- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-07
- Bylos Nr.
- 2S-1339-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06698-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- UAB „Aukmergės baldai“, E. J., M. J.
- Atsakovas
- M. K., V. K.
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1339-538/2014
Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-06698-2014-7)
NUTARTIS
2014 m. rugpjūčio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovų UAB „Aukmergės baldai“, E. J., M. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Aukmergės baldai“, E. J., M. J. ieškinį atsakovams M. K., V. K., trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas, dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu prašo pripažinti ½ dalį baseino, poilsio patalpos ir pavėsinės, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalyje C priklausiniu; ieškovei UAB „Aukmergės baldai“ pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį baseino ir pavėsinę; ieškovams E. J. ir M. J. pripažinti nuosavybės teisę į pavėsinę ir į ½ dalį baseino; pripažinti 2013-07-01 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, surašytą M. K., veikiančios pagal V. K. įgaliojimą, negaliojančia; priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į baseiną bei pavėsinę perleidimo draudimo bei laikiną leidimą naudotis daiktais – baseinu bei pavėsine – tiek ieškovams, tiek atsakovams, bei įpareigojimą neleisti nei vienai iš šalių kliudyti naudotis baseinu ir pavėsine, taip pat bylos nagrinėjimo metu įpareigoti šalis lygiomis dalimis apmokėti baseino bei pavėsinės eksploatacijos kaštus pagal išlaidas patvirtinančius apskaičiavimus ir mokėjimo dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-09 nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovų UAB „Ukmergės baldai“, E. J., M. J. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atliko viešame registre įrašą dėl nuosavybės teisės į baseiną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir priklausančių V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo. Kitą prašymo dalį atmetė. Nurodė, kad įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CPK 145 str. 1 d. 2 p. Ginčas byloje kyla dėl nuosavybės teisės į baseiną ir pavėsinę; ieškovai prašo uždrausti perleisti ginčo objektą, todėl ieškovų prašymą šioje dalyje tenkintino. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną leidimą naudotis daiktais – baseinu bei pavėsine bei įpareigojimą neleisti nei vienai iš šalių kliudyti naudotis baseinu ir pavėsine, taip pat bylos nagrinėjimo metu įpareigoti šalis lygiomis dalimis apmokėti baseino bei pavėsinės eksploatacijos kaštus pagal išlaidas patvirtinančius apskaičiavimus ir mokėjimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju ieškovų prašymas leisti laikinai naudotis daiktais bei įpareigoti šalis apmokėti daiktų eksploatacines išlaidas, nepriskiriamas nei vienai laikinųjų apsaugos priemonių rūšiai, nurodytai CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra duomenų, kad nepritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl šioje dalyje prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti 2014–06–09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dalyje, kurioje teismas atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į baseiną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pavėsinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo bei laikiną leidimą naudotis daiktais – baseinu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) bei pavėsine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini)– tiek ieškovams, tiek atsakovams bei įpareigojimą neleisti nei vienai iš šalių kliudyti naudotis baseinu ir pavėsine (CPK 145 str. 1 d. 12–13 p.). Nurodo, kad vadovaujantis CPK 145 str. 1 d. 13 p. teismas gali taikyti ir kitas įstatymuose numatytas ar teismo pritaikytas priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog ieškiniu nėra reiškiamas reikalavimas dėl naudojimosi baseinu, tačiau ieškiniu reiškiant reikalavimą dėl nuosavybės pripažinimo, akivaizdu, kad toks reikalavimas apima visas nuosavybės turinį sudarančias teises, t.y. tiek valdymo, naudojimo bei disponavimo. Būtent nuosavybės teisės pripažinimas ir sukurs tokias teisines pasekmes – ieškovai laisvai galės naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Reikalavimas taikyti laikinąją apsaugos priemonę nustatant naudojimosi daiktais tvarką atitinka šio ieškinio reikalavimą, nes leidimas naudotis nekilnojamaisiais daiktais yra vienas iš nuosavybės teisės turinį sudarančių elementų, tuo tarpu įrenginius naudojant tik šiuo metu viešame registre registruotam jų savininkui įrenginiams gali būti padaryta, žalos juos nudėvint, sulaužant ir pan., kas vėliau apsunkintų sprendimo vykdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. K. prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovams nebuvo draudžiama ir trukdoma naudotis baseinu ir atsiskaityti už dalį baseino eksploatacinių kaštų. Baseinu ieškovai ir jų svečiai naudojasi ir šiais metais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 141 str. 1 d.). Remiantis šia proceso teisės norma suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pasunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu prašo pripažinti ½ dalį baseino, poilsio patalpos ir pavėsinės, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalyje C priklausiniu; ieškovei UAB „Aukmergės baldai“ pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį baseino ir pavėsinę; ieškovams E. J. ir M. J. pripažinti nuosavybės teisę į pavėsinę ir į ½ dalį baseino; pripažinti 2013-07-01 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, surašytą M. K., veikiančios pagal V. K. įgaliojimą, negaliojančia; priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovų prašymų dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino leidimo naudotis daiktais – baseinu bei pavėsine – tiek ieškovams, tiek atsakovams, bei įpareigojimo neleisti nei vienai iš šalių kliudyti naudotis baseinu ir pavėsine, taip pat bylos nagrinėjimo metu įpareigoti šalis lygiomis dalimis apmokėti baseino bei pavėsinės eksploatacijos kaštus pagal išlaidas patvirtinančius apskaičiavimus ir mokėjimo dokumentus.
Sprendžiant ieškinio užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Todėl prašymas taikyti ieškinio užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės. Taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų nurodytas aplinkybes dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti jų prašomą laikinąją apsaugos priemonę – prašymo leisti laikinai naudotis daiktais bei įpareigoti šalis apmokėti daiktų eksploatacines išlaidas. Pažymėtina, kad ginčo daiktai šiuo metu yra atsakovų nuosavybė. Atsižvelgiant į ieškovų nurodytas aplinkybes, jog ieškovai mano, kad ginčo daiktai priklauso ir jiems nuosavybės teise bei jie nori jais naudotis, negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Ieškovų argumentai dėl nuosavybės teisės į baseiną bei pavėsinę taip pat nesudaro pagrindo tenkinti ieškovų prašymo, nes, kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas yra susijęs su negalėjimu įvykdyti teismo sprendimą arba esminiu jo įvykdymo pasunkėjimu, o ne su galimai kilsiančiu teisių pažeidimu. Byloje nėra duomenų, jog ieškovams nesinaudojant ginčo daiktais, atsirastų žala. Atsižvelgiant į tai, taikyti ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.