- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- I-2834-790/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00795-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Kazys Rakauskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Kaziui Rakauskui, atsakovo atstovei Elinai Petrauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. D. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1-2), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Imigracijos reikalų skyriaus 2017 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-216(00239;00003) (toliau – Sprendimas) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos piliečiui V. D., panaikinimo ir atsisakymo išduoti naują leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Departamento nurodomi duomenys apie pareiškėjo buvimo ir verslo vykdymo Lietuvoje aplinkybes yra surinkti iš nepatikimų šaltinių. Departamentas pats pripažino, kad nenustatyta pagrindų, dėl kurių galėtų būti atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą gyventi ir todėl 2016 m. gegužės 6 d. leidimą pakeitė, pratęsdamas jį dar dvejiems metams, t. y., toks leidimas jau anksčiau buvo išduotas pagrįstai ir vėliau nebuvo nustatyta kliūčių jam pratęsti nauju leidimu. Atsakovas tendencingai ir nepalankiai pareiškėjui Sprendime vartoja fiktyvumo sąvoką. Pareiškėjo neradimas deklaruotoje gyvenamoje vietoje ar jos įmonėje nepagrįstai prilyginamas esminiam Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) pažeidimui. Nėra aišku, ką atsakovas nori įrodyti ar pagrįsti pareiškėjo išvykimo iš Lietuvos ir negrįžimo iki šiol konstatavimu. Pareiškėjo atžvilgiu tendencingai taikomi neteisėti, diskriminaciniai metodai – administraciniais veiksmais ir nurodymais bandoma kištis į jo asmeninio gyvenimo, asmens judėjimo laisvės ir privataus verslo vykdymo reikalus, jiems trukdyti. Juridinio asmens veiklą riboti, tirti Lietuvos Respublikoje galima tiktai įstatymų nustatyta tvarka. Todėl visi teiginiai apie pareiškėjo įmonės fiktyvumą, veiklos nevykdymą ar jos neteisėtumą turi būti pagrįsti pakankamais bei teisėtais būdais gautais įrodymais. Atsakovas nėra pateikęs teismo leidimo dėl pareiškėjo įmonės veiklos tyrimo, tokio tyrimo išvadų, VĮ „Registrų centras“ išrašo apie pareiškėjo įmonės UAB „Belja pro“ fiktyvumą, veiklos nevykdymą, likvidavimą, bankrotą ar pan. Iš pareiškėjo nepagrįstai reikalaujama įrodymų ne tik apie jo verslą, bet ir turėti papildomus socialinius, šeimyninius ryšius – nepaisant paties pareiškėjo teisės nuspręsti, ar jis nori turėti tokių ryšių, o turint – juos viešai visiems atskleisti. Pareiškėjui bandoma nurodinėti, kaip jis turi elgtis, tvarkyti savo verslą Lietuvoje. Bet kuris nukrypimas nuo tokių nurodymų tampa rimtu pagrindu manyti pareiškėjui pažeidus Įstatymą, o minimali sankcija už tai – privalomas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas. Tokie reikalavimai nesuderinami su Lietuvos Respublikos, kaip demokratinės teisinės valstybės ir Europos Sąjungos narės, kasdienio gyvenimo normomis, prieštarauja Civiliniam kodeksui ir kitiems teisės aktams, trukdo asmens privatų gyvenimą ir verslo veiklą. Pareiškėjo atžvilgiu yra pažeidžiamas principas „viskas leidžiama, kas nėra uždrausta“. Pareiškėjas mano, kad jo ir jo verslo atžvilgiu naudojami neteisėti diskriminaciniai administraciniai metodai, nes jis nėra nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos pilietis. Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 15-21) su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2016 m. kovo 8 d. pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra Lietuvoje įregistruotos UAB „Evalteka“, dalyvis ir šios bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. 2016 m. gegužės 6 d. Departamento Imigracijos reikalų skyrius, nenustatęs pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių galėtų būti atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus. 2016 m. liepos 8 d. Migracijos valdyba išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi LT7392518, galiojantį iki 2018 m. liepos 8 d. 2016 m. liepos 28 d. pareiškėjas Migracijos valdybai pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Belija pro“ dalyvis ir šios bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Kartu su prašymu kaip UAB „Belija pro“ veiklos vykdymą patvirtinančius dokumentus pareiškėjas pateikė ūkines komercines sutartis su užsakovais, šių sutarčių įvykdymą patvirtinančias sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius. Departamento Imigracijos reikalų skyriui kilo abejonių dėl dokumentų tikrumo, kadangi šioje bendrovėje apskaitos dokumentų išrašymo ir darbų atlikimo laikotarpiu buvo įdarbintas tik jos direktorius, o ūkinėse komercinėse sutartyse ir kasos pajamų orderiuose nurodyti paslaugų užsakovai Lietuvos Respublikos gyventojų registre neidentifikuoti. Todėl Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyrių, prašydamas atlikti UAB „Belija Pro“ veiklos patikrinimą. 