Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Indrės Zubavičiūtės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. I. (V. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 9 kartus iš kurių paskutinius 5 kartus:

1. 2016 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, teismas paskirtą bausmę subendrino su 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė - 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas - 2 metams 10 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintinas;

2. 2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį - 20 parų arešto bausme, kuri dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi. Paskirta - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. 2017 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, teismas paskirta bausmė subendrino su 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė - 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4. 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme (subendrinta). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, teismas paskirtą bausmę subendrino su 2017 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu ir paskyrė - 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. 2024 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme (subendrinta).

Kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

V. I. 2024 m. vasario 16 d., apie 22 val., būdamas Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „J.“ degalinės parduotuvėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), matant degalinės darbuotojai, nuo prekių stendo griebė 33 loterijos bilietų, kurių bendra vertė - 163 Eur, o būtent: 1 loterijos bilietą „Aukselis“ - 1 Eur vertės, 1 loterijos bilietą „Sėkmės 7“ - 2 Eur vertės, 13 loterijos bilietų „Mega“ – bendra vertė 65 Eur, 7 loterijos bilietų „Valio“ – bendra vertė 35 Eur, 10 loterijos bilietų „Vegas“ – bendra vertė 50 Eur, 1 loterijos bilietą „20X“ - 10 Eur vertės ir nesumokėjęs už šios bilietus pabėgo iš degalinėje esančios parduotuvės. Tokiu būdu kaltinamasis V. I. atvirai pagrobė svetimą, UAB „J.“ priklausantį, 163 Eur vertės turtą ir padarė nusikaltimą numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys

2024 m. balandžio 19 d. įtariamuoju apklaustas V. I. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. vasario 16 d., apie 22 val., eidamas pro šalį sugalvojo užeiti į degalinę UAB „J.“, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną vartojo alkoholį, todėl nežino, kodėl sugalvojo uždėti tarp durų pagalį. Degalinėje jam kilo mintis, ką nors pavogti. Apsidairęs prekybos salėje sugalvojo paimti loterijos bilietus, todėl paėmęs nuo stendo 33 loterijos bilietų pasuko link išėjimo. Tuo metu jis negalvojo apie tai, kad jį mato kasininkė. Kadangi tą vakarą jis buvo su ausinėm, negirdėjo, ar kasininkė jam kažką pasakė. Išėjęs iš degalinės pavogtus loterijos bilietus išmetė. Savo elgesio paaiškinti negali, greičiausiai taip pasielgė dėl girtumo. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos gailisi, kaltę pripažįsta visiškai. Įsipareigoja UAB „J.“ atlyginti padarytą turtinę žalą. Sutinka ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu.

2024 m. balandžio 19 d. papildomai įtariamuoju apklaustas V. I. parodė, kad jis suvokė, kad darydamas nusikalstamą veiką ją padarė atvirai, t. y. matant kitiems asmenims. Nors ir nurodė, kad tuo metu negalvojo apie tai ar yra stebimas, bet supranta ir žino, jog degalinės pardavėja matė jį, kai jis pagrobė loterijos bilietus.

