- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-13
- Bylos Nr.
- e2-1320-798/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00917-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- UAB ,,Walio“
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB ,,Walio“, atstovaujamos direktoriaus M. S., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Walio‘‘, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdyba Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV) ieškinio pareiškime prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Walio“. Nurodė, kad atsakovė fondo biudžetui yra skolinga 5201,77 Eur, nevykdo savo prievolių. Atsakovė nemoki, nes 2015 m. balanso duomenimis įmonės turtas sudarė 2800 Eur, iš kurio ilgalaikio materialaus ir finansinio turto – neturi, trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos) sudaro – 2800 Eur, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – nėra. UAB ,,Walio‘‘ nevykdo veiklos, o taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos, įsiskolinimas fondo biudžetui nesumokėtas. Atsakovė atsileipimo į pareiškimą nepateikė.Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) atsiliepime į pareiškimą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra; nurodo, kad atsakovas valstybės biudžetui neskolingas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Walio“, administratore paskyrė MB „Penktas šansas“.Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog atsakovė faktiškai yra nemoki ir tai sudaro pagrindą iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p., 2 str. 8 p.).Atsakovė nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės duomenų. VĮ ,,Registrų centras‘‘ duomenimis, paskutinis bendrovės balansas pateiktas už 2015 m.; bendrovė turto iš viso deklaravo 2 800 Eur (visas trumpalaikis turtas); o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 0 Eur. Kita vertus, vien atsakovo skola (5 309,50 Eur) ieškovui viršija jo balanse nurodytą turtą (2 800 Eur). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė tiek 2014 m., tiek 2015 m. jokios veiklos nevykdė. VĮ ,,Registrų centras‘‘ duomenimis, įmonės vardu nekilnojamas turtas neregistruotas; VĮ ,,Regitra‘‘ duomenimis, atsakovo vardu transporto priemonių neregistruota. Pagal SODRA viešuosius duomenis, įmonė turi du apdraustus darbuotojus, skola VSDF biudžetui 5309,50 Eur. Atsakovui taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuosavybės teisėmis valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde atsakovė UAB „Walio“, atstovaujama direktoriaus M. S., prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Nurodo, kad pagal teismų formuojamą praktiką, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikaint ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. Nurodo, jog atsakovo bendrovė turinti licenciją ir leidimus vykdyti didmeninę prekybą naftos produktais yra sudariusi žaliavinės naftos pirkimo-pardavimo ir perdirbimo sutartis su Irano, Italijos ir Graikijos naftos perdibimo gamyklomis. Vien iš šių sutarčių UAB ,,Walio‘‘ turi galimybę per mėnesį gauti nuo 20 000 USD iki 2 000 000 USD įplaukų, todėl ieškovui pateikta 5 309,50 Eur skola yra palyginus menkavertė. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas VSDFV prašo netenkinti atskirojo skundo ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nepakeistą.Nurodo, kad nors įmonė nurodo, kad turi galimybę gauti pakankamai dideles pinigų sumas, tačiau nesugeba ilgą laiką sumokėti įsiskolinimo VSDF biudžetui – 5 309,50 Eur. UAB ,,Walio‘‘ nesilaikė nustatytos VSD įmokų mokėjimo tvarkos, todėl įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui susidaręs nuo 2016 m. 3 ketv. nuolat didėjo. Atsakovas žinodamas apie įsiskolinimą VSDFV biudžetui per visą laikotarpį dėl skolos sumokėjimo ar atidėjimo į VSDFV Vilniaus skyrių nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bankroto bylos iškėlimo
Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės-komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taigi, pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies formuluotę sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo esminę reikšmę turi į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės 2015 m. tarpinio balanso nustatė, kad įmonės turtas sudaro 2 800 Eur, iš kurio ilgalaikio materialaus ir finansinio turto – neturi, trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos) sudaro – 2 800 Eur, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – nėra. Kadangi klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne) mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo ir kitas nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovės vardu transporto priemonės neregistruotos, įmonės vardu nekilnojamas turtas neregistruotas, įmonė nei 2014 m. nei 2015 m. jokios veiklos nevykdė.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju negali būti pripažįstama, kad atsakovės įmonės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, kadangi UAB „Walio“ pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, įmonė nepajėgi vykdyti įsipareigojimus VSDFV biudžetui, byloje nėra patikimų ir objektyvių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes dėl UAB „Walio“ veiklos pelningumo arba aplinkybes, jog atsakovė turi pakankamai likvidaus turto, iš kurio gali būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Akcentuotina, kad skola VSDFV biudžetui nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dar padidėjo ir skundo nagrinėjimo dieną sudarė 5 309,50 Eur.Išaiškintina, kad ĮBĮ 27 straipsnis numato, jog bankroto byla gali būti nutraukta, kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas nutartimi priima atsisakymus; kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus; kai pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina (taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 27 str. 4 d.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.