2016 m. spalio 17 d. gavus atsakymą, kad yra atliekamas patikrinimas dėl UAB „Belija pro“ veiklos, Departamentas priėmė sprendimą pratęsti pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminą. 2017 m. vasario 22 d. Departamentas gavo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą Nr. (7.1E) 46-KSS-97, kuriame buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo įmonėje atliktą operatyvinį patikrinimą. Buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. į UAB „Belija pro“ apskaitą neįtraukti 2 kasos pajamų orderiai: 1 000 eurų sumos orderis, išrašytas 2016 m. rugpjūčio 31 d., ir 1 000 eurų sumos orderis, išrašytas 2016 m. rugsėjo 30 d., bei padaryta išvada, kad minėtos bendrovės teikiamų paslaugų realumas kelia abejonių, tikrinti pateiktose paslaugų teikimo sutartyse dalies nurodytų paslaugų pirkėjų ir adresų neįmanoma identifikuoti, negalima nustatyti, kur ir kam teiktos paslaugos, UAB „Belija pro“ darbuotojai neturi nuolatinių darbo vietų, jiems mokamas darbo užmokestis nepriklauso nuo aplankytų klientų ar pasirašytų sutarčių skaičiaus, o ši aplinkybė rodo ekonominį nepagrįstumą (nelogiškumą). Departamentas įvertino ir tai, kad iki 2016 m. gruodžio 13 d. UAB „Belija pro“ buvo registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris yra žinomas, kaip adresas, kuriuo nuolat yra registruojamos įmonės, parduodamos užsieniečiams, kurie vėliau kaip šių įmonių dalyviai kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Nustatyta, kad tai nėra šiuo adresu registruotų įmonių veiklos vykdymo vieta. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių UAB „Belija pro“ buveinės vietą, kurioje įrengtos darbo vietos, o ginčijamo sprendimo metu nustatytas naujas šios bendrovės registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius (butas, kuriame savo gyvenamąją vietą yra deklaravę UAB „Belija pro“ dalyviai). Departamentas, vadovaudamasis Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo metu surinktais duomenimis apie UAB „Belija pro“ veiklą, kitais duomenimis apie pareiškėją ir UAB „Belija pro“, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informacinėje sistemoje skelbiamą informaciją apie UAB „Evalteka“ ir nustatęs, kad šioje įmonėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, 2017 m. kovo 1 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi bei panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Aplinkybė, kad užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, jog Departamentas, nustatęs Įstatyme įtvirtintą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, neturi teisės priimti sprendimą panaikinti užsieniečiui išduotą ar pakeistą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas tuo pagrindu, kad UAB „Evalteka“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. joje nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Beveik visi šioje įmonėje įdarbinti darbuotojai buvo atleisti iš karto po 2016 m. gegužės 6 d. priimto Departamento sprendimo pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. liepos 7 d.), t. y. pareiškėjui įsiforminus leidimą laikinai gyventi, jis nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrindo. Todėl Departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas piktnaudžiavo nustatytomis migracijos procedūromis, o įmonė teisėtos veiklos, kurios pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi dvejiems metams, iš tikrųjų nevykdė. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs. Pareiškėjas nenurodė ir neįrodė, kokiu pagrindu galėjo būti priimtas sprendimas nepanaikinti leidimo laikinai gyventi, kai Įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, kad tokiu atveju (nustačius, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu) leidimas gyventi privalo būti panaikintas. Pareiškėjas teiginių, kad jo atžvilgiu yra taikomi neteisėti, diskriminaciniai metodai, nepagrindė jokiais įrodymais. Departamentas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę vykdo vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, šios kontrolės vykdymas negali būti pripažintas neteisėtu kišimusi į užsieniečio asmeninio gyvenimo, asmens judėjimo laisvės ir privataus verslo vykdymo reikalus. Departamentas surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ne tik neatitinka turimo leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo (įmonėje nėra įdarbintas nei vienas darbuotojas, realiai įmonė jokios teisėtos veiklos nevykdo), bet ir teikdamas prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos UAB „Belija pro“ pagrindu Departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o tikrasis pareiškėjo tikslas yra ne gyvenimas Lietuvos Respublikoje, o leidimo laikinai gyventi gavimas. Departamento vertinimu, nurodytos aplinkybės, duomenys apie UAB „Belija pro“ registracijos adresą, aplinkybė, kad pareiškėjas, tik gavęs Departamento sprendimą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos UAB „Evalteka“ vykdymo pagrindu, iš karto atleido įmonėje įdarbintus darbuotojus, leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis migracijos procedūromis, t. y. egzistuoja dar vienas, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytas, atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindas – yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas nenurodė, kokiems teisės aktams prieštaravo Departamento veiksmai, kokiu būdu šie veiksmai pareiškėją diskriminuoja. Departamentas, išsamiai išnagrinėjęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo Sprendimo išvadas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti. Teigė, kad UAB ,,Evalteka“ veiklą vykdė, dėl mokesčių administratoriaus patikrinimo metu nustatytų galimų pažeidimų pradėtos administracinių teisės pažeidimų teisenos. Atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti. Nurodė, kad UAB ,,Evalteka“ atleidus buvusį direktorių nebuvo nė vieno darbuotojo, todėl įmonė veiklos negalėjo vykdyti, nenustatyta, kokiems klientams įmonė teikė paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
byloje kyla ginčas dėl Departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-216(00239;00003), kuriuo 1) pareiškėjui panaikintas leidimas LT7392518 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2) nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi).
