- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-24
- Bylos Nr.
- e2-186-1219/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01515-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Slavinskis
- Ieškovas
- valstybės įmonės Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, UAB Žemaitijos
- Atsakovas
- Telšių rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.4.2.1Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, UAB Žemaitijos būstas, išvadą teikianti institucija valstybės įmonė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su šiam butui priklausančia 1/9 dalimi kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (abu butai toliau kartu – ir butai), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad VĮ Turto bankas gavo UAB Buto ūkio valdos 2025 m. kovo 12 d. pranešimą dėl: 1) buto/patalpos – buto, su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su šiam butui priklausančia 1/9 dalimi kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės iki šiol įregistruotos Telšių rajono DŽD tarybos, reg. d. 1964 m. gegužės 12 d. vardu, 1950 m. lapkričio 29 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 146 pagrindu; 2) buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės iki šiol įregistruotos Komunalinio ūkio skyriaus vardu, 1950 m. lapkričio 29 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 146 pagrindu. VĮ Turto bankas siekdamas nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso minėtas turtas, rinko informaciją bei dokumentus iš Telšių rajono savivaldybės administracijos, Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo, VĮ Registrų centro, UAB Butų ūkio valdos, Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis. Nustatyta, kad kai kurie kiti butai šiuose namuose buvo privatizuoti pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374, o dėl šių butų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentai negauti. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų bei VĮ Registrų centro pateiktų aukštų planų ir patalpų eksplikacijų kopijų matyti, kad abu šie butai yra namų pusrūsiuose. UAB Butų ūkio valdos informavo, kad šie butai yra nenaudojami, mokėjimai už juos neatliekami. Savivaldybės įmonė Telšių butų ūkis atsakė, kad duomenų apie šiuos butus neturi. Telšių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad šie butai nėra apskaitomi Telšių rajono savivaldybės administracijos balanse, Telšių rajono savivaldybės administracijai jie nebuvo perduoti, dokumentų dėl šių butų neturi ir informacijos suteikti negali. Ieškovas nurodo, kad teikiamas ieškinys, o ne pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo, nes ginčo turtas registruotos atitinkamai Telšių rajono DŽD tarybos ir Komunalinio ūkio skyriaus vardu. Žymos NT registro išrašų grafoje „4. Nuosavybė“ atliktos 1950 m. lapkričio 29 d. ir 1950 m. gruodžio 4 d. datomis. Tikėtina, kad tai tarybinio laikotarpio savivaldos institucijos (padaliniai) ir VĮ Registrų centro Juridinių asmenų viešojoje paieškoje tokių juridinių asmenų nėra, t. y., tai minėti subjektai nėra išlikę (likviduoti), jų teisių ir pareigų perėmėjai nėra žinomi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas) – buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo nustatyta tvarka. Ieškovės įsitikinimu butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su šiam butui priklausančia 1/9 dalimi kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį į butų fondą įeina gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams-kolūkiniams ir kitokiems valstybiniams-kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms, sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės; pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą) savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju nėra duomenų apie nurodytų statinių privatizavimą teisės aktų nustatyta tvarka ar nuosavybės teisių atkūrimą, todėl darytina išvada, kad jie liko valstybės nuosavybe.
3. Ieškovė pateikė 2025 m. gruodžio 31 d. rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad VĮ Registrų centro administruojamame Juridinių asmenų viešame registre apie Telšių rajono DŽD tarybą ir Komunalinio ūkio skyrių nėra jokios informacijos, t. y. nurodyti subjektai nebeegzistuoja, taip pat nėra jokios informacijos apie jų teisių ir pareigų perėmimą.
4. Ieškovė pateikė 2026 m. vasario 18 d. rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad 2026 m. vasario 10 d. užklausus VĮ Registrų centrą ir Telšių rajono savivaldybės administraciją gauti atsakymai, kad nurodytos institucijos neturi duomenų apie DŽD tarybą ir Komunalinio ūkio skyrių.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovės VĮ Turto bankas atstovas Dainius Vinciūnas prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad gautas pranešimas suinteresuoto asmens „Butų ūkio valdos“ apie turtą, dėl kurio nuosavybės pripažinimo turi būti sprendžiamas klausimas - adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Nėra nustatyta duomenų, kad turtuose kažkas gyventų, kad butas būtų privatizuotas. Nėra pripažinta valstybės nuosavybė, nėra privatizuota. Butų istoriniuose įrašuose matoma, kad nuosavybės nėra įgytos fizinių asmenų pagal pirkimo-pardavimo sutartis, pagal 1991 m. gegužės 28 d. privatizavimo įstatymą. Tokios informacijos nėra. Šitie butai taip ir liko neprivatizuoti. Tas turtas turi būti nustatytas valstybės nuosavybe. Nėra duomenų, kad butuose gyvena fiziniai asmenys, nėra ką įtraukti į bylą. Neturi informacijos ar butais kažkas naudojasi šiuo metu. Nėra žinoma apie susidariusias skolas, šie faktai nustatinėjami po nuosavybės pripažinimo.
