Teisora
Registruotis

Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2084-1049/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-04
Bylos Nr.
1-2084-1049/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00035-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
A. M. K.
Nukentėjusysis
S. B.
Advokatai
Renas Bradūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2084-1049/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00035-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.3; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,kaltinamajam A. M. K., jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui,nukentėjusiajam S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, teistas: 1. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, įspėjimu ir elgesio apribojimu 12 (dvylikai) mėnesių; 2. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, atidedant bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams bei įpareigojant tęsti mokslus, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; 3. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant tuo laikotarpiu tęsti mokslą, arba dirbti, ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; 4. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių; 5. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; 6. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), galutine 60 parų arešto bausme; 7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (iki 2019 m. gegužės 28 d.) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. M. K. 2019 m. sausio 1 d., apie 00.45 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz E 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127, 230 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 0,93 promilės etilo alkoholio), neturėdamas teisės vairuoti (šios teisės nėra įgijęs), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą ir transporto priemonės būklę, kurią žiemos metu eksploatavo su vasarinėmis padangomis, dėl to kelio vingyje automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros linijos atramą bei medį; dėl ko įvykus eismo įvykiui automobilio „Mercedes Benz E 220“ keleivis S. B. patyrė kūno sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, keleiviai R. K. ir A. S. – kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, keleivė J. K. - kūno sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. M. K., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę ir žino, kad nuo 23.00 val., turi būti namuose, tačiau galvojo, kad ilgai neužtruks ir pažiūrėjęs fejerverkus grįš namo. Kartu su draugais šventė (duomenys neskelbtini), kur atvyko jo tėčiui priklausančiu A klasės „Mercedes Benz“ automobiliu, kurio raktelį tėtis buvo davęs A. M. K. draugei, kadangi pats kaltinamasis nėra įgijęs teisės vairuoti. Paaiškino, kad jam paskambino buvusi žmona ir paprašė parvežti ją namo, dėl ko jis pats nusprendė vairuoti automobilį, nors aplinkiniai klausė, kodėl jis taip daro. Su minėtu automobiliu nuvyko iki (duomenys neskelbtini) esančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur paėmė buvusią žmoną ir turėjo vykti į Palemoną, tačiau tolimesnių įvykio aplinkybių neatsimena. Teigė, jog automobilyje buvo įjungtas šildymas gal dėl to apsvaigo ir atsimena tik įvykius, kai po trijų mėnesių atsibudo klinikose ir pamatė straipsnį apie sudaužytą automobilį. Su juo kartu važiavo R., S., A. ir J. K.. Žinojo, kad po įvykio S. buvo kilęs vidinis kraujavimas, su A. bendravo internetu, sakė visiems, jog atlygins padarytą žalą jei jie pareikš civilinius ieškinius, tačiau pastarieji pretenzijų jam neturi. Dėl savo poelgio labai gailisi, pergyvena. Šiuo metu gyvena su drauge nuomojamame bute, dirba pagalbiniu darbuotoju, gauna minimalias pajamas, stengiasi nedaryti teisės pažeidimų.

Išvada dėl A. M. K. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusysis R. K., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), netoli „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, kartu su A. S., S. B., A. M. K., kuris yra jo tolimas giminaitis, ir dar keliais draugais, šventė Naujuosius metus. Į butą atvažiavo su A. M. K. automobiliu „Mercedes Benz“, kurį vairavo K. draugė G. ir kartu vartojo alkoholį. Planavo nuvažiuoti iki miesto centro, tačiau dėl apsvaigimo nuo alkoholio jis neatsimena kaip atsidūrė automobilyje ir kur važiavo. Atsipeikėjo nuo smūgio ir skausmo automobilyje, ant galinės sėdynės, per vidurį, o jam iš dešinės sėdėjo A., o iš kairės – S.. Priekyje šalia vairuotojo A. M. K. sėdėjo M. žmona J., tačiau jos vakarėlyje nebuvo. Dėl įvykusio eismo įvykio visiems buvo sunku įkvėpti oro. Į lauką išlipo J., po to ir R. K.. Toliau vėl nieko neprisimena, atgavo atmintį tik ligoninėje. Jam nustatytas kairio raktikaulio lūžis, tačiau dėl sužalojimo A. M. K. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 78–79).

