Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. R. skundą dėl Kauno apskrities VPK Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – institucija) vyresniosios tyrėjos Vitos Švaikauskienės 2019 m. liepos 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 25-ANR_N-943-2019.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 25-ANR_N-943-2019 S. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės mėnesio vidurio iki 2019 m. birželio mėnesio pradžios vadino savo nepilnametį sūnų A. R., gim. 2008 m., „ožiu“, nepilnametę dukrą G. R., gim. 2006 m., „kalade“. Vaikams girdint jų mamą L. S. vadino „šiukšle“, „gaidžiu“. Vartodamas necenzūrinius žodžius vaikų atžvilgiu, jų mamos atžvilgiu vaikams girdint, S. R. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, kad tėvai privalo sudaryti palankias sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Tokiu būdu panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams ir padarė ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas S. R. skundas, kuriame prašoma institucijos nutarimą Nr. 25-ANR_N-943-2019 panaikinti, nes, jo nuomone, jis pažeidimo nepadarė. Jis yra nubaustas remiantis vieninteliu įrodymu – L. S. pateiktu neteisėtu garso įrašu, kurio padarymo laikas yra nežinomas, taip pat nėra aišku, ar jis nebuvo sumontuotas iš atskirų žodžių.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariatas atsiliepimo į S. R. skundą teismui nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjas S. R. skundą palaikė, prašė 2019 m. liepos 16 d. nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad jis turi tris mažamečius vaikus. Jis yra nuolat provokuojamas, vos pradeda kalbėti pakeltu tonu, moteris iškart pakviečia vyresnius vaikus ir tuomet vaikai pradeda rėkti ant jo. L. S. pasiimdama vaikus nuolat turi diktofoną. Šiuo metu tarp jų vyksta turto dalybos ir nuolat vyksta konfliktai. Jis nežino, ar garso įrašai yra nesumontuoti. L. S. yra išvadinęs visaip, tačiau stengėsi to nedaryti prie vaikų. Jo dukra valgo nesveiką maistą, nesilaiko režimo, todėl pripažįsta, jog galėjo pavadinti ją „kalade“, nes ji yra stambi ir turėtų prisižiūrėti. Tačiau nenorėjo jos įžeisti. Tiesiog norėjo, jog dukra būtų sveikesnė. Sūnų jis taip pat galėjo pavadinti „ožiu“, pasakydamas, jog sūnus yra užsispyręs kaip ožys, tačiau tikrai neturėjo jokio siekio įžeisti vaikus. Jis pyksta ant savo dukros, kad ji nuolat sėdi prie kompiuterio, bando su dukra pasikalbėti, vežasi ją prie jūros. Konfliktas su buvusia žmona vyksta nuo 2018 m. lapkričio 9 d. Konfliktas vyksta dėl turto, nes buvusi sugyventinė yra pasiėmusi daug turto. Jis sumokėjo už visą turimą nekilnojamą turtą, o buvusi sugyventinė bando įrodyti, kad turtas yra jos. Jis rūpinasi vaikais, kai tik gali juos pasiima, jauniausia dukra šiuo metu yra pas jį. Su vaikais stengiasi matytis, juos vežasi į Palangą. Vaikai visuomet gali pas jį atvažiuoti, jis skiria pinigų, perka gimtadienio dovanas, skambina vaikams, domisi jų sveikata. Buvusi sugyventinė pati jį nuolat vadindavo „nusenusiu ožiu“. Tuomet taip jį vadinti pradėjo ir dukra, ji pati nepagarbiai kreipiasi į jį.

Liudytoja L. S. teismo posėdyje paaiškino, kad neatsimena šio konkretaus pareiškimo aplinkybių. Su pareiškimais į policiją buvo kreiptasi ne kartą, nes jų santykiai yra konfliktiški. Taip ir buvo, kaip parašyta jos pareiškime. Vaikai būna pas tėtį, tėvas prisideda prie vaikų išlaikymo, perka daiktus, bet vaikai patys nenori bendrauti su juo. Ji pati yra girdėjusi, kaip buvęs sugyventinis dukrą vadina „kalade“, o sūnų „ožiu“, o ją pačią yra vadinęs įvairiais necenzūriniais žodžiais. Dukra yra pasakojusi apie tai, kad tėtis yra ją pavadinęs „kalade“. Su S. R. kartu negyvena nuo 2018 m., šiuo metu tarp jų vyksta ir daugiau bylų, baudžiamosios bylos yra nutrauktos. Civilinės bylos vyksta dėl turto pasidalinimo, dėl vaikų buvusi byla yra baigta taikos sutartimi. Vaikai yra užsispyrę, tačiau jos nuomone, vis tiek vaiko negalima vadinti „ožiu“. Šį kreipinį tėvas vartoja nuolat. Dukrą „kalade“ tėtis vadina, nes mergina yra stambesnė. Minėtu žodžiu dukra yra vadinama nuolat.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašymų negauta, neatvykimo priežastis nežinoma.

Skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pareiškėjas S. R. skundžia 2019 m. liepos 16 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti, kadangi nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 2 dalyje.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

Pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pakartotinai nepanaudojo tėvų valdžios arba panaudojo priešingai vaiko interesams. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Tėvų valdžia gali būti suprantama ir aiškinama kaip tėvų teisių ir pareigų, susijusių su savo nepilnamečiais vaikais, visuma. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje yra reglamentuotas tėvų valdžios turinys. Pagal CK 3.155 straipsnio 2 dalį, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad pareiškėjas pavadino savo dukrą G. R., gim. (duomenys neskelbtini), „kalade“, o savo nepilnametį sūnų A. R. „ožiu“, o vaikams girdint jų mamą L. S. vadino „šiukšle“, „gaidžiu“. Tačiau, nėra aiškiai nustatyta, kokiomis aplinkybėmis, taip pat, kokiame kontekste buvo panaudoti minėti žodžiai. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu tvirtino, jog neturėjo tikslo įžeisti savo vaikus, o minėti žodžiai buvo panaudoti siekiant sudrausminti vaikus, norint paskatinti juos labiau rūpintis savo sveikata arba tiesiog vaizdingai pasakant, kad sūnus yra užsispyręs. Dėl įvairių necenzūrinių žodžių savo buvusios sugyventinės atžvilgiu, pareiškėjas nurodė, kad neginčija ją vadinęs labai įvairiai, tačiau stengėsi tai daryti ne vaikų akivaizdoje ir nenorėjo savo valdžios panaudoti priešingai vaikų interesams. Teismas pažymi, kad prie administracinio nusižengimo ROIK 19103519427 bylos pateiktame garso įraše neužfiksuota kaip pareiškėjas S. R. vadina savo vaikus „kalade“, „ožiu“. Girdimi tik vaikų ir moters balsai. Viename iš įrašų girdima kaip berniukas klausia, ar moteris įrašinėja, ji atsako, jog ne, tačiau nėra paneigta tai, jog kūno kalba moteris patvirtino įrašinėjimo faktą. Ši aplinkybė patvirtina, kad vaikai žinojo, jog tai, ką jie sako yra įrašinėjama ir supranta, kam šie įrašai gali būti panaudoti. Todėl neatmestina galimybė, kad garso įrašuose užfiksuota informacija, nebūtinai sumontuota, tačiau galimai neatitinka tikrosios situacijos. Pažymėtina, kad garso įrašuose taip pat yra girdima, kaip patys vaikai keikiasi, vienas kitą vadina necenzūriniais žodžiais, kalbėdami apie tėvą keikiasi, vartoja necenzūrinius žodžius, mamai L. S. girdint, tėtį vadina necenzūriniais žodžiais. Akivaizdu, kad pati mama, turėtų drausminti savo vaikus, pamokyti juos nevartoti necenzūrinių žodžių, pagarbiai bendrauti su tėčiu, tačiau, priešingai ji to nepadarė, bet toliau įrašinėjo pokalbius, taip net skatindama vaikus elgtis.

Aktualu ir tai, kad tuo metu, kai buvo užfiksuotas įvykis tarp buvusių sugyventinių vyko turto dalybos ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo procesai. Tarp buvusių sugyventinių nusistovėję konfliktiški santykiai, todėl būtina itin atidžiai vertinti situaciją. Taigi, analizuojant byloje esančius duomenis reikia itin atidžiai vertinti L. S. parodymus, kadangi jie gali būti šališki. L. S. teismo posėdžio metu nepateikė jokių papildomų įrodymų apie analizuojamą faktinę situaciją, o tik patvirtino administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nes, kaip ji nurodė, neatsiminė šios konkrečios faktinės situacijos aplinkybių. Tai, jog buvusių sugyventinių santykiai yra konfliktiški patvirtina ir posėdžio metu nurodytos aplinkybės apie kitus ginčus tarp jų. Taigi, norint S. R. pripažinti kaltu, padarius ANK 73 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą yra reikalinga remtis ne tik liudytojos L. S., bet ir pareiškėjo S. R. parodymais bei kita byloje esančia medžiaga.

Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra pateiktas garso įrašas, kuriame nėra užfiksuota, kaip S. R. vadina savo vaikus „kalade“, „ožiu“, o savo buvusią sugyventinę „šiukšle“. Įrašuose girdima, kaip vaikai kalba apie tai, ką sakė jų tėtis. Iš garso įrašo neatrodo, kad vaikai būtų išsigandę, ar buvimo su tėčiu laikas būtų turėjęs jiems neigiamą įtaką. Administracinio nusižengimo byloje esančiame G. R. paaiškinime matyti, kad ji pripažįsta, jog tėtis yra ne kartą ją pavadinęs „kalade“, o jos brolį A. R. „ožiu“, be to, yra girdėjusi, kaip jis vadina mamą „šiukšle“ arba „gaidžiu“. G. R. taip pat nurodė, kad tokie žodžiai jai nepatinka ir ją žeidžia. Šiuo atveju taip pat nėra nustatyta, kokiomis aplinkybėmis buvo pavartoti šie išsireiškimai. Savaime suprantama, kad tokių žodžių vartojimas vaiko atžvilgiu gali žeisti, tačiau taip pat egzistuoja situacijos, kuomet vaikus reikia sudrausminti, pamokyti arba paskatinti susirūpinti esama problema. Vien šių žodžių vartojimas vaikų atžvilgiu savaime nereiškia, kad S. R. panaudojo savo kaip tėvų valdžią priešingai vaikų interesams. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teisiamojo posėdžio metu tiek pareiškėjas, tiek liudytoja L. S. patvirtino, kad S. R. rūpinasi savo vaikais, nori su jais bendrauti ir jam yra svarbu, kaip jo vaikai jaučiasi.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Minėto ANK 73 straipsnio 2 dalyje administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis – kad yra tam tikri konkretūs veiksmai arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų atlikimo. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Tėvai, nevykdydami įstatymuose nustatytų pareigų, savo vaikams daro žalą, kadangi neužtikrina teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus bei teismo posėdyje išklausęs pareiškėją, liudytoją, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus, mano, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę.

Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nesurinkta objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog S. R. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės vidurio iki 2019 m. birželio pradžios, pakartotinai panaudojo savo valdžią priešingai vaikų interesams ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Esant nurodytoms aplinkybėms S. R. atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutrauktina, nesant pakankamai įrodymų patvirtinančių jo veiksmuose ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies l punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato 2019 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 25-ANR_N-7943-2019 bei administracinio nusižengimo teiseną S. R. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.