Atsiliepimas
6. Atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo sprendimą priimti teisės aktų nustatyta tvarka teismo nuožiūra. Nurodė, kad butas, su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su šiam butui priklausančia 1/9 dalimi kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo registruoti kaip Telšių rajono savivaldybės nuosavybė, taip pat nėra įtraukti į Telšių rajono savivaldybės administracijos vedamą Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašą todėl Telšių rajono savivaldybės administracija neturi jokių interesų šioje civilinėje byloje.
7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo teismo ieškovės ieškinyje išdėstytą reikalavimą pripažinti valstybės – Lietuvos Respublikos - nuosavybės teisę į statinius, vertinti ir spręsti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, teismų praktika. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) yra Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos - valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija žemės santykių srityje. Vadovaudamasi įstatymo leidėjo jai nustatytomis funkcijomis, Nacionalinė žemės tarnyba neturi kompetencijos vertinti ieškovės reikalavimo pripažinti valstybės – Lietuvos Respublikos - nuosavybės teisę į statinius. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypai (duomenys neskelbtini), juose esantiems statiniams eksploatuoti nesuformuoti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
8. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė Virginija Vermontaitė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad nurodytų butų Telšių mieste nurodytais adresais nėra reikalo vertinti kaip bešeimininkio. Nacionalinė žemės tarnyba neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, byloje dalyvauja kaip valstybinės žemės patikėtinė. Kadangi šiuo metu nurodytiems butams eksploatuoti, valstybinės žemės sklypai yra nesuformuoti. Mano, kad teismas turėtų vertinti pagal pateiktų institucijų išvadas ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir dokumentus. Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja ieškinio patenkinimui.
9. Trečiasis asmuo UAB Žemaitijos būstas (buvęs pavadinimas - UAB „Butų ūkio valdos“) per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje nustatyta, jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius; 2) paveldėjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4) pagaminant naują daiktą; 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą; 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; 8) pasisavinant radinį, lobį; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); 11) įgyjamąja senatimi; 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
12. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, valstybė turtą įgyja: 1) įstatymų nustatyta tvarka gaudama pajamų iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų; 2) gaudama pajamų iš valstybės turto valdymo ir naudojimo; 3) pagal sandorius; 4) paveldėdama turtą; 5) įstatymų nustatyta tvarka paimdama fizinių ir juridinių asmenų, veikiančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, turtą visuomenės poreikiams; 6) pagal Vyriausybės nutarimą perimdama savivaldybės turtą, jeigu šį turtą valstybei nusprendžia perduoti savivaldybės taryba; 7) paimdama savo nuosavybėn lobį; 8) pagal teismo sprendimą perimdama bešeimininkį turtą ir konfiskuojamą turtą; 9) pagal teismo sprendimą perimdama netinkamai saugomas kultūros vertybes; 10) kitais įstatymų nustatytais būdais.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Taigi galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008).
14. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014 m. spalio 1 d. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra valstybės įmonė Turto bankas).
15. Iš VĮ Registrų centras 2025 m. kovo 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Komunalinio ūkio skyriui (įregistravimo pagrindas: 1950 m. lapkričio 29 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 146) (Failas (toliau – f.) 1, bylos lapas (toliau – b. l.) 11, 12-13).
16. Iš VĮ Registrų centras 2025 m. kovo 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (1/9 priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Telšių rajono DŽD tarybai (įregistravimo pagrindas: 1950 m. lapkričio 29 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 146) (f. 1, b. l. 17-18, 19-24, 113-114, 115-120).
17. Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis 2025 m. birželio 3 d. rašte Nr. IS465 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad įmonė duomenų apie butą (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės įregistruotos Telšių rajono DŽD tarybos vardu, bei butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės įregistruotos Komunalinio ūkio skyriaus vardu, neturi. Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis turimais duomenimis butus, kurie priklausė DŽD tarybai ir komunalinio ūkio skyriui perėmė Telšių rajono savivaldybė (f. 1, b. l. 31).