2024 m. vasario 28 d. liudytoja apklausta E. R. parodė, kad dirba operatore UAB „J.“. 2024 m. vasario 16 d., apie 5 val., ji pradėjo darbą degalinėje. Pamainos pradžioje perskaičiavo prekyboje buvusius loterijos bilietus - jų buvo 797 vnt. Bilietų kiekis sutapo su buvusios pamainos ataskaita. Loterijos bilietai degalinėje yra laikomi stende ir yra laisvai neprieinami klientams, stendas stovi kairėje pusėje nuo jos darbo vietos. Pirkėjas norėdamas įsigyti loterijos bilietą turi paprašyti operatorės, kad bilietą ji paduotų. Tačiau labai pasistengus bilietus galima pasiekti iš prekybos salės. Degalinėje dirbo viena. Apie 22.04 val. į vidų užėjo vaikinas, jis nuėjo prie šokoladukų, bet staiga šoko link stendo su loterijos bilietais ir viena ranka, vienų kartu pagriebė „šusnį“ loterijos bilietų. Pavogęs bilietus jis staigiai bėgo per duris, dar spėjo pasakyti „atsiprašau“. Ji jo nesivijo, tik šaukė sakydama, kad jis neturės naudos iš tų bilietų, nors jie ir bus su laimėjimais. Vaikinas nesustojo ir nubėgo link pėsčiųjų tilto. Kadangi darbo diena jai baigiasi 23 val., ji nedelsdama pradėjo skaičiuoti loterijos bilietus, perskaičiavusi bilietus nustatė, kad trūksta 33 vnt. loterijos „Perlas“ momentinių bilietų. Kurie yra skirtingų verčių, nuo 1 Eur iki 10 Eur, paskaičiavusi bendrą žalą nustatė 163 Eur sumą. Dienos laikotarpiu buvo parduoti per kasą 3 vnt. bilietų, po 5 Eur. Kiek tiksliai ir kokios vertės bilietų buvo pavogta, ji pasakyti negali, tokią informaciją galės patikslinti vadybininkė. Bilietus pavogęs vaikinas jai yra nežinomas, jis buvo apie 25 metų, apsirengęs pilkos spalvos sportinius treningus su C raidės emblema, juodą striukę, dėvėjo juodus batus. Šis vaikinas dienos metu į degalinę buvo užėjo 3 kartus. Degalinės parduotuvės patalpos yra filmuojamos vaizdo kameromis. Paskiau, peržiūrėjusi vaizdo kamerų įrašus pastebėjo, kad prieš užeidamas vogti bilietų, vaikinas įstatė į automatines duris medinį pagalį.

2024 m. kovo 7 d. apžiūros protokole užfiksuota iš UAB „J.“ gautų vaizdo kamerų įrašų apžiūros eiga ir įvykio aplinkybės:

Peržiūrėjus failą Nr. 1 pastebėtą kaip 2024 m. vasario 16 d., 21 val. 10 min. 45 s., į degalinę užeina vaikinas (apie 25 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, dėvi pilkos spalvos treningus su didele „C“ raide, juoda striukę su gobtuvu ir juodus batus). Jis prieina prie stendo kur laikomi traškučiai, šokoladukai ir gėrimai; rankoje laiko telefoną ir po truputį priartėja prie kasos kur tuo metu dirba kasininkė, jis stebi už kasininkės esantį loterijos bilietų stendą, po ko 21.15 val. jis nieko nepirkęs išeina iš degalinės patalpos.

Peržiūrėjus failą Nr. 2 pastebėta kaip 2024 m. vasario 16 d., 22 val. 2 min. 15 s., į degalinės teritoriją ateina aukščiau minėtas vaikinas. Priėjęs prie degalinės durų sustoja šalia jų ir stebi kas vyksta degalinės viduje, bet į vidų neužeina.

Peržiūrėjus failą Nr. 3 pastebėta kaip 22 val. 4 min 40 s. į degalinę ateina vaikinas ir pasilenkęs tarp automatinių durų įstato medinį pagalį. Iš karto po to užeina į parduotuvę, prieina prie prekystalio, ištiesęs ranką griebia loterijos bilietus ir greitai bėga iš parduotuvės. Matyti kaip kasininkė jam kažką sako ir mojuoja rankomis. Vaikinas pasišalina, o kasininkė lieka degalinės viduje, nueina prie durų vėliau prie stendo su loterijos bilietais.

2024 m. kovo 5 d. UAB „J.“ pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame nurodomas pagrobtų loterijos bilietų kiekis ir vertė, t. y., loterijos bilietai: 1) „Aukselis“, po 1 Eur, 1 vnt.; 2) „Sėkmės7“, po 2 Eur, 1 vnt.; 3) „MEGA“, po 5 Eur, 13 vnt.; 4) „Valio“, po 5 Eur, 7 vnt.; 5) „Vegas“, po 5 Eur, 10 vnt.; 6) „20X“ po 10 Eur, 1 vnt. Iš viso 33 bilietai; bendra nuostolių suma – 163 Eur.