Pareiškėjas 2016 m. kovo 8 d. prašymu kreipėsi į Migracijos valdybą, prašydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi dviems metams (I t., b. l. 22-31). Prašyme nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, prašymą grindė tuo, kad jis yra Lietuvoje įregistruotos UAB ,,Evalteka“ akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, pateikė savo asmens dokumentus, kitus prašymo nagrinėjimui būtinus ir su įmonės veikla susijusius dokumentus (I t., b. l. 31-82).
Departamentas 2016 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, Migracijos valdyboje pareiškėjui buvo išduotas naujas leidimas laikinai gyventi LT7392518, galiojantis du metus – iki 2018 m. liepos 8 d. (I t., b. l. 6-9, 173).
2016 m. liepos 28 d. pareiškėjas prašymu kreipėsi į Migracijos valdybą, prašydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi. Prašyme nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, prašymą grindė tuo, kad jis yra Lietuvoje įregistruotos UAB ,,Belija pro“ akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (I t., b. l. 186-194), pateikė savo asmens dokumentus; aiškinamajame rašte nurodė, kad tapo įmonės ,,Belija pro“, kurios direktorius yra A. B., akcininku, įmonės įstatinis kapitalas yra 45 000 Eur, pareiškėjui priklauso 15 000 akcijų ir tai sudaro 33 proc. visų įmonės akcijų, pagrindinė veikla yra tarpininkavimo paslaugos būsto apsaugos klausimais bei projektų rengimas, įmonė buvo pakeista dėl to, kad turi didesnes pelno galimybes, kadangi teikia aktualias ir reikalingas paslaugas, dirbantys darbuotojai savo darbu plečia veiklą bei didina apyvartą (II t., b. l. 12), pateikė kitus prašymo nagrinėjimui būtinus ir su įmonės veikla susijusius dokumentus (I t., b. l. 195-201, II t., b. l. 1-29).
Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo 2016 m. liepos 28 d. prašymą, kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu atlikti UAB ,,Belija pro“ patikrinimą (I t., b. l. 151). Departamentas pareiškėjo 2016 m. liepos 28 d. prašymo nagrinėjimo terminą pratęsė iki 2017 m. vasario 28 d. (I t., b. l. 141).
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi UAB ,,Belija pro“ operatyvų patikrinimą, nustatė, kad UAB ,,Belija pro“ direktorius ir akcininkas A. B. nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. pardavė visas savo akcijas trečiųjų šalių gyventojams B. S., V. D. (V. D.) ir A. K. (A. K.). Nuo 2016 m. sausio iki liepos mėn. klientams išrašyti kasos pajamų orderiai ir sąskaitos faktūros įtraukti į bendrovių balansus, apklausus darbuotojus, nustatyta, kad darbo užmokestį jie gaudavo grynaisiais pinigais kartą per mėnesį. 2017 m. sausio 23 d. UAB ,,Belija pro“ kasoje inventorizuota 46 922,60 Eur grynųjų pinigų, patikrinus 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. gruodžio 14 d. apskaitos dokumentus nustatyta, kad į UAB ,,Belija pro“ apskaitą neįtraukti 2 kasos pajamų orderiai : 1 000 Eur sumai, išrašytas 2016 m. rugpjūčio 31 d. ir 1 000 Eur, išrašytas 2016 m. rugsėjo 30 d. Įvertinus UAB ,,Belija pro“ pateiktus veiklos ir apskaitos dokumentus, dirbančių ir buvusių darbuotojų ir paslaugų gavėjų paaiškinimus, kitą informaciją, mokesčių administratorius padarė išvadą, kad bendrovės paslaugų realumas kelia abejonių, nes tikrinti pateiktose paslaugų teikimo sutartyse dalies nurodytų paslaugų pirkėjų ir adresų neįmanoma identifikuoti, negalima nustatyti, kur ir kam teiktos paslaugos. Nuo 2016 m. liepos mėnesio įmonėje dirbo 4 darbuotojai, nuolatinių darbo vietų jie neturi, darbuotojams mokamas darbo užmokestis nepriklauso nuo aplankytų klientų, išdalytų kortelių ar pasirašytų sutarčių skaičiaus, ši aplinkybė rodo ekonominį nepagrįstumą (nelogiškumą) (I t., b. l. 151-152).