Nukentėjusysis S. B., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 31 d., M. B. bute, (duomenys neskelbtini), su draugais, tarp kurių buvo M. K., šventė Naujuosius metus ir vartojo alkoholinius gėrimus. Po vidurnakčio sumanė kažkur važiuoti ir automobiliu „Mercedes Benz“ atvažiavo iki (duomenys neskelbtini) esančio prekybos centro „Maxima“. Jis sėdėjo automobilio galinėje, vidurinėje keleivio sėdynėje, o kadangi M. K. automobilį vairavo ekstremaliai ir pavojingai, kažkas pasiūlė užsisegti saugos diržus, ką jis ir padarė, Prie prekybos centro į automobilį įlipo K. žmona ir toliau jie vyko Palemono kryptimi. Paaiškino, kad atsigavo tik keliamas į greitosios pagalbos automobilį, kur sužinojo, kad jie atsitrenkė į stulpą. Kauno Klinikose jam nustačius vidinį kraujavimą atlikta operacija, pašalinta blužnis, taip pat buvo išmušti dantys. Po įvykio M. K. žadėjo kažkiek nuostolių padengti (b. l. 73–74).

Liudytoja J. K., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad A. M. K. yra jos vyras, tačiau jų santykiai linksta link skyrybų. 2018 m. gruodžio 31 d., prieš pat Naujuosius Metus paskambino vyro mama ir paprašė, kad ji atvažiuotų kartu sutikti Naujus Metus. Apie 00.30 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), automobiliu „Mercedes Benz“ jos paimti atvažiavo A. M. K., kuris atrodė blaivus. Su kaltinamuoju kartu dar atvažiavo trys vaikinai, kurie sėdėjo ant galinės sėdynės, tarp kurių buvo R. A. ir toliau jie važiavo į Palemoną. Važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve linksmai kalbėjosi, ji buvo lengvai apsvaigusi ir į kelią dėmesio nekreipė, nors greitis buvo normalus, tačiau staiga automobilį sumėtė ir atsidūrė kairėje kelio pusėje, kur automobilis atsitrenkė į medį ir stulpą. Ji greitai iššoko iš automobilio ir matė, kad M. užspaustas už vairo. Iš galo vaikinai ropštėsi patys. Ji Buvo nuvežta į Kauno klinikas tačiau nustačius sumušimus ir nubrozdinimus buvo išleista namo, todėl prašė jos nepripažinti nukentėjusiąja, kadangi A. M. K. jokių pretenzijų neturi (b. l. 85–86).

Liudytojas A. K., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz E 220 CDI“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo išsimokėtinai 2018 m. spalio 31 d., kurio vertė – 10 000,00 eurų. Jis buvo techniškai tvarkingas, tačiau su vasarinėmis padangomis, dėl ko su juo nevažinėjo. 2018 m. gruodžio 31 d. A. M. K. paprašė duoti automobilį nuvažiuoti į miestą, tačiau kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo, A. K. davė jo raktelius sūnaus draugei ir apie 21.00 val. jie išvažiavo. Apie 1.00 val., sužinojo, kad įvyko eismo įvykis, tačiau ligoninėje sūnus nurodė, kad neprisimena aplinkybių. Iš kitų, važiavusių automobilyje, sužinojo, kad grįžtant į Palemoną automobilį vairavo sūnus ir atsitrenkė į stulpą bei medį, dėl ko jam buvo lūžę dubens kaulai (b. l. 88).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. birželio 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad telefonu susisiekus su A. S., šis paaiškino, kad gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, o artimiausiu metu į Lietuvą negrįš. A. M. K. jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, civilinio ieškinio nereikš. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į automobilio draudimo bendrovę, todėl nurodė, kad jam užteks tiek, kiek žalą atlygins draudimas (b. l. 83).

Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2019 m. sausio 1 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, kur apžiūrėtas nuvažiavęs nuo kelio (šlapio asfalto) ir atsitrenkęs į kliūtį automobilis „Merzedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–12, 16–18).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis išrašo matyti, kad automobilio „Merzedes Benz E 220 CDI“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinės kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – A. K. (b. l. 20).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Merzedes Benz E 220 CDI“, 2005-2009 m. laidos, vidutinė kaina 6 454,00 eurų (b. l. 25).

Iš UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 2019 m. sausio 2 d. rašto matyti, kad 2019 m. sausio 1 d., Kaune, (duomenys neskelbtini), transporto priemonei atsitrenkus į atramą, ant kurios buvo įrengtas gatvės apšvietimo šviestuvas, buvo sugadinta atrama ir Kauno miesto savivaldybei padaryta žala (b. l. 44);

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 14 d. specialisto išvados Nr. G430/2019(02), matyti, kad S. B. konstatuota buka pilvo trauma, pasireiškusi blužnies plyšimu. Dėl pilvo ertmės organų pažeidimo (blužnies plyšimo), patvirtinto operacijos metu, S. B. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 64–65).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 14 d. specialisto išvados Nr. G424/2019(02), matyti, kad R. K. konstatuotas kairio raktikaulio petinio galo lūžis, atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 67).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 20 d. specialisto išvados Nr. G498/2019(02), matyti, kad A. S. konstatuota kairio žastikaulio išnirimas, muštinės žaizdos kaktos srityje, nosies kaulų lūžimas. Nosies kaulų lūžimas, kairio žastikaulio išnirimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 69).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 20 d. specialisto išvados Nr. G496/2019(02), matyti, kad J. K. konstatuota muštinė žaizda dešinės akies srityje, kairėje plaštakoje, kairės plaštakos sumušimas, poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje, abiejų akių vokuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 71).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. sausio 2 d. specialisto išvados Nr. T-A 105/2019(01), matyti, kad A. M. K. kraujyje, paimtame 2019 m. sausio 1 d., 1.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija – 0,93 promilės etilo alkoholio (b. l. 110).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. M. K., dėl Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir dėl to kilusio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, pasitvirtino, būnant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pasitvirtino.

Kaltinamasis A. M. K., 2019 m. sausio 1 d., tamsiu paros metu, apie 00.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 0,93 promilių girtumas ir neturėdamas teisės vairuoti, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 127, 230 punktų reikalavimus, Kaune, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mercedes Benz E 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą ir transporto priemonės būklę, kurią žiemos metu eksploatavo su vasarinėmis padangomis, dėl to kelio vingyje automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros linijos atramą bei medį, dėl ko įvykus eismo įvykiui minėto automobilio keleivis S. B. patyrė kūno sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, keleiviai R. K. ir A. S. – kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, keleivė J. K. – kūno sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. M. K. kaltė įrodyta jo paties bei tai patvirtinančiais ir vienas kitą papildančiais nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais apie tai, kad 2019 m. sausio 1 d., po vidurnakčio, A. M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kas patvirtinta specialisto išvada Nr. Nr. T-A 105/2019(01), kuria kaltinamajam nustatytas 0,99 promilės girtumas), vairavo jo tėvui A. K. priklausantį automobilį „Mercedes Benz E 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasirinkęs nesaugų greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko automobilio keleiviai prisisegė saugos diržus, kelio vingyje nesuvaldęs minėto automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros linijos atramą bei medį. Dėl šių kaltinamojo veiksmų automobilio keleiviui S. B. nustatyti ir operacijos metu patvirtinti sužalojimai – buka pilvo trauma, pasireiškusi blužnies plyšimu – pastarajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, keleiviams R. K. konstatuotas kairio raktikaulio petinio galo lūžis, o A. S. konstatuota kairio žastikaulio išnirimas, muštinės žaizdos kaktos srityje, nosies kaulų lūžimas, kas atitinka nesunkius sveikatos sutrikdymai, o keleivė J. K. patyrė kūno sužalojimus ­– muštinę žaizdą dešinės akies srityje, kairėje plaštakoje, kairės plaštakos sumušimą, poodines kraujosruvas kairėje alkūnėje, abiejų akių vokuose – sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina specialisto išvados Nr. G430/2019(02), G424/2019(02), G498/2019(02), G496/2019(02), taip pat kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad kelių eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune, ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. M. K. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamasis savo kaltę, dėl kelių eismo taisyklių nesilaikymo, pripažino, kas patvirtinta ir kitais byloje surinktais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais, jog eismo įvykis kilo nakties metu kaltinamajam būnant neblaiviam ir vairuojant transporto priemonę, dėl ko automobilio keleiviui S. B. nustatyti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, kas tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietina su kaltinamojo neatsargiais veiksmais.

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127, 230 punktų reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir įpareigojimus vairuotojui pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę <...> kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, bei draudimą nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu ir esant blogam matomumui. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to nesuvaldė transporto priemonės, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio pasekoje vienam iš keleivių buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 4 dalį.

Pagal teismų praktiką, eismo įvykio metu sukėlus skirtingose BK 281 straipsnio dalyse numatytus padarinius pagal specialiųjų normų konkurencijos taisykles, inkriminuotina tik BK 281 straipsnio dalis, nustatanti atsakomybę už sunkiausius iš šių padarinių, taigi šiuo atveju BK 281 straipsnio 4 dalis.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. M. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis teistas ir nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu (1 t., b. l. 93–98), turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 99–100), yra įtrauktas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo stebimųjų asmenų įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant kanabinoidus, priklausomybės sindromo (b. l. 113), jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 109), dirba (b. l. 109).

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė pripažinti A. M. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinti vienu trečdaliu ir jos vykdymą atidėti.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, A. M. K. skirtina vienintelė BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmė asmeniui, kuris nusikalto atlikdamas laisvės apribojimo bausmę dėl tyčinio nusikaltimo, teisiamam dėl neatsargaus nusikaltimo, dirbančiam ir turinčiam galiojančią administracinę nuobaudą yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks A. M. K., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei šios bausmės rūšies straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis skiriant 2 (du) metus laisvės atėmimo.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, A. M. K. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė bendrintina, prie jos pridedant dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir iki šiol neatliktos 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės, kuri šio nuosprendžio priėmimo dienai yra 63 (šešiasdešimt trys) dienos, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies b punktu, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir jam skirtina galutinė, subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes yra pagrindas šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo A. M. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, svarbią reikšmę turi aplinkybės, egzistuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, nes bausmė skiriama asmeniui esamuoju laiku už jo praeityje padarytą nusikalstamą veiką. Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryšius, sukuria šeimą, dirba ar mokosi, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-130-648/2016).

Kaltinamasis A. M. K. pilnai pripažino savo kaltę dėl neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 4 dalyje padarymo, nuoširdžiai gailisi, ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, palaiko tamprius socialinius ryšius – turi sugyventinę, su kuria sieja bendrą ateitį, taigi, siekia integracijos į visuomenę.

Vertinant nusikalstamos veikos padarymo priežastis pažymėtina, kad A. M. K. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, t. y. jis nenorėjo kilusių padarinių ir nesiekė jų. Kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais nenorėjo sukelti ir dvasinių išgyvenimų nukentėjusiesiems, jų atsiprašė ir, nors pasatarieji nepareiškė civilinių ieškinių, tikina galįs atlyginti jiems padarytą žalą ir dėl šių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai pakenktų darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju A. M. K. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo aplinkybės, teistumai ir kitos asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos sprendžiant klausimą dėl jam parinktos bausmės teisingumo, visgi rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, jie gali būti pasiekti nuteistajam taikant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, ir 7 punktų nuostatomis kaltinamajam A. M. K. skirtini įpareigojimai tęsti darbą, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val., būti namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu arba mokymusi.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – neatsargus nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,93 promilės), neturėdamas teisės vairuoti, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis teistas, ir nusikalstamą veiką padarė atlikdamas jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, turi galiojančią administracinę nuobaudą, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.). Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas sėdo už automobilio vairo, kas sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant maksimalų pagal tuo metu galiojusią BK 68 straipsnio 2 dalies redakciją – 3 (trijų) metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią tiek analogiškų nusikaltimų, tiek panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. Paaiškėjus nusikaltimo padarymo faktui uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti dar ilgesniam terminui nei jau buvo pritaikytas anksčiau yra priemonė užkirsti kelią anksčiau atgauti šią specialią teisę, kuria, konkrečiu atveju, faktiškai naudodamasis A. M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje. Todėl teismo nuomone, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes ir A. M. K. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, yra būtinas. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę A. M. K. už šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią A. M. K. toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir/ar daryti nusikaltimus.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam bausmę – 2 (du) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, iš dalies pridėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir iki šiol neatliktos 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės dalį, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir skirti galutinę, subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. M. K.:

- tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- nuo 23.00 val. Iki 6.00 val., būti namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu (straipsnio redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d.), skirti A. M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis