Kauno apygardos teismo nutartis

2009-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-528-397-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-15
Bylos Nr.
1A-528-397-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Egidijus Jonas Grigaravičius
Nuteistasis
R. K.
Advokatai
Danius Svirinavičius

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-528-397/2009

Teisėjas Alvydas Rimkevičius (Proceso Nr. 22-1-00036/2008)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. ir 66 str., įskaičius R. K. į paskirtą bausmę laiką, praleistą sulaikyme bei kardomajame kalinime, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, laikytina, kad jis atliko teismo paskirtą bausmę.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį nuteistas už tai, kad jis 2008-01-09 apie 17.00 val. IĮ (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), prieštaraudamas ir trukdydamas medicinos darbuotojams patalpinti į gydymo įstaigą sugyventinę G. E. Ž., pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems policijos pareigūnams - puolė juos Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm. dujiniu - garsiniu pistoletu „ME“ Nr. 02554 ir peiliu Kauno miesto VPK VP PR 1-ojo būrio patrulį T. V. ir vyresnįjį patrulį L. V., grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti R. K. atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Apelianto teigimu, byloje neįrodyta, kad kaltinime nurodytu ar kokiu nors kitu panašiu būdu R. K. jam inkriminuotame kaltinime minimoje vietoje ir laiku būtų pasipriešinęs policijos pareigūnams. Apeliaciniame skunde išdėstyti nuteistojo R. K. ikiteisminio bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, tvirtinant, kad jo nurodytos aplinkybės yra priešingos kaltinimo nurodytoms. Neigiant nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, apeliaciniame skunde teigiama, jog pastarojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja G. E. Ž., kurios parodymai šioje byloje yra ne tik nuoseklūs, bet ir įtikinami, labai išsamūs ir nuoširdūs. Anot apelianto, kaip neobjektyvūs atmestini liudytojų V. Ž., R. S., S. M., V. G., S. N. ir Z. B. parodymai. Be to, visiškai neįtikėtini yra ir nukentėjusiųjų T. V. ir L. V. parodymai vien dėl tos aplinkybės, kad jeigu R. K. būtų išsitraukęs prieš du policijos pareigūnus pistoletą ir juo policininkus būtų puolęs, tokiu atveju toks tariamas kaltininkas tuojau pat tų dviejų policijos pareigūnų būtų ne tik nuginkluotas, bet ir atitinkamai neutralizuotas.

Vertinant nukentėjusiųjų T. V. ir L. V. parodymus, kaip teigiama apeliaciniame skunde, būtina atsižvelgti ir į tą aplinkybę, jog pastarieji asmenys gali turėti pagrindą apkalbėti R. K. dėl baudžiamojo proceso byloje Nr. 20-1-027-2008, kurioje buvo tiriamas ir pačių T. V. bei L. V. veiksmų teisėtumas nagrinėjamo įvykio metu, kuomet R. K. buvo sužalotas (Specialisto išvada Nr. G-618/08(02), o taip pat pateisinti savo elgesį G. E. Ž. atžvilgiu įvykio metu. Nuteistojo gynėjo nuomone, byloje reikšmingi ir R. K. paaiškinimai, pareiškimai ir parodymai, kad, pasinaudojant šiuo baudžiamuoju procesu, su juo buvo siekiama ir tebesiekiama visapusiškai susidoroti.

Dėl visų paminėtų aplinkybių, apelianto teigimu, yra nepagrįstos apylinkės teismo išvados, kad „nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų L. V. ir T. V. bei kitų prieš R. K. liudijusių liudytojų parodymais, nes jų parodymai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jie, išskyrus R. S., M. Ž. ir S. M., kaltinamojo R. K. iki įvykio nepažinojo, jokių santykių, o juo labiau priešiškų su kaltinamuoju neturėjo, todėl apkalbėti kaltinamojo jiems nėra jokio pagrindo“, ir kad „liudytojos G. E. Ž., kuri yra kaltinamojo R. K. sugyventinė, parodymai teisme vertintini kritiškai, kaip suinteresuoto asmens parodymai“.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, kaltinimas išlieka abejotinu, dėl ko nuteistasis R. K. turi būti išteisintas, neįrodžius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Be to, nesutinkant su teismo nuosprendyje nurodytais motyvais dėl būtinosios ginties šiuo atveju nebuvimo, apeliaciniame skunde teigiama, jog yra pakankamas pagrindas nuteistojo R. K. veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį. Nurodoma, kad R. K. nuosekliai nurodė, jog nurodytieji pareigūnai atvyko į jo ir G. E. Ž. darbovietę, kad prieš G. E. Ž. jos darbo metu vartoti prievartinius veiksmus (išgabenti ją į psichiatrijos įstaigą) be jokio pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo, o tik išimtinai G. E. Ž. giminaičių iniciatyva (Kauno miesto apylinkės teismas savo 2008-02-11 nutartimi konstatavo, kad nėra jokio pagrindo taikyti G. E. Ž. atžvilgiu kokias nors priverstinio psichiatrinio gydymo priemones). Todėl, sprendžiant paties R. K. veiksmų subjektyvinę pusę, anot nuteistojo gynėjo, byloje svarbu išspręsti ne tik minėtųjų pareigūnų, bet ir medikų psichiatrų veiksmų, taikant priverstinio pobūdžio priemones G. E. Ž. atžvilgiu, teisėtumo bei pagrįstumo klausimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. K., būdamas įsitikinęs savo sugyventinės G. E. Ž. geru sveikatos stoviu, prieštaravo priverstiniam ir drastiškam jos gabenimui iš darbovietės į psichiatrijos ligoninę, kas, pasak pastarojo, buvo daroma vien tam, kad patenkinti neteisėtas G. E. Ž. giminaičių ambicijas, todėl R. K. faktiniai veiksmai tą dieną nukentėjusiųjų atžvilgiu turi būti laikomi padaryti būtinosios ginties ribose. Teismas turėjo išsamiau įvertinti paties R. K. nusistatymą, jo veiksmų kryptingumą, tai yra, kad jie buvo nukreipti būtent tik į būtinąją gintį: tariamais R. K. veiksmais nepadaryta kitiems asmenims jokia reali žala, jis tokiais veiksmais gynė sau artimą asmenį G. E. Ž., kurios atžvilgiu nepagrįstai buvo taikomos priverstinio pobūdžio priemonės (gabenimas į psichiatrinę ligoninę). Anot nuteistojo gynėjo, vertinant tariamų R. K. veiksmų subjektyvinę pusę, darytina išvada, jog pastarasis neviršijo būtinosios ginties ribų, dėl ko neturi atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai bei teisėtai R. K. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

Nors apeliaciniame skunde, akcentuojant nuteistojo ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, tvirtinama, jog byloje neįrodyta, kad R. K. teismo nustatytoje vietoje ir laiku būtų pasipriešinęs policijos pareigūnams, tai paneigia byloje surinktų ir teismo teisingai įvertintų įrodymų visetas.

Atlikus išsamią įrodymų analizę, pirmosios instancijos teismui, skirtingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, nebuvo jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų T. V. ir L. V., liudytojų V. Ž., Z. B., V. G. ir S. N. parodymais, kurie patvirtina R. K. kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą, ir remtis prieštaringais paties nuteistojo parodymais, o taip pat ir suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų R. S., M. Ž., G. E. Ž. ir S. M. parodymais. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad nukentėjusieji gali turėti pagrindą apkalbėti nuteistąjį dėl pastarųjų kaip policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo tyrimo ar dėl savo elgesio G. E. Ž. atžvilgiu įvykio metu pateisinimo, yra nieko nepagrįsti. Be to, ir apeliaciniame skunde tokie faktai nėra tvirtinami, o tik keliamos prielaidos.

Iš nukentėjusiųjų T. V. ir L. V. parodymų seka, kad jiems atvykus į IĮ „Giedrės vertinimai“ kartu su medike, kuri turėjo siuntimą G. E. Ž. išvežti į psichiatrijos ligoninę gydymui, o vėliau priėjus prie pastarosios, tikslu ją nuvesti į Greitosios medicinos pagalbos automobilį, R. K. pradėjo elgtis agresyviai, metė kėdę link durų, kur stovėjo gydytoja, bandė ją išvyti iš kabineto, būdamas prie durų išsitraukė iš palto kišenės pistoletą ir nukreipė jį į policijos pareigūną T. V., po ko L. V. dėl pareigūnams kilusios grėsmės šoko ant nuteistojo, norėdamas atimti iš R. K. ginklą, užlaužė jam ranką. Tuo metu R. K. iš po stalo išsitraukė peilį, kurį, o taip pat ir pistoletą T. V., panaudojęs kovinius veiksmus, iš pastarojo atėmė. Po šių veiksmų policijos pareigūnams T. V. ir L. V. dedant R. K. antrankius, pastarasis aktyviais veiksmais bandė išvengti sulaikymo, tam aktyviai priešinosi, spardėsi. Šias nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes patvirtino ir įvykį betarpiškai mačiusi liudytoja V. Ž..

Tad, įvertinant šiuos duomenis, abejoti, kad teismo nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje nuteistasis R. K., panaudodamas fizinį smurtą bei grasindamas pistoletu ir peiliu, pasipriešino teisėtus veiksmus atlikusiems policijos pareigūnams, pagrindo nėra.

Kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju R. K. veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis, būdamas įsitikinęs savo sugyventinės G. E. Ž. geru sveikatos stoviu, prieštaravo priverstiniam ir drastiškam jos gabenimui iš darbovietės į psichiatrijos ligoninę, kas buvo daroma vien tam, kad patenkinti neteisėtas G. E. Ž. giminaičių ambicijas, tai yra neviršijo būtinosios ginties ribų, prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Būtinoji gintis yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, gindamas save nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi grėsmė turi būti reali ir akivaizdi, o ne besiginančioje vaizduotėje. Šiuo atveju policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko kartu su medicinos darbuotoja, kuri turėjo siuntimą išvežti G. E. Ž. į psichiatrijos ligoninę gydymui, jokių neteisėtų veiksmų nei prieš pastarąją, nei prieš nuteistąjį nebuvo atlikta. Tad akivaizdaus, pavojingo ir realaus kėsinimosi, nukreipto į G. E. Ž. sveikatą ar kitas teises bei laisves, nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodytos (aukščiau paminėtos aplinkybės) nepanaikina nuteistojo R. K. atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą, ir negalima konstatuoti, jog jis veikė būtinosios ginties sąlygomis.

Apeliacinio skundo motyvai, jog sprendžiant R. K. veiksmų subjektyvinę pusę byloje svarbu išspręsti ne tik pareigūnų, bet ir medikų psichiatrų veiksmų, taikant priverstinio pobūdžio priemones G. E. Ž. atžvilgiu, teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, neanalizuotini, kadangi jie nėra tiesiogiai susiję su skundžiamu nuosprendžiu. Tą faktą, kad buvo pagrindas G. E. Ž. priverstinai giminaičių prašymu pasiųsti priverstiniam psichiatriniam gydymui, patvirtina liudytojomis apklaustos gydytoja psichiatrė Z. B., G. E. Ž. dukra M. Ž. – M., R. S. bei byloje esantys rašytiniai įrodymai - VŠĮ Kauno m. GMPS Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (t.1, b.l. 34). Tad teigti, jog policijos pareigūnai ir medicinos darbuotoja, atvykę į IĮ (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, neturėjo teisinio pagrindo G. E. Ž. priverstinai gabenti į psichiatrijos ligoninę gydymui, ir kad jie savo veiksmais sudarė pagrindą nuteistajam gintis ar ginti kitus asmenis nuo tariamo neteisėto veikimo, negalima.

Įvertinusi visas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo R. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Gytis VečerskasTeisėjai Egidijus Jonas GrigaravičiusDanguolė Šiugždinytė