Departamentas, įvertinęs surinktą informaciją ir dokumentus, priėmė skundžiamą Sprendimą (I t. b. l. 6-9), kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi LT7392518, galiojantį iki 2018 m. liepos 8 d., ir atsisakė išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi. Sprendime Departamentas nurodė, kad UAB ,,Belija pro“ neužsiima deklaruota veikla, t. y. įmonė neatitinka visų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, todėl išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi nėra teisinio pagrindo; konstatuota, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Departamentas padarė išvadą, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti naują leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, o jo pagrindinis tikslas yra ne užsiimti teisėta veikla, o atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje, kadangi pareiškėjo tikslai yra kitokie, nei jis deklaravo, dėl to kyla nelegalios migracijos rizika. Departamentas konstatavo, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl V. D. tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios UAB ,,Belija pro“ veiklos, todėl konstatuotina, kad V. D. siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Sprendime nustatyta, kad UAB ,,Evalteka“ nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, todėl UAB ,,Evalteka“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Todėl pareiškėjui, remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi LT7392518, galiojantis iki 2018 m. liepos 8 d., ir, remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakyta išduoti naują leidimą laikinai gyventi.
Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., numatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra sąlygos, nustatytos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, kurios, be kitų, yra: duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas); užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Sisteminis aptartų teisės aktų nuostatų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė, iš esmės turi būti vertinama, ar jis atitinka Įstatymo įtvirtintus pagrindus gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui leidimas laikinai gyventi LT7392518, galiojantis iki 2018 m. liepos 8 d., buvo išduotas kaip UAB ,,Evalteka“ akcininkui, įmonei leidimo išdavimo metu atitikus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcijos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimus. Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų apie UAB ,,Evalteka“ dirbusius darbuotojus (I t., b. l. 145) matyti, kad, 2017 m. kovo 1 d. duomenimis, šioje bendrovėje nedirbo nė vienas darbuotojas, paskutinis dirbęs darbuotojas – įmonės direktorius D. F. (I t. , b. l. 55-57) atleistas nuo 2016 m. gruodžio 1 d., o 2016 m. liepos 5 d. buvo atleisti kiti trys darbuotojai, kurie buvo priimti į darbą įmonėje 2016 m. birželio 3 d. Todėl UAB ,,Evalteka“ nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ir pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Sprendimu pagrįstai ir teisėtai panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Teikdamas 2016 m. liepos 28 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas nurodė, kad yra Lietuvoje įregistruotos UAB ,,Belija pro“ akcininkas. Pateiktame aiškinamajame rašte nurodė, kad tapo įmonės ,,Belija pro“, kurios direktorius yra A. B., akcininku, įmonės įstatinis kapitalas yra 45 000 Eur, pareiškėjui priklauso 15 000 akcijų ir tai sudaro 33 proc. visų įmonės akcijų, pagrindinė veikla yra tarpininkavimo paslaugos būsto apsaugos klausimais bei projektų rengimas, įmonė buvo pakeista dėl to, kad turi didesnes pelno galimybes, kadangi teikia aktualias ir reikalingas paslaugas, dirbantys darbuotojai savo darbu plečia veiklą bei didina apyvartą (II t., b. l. 12), pateikė įmonės paslaugų teikimo sutarčių, sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių kopijas, veiklos aprašymą, 2016 m. liepos 25 d. darbo sutartį su D. N., 2016 m. liepos 22 d. darbo sutartį su I. M. ir 2016 m. liepos 22 d. darbo sutartį su E. N., pagal kurias minėti asmenys priimami nuo 2017 m. liepos 25 d. dirbti į vadybininkų pareigas 5 darbo dienų ir 40 valandų darbo savaitei, kitus dokumentus (I t., b. l. 89-130). Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos atlikus UAB ,,Belija pro“ operatyvųjį patikrinimą (I t., b. l. 151-152) matyti, kad mokesčių administratorius padarė išvadą, kad bendrovės paslaugų realumas kelia abejonių, nes tikrinti pateiktose paslaugų teikimo sutartyse dalies nurodytų paslaugų pirkėjų ir adresų neįmanoma identifikuoti, negalima nustatyti, kur ir kam teiktos paslaugos. Nuo 2016 m. liepos mėnesio įmonėje dirbo 4 darbuotojai, nuolatinių darbo vietų jie neturi, darbuotojams mokamas darbo užmokestis nepriklauso nuo aplankytų klientų, išdalytų kortelių ar pasirašytų sutarčių skaičiaus, ši aplinkybė rodo ekonominį nepagrįstumą (nelogiškumą). Iš Sprendimo turinio, pareiškėjo akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, įmonės veiklos aprašymo (II t., b. l. 13-17) matyti, kad UAB ,,Belija pro“ registruota buveinė buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius, šis adresas Departamentui žinomas kaip adresas, kuriuo nuolat registruojamos įmonės, parduodamos užsieniečiams, kurie vėliau kaip šių įmonių dalyviai kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Šiuo adresu esančias patalpas ne kartą yra tikrinusi Migracijos valdyba, nustačiusi, kad tai nėra tikroji įmonių veiklos vykdymo vieta, nes pastatas yra bendrabučio tipo namas, buto Nr. 226 durys užkaltos vinimis. Dabartinis įmonės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius yra butas, kuriame savo gyvenamąją vietą yra deklaravę UAB ,,Belija pro“ dalyviai. Pareiškėjas į bylą duomenų apie realią bendrovės veiklos vykdymo vietą, paneigiančių Sprendime nustatytas aplinkybes, nepateikė. Todėl atsakovas turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės veiklą, kadangi įmonė realios veiklos nevykdo ir neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Esant tokioms aplinkybėms, buvo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktuose nustatyti pagrindai atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui.
Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 ,,Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neketino ir neužsiėmė teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad Departamentui priėmus sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi jo buvimo UAB ,,Evalteka“ akcininku pagrindu, galiojusį iki 2018 m. liepos 8 d., 2016 m. liepos 5 d. jau buvo atleisti trys UAB ,,Evalteka“ darbuotojai, įmonėje iki 2016 m. gruodžio 2 d. liko dirbti vienintelis direktorius D. F. (I t., b. l. 145), todėl UAB ,,Evalteka“ nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, kad įmonėje turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką turi dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas išduoti ir pakeisti leidimą laikiną gyventi, Departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų, sąžiningo jo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios UAB ,,Belija pro“ veiklos. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas pagrįstai sprendė, kad kilo pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, todėl buvo pagrindas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nustatytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte.
Nors pareiškėjas skunde teigia, kad priimant Sprendimą duomenys apie pareiškėjo verslo vykdymo Lietuvoje aplinkybes buvo renkami iš nepatikimų šaltinių, šie skundo argumentai atmestini. Bylos medžiaga patvirtina, kad Sprendimas buvo priimtas remiantis oficialiais VSDFV informacinių sistemų duomenimis (pvz., I t., b. l. 145), Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro duomenų bankų išrašais, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto operatyvaus patikrinimo duomenimis (II t., b. l. 151-152) bei kitais oficialiais rašytiniais dokumentais. Pažymėtina, kad remiantis Įstatymo nuostatomis, atsakovas neprivalėjo surinkti tokių įrodymų kaip, pvz. duomenys apie pareiškėjo valdomų įmonių bankrotą, likvidavimą ar pan., nes sprendimui, kad įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nebūtinas įmonės bankroto ar likvidavimo fakto nustatymas. Kaip nepagrįsti atmestini ir pareiškėjo skundo teiginiai dėl to, kad atsakovas Departamentas nepagrįstai siekė kištis į jo asmeninį gyvenimą, nepagrįstai taikė administracinius metodus, diskriminuojančius pareiškėją kitų užsieniečių atžvilgiu. Įstatymas numato pareigą Departamentui pagal kompetenciją kontroliuoti užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), tikrinti asmenų pateikiamą informaciją siekiant gauti leidimą laikinai gyventi ir kt. Iš byloje esančios medžiagos nenustatyta, kad Departamentas, tikrindamas pareiškėjo pateiktą informaciją ir priimdamas Sprendimą, būtų viršijęs Įstatymo suteiktus įgaliojimus.
Teismas konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo V. D. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.