausiajai specialistei V. K. nurodydamas, kad turi kompromituojančios medžiagos ir leisdamas suprasti, kad jo turima informacija pakenks V. K. tiriamai bylai bei sukompromituos ikiteisminiame tyrime veiksmus atliekančius bei atlikusius pareigūnus, siekdamas paveikti STT vyriausiąją specialistę V. K., kad tyrimas būtų nukreiptas palankia jo ginamajam A. P. kryptimi (kad būtų nutrauktas), pademonstravo pastarajai kompiuteryje įrašytus R. M. „Viber“ paskyros duomenis, taip pat jis 2020 m. kovo 4 d., apie 14.55 val., Vilniuje, Jakšto g. 6, STT patalpų pirmajame aukšte esančiame priimamajame, pokalbio su STT vyriausiąja specialiste V. K. metu nurodydamas, kad turimą kompromituojančią medžiagą panaudos teisme, reikalavo ikiteisminio tyrimo eigą pakreipti taip, kad A. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas.

D. B. kaltinimas pagal BK 168 straipsnio 1 dalį buvo pareikštas dėl to, kad jis dėl savo profesijos gavo informaciją apie privatų kito asmens gyvenimą, veikdamas kartu su anksčiau nurodytais asmenimis, ją atskleidė ir panaudojo savo ir kitų asmenų labui be kito asmens sutikimo, t, y., kad jis pasinaudodamas savo profesija, veikdamas kartu su A. P., G. D. ir V. R., būdamas advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) advokatu, žinodamas, kad G. D. atlieka A. P. gynėjo pareigas Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. kovo 31 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, A. P. buvo supažindintas su STT pareigūno R. M. „Viber“ paskyroje nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. birželio 21 d. įrašytais (išsaugotais) asmeniniais ir tarnybiniais kontaktiniais duomenis bei susirašinėjimais, kuriuose buvo ir nukentėjusiųjų R. M., E. R., E. O. ir R. O. informacija apie jų privatų gyvenimą (kontaktiniai telefonų numeriai, vardai, pavardės, asmeninio pobūdžio susirašinėjimai ir kita informacija). Tada jis, A. P. ir G. D. su minėta informacija supažindino advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) advokatą V. R. ir visi susitarė, kad V. R., pasinaudodamas pažintimis, perduos STT direktoriui Ž. B. neteisėtai gautą informaciją apie tarnybinę R. M. veiklą ir jo asmeninį gyvenimą, kuri neva kompromituoja R. M. ir STT instituciją, bei pagrasins šią informaciją paviešinti ar kitaip panaudoti, jei minėtas ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu nebus nutrauktas. Veikdamas pagal bendrą susitarimą, V. R. 2020 m. kovo 31 d., apie 12.06 val., mobiliąja „Messenger“ programėle paskambinęs Ž. B. pasiūlė susitikti, po to 2020 m. balandžio 1 d. mobiliosiomis „Viber“ ir „Signal“ pokalbių programėlėmis į Ž. B. telefoną atsiuntė „PDF“ failą su R. M. „Viber“ paskyros duomenimis.

V. R. kaltinimas pagal BK 168 straipsnio 1 dalį buvo pareikštas dėl to, kad jis dėl savo profesijos, gavo informaciją apie privatų kito asmens gyvenimą, veikdamas kartu su anksčiau nurodytais asmenimis, ją atskleidė ir panaudojo savo ir kitų asmenų labui be kito asmens sutikimo, t, y., kad jis pasinaudodamas savo profesija, veikdamas kartu su A. P., G. D. ir D. B., dirbdamas advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) advokatu, žinodamas, kad G. D. atlieka A. P. gynėjo pareigas Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. kovo 31 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, A. P., G. D. ir D. B. buvo supažindintas su STT vyriausiojo specialisto R. M. „Viber“ paskyroje nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. birželio 21 d. įrašytais (išsaugotais) asmeniniais ir tarnybiniais kontaktiniais duomenis bei susirašinėjimais, kuriuose buvo ir nukentėjusiųjų R. M., E. R., E. O. ir R. O. informacija apie jų privatų gyvenimą (kontaktiniai telefonų numeriai, vardai pavardės, asmeninio pobūdžio susirašinėjimai ir kita informacija), po to visi susitarė, kad jis (V. R.), pasinaudodamas pažintimi su STT direktoriumi Ž. B., perduos šiam informaciją apie tarnybinę R. M. veiklą bei jo asmeninį gyvenimą, kuri neva kompromituoja R. M. ir STT instituciją, bei pagrasins šią informaciją paviešinti ar kitaip panaudoti, jei minėtas ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu nebus nutrauktas. Veikdamas pagal bendrą susitarimą V. R. 2020 m. kovo 31 d., pasinaudodamas savo pažintimis, gavo STT direktoriaus Ž. B. kontaktus ir apie 12.06 val., mobiliąja „Messenger“ programėle paskambinęs Ž. B., pasiūlė susitikti, po to 2020 m. balandžio 1 d. mobiliosiomis „Viber“ ir „Signal“ pokalbių programėlėmis į Ž. B. telefoną atsiuntė „PDF“ failą su R. M. „Viber“ paskyros duomenimis.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 168 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas šio kodekso 165–167 straipsniuose numatytą veiką,

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad jo privati informacija buvo paviešinta, persiunčiant ją į Valstybės saugumo departamentą, į antrąjį departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos, į Seimą ir dar į dešimt institucijų. Jis nukentėjo nuo neteisėto informacijos perdavimo į atitinkamas institucijas, portalui 15min portalui, kur buvo komentuojama iškreipiant informacijos turinį, keičiant jos kontekstą, kuriant melagingas žinias. Nukentėjusioji E. O. paaiškino, kad A. P. platino informaciją apie jos privatų gyvenimą, siuntė ją įvairiems adresatams, kaltinamasis G. D. jos asmeninius susirašinėjimus pateikė prijungimui prie kitos baudžiamosios bylos, kas tą informaciją daro dar prieinamesnę kitiems asmenims, nusikaltėliams. E. R. nurodė, jog nukentėjusiąja save laiko dėl to, kad jai nepažįstami asmenys perdavė žiniasklaidai kitų žmonių pokalbių išklotines, spaudoje buvo paskleisti duomenys apie jos asmeninį susirašinėjimą su R. M..

Pagal BK 168 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, viešas informacijos apie privatų kito žmogaus gyvenimą paskelbimas laikomas tuomet, kai ji atskleidžiama neapibrėžtam žmonių ratui. Šį veiksmą nusikalstamą daro tai, kad informacija atskleidžiama neteisėtai, nes įstatymas nustato tam tikrus atvejus, kai informacija, gauta dėl savo tarnybos ar profesijos arba atliekant laikiną užduotį apie privatų žmogaus gyvenimą, gali būti atskleidžiama ar panaudojama. Viešu paskelbimu laikoma, kai tai daroma per žiniasklaidą, viešą renginį, platinant informacinius lapelius, išsiunčiant laiškus daugeliui adresatų ir pan. Viešas paskelbimas yra baigtas, kai neapibrėžtam žmonių ratui sudarytos galimybės susipažinti su informacija, nepriklausomai nuo tolesnės tų asmenų reakcijos (formalioji sudėtis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamiesiems kaltinimai dėl viešo informacijos apie privatų kito žmogaus gyvenimą paskelbimo nėra pareikšti, šių nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių teismas nevertina ir dėl jų nepasisako.

Teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtinta tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje teisėje. Privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą. Ši teisė apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Tačiau ne visos ir ne bet kokios su asmeniu susijusios informacijos rinkimas gali būti vertinamas kaip asmens privatumo pažeidimas.‏‏‎ ‏‏‎

Kaltinimai G. D., A. P., D. B. bei V. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, grindžiami iš esmės nukentėjusiojo R. M. parodymais, nukentėjusiųjų E. O., J. O., R. O., E. R. parodymais, bylos rašytiniais dokumentais – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2020 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 4-01-2589 (t. 4, b. l. 46-66) pateiktu V. R. persiųstu susirašinėjimų tarp A. P. ir R. M. tekstiniu priedu ir kt. Tirdamas šios nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas vadovavosi kaltinamųjų parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kadangi jie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei nepaneigti kitais byloje surinktais įrodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei aukščiau ištirtais bylos rašytiniais dokumentais.

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad jo asmeniniuose ir tarnybiniuose kontaktiniuose duomenyse bei susirašinėjimuose buvo ir jo bei nukentėjusiųjų E. R., E. O. ir R. O. informacija apie jų privatų gyvenimą – kontaktiniai telefonų numeriai, vardai, pavardės, asmeninio pobūdžio susirašinėjimai ir kita informacija. Be to, įsitikinęs, kad A. P. kažkokiu būdu disponavo nuotraukomis, nes ties nuotrauka yra „IPG“ pavadinimai, failuose, kuriais pastarasis disponavo, yra nuotraukų failai. Tai, kad A. P. sugebėjo ar nesugebėjo jų atidaryti, nereiškia, kad kitas žmogus ar institucija nesugebės jų atidaryti.

Nukentėjusioji E. O. parodė, kad tai buvo jos labai asmeniniai telefoniniai susirašinėjimai, kurie tapo prieinami viešai visiškai svetimiems žmonėms. Paviešinus susirašinėjimus su R. M., ji prarado saugumą. Iš susirašinėjimų turinio tapo žinoma, kad ji su R. M. gyvena kartu, veda bendrą ūkį, buvo paviešinti asmeniniai dalykai apie jos gyvenimą, buitį, nuomonę, mintis, jausmus. Susirašinėjime taip pat buvo nuotraukos. Buvo atskleisti ją, kaip fizinį asmenį, galintys identifikuoti duomenys – vardas, telefono numeris, renginys (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo vienintelė E., todėl visiems yra prieinama ir visi gali suprasti, kad tai yra ji. Pavardės nebuvo, tačiau įvedus į „Google“ sistemą telefono numerį ir jos vardą iš karto atsirastų visa informacija apie ją. Visa tai susiję su jos ir jos šeimos saugumu.

Nukentėjusioji R. O. parodė, jog žino, kad buvo paviešinta 150 nuotraukų, kurias ji asmeniškai siuntė R. M., kurios buvo „Viber“ faile ir kurias kaltinamieji tarpusavyje dalinosi, kopijavo, siuntinėjo tarp savęs, įvairiems tretiesiems asmenims tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Visa tai darė be jos sutikimo, tuo aiškiai pažeisdami jos teisę į susirašinėjimo privatumą ir privatų gyvenimą. Paviešintoje informacijoje, be nuotraukų, buvo ir duomenys, kurie leistų ją identifikuoti kaip fizinį asmenį – tai jos pavardė, vardas, asmeninis telefono numeris.

Nukentėjusioji E. R. parodė, kad jos asmens duomenų spaudoje nebuvo. Ar buvo susirašinėjime nurodytas jos vardas ir pavardė, neatsimena. Galėjo būti nurodytas tik vardas – E. Buvo telefono numeris, kuris priklausė „Viber“. Buvo atspausdintas žinučių turinys.

Kaltinamasis G. D. parodė, kad A. P. prašymu, jis (G. D.) trumpai ikiteisminio tyrimo esmę pasakė savo kolegoms advokatams, tačiau jiems jokių nurodymų, pavedimų nedavė, minėto failiuko jokia forma neperdavė, kaip minėjo, failo „PDF“ formatu iš viso neturėjo. V. K. nukentėjusiojo privataus susirašinėjimo turinio nerodė. Rodė tai, kas, jo nuomone, atitinka tik tarnybinio susižinojimo apibrėžimą, nes jo susirašinėjimas su R. Ž. ar su KNAB pareigūnu neatitinka nukentėjusiojo privataus gyvenimo apibrėžimo. V. K. parodė R. M. susirašinėjimo su R. Ž. dalį, kurioje R. M. nurodo, kad buvo užėjęs pas teisėją pakalbėti dėl suėmimo, taip pat kuroje yra dalis R. M. susirašinėjimo su Latvijos KNAB pareigūnu K. V. K. pateiktoje informacijoje nėra jokių privačių duomenų, o tai yra tarnybinis susižinojimas apie galimai neteisėtus korupcinius R. M. veiksmus.

Kaltinamasis A. P. parodė, kad iš R. M. 2018 m. birželio 21 d. gautą laikmeną persiuntė tik savo gynėjui G. D. vieninteliu tikslu, t. y. kad jis įvertintų joje esančią informaciją ir priimtų sprendimą, ką toliau su ja daryti. Daugiau nei apie jos turinį, nei panaudojimo būdą jie nesikalbėjo. Dar kartą apie šią laikmeną ir jos turinį su G. D. kalbėjo po 2020 m. vasario 6 d., nes šios dienos nutarimu jam (A. P.) buvo panaikinta didžioji dalis įtarimų STT tyrime, susijusiame su (duomenys neskelbtini). R. M. persiųstame faile buvo bendri susirašinėjimai, kur pavardės masiškai nefigūravo. Kad atsiųstoje laikmenoje būtų E. R., E. O. ir R. O. kontaktiniai telefonų numeriai, vardai ir pavardės, asmeninio pobūdžio susirašinėjimai ir kita informacija, jis nematė, nes nebuvo nė vieno R. M. kontakto, kuriame būtų nurodytas vardas ir pavardė bei telefono numeris.

Kaltinamasis D. B. parodė, kad nei G. D., nei kas kitas su R. M. „Viber“ paskyroje įrašytais, išsaugotais duomenimis bei susirašinėjimais jo (D. B.) nesupažindino. Iki tol, kol viešojoje erdvėje informacija nebuvo išplatinta, nei A. P., nei V. R., nei G. D. jam susirašinėjimo turinio nerodė. Taip pat nei jis (D. B.), nei G. D. nesupažindino V. R. su R. M. „Viber“ paskyroje įrašytais, išsaugotais duomenimis bei susirašinėjimais.

Liudytoja V. K. parodė, kad G. D. kompiuteryje jai pademonstravo susirašinėjimo duomenis – „Viber“ programos failą, kuriame buvo R. M. susirašinėjimas su kitais asmenimis. Tai buvo „Excel“ programos lentelė, kurios kairėje pusėje buvo adresatai iki dvidešimties, o dešinėje pusėje – eilutės, kuriose matėsi tekstas, t. y. buvo adresatas, jo vardas, ir šalia tekstas. Nuotraukų buvo tik failai, pačių nuotraukų nesimatė. Vasario 19 d. parodytame faile paties susirašinėjimo tarp R. M. ir jo dukros J. turinio ji nematė, matė tik adresatą.

Liudytojas Ž. B. parodė, kad gautoje informacijoje nuotraukų nebuvo, nors matėsi, kad jos buvo siųstos. Paklausus, ar yra atsiųstos nuotraukos, V. R. paaiškino, kad ne, matyt, ta programėlė, suspaudžianti duomenis, padaro taip, kad nuotraukos neišsisiunčia, o išsisiunčia tik tekstai. Jam buvo perduotas „pdf“ failas, kuriame buvo susirašinėjimas „Viber“ programėle tarp R. M. ir įvairių asmenų, įvardintų vardais, pavardėmis arba neįvardintų, arba pavadintų kažkokiais kitais žodžiais.

Taigi, tiek iš nukentėjusiųjų, tiek iš liudytojų, tiek iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad susirašinėjimo tarp R. M. ir A. P. duomenyse nebuvo konkrečiai nurodyti adresatų duomenys (vardai su pavardėmis ir telefonų numeriais), pagal kuriuos galima būtų identifikuoti įvardintus asmenis, taip pat nebuvo nuotraukų.

2020 m. balandžio 23 d. apžiūros metu (t. 12, b. l. 168-172) apžiūrėjus gynėjo M. B. pateiktą elektroninę laikmeną, nustatyta, kad USB laikmenos šakniniame aplanke aptiktas aplankas pavadinimu „New folder (2)“. Aplanke „New folder (2)“ aptikti du vaizdo failai „Persiuntimas.mp4“, (duomenys neskelbtini) ir 1 „ZIP“ formato archyvas „Viber messages 1542816776.zip“. Nustatyta, kad archyve „Viber messages 1542816776.zip“ yra suskleistas 31 „CSV“ formato failas „VB.csv“, „C. A..csv“, (duomenys neskelbtini).

Taigi, iš apžiūros protokolo, taip pat iš teisminio bylos nagrinėjimo metu G. D. pateiktos USB laikmenos atspausdintų skaidrių matyti, kad juose nėra nukentėjusiojo R. M. vardo, pavardės, ar kokios nors kitos jo asmenį atskleidžiančios informacijos, adresatas įvardijamas tik dviem raidėmis „Me“. Iš USB laikmenos duomenų matosi, kad faile yra įvardinti adresatai ir tarp šių adresatų adresato R. M. vardu ir pavarde, jo telefono numerio ir kitos informacijos nėra. Šiame faile taip pat nėra E. O. pavardės, vardo, kurie leistų ją identifikuoti, nėra asmeninio pobūdžio susirašinėjimo ar kitokios informacijos. Taip pat E. vardas yra nurodytas dvejopai – (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). R. O. pavardės, vardo, kuris leistų ją identifikuoti, taip pat nėra, asmeninio pobūdžio susirašinėjimo ar kitokios informacijos nėra. Paspaudus nuorodą (duomenys neskelbtini), matyti, kad iš viso nėra jokios tekstinės informacijos, nuotraukų, o yra tik nuoroda, kad tai yra „Photo Message“. E. R. vardo šiame sąraše taip pat nėra. Yra adresatas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės pasitvirtina ir pirmiau ištirtais įrodymais – Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 3-ojo skyriaus viršininko 2020 m. balandžio 2 d. tarnybiniu pranešimu bei jo priedu (t. 9, b. l. 25-27, 28-44), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2020 m. balandžio 3 d. rašto Nr. 4-01-2589 ir 2020 m. balandžio 6 d. rašto Nr. 4-01-2648 priedais (t. 4, b. l. 47-66, 68-92), 2020 m. balandžio 27 d. apžiūros protokolu (t. 13, b. l. 1-44).

Tokiu būdu teismas nustatė, kad R. M. „Viber“ paskyros duomenys, atsižvelgiant į duomenų turinį, jų rinkimo tikslą, neatskleidė jautrios ir detalios informacijos apie privatų konkrečių asmenų gyvenimą, juose nebuvo fotonuotraukų vaizdinės išraiškos. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad būtų buvusi surinkta privatumą ribojančiais, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiais būdais, ji nebuvo panaudota svarbiems asmens privataus gyvenimo aspektams atskleisti, o buvo perduota atsakingiems asmenims (pareigūnams) tarnybinio susižinojimo tikslu.

A. P. kaltinimas pagal BK 231 straipsnio 2 dalį buvo pareikštas dėl to, kad jis naudodamas psichologinę prievartą trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnei STT vyriausiajai specialistei V. K. atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, t. y. kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 14 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, STT atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00003-18, jį (A. P.) ginančiam advokatui G. D., perdavė R. M. „Viber“ paskyros duomenis, kad pastarasis pasinaudodamas šiais duomenimis, paveiktų jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą atliekančią STT tyrėją. 2020 m. vasario 14 d. STT patalpose, kabinete Nr. 204, A. Jakšto g. 6, Vilniuje, jam dalyvaujant, G. D. STT vyriausiajai specialistei V. K., pasakė, jog tyrimas jo ginamojo A. P. atžvilgiu turėtų būti nutrauktas, kadangi jis disponuoja R. M. „Viber“ paskyros duomenimis, po to G. D. 2020 m. vasario 19 d., apie 14.50 val., STT patalpų pirmajame aukšte esančiame priimamajame, A. Jakšto g. 6, Vilniuje, STT vyriausiajai specialistei V. K. nurodydamas, kad turi kompromituojančios medžiagos ir duodamas suprasti, kad jo turima informacija pakenks V. K. tiriamai bylai bei sukompromituos ikiteisminiame tyrime veiksmus atliekančius bei atlikusius pareigūnus, siekdamas paveikti STT vyriausiąją specialistę V. K., kad tyrimas būtų nukreiptas palankia jo A. P. kryptimi (kad būtų nutrauktas), pademonstravo pastarajai kompiuteryje įrašytus R. M. „Viber“ paskyros duomenis, taip pat G. D. 2020 m. kovo 4 d., apie 14.55 val., STT patalpų pirmajame aukšte esančiame priimamajame, Jakšto g. 6, Vilniuje, pokalbio su STT vyriausiąja specialiste V. K. metu nurodydamas, kad turimą kompromituojančią medžiagą panaudos teisme, reikalavo ikiteisminio tyrimo eigą pakreipti taip, kad A. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas.

G. D. kaltinimas pagal BK 231 straipsnio 2 dalį buvo pareikštas dėl to, kad jis naudodamas psichologinę prievartą trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnei STT vyriausiajai specialistei V. K. atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, t. y., kad jis, veikdamas kartu su A. P., Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – ir STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00003-18, būdamas įtariamojo A. P. gynėju, pasinaudodamas savo profesija, iš ginamojo A. P. gavo STT vyriausiojo specialisto R. M., „Viber“ paskyroje, nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. birželio 21 d. įrašytus (išsaugotus) asmeninius ir tarnybinius kontaktinius duomenis bei susirašinėjimus, kuriuose buvo ir nukentėjusiųjų R. M., E. R., E. O. ir R. O. informacija apie jų privatų gyvenimą (kontaktiniai telefonų numeriai, vardai pavardės, asmeninio pobūdžio susirašinėjimai ir kita informacija), kuriuos jis (G. D.), neteisėtai panaudojo savo ir ginamojo A. P. labui, siekdamas paveikti tyrėją, kad jo ginamojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, t. y. jis, siekdamas materialinės naudos (piniginio atlygio už teisinių paslaugų suteikimą A. P.), 2020 m. vasario 14 d., dalyvaujant A. P., STT patalpose, kabinete Nr. 204, A. Jakšto g. 6, Vilniuje, pasakė STT vyriausiajai specialistei V. K., jog tyrimas jo ginamojo A. P. atžvilgiu turėtų būti nutrauktas, kadangi jis disponuoja STT vyriausiojo specialisto R. M. „Viber“ paskyros duomenimis, po to 2020 m. vasario 19 d., apie 14.50 val., STT patalpų pirmajame aukšte esančiame priimamajame, A. Jakšto g. 6, Vilniuje, STT vyriausiajai specialistei V. K. nurodydamas, kad turi kompromituojančios medžiagos ir duodamas suprasti, kad jo turima informacija pakenks V. K. tiriamai bylai bei sukompromituos ikiteisminiame tyrime veiksmus atliekančius bei atlikusius pareigūnus, siekdamas paveikti STT vyriausiąją specialistę V. K., kad tyrimas būtų nukreiptas palankia jo ginamajam A. P. kryptimi (kad būtų nutrauktas), pademonstravo pastarajai kompiuteryje įrašytus R. M. „Viber“ paskyros duomenis, taip pat jis 2020 m. kovo 4 d., apie 14.55 val., STT patalpų pirmajame aukšte esančiame priimamajame, Jakšto g. 6, Vilniuje, pokalbio su STT vyriausiąja specialiste V. K. metu nurodydamas, kad turimą kompromituojančią medžiagą panaudos teisme, reikalavo ikiteisminio tyrimo eigą pakreipti taip, kad A. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas.

Kaltinimai G. D. ir A. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 231 straipsnio 2 dalyje grindžiami liudytojos V. K. parodymais, iš dalies pačių kaltinamųjų G. D. ir A. P. parodymais, bylos rašytiniais dokumentais – 2020 m. balandžio 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu (t. 8, b. l. 66-71), R. M. susirašinėjimo „Viber“ programėlėje duomenimis, 2020 m. kovo 9 d. Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolu (t. 8, b. l. 31-40). Tirdamas šios nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas vadovavosi kaltinamųjų parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kadangi jie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei nepaneigti kitais byloje surinktais įrodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei aukščiau ištirtais bylos rašytiniais dokumentais.