2024 m. kovo 7 d. vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl asmens nustatymo nurodoma, kad atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus nustatyta, kad šią nusikalstamą veiką padarė V. I., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnio normose nustato atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Tradicinė vagystės (pagrobimo) doktrina suponuoja šios nusikalstamos veikos suvokimą kaip neteisėtą, neatlygintinį, svetimo kilnojamojo turto užvaldymą pasisavinimo tikslu. BK 178 straipsnio nuostatų saugoma vertybė (objektas) - teisės į nuosavybę. Sudėtyje nurodoma pavojinga veika – pagrobimas, susideda iš dviejų elementų: 1) neteisėtas fizinio daikto užvaldymas ir 2) neatlygintinis pasisavinimas. Įstatymas nenurodo kokio nors specifinio vagystei būdingo veikimo būdo, tačiau BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse įtvirtina kvalifikuojančius veikos požymius, susijusius su veikos padarymo būdu ir vagystės dalyku, kaip antai: kišenvagystė ar automobilio vagystė. Išvardinti požymiai parodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, todėl sankciją už vagystės padarymą esant šiems požymiams yra griežtesnė. Nusikalstamos veikos dalyką apibūdina tokie požymiai kaip - turto materialumas, kilnojamumas, ekonominė vertė ir svetimumas. Kadangi nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti žalos ir priežastinio ryšio požymius. Kartu pažymėtina, kad vagystės sudėtys įgyvendinamos išimtinai tiesiogine tyčia, kas reiškia - kaltinamasis suvokia, jog jis neteisėtai užvaldo svetimą turtą ir neatlygintinai jį pasisavina; kaltinamasis numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas jo neteks, o jis turės jį kaip nuosava; kaltininkas nori taip veikti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad atviros vagystės sudėtis, pagal teismų praktiką ir teisės doktriną, paprastai inkriminuojama tada, kai kaltininkas neslepia savo nusikalstamų veiksmų nuo paties nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų ir tai suvokia. Nustatant vagystės atvirąjį pobūdį, svarbiausias yra subjektyvus momentas, t. y. ne tai, kaip atrodo daromi veiksmai kitiems, bet kaip pats kaltininkas juos suvokia. Todėl tais atvejais, kai nukentėjusysis ar kiti asmenys mato, kaip kaltininkas vagia, tačiau jis pats mano veikiąs slaptai, nėra pagrindo konstatuoti atvirąją vagystę. Nusikalstamos veikos dalykas, plačiąją prasme – tai tam tikrą ekonominę vertę turinčių dalykų visumą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, o būtent: kaltinamojo V. I. 2024 m. balandžio 19 d. ir liudytojos 2024 m. vasario 28 d. duotus parodymus; parduotuvės kamerų užfiksuotus vaizdo įrašus ir 2024 m. kovo 7 d. objektų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis; 2024 m. kovo 5 d. UAB „J.“ patikslinto pareiškimo turinį ir 2024 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime nustatytas aplinkybes, kurie, be kita ko, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis yra pripažintini liečiamais, leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, konstatuoja, kad V. I. 2024 m. vasario 16 d., 22.04 val., UAB „J.“ degalinės parduotuvėje, matant degalinės darbuotojai, nuo prekių stendo griebė 33 loterijos bilietų (1 loterijos bilieto „Aukselis“, 1 loterijos bilieto „Sėkmės 7“, 13 loterijos bilietų „Mega“, 7 loterijos bilietų „Valio“, 10 loterijos bilietų „Vegas“, 1 vienetą loterijos bilieto „20X“), kurių bendra vertė 163 Eur ir nesumokėjęs už juos pabėgo iš parduotuvės.

Byloje surinkti įrodymai paneigia kaltinamojo parodymų dalį, kurioje jis tvirtina, kad mintis pavogti bilietus jam kilo staiga, būnant parduotuvėje, todėl teismas šią parodymų dalį vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad prieš vagystę kaltinamasis buvo užėjęs į parduotuvę, o vėliau iš lauko stebėjo parduotuvės vidų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir pačio kaltinamojo parodymai patvirtina, kad kaltinamasis neslėpė savo nusikalstamų kėsinimų, nes prieš užeinant į parduotuvę įstatė tarp durų medinį pagalį. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl jis padarė šį veiksmą. Teismo vertinimu, tai buvo atlikta būtent tam, kad jis galėtų greitai ir be jokių kliūčių pasišalinti iš parduotuvės po planuotos vagystės atlikimo. Tai, kad V. I. iš esmės nebandydamas nukreipti pardavėjos dėmesio, iš prekeiviams sunkiai pasiekiamos vietos, matant pardavėjai, grėbė prie prekystalio buvusius bilietus ir iš karto pabėgo iš parduotuvės, patvirtina, kad jo veika atitinka atviros vagystės sudėti, todėl turi būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti asmeniniai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas realizavo tiesioginę tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė, kad atvirai ir be jokio teisėto pagrindo užvaldė svetimą turtą bei neatilgintinai jį pasisavino, numatydamas, kad dėl šių veiksmų turto savininkas neteks jam teisėtai priklausančio turto, o jis (kaltinamasis) jį turės kaip nuosavą; nepaisant neigiamų padarinių kaltinamais norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, konstatuojama, kad kaltinamojo V. I. padarė nusikaltimą numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirtina bausmė

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Be to, BPK 419 straipsnis numato pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu turinį, todėl nustatęs prokuroro pateikto pareiškimo turinio pažeidimus, teismas privalo perduoti bylą prokurorui trūkumams pašalinti.

Teismas įvertinęs visas aukščiau išvardintas prielaidas ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos įstatymo įtvirtintos sąlygos procesui užbaigti priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki ketverių metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. balandžio 19 d. kaltinamasis V. I. buvo pasiraištinai informuotas apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Su prokuroro sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu kaltinamasis sutiko. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad kaltinamasis įsipareigojo iki 2024 m. gruodžio 1 d. atlyginti UAB „J.“ 163 Eur turtinės žalos. Apie prokuroro sprendimą procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu 2024 m. balandžio 26 d. buvo informuota civilinio ieškovo atstovei L. M., kuri šio sprendimo neskundė.

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Įvertinus nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad V. I. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Kaltininko padarytame nusikaltime buvo nustatytas vienas veikos pavojingumo pobūdį didinantis požymis – atviroji vagystė. Didelės žalos dėl padarytos veikos nekilo. Sudėtį teisiamasis realizavo tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų. Iš byloje esančios medžiagos, kuri charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, matyti, kad V. I. ankstesni 9 teistumai iš esmės yra susiję su analogiškų įstatymų saugomų vertybių pažeidimu, t. y. teisė į nuosavybę. Kaltinamasis baustas administracine tvarka dėl važiavimo viešuoju transportu be bilietėlio ir smulkios vagystės (duomenų apie baudų sumokėjimą nėra). Sodros duomenimis V. I. nuo 2023 m. spalio 2 d. vykdo individualią veiklą. Dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnį nusikaltimą, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Visi pirmiau aptarti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys parodo, jog V. I. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, o lemtos jo neteisėto ir teisei priešingo elgesio, bei gyvenimo būdo. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgus į bendruosius, specialiuosius bausmės skyrimo pagrindus ir bausmės paskirti – nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamajam paskirti prokuroro siūlomą, vieną griežčiausių sankcijose numatytų bausmių – areštą. Be to, prokurorės pasiūlytas arešto bausmės dydis – 90 parų, atsižvelgiant į aukščiau aptartas, su bausmės skyrimu susijusias aplinkybes, parinktas pagrįstai, todėl jo mažinti nėra pagrindo.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skirtiną bausmę kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaudamasis BK 66 straipsnio nuostatomis teismas įskaito 1 dieną išbūtą laikiname sulaikyme (nuo 2024 m. balandžio 18 d. 19.30 val. iki 2024 m. balandžio 19 d. 12.00 val.).

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

UAB „J.“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltinamojo 163 Eur turtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis įsipareigojo šią žalą atlyginti iki 2024 m. gruodžio 1 d.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog civilinio ieškovo patirta ir prašoma priteisti žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo V. I. veiksmų, kurie šiuo baudžiamuoju įsakymu pripažinti nusikalstama veika, be to, civiliniai ieškiniai pagrįsti, todėl jie tenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 90 parų trukmės arešto bausmę;

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 60 paras arešto;

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į skirtiną bausmę įskaityti V. I. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 18 d. 19.30 val. iki 2024 m. balandžio 19 d. 12.00 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai.

Bausmės vykdymo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo UAB „J.“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti civilinio ieškovo UAB „J.“ naudai iš V. I. 163 Eur (vieną šimtą šešesdešimt tris eurus) dydžio turtinės žalos atlyginimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, įpareigojant V. I. sumokėti per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

5. Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami.

6. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią arešto bausmę vykdantį kalėjimą (atsižvelgus į laisvų vietų skaičių).