- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- e1-1854-1135/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41756-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kaltinamasis
- S. N.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), pilietybė – Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, 2019 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. N. 2020 m. spalio 18 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,93 promilės), savo namuose, konflikto metu, tyčia šeimos nariui – broliui K. N. kumščiu vieną kartą sudavė į krūtinę, po to nukentėjusįjį K. N. pastūmė, po ko šis pargriuvo vonioje ant grindų ir susižalojo galvą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam K. N. fizinį skausmą.
Kaltinamasis S. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su broliu K. N. gyvena (duomenys neskelbtini) tėvų namuose jau daug metų. 2020 m. spalio 18 d. apie 11.00 val., pradėjo vartoti alkoholį – alų, išgėrė apie du litrus. Namo parėjo apie 16.30 val. ir tuo pačiu metu parėjo brolis K., kuris taip pat buvo neblaivus. Jis kartu su broliu negėrė, gėrė atskirai. Namuose su broliu pradėjo ginčytis dėl buitinių dalykų, jis jį kaltino, kad jis prieš tai jo naktį neįsileido į namus, kaltinamasis supyko ir broliui vonioje dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė per krūtinę. Po to, kiek prisimena, pastūmė su ranka (kuria neprisimena) brolį ir jis pargriuvo vonioje ant grindų. Kur brolis K. užsigavo galvą, jis nežino. Jis nepastebėjo brolio sužalojimų, nes tuoj pat išėjo iš namų. Po konflikto vaikščiojo po kiemą, o tuo metu brolis paskambino policijai. Atvykę policijos pareigūnai S. N. sulaikė ir uždarė į areštinę. Jis pripažįsta, kad broliui K. sukėlė fizinį skausmą, dėl to labai gailisi, kaltina alkoholį, nesusivaldė. Namuose buvo dviese, pašalinių asmenų nebuvo. Blaivas taip būtų nepasielgęs, abu buvo neblaivūs. Prieš metus laiko taip pat buvo smurtas prieš brolį ir buvo nubaustas viešųjų darbų bausme, buvo registruotas probacijoje, dabar išregistruotas. Pasižada su broliu K. nebendrauti. Pripažįsta padaręs nusikaltimą, bei prašo, esant galimybei, bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskiriant laisvės apribojimo bausmę. Yra teistas, nedirbantis, pasižada pasitaisyti ir daugiau nesimušti su broliu (b. l. 48-51).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. N. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis K. N. parodė, kad jis kartu su broliu S. N. gyvena (duomenys neskelbtini), tėvų namuose. Tėvai mirę. 2020 m. spalio 18 d. nuo ryto, tikslaus laiko nežino, kaime vartojo alkoholį. Jis su broliu kartu negėrė. Tą pačią dieną apie 16.30 val., parėjo namo. Namuose buvo brolis S., kuris buvo neblaivus. Su broliu susiginčijo dėl buitinių dalykų, dabar tiksliai neprisimena dėl ko konkrečiai. Prieš tai su juo nebuvo susipykęs. Brolis ant jo supyko ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą jam trenkė į krūtinę, po to vonios kambaryje jį pastūmė ir jis nugriuvo ant grindų, užsigavo galvą. Jis susitrenkė galvą, tačiau gumbo nebuvo. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta fizinė žala. Jam medikų pagalbos nereikėjo, pas teismo medicinos ekspertą nevyko, nes nereikia. Jį sumušęs brolis išėjo iš namų, o jis iškvietė policiją. Atvykusi policija brolį S. sulaikė ir uždarė į areštinę. Brolis ne pirmą kartą smurtauja prieš jį ir jis jam nenori atleisti, nori, kad brolis būtų nubaustas. Nukentėjusysis neprieštarauja, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis civilio ieškinio nereiškia. Yra neįgalus, abu buvo neblaivūs, brolis pasikarščiavo. Blaivas taip tikriausiai nebūtų pasielgęs (b. l. 29-32).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, nusikaltimo pėdsakų nerasta (b. l. 10-20);
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei fotonuotraukose užfiksuoti nukentėjusiojo K. N. sužalojimai, jo savijauta po įvykio (b. l. 21-25).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. N. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo S. N. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino, kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. N. 2020 m. spalio 18 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia šeimos nariui – broliui K. N. kumščiu vieną kartą sudavė į krūtinę, nukentėjusįjį K. N. pastūmė, po ko šis pargriuvo vonioje ant grindų ir susižalojo galvą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam K. N. fizinį skausmą, todėl jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlė S. N. skirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 30 parų arešto bausmę. Į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – vieną parą.
Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, nurodo, kad yra nedirbantis, todėl sutinka atlikti arešto bausmę.
Skirdamas S. N. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nedirba (b. l. 66-67), praeityje tris kartus teistas už nusikaltimus, padarytus kito asmens sveikatai, už paskutinį nusikaltimą teistumas neišnykęs (b. l. 55-63), baustas administracine tvarka (b. l. 64-65), kaltinamasis sutiko su arešto bausmės skyrimu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą (BK 49 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas S. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 18 d. 17 val. 50 min. iki 2020 m. spalio 19 d. 13 val. 20 min. (b. l. 38-41) – 1 (viena) para, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamasis arešto bausme baudžiamas pirmą kartą, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, spręstinas klausimas dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo. Teismas, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, į tai, kad pasikėsinta į kito (artimo) asmens sveikatą, jos padarymo motyvus, į tai, kad kaltinamasis už nusikaltimą kito asmens sveikatai (tam pačiam broliui K. N.) teisiamas ne pirmą kartą, sprendžia, kad nėra pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymą. Teismas sprendžia, kad atidėjus bausmės vykdymą bausmės tikslai nebūtų pasiekti.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52-54), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 30 (trisdešimties) arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į S. N. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 18 d. 17 val. 50 min. iki 2020 m. spalio 19 d. 13 val. 20 min. (1 (viena) para), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad S. N. yra atlikęs vieną parą arešto bausmės, liko atlikti 29 parų arešto bausmę.
S. N. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Kaltinamajam S. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.