Kaltinamasis G. D. parodė, kad jis dar 2020 m. sausio 29 d. minėtame tyrime kaip gynėjas teikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo A. P. atžvilgiu nutraukimo, prie kurio pridėjo galimo šio ikiteisminio tyrimo užsakovo Latvijos piliečio A. C. KGB agento kortelę. 2020 m. vasario 6 d. ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu dalyje dėl tariamos prekybos poveikiu Latvijoje buvo nutrauktas, taip pat nutrauktas ir tyrimas dalyje dėl neteisėtos įmonės veiklos. Prieš tai, 2018 metais, skambiai pradėjus šį STT tyrimą tiek kontroliuojantis prokuroras, tiek STT pareigūnai surengė trumpąją konferenciją, paaiškino, kad fiziniai asmenys siekia monopolizuoti Lietuvos ir Latvijos rinką, užkariauti plazmos rinką. Tai šioje dalyje ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Po sprendimo nutraukti tyrimą dalyje, jam suginamuoju buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prisiminė failą, kurį R. M. dar 2018 metais pats atsiuntė A. P.. Šį failą nuo to laiko A. P. laikė pas save ir niekam jo neperdavė, o po dalies ikiteisminio tyrimo nutraukimo failą persiuntė jam (G. D.), kaip savo gynėjui, vertinimui. Kaip A. P. gynėjui, jam pasirodė aktualus R. M. susirašinėjimas „Viber“ programėle su kitu STT pareigūnu R. Ž., kurio turinys atskleidė, kad R. M. pats asmeniškai užėjo pas teisėją, skyrusį A. P. kardomąją priemonę – suėmimą STT atliekamame ikiteisminiame tyrime, ir susitarė dėl suėmimo paskyrimo. Tai jis nurodė šiame susirašinėjime. Be to, šiame faile R. M. angažuotumą parodė ir tai, kad nepaisant to, jog kriminalinę žvalgybą prieš pradedant ikiteisminį tyrimą atlikinėjo STT, tačiau R. M. susirašinėdamas su Latvijos KNAB pareigūnu, pagrindiniu „figūrantu“ įvardijo A. P., kuris neturi nieko bendro nei su valstybės tarnyba, nei su valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis. Kaip gynėjui, jam labai reikšminga buvo ir tai, kad 2018 m. kovo mėn. susirašinėjime tarp R. M. ir kito KNAB pareigūno buvo nurodyta, kad KNAB pareigūnas susitiks su asmeniu įvardintu „AC“, kuris greičiausiai yra A. C., kurio KGB pažymėjimo kopiją jis buvo pateikęs ikiteisminiam tyrimui. Be to, susirašinėjime STT karininkas R. M. KNAB pareigūnui dar 2018 m. kovo mėnesį parašė, kad jokių įrodymų dėl kyšininkavimo Latvijoje nėra, tačiau tuo pačiu metu vis tiek surašė tarnybinį pranešimą, kad yra nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, pradėjo ikiteisminį tyrimą, jį visomis įmanomomis formomis paviešino, o po dvejų metų, kuomet A. P. įmonė jau buvo patraukta nuo sutarčių vykdymo, ikiteisminį tyrimą šioje dalyje prokuroras nutraukė. Visa tai jam kėlė įtarimų STT pareigūno R. M. veiklos skaidrumu, todėl tikėdamas, kad STT tyrėja V. K. gali būti gana objektyvi tyrėja, savo įtarimais nusprendė pasidalinti su ja, nurodė, kad jos atliekamu ikiteisminiu tyrimu R. M. tiesiog manipuliuoja tam, kad būtų perskirstyta plazmos rinka. Susitikimo metu visa tai papasakojo V. K. bei prasitarė, kad turi savo įtarimus patvirtinančius duomenis. V. K. paprašius tuos duomenis parodyti, jis savo nešiojamame kompiuteryje „Lenovo“ atidarė tarnybinį elektroninį paštą ir parodė jau susirašinėjimo aplanką, kurį šiek tiek apibūdino. V. K. pasakė, kad apie parodytą aplanką ji informuos STT vadovybę, ir jis tam pritarė. Antro susitikimo su V. K. tikslas buvo paklausti tyrėjos dėl anksčiau pateikto įtariamojo A. P. parodymų projekto. Susitikimo pradžioje jis pasiteiravo dėl parodymų projekto turinio. Po to su tyrėja kalbėjo apie tyrimo faktines aplinkybes. Jis paklausė ar tyrėja nemato BPK 212 straipsnio 2 punkto taikymo galimybės, į ką ji pasakė, kad pradžioje reikia įtariamojo parodymų. Toliau šio pokalbio metu jis uždavė tyrėjai klausimą, kuris buvo svarbiausias kaltinimui, sakydamas „Nu tai ką vadovybė dėl to failiuko?“, nes tyrėja buvo žadėjusi apie jį pranešti vadovybei. Tyrėja paaiškino, kad vadovybei nieko nesakė, o pasakė tik R. M.. Į šį tyrėjos paaiškinimą jis (kaltinamasis) atsakė „Nu tai ne, tai ne.“ Ir tuo jo kalba šia tema buvo baigta. Toliau šia tema pokalbį jau iniciavo V. K. klausdama – „Tai naudosite teisme šitą, kaip savo gynybos įrankį?“, į ką jis negrasinančiai ir nereikalaujančiai atsakė „Manau, kad taip, manau kad taip, aš nežinau, aš čia dabar negaliu kažkaip suderinti...“ Šis jo atsakymas ar kalbėjimo pobūdis niekaip negalėjo išgąsdinti tyrėjos, nes jis nieko nereikalavo ir niekam negrasino. Apie „failiuko“ panaudojimą klausimus uždavinėjo išskirtinai V. K., jis savo iniciatyva jokio grasinimo, ar reikalavimo neišsakė. Nei pirmo, nei antro susitikimo su V. K. metu nesakė, kad šią informaciją pateikia tam, kad kokiu tai būdu padarytų įtaką ikiteisminio tyrimo nutraukimui A. P. atžvilgiu. Pirmo pokalbio su V. K. metu jis turėjo tikslą atkreipti dėmesį į R. M. susirašinėjimą su KNAB, taip pat kad R. M. su teisėju tarėsi dėl A. P. suėmimo.

Kaltinamasis A. P. parodė, kad 2020 m. pavasarį, kai dėl dalies jam pareikštų įtarimų tyrimas buvo nutrauktas ir jie susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prisiminė R. M. susirašinėjimus dėl susitikimų su teisėjais, pokalbių su KNAB, Latvijos specialiųjų tyrimų pareigūnais. Kadangi susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, susirašinėjimų turinys atrodė visai naujame kontekste, jis G. D. pasakė, kad šiuose susirašinėjimuose yra pakankamai įrodymų ir medžiagos, kurie parodo jo nekaltumą, tyrimo angažuotumą – kad tai yra užsakytas tyrimas ir R. M. vykdė kitų asmenų nurodymus. Konkrečiai kokiu būdu turėtų būti pateikta informacija, tuo metu nekalbėjo, tai paliko G. D., kaip gynėjo, kompetencijai spręsti, kaip jį ginti. Iš esmės, iš šio susirašinėjimo matė du reikšmingus momentus, apie kuriuos ir kalbėjosi su savo gynėju G. D., t. y. dėl R. M. susirašinėjimo su Latvijos KNAB pareigūnais, kurie jam parašė, kad neturi jokios jį (A. P.) kompromituojančios informacijos apie tariamai jo neteisėtą ar nusikalstamą veiklą Latvijoje, taip pat R. M. susirašinėjimas su savo viršininku Ž., kad jis prieš jo (A. P.) ir kitos įtariamosios suėmimo klausimo sprendimą buvo užėjęs pas šį klausimą spręsiančius teisėjus ir su jais kalbėjęsis. Perduodant gynėjui šiuos duomenis, neturėjo tikslo, kad G. D. paveiktų ikiteisminį tyrimą atliekančią STT tyrėją, tokio prašymo G. D. niekada neperdavė. Pamena, kad G. D. planavo nunešti jo rašytinius parodymus į STT, o po naujų įtarimų įteikimo klausė jo nuomonės dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau su tuo jis kategoriškai nesutiko. Apie tai G. D. informavo ikiteisminį tyrimą atliekančią tyrėją V. K.. Antrą kartą G. D. pas STT tyrėją V. K. apsilankė 2020 m. kovo 4 d. ir po šio apsilankymo jam (A. P.) pasakė, kad jis STT tyrėjai V. K. rodė jam R. M. atsiųstą laikmeną, prašė, kad apie tai būtų informuota STT vadovybė, tačiau V. K. jam atsakė, kad STT vadovybei apie šią laikmeną nepranešė.

Liudytoja V. K. parodė, kad 2020 m. vasario 14 d. po įtariamojo apklausos G. D. pasakė, kad turi kolegos R. M. susirašinėjimą „Viber“ programoje. Tuo metu tai buvo tik užuomina ir tokio G. D. pasakymo tikslo ji nesuprato. Vasario 20 d. susitikimo metu buvo kalbama apie bylos aplinkybes, apie galimybę nutraukti ikiteisminį tyrimą. Buvo svarstoma dėl BK 40 straipsnio taikymo, pagal pareikštą įtarimą dėl piktnaudžiavimo, šis straipsnis negalėjo būti taikomas. Tiksliai nepamena, bet buvo minima aplinkybė, kad A. P. nedovanojo įtariamajai J. B. karolių, neva ji pati juos pasisavino. Pokalbio metu G. D. pasakė, kad jai parodys failiuką, kad buvo užsiminęs apie tokį failiuką. Kovo 4 d. pokalbio metu vėl buvo kalbama apie bylą. Daugiau kalbėjo advokatas G. D.. Šio pokalbio metu ji G. D. paklausė, ar turimas failas bei įrašai, su duomenimis, kuriuos jis jai parodė, yra mainai už tai, kad būtų nutraukta byla A. P. atžvilgiu. Jis atsakė, kad taip ir kad jis bus naudojamas kaip gynybos įrankis teisme, juo būtų siekiama sukompromituoti jos kolegas, kurie atliko ikiteisminį tyrimą, kriminalinę žvalgybą A. P. byloje. Kad į bylą pateikti duomenys pakenks tyrimui, ji suprato taip, kad R. M. susirašinėjimo turinys kompromituos tyrimą atliekančius pareigūnus. 2020 m. vasario 21 d. apklausos metu nurodė, kad G. D. elgesį suprato kaip bandymą daryti spaudimą, kad A. P. atžvilgiu tyrimas būtų nutrauktas. Patikslina, kad tiesioginio grasinimo nebuvo, bet vyravo įtampa ir ji suprato, kad advokatas ryžtingai nusiteikęs toliau demonstruoti „Viber“ failą ir naudoti jį kaip įrankį spaudimui nutraukti bylą ir sieks sukompromituoti. Parodęs failą, gynėjas toliau tęsė kalbą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Ji suprato, kad failo pademonstravimas parodė įtariamojo ir gynėjo galias, kad jie turi neva kompromituojančią medžiagą. Susitikus kovo 4 dieną, pokalbio metu G. D. pasakė, kad nutraukti bylą yra mainai už „Viber“ failą.

Liudytojas R. Š. parodė, kad kiek pamena, ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu buvo pradėtas pagal BK 226, 202 ir 228 straipsnius STT darbuotojo R. M. surašyto tarnybinio pranešimo pagrindu. Kažkuriuo metu ikiteisminio tyrimo eigoje įtariamiesiems ir jų gynėjams buvo duotas leidimas susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Specialiųjų tyrimų tarnybos 2020 m. balandžio 6 d. raštu (t. 4, b. l. 67-92) perduotų dokumentų – R. M. susirašinėjimo „Viber“ programėlėje turinyje geltonu rašikliu pažymėtos susirašinėjimo žinutės, dėl kurių turinio, kaip keliančio kaltinamiesiems abejonių dėl R. M. neteisėtų veiksmų, buvo kalbama G. D. pokalbių su V. K. metu, V. R. pokalbių su Ž. B. metu, kaltinamųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Kaip parodymų metu nurodė kaltinamieji G. D., A. P. (tai nurodyta ir rašto priede (t. 4, b. l. 69), iš R. M. susirašinėjimo turinio, jiems abejones dėl R. M. neteisėtų veiksmų kėlė žinutės tarp:

- R. M., R. Ž. ir E. R. 2018 m. gegužės 28 d. – gegužės 30 d. rašytos žinutės dėl R. Ž. prašymo suderinti darbo leidimų užsieniečiams pratęsimą (UAB (duomenys neskelbtini)) per (duomenys neskelbtini) viceministrę E. R., (duomenys neskelbtini) direktorę I. B., (duomenys neskelbtini) direktorės patarėją B. S. K. (t. 4, b. l. 71-76):

- R. M. ir K. KNAB 2018 m. vasario 6 d. – balandžio 6 d. rašytos žinutės dėl tyrimo pradėjimo neva pagal A. C. (buvusio Latvijos KGB darbuotojo, įmonių (duomenys neskelbtini) savininko) užsakymą (nors neturėjo ir neturi frakcionuotojo licencijos, laimėjo (duomenys neskelbtini) plazmos pirkimo konkursą) (t. 4, b. l. 79, 81-82, 89-92).

Kaltinamasis G. D. parodė, kad jo įsitikinimu, tolesnis V. R. kreipimasis į STT vadovą Ž. B. buvo ne kas kita, kaip STT tyrėjos V. K. intrigos pasekmė. V. K. apklausiama ikiteisminiame tyrime nurodė, kad 2020 m. kovo 4 d. susitikime jį (G. D.) apgavo. Šią melagingą žinią jis (G. D.) perdavė A. P.. Akivaizdu, kad jei STT pareigūnė ar STT vadovybė būtų tinkamai reagavusi į pranešimą apie galimai neteisėtus R. M. veiksmus, A. P. nebūtų reikėję kreiptis į dar vienus advokatus. Ikiteisminiame tyrime nėra jokių duomenų, kad jis (G. D.) ketino kalbėtis su Ž. B., norėjo jam skambinti, iš jo ko nors reikalauti ar prašyti. Jis nežinojo, kad A. P. pats bendrauja su V. R. ar su D. B.. Pats A. P. paprašė jo (G. D.), kaip teisininko, pristatyti D. B. ir V. R., kokia yra situacija ikiteisminiame tyrime, kokia yra problematika, kokia stadija, kada tyrimas pradėtas, dėl suėmimo taikymo, dėl įtarimo ir pan. Su D. B. ar V. R. kalbos dėl minimų duomenų perdavimo STT vadovybei, nebuvo, arba jis (kaltinamasis) to nepamena. Jis jokių dokumentų ar kaltinime nurodyto PDF failo nei V. R., nei D. B. neperdavė. Pokalbio su V. R. metu, jis (G. D.) pristatė bylą, atliekamą ikiteisminį tyrimą, jo rezultatus, pagrindinius duomenis. Nei V. R., nei D. B. informacijos apie šį failą jo neprašė. Susitikimų metu nei V. R., nei D. B. jokių lapelių su informacija apie STT atliekamą tyrimą ar su tyrimu susijusiais duomenimis neperdavė. Apie tai, kad V. R. buvo susitikęs su Ž. B., greičiausiai sužinojo susitikimo su V. R. metu, balandžio 15 dieną. V. R. tik trumpai pasakė, kad buvo susitikęs, perdavė informaciją ir tiek. Kliento pavedimu buvo padaręs „word“ formato lentelę, kurioje surašė pastebėjimus dėl neteisėtos R. M. veiklos. Failo pavadinimas iki šiol yra „RM angažuotumas“. Failas sukurtas 2020 m. balandžio 8 d. Tą pačią dieną paskutinį kartą šis failas ir buvo spausdintas ant vieno lapo. Lapą perdavė A. P. 2020 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis A. P. parodė, kad maždaug 2020 m. kovo mėnesį bendravo su D. B. civilinės teisės klausimais ir pokalbio metu paklausė, ar jis gali parekomenduoti baudžiamosios teisės specialistą, su kuriuo galėtų aptarti atliekamą ikiteisminį tyrimą ir sužinoti jo nuomonę. Tuo metu G. D. jam jau buvo pasakęs, kad STT vadovybė apie R. M. veiksmus nebuvo informuota. D. B. rekomendavo toje pat kontoroje praktikuojantį advokatą V. R., kurio jis (A. P.) anksčiau nepažinojo. Su D. B. ikiteisminio tyrimo klausimu daugiau nebendravo. Maždaug po vienos – dviejų dienų advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini) pirmą kartą susitiko su V. R., kuriam trumpai papasakojo apie STT atliekamą tyrimą, R. M. atsiųstą laikmeną, tačiau jos neperdavė. Jo (A. P.) tikslas buvo, kad V. R. pateiktų savo nuomonę, kaip jam elgtis ikiteisminiame tyrime, paminėjo, kad jo gynėjas G. D. gali suteikti išsamesnę informaciją. V. R. užsiminė, kad apie tokią informaciją reikėtų informuoti STT vadovybęKiek prisimena, kitą dieną su V. R. buvo susitikęs dar vieną kartą ir tuo metu galėjo perduoti spausdintus lapus su informacija iš R. M. jam atsiųstos laikmenos. Po to jis (A. P.) paprašė G. D. papasakoti V. R. apie STT atliekamo ikiteisminio tyrimo aplinkybes. Žino, kad G. D. buvo susitikęs su V. R.,. Su V. R. kalbos apie tai, kad jis visą informaciją perduos STT direktoriui Ž. B., pagrasins minėtą informaciją paviešinti ar kitaip panaudoti, kad ikiteisminis tyrimas jo (A. P.) atžvilgiu būtų nutrauktas, nebuvo. Prisimena, kad V. R. sakė, kad jis laukia susitikimo su STT direktoriumi Ž. B., o vėliau informavo, kad buvo susitikęs ir perdavė informaciją apie STT pareigūno neteisėtus veiksmus. Tokia žinia jo (A. P.) nenustebino, nes tikslas ir buvo informuoti STT pareigūno R. M. vadovus apie pavaldinio neteisėtus veiksmus. 2020 m. balandžio mėnesį (gali būti G. D. apklausoje nurodytą 2020 m. balandžio 9 d.) iš G. D. gavo jo parengtą analizę apie galimus STT pareigūno R. M. pažeidimus ir jų reikšmę ikiteisminiam tyrimui, atspausdintą ant A4 formato popieriaus lapo, kurį jis (A. P.) perdavė V. R..

Kaltinamasis D. B. dėl šio kaltinimo parodė, kad maždaug 2020 m. kovo mėnesį A. P. pasiteiravo, ar jis (D. B.) galėtų rekomenduoti baudžiamosios teisės advokatą. Kiek pamena, pastarasis nepaaiškino faktinių aplinkybių, kuo jis yra įtariamas. Tuomet jis (D. B.) paskambino V. R. ir paklausė, ar galėtų priimti naują klientą. V. R. sutiko ir pokalbio metu aptarė susitikimo laiką. Sutartą susitikimo laiką Jis (D. B.) perdavė A. P.. Rekomenduodamas V. R., tikrai nežinojo aplinkybių, susijusių su A. P. pareikštais kaltinimais ar su susirašinėjimais ir galima pareigūno korupcine veikla, taip pat nežinojo apie V. R. esamus ar menamus ryšius su STT vadovu. V. R. ir A. P. susitikime jis (D. B.) nedalyvavo. Tik juos supažindino ir išėjo. Kiek atsimena, A. P. ar V. R. kalbėjo apie tai, kad jeigu tai yra korupcinio pobūdžio informacija, tai apie tai reikėtų informuoti vadovą. Kažkokio susitarimo tarp jo (D. B.), V. R. ir A. P. nebuvo. Vėliau V. R. jo (D. B.) neinformavo, kokių jis ėmėsi veiksmų A. P. klausimu, taip pat neinformavo apie susitikimą su STT direktoriumi. Su A. P. kalbos, kad reikėtų kaip nors paveikti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus, nebuvo.

Liudytojas E. N. parodė, kad neatsimena, kas 2020 m. kovo 31 d., buvo susitikimo su V. R. iniciatorius. Gal šiuo atveju ir jis (E. N.) pasiūlė susitikti. Susitikimo metu kalbėjo apie baudžiamąją bylą, kurioje buvo kaltinamas jo tėvas ir V. jį gynė. Bekalbant V. R. pasakė, jog turi informacijos (kokiu būdu ir kaip ją yra gavęs, nepaaiškino), kad vienas STT darbuotojas galimai daro nusikalstamą veiką ir kad apie tai gerai būtų informuoti vadovybę. Konkrečiai apie nusikalstamą veiką kalbos nebuvo, V. tik paminėjo, kad norėtų STT vadovui perduoti informaciją apie STT darbuotoją, kuris galimai daro nusikalstamą veiką. Jis (liudytojas) V. pasakė, kad jam nepasakotų apie turimą informaciją ir kad jis gali paskambinti ir Ž. B. paklausti, ar šis galėtų priimti V., t. y. tą kartą Ž. B. skambino gal daugiau net savo iniciatyva. V. R. jo neprašė paskambinti Ž. B. dėl to, kad jį pažįsta ir jis yra jo svainis, ir po to perduoti telefoną jam (V. R.) pakalbėti. Greičiausiai tada jis (liudytojas) paskambino savo iniciatyva, nes V. pasakė apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2020 m. balandžio 3 d. raštu informavo, kad 2020 m. balandžio 1 d. į STT direktoriaus Ž. B. tarnybinio telefono „Signal“ programėlę advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) advokatas V. R. atsiuntė žinutę su tekstu: „Laba, kaip vakar kalbėjome, persiunčiu informaciją. Kaip supratau apie šiuos pokalbius buvo informuota tyrėja V. K.. Nežinau ar pasiekė kitus vadovus“ bei prisegtu papildomu tekstiniu priedu. Kartu su raštu buvo pateiktos kaltinamojo V. R. persiųstų dokumentų kopijos (20 lapų) iš kurių matyti, kad Ž. B. buvo atsiųsti R. M. susirašinėjimo „Viber“ programėlėje turinys bei G. D. 2019 m., gruodžio 23 d. pareiškimas STT Vilniaus valdybos viršininkui „Dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 11 d. vykdyto viešojo konkurso dėl šviežiai šaldytos plazmos pardavimo“.

2020 m. balandžio 16 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu (t. 9, b. l. 112-114), 2020 m. balandžio 8 d. Slaptų veiksmų atlikimo protokolu (t. 9, b. l. 70-86, t. 18, b. l. 103-110).

Iš 2020 m. balandžio 16 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2020 m. balandžio 15 d., 08.37 val., užfiksuotas pokalbis tarp V. R. ir D. B., kurio metu D. B. pasveikino V. R. su gimtadieniu bei pasakė D. B., kad praneš, kai turės daugiau žinių. D. B. pasakė, kad jo žinių yra laukiama, domimasi, kada ir kaip. Taip pat

ŽB - Taip.

VR - Sakysim, esmė ta, kad priima, bent jau, bent jau jis pats taip aiškina. Buvo tyrėja žinai, paaiškino trumpai ten. Sako čia nieko nėra. Nu kaip jis aiškina, nieko čia nėra, ta prasme, dėl šitų visų, ten (duomenys neskelbtini).

ŽB - Nu tai PVM-ą ten daug jie ten tą...

ŽB - Mhm.

VR - Ir esmė ta, kad M. netyčia persiuntė jam vaiberiu va šituos visus pokalbius susirašinėjimo.

VR - Nu, nu aš nežinau, nesigilinau. Žinai, ten man... Neįdomu. Esmė, kad iš tų pokalbių ten matosi, kad Ž. prašosi... Ten derinti su šitom visom R. dar.

VR - Nes man atrodo šitą persiuntė prokurorui.

<...>

VR - Buvo, čia, man atrodo, atsisakymas, tai esmė ta, kad nu, bent jau P. nuomone, tai, kad čia.

ŽB - Ir viskas? Ir tada jie nusprendė, kad reikia eit į mane? Supratau.

ŽB - Okei.

VR - Jis ten, kadangi ten ikiteisminiam tyrime dalyvavo, tai jis biškį ten daugiau pristatė, tai ten.