18. UAB Butų ūkio valdos 2025 m. gegužės 6 d. rašte Nr. BUV-RS-25-BT6 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ nurodyta, jog už UAB Butų ūkio valdos suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, tenkančias proporcingai adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), mokėjimai nėra atliekami ir UAB Butų ūkio valdos neturi informacijos ar minimos patalpos buvo privatizuotos, kas juose gyveno (f. 1, b. l. 32-33).
19. Elektroniniuose laiškuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), patalpos nėra naudojamos. UAB Butų ūkio valdos turimais duomenimis bei pakartotinai nuvykus patikrinti patalpų (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad patalpos yra nenaudojamos (f. 1, b. l. 104-106).
20. Telšių rajono savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 7 d. rašte Nr. R7-827 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad Telšių rajono savivaldybės balanse nėra apskaitomi gyvenamosios paskirties butai, esantys adresu: [...] (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Butai Telšių rajono savivaldybei nebuvo perduoti. [...] (f. 1, b. l. 45-46).
21. VĮ Registrų centras 2025 m. birželio 23 d. rašte Nr. SP-119530 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad patikrinus Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis ir elektroniniame dokumentų archyve saugomus dokumentus, matyti, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpos nėra priskirtos ir kartu su butu privatizuotos kitų šio namo butų savininkų. Į (duomenys neskelbtini) butą patenkama per rūsio patalpą O-1 (3,45 kv. m.), kuri taip pat nėra privatizuota. Buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpos nėra priskirtos ir kartu su butu privatizuotos kitų šio namo butų savininkų (f. 1, b. l. 51-81).
22. Iš Namų valdos techninės apskaitos kortelės matyti, kad (duomenys neskelbtini), valdytojas – Telšių DŽDT. Valdymo pagrindas – Telšių rajono v. komiteto 1950 m. gruodžio 29 d. Nutarimas Nr. 146 (f. 1, b. l. 54). Iš dokumento – Pastato inventorinės žinios, matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojas yra Telšių DŽDT (f. 1, b. l. 57-58).
23. Iš Kortelės matyti, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), valdytojas yra Komunalinio ūkio skyrius. Pastatų valdytojo pagrindas ir sąlygos – Telšių raj. vykdomojo komiteto 1950 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 146 (f. 1, b. l. 88-89).
24. VĮ Registrų centras 2026 m. vasario 11 d. rašte Nr. SP-33740 (4.55 Mr) „Dėl informacijos civilinėje byloje Nr. e2-186-1219/2026 suteikimo“ nurodyta, kad patikrinus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenų bazę, duomenų apie Telšių rajono DŽD tarybą nerasta. [...]. Nurodytas pavadinimas „Komunalinio ūkio skyrius“ yra netikslus, neapibrėžtas, pagal jį nėra galimybės identifikuoti juridinį asmenį (f. 2, b. l. 48-49).
25. Telšių rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus 2026 m. vasario 13 d. rašte Nr. R7-429 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad Komunalinio ūkio skyriaus ir Telšių rajono DŽD tarybos dokumentai Telšių rajono savivaldybės administracijos archyvui saugoti neperduoti ir pažyma dėl likviduojamų juridinių asmens dokumentų neišduota. Dokumentų apie kitiems šiuo metu veikiantiems ūkio subjektams perduotas teises ir pareigas pateikti negali (f. 2, b. l. 50-51).
26. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos. Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus.
27. 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas) – buvo perduodami pagal perdavimo–priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo nustatyta tvarka.
28. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį į butų fondą įeina gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams – kolūkiniams ir kitokiems valstybiniams – kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms, sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės; pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą) savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008).
30. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog buvo vykdomos aukščiau nurodytų butų (esančių adresu (duomenys neskelbtini)) privatizavimo procedūros, teismas daro išvadą, jog butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su šiam butui priklausančia 1/9 dalimi kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo sukurti (pastatyti) valstybės lėšomis kaip valstybės nuosavybės teisės objektai. Šie butai nebuvo privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka ar kitaip perleisti privačių fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Kadangi šie butai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise.
31. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (žr. sprendimo 1-30 punktus), ieškinys tenkinamas - pripažįstama, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), su šiam butui priklausančia 1/9 dalimi kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
34. Įvertinus šios bylos specifiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) nepriteisiamas iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), su šiam butui priklausančia 1/9 dalimi kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.
Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras.