Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. D. atstovei advokatei Laurai Teišerskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. D., būdamas UAB „Rintelva“ (toliau – Bendrovė) vadovu (valdoma bendrovės akcijų dalis 100 proc.), ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtu laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Ž. D. laikotarpiu nuo 2023-07-01 iki 2023-12-31 teikė pirmenybę atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB „Rintelva“, kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtojų registre įregistruota 2022-08-01, PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), Bendrovės vadovas nuo 2022-07-05 iki 2024-05-08 Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini). Kontroliuojantis asmuo Ž. D., valdoma akcijų dalis 100 proc. ( 2022 m. FR0438 duomenimis). Bendrovės apskaitą tvarkė MB „Fotinija“, kodas 304140255. Vilniaus apygardos teismas 2024-04-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1758-803/2024 išnagrinėjo ieškovės MB „Aurimetas pareiškimą ir iškėlė UAB „Rintelva“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė MB „Jus LT“, nutartis įsiteisėjo 2024-05-03.

VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023-07-01 duomenimis (operatyvaus patikrinimo pradžiai) Bendrovė biudžetui buvo skolinga 46618,64 Eur, 2023-12-31 duomenimis (operatyvaus patikrinimo pabaigai) Bendrovė biudžetui buvo skolinga 82520,91 Eur, 2024-05-15 duomenimis (pareiškimo surašymo dieną) Bendrovė buvo skolinga 127374,55 Eur.

Pasirinktinai aprašyti bendrovė įvykdyti mokėjimai iš Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 2023-07-24 DKV Euro service pervesta 17086,50 Eur., 2023-08-14 UAB “Euroracing“ pervesta 1210 Eur, 2023-08-14 UAB „Technikos įranga“ pervesta 3010,84 Eur, 2023-08-14 UAB „Litideal“ pervesta 3779,93 Eur, 2023-08-14 MB “Automobilių nuomos“ pervesta 1356 Eur, 2023-08-14 UAB „A. I.“ pervesta 6836,52 Eur, 2023-08-14 DKV Euro service pervesta 17208,79 Eur, 2023-08-14 MB „Aurimetas“ pervesta 4356 Eur, 2023-08-16 UAB „Algrima“ pervesta 415,76 Eur, 2023-09-05 MB „Trimberin LK industries“ pervesta 4235 Eur, 2023-09-08 DKV Euro service pervesta 13756,29 Eur, 2023-09-08 ULAK pervesta 20000Eur, 2023-10-23 DKV Euro service pervesta 12565,27 Eur, 2023-11-06 MCC C. C. GmbH pervesta 39220,59 Eur, 2023-11-06 UAB „Litideal“ pervesta 5525,37 Eur, 2023-12-13 UAB „Kauno rentvėjus“ pervesta 5263,51 Eur, 2023-12-13 UAB „RS Transport“ pervesta 2420 Eur, 2023-12-13 UAB „UAB „Romikus“ pervesta 1210 Eur.

Ši nurodyta dalis finansinių operacijų pagrindžia, kad buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsiskaitymo tvarka.

Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės biudžetui, tokiu būdu pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Bendrijos vadovas Ž. D., žinodamas apie Bendrovėįs finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Ž. D. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką. Pareiškimu prašoma skirti UAB „Rintelva“ vadovui Ž. D. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. D. atstovė advokatė Laura Teišerskienė paaiškino, kad Ž. D. būdamas Bendrovės vadovu ir akcininku iš tiesų dėjo pastangas, kad įmonė veiklą tęstų ir kiek įmanoma daugiau būtų atsiskaityta su visais kreditoriais, išlaikant tą proporciją. Valstybinės mokesčių inspekcijos pozicija aiški, atstovas ją ištransliavo. Ž. D. nevengė atsiskaityti su biudžetu apeinant pirmos eilės kreditorius, nes 2023 m. yra sumokėta nemaža suma. Pagal jos duomenis sumokėta 136000 E. S. ir 110565 Eur sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai. Siekdamas tęsti Bendrovės veiklą Ž. D. negalėjo atsiskaityti tik su biudžetu ignoruodamas kitus kreditorius, kurie buvo tiekėjai. Tie atsiskaitymai vyko proporcingai su kitais kreditoriais. Asmuo sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu, todėl atstovė mano, jog teismas galėtų Ž. D. skirti mažesnę baudą nei numato sankcija, todėl kad asmuo daugiau nėra baustas administracine tvarka.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas A. Bugajus teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie neturi duomenų, jog Ž. D. yra baustas tokiomis administracinėmis nuobaudomis. Sutinka su tuo, kad Ž. D. bandė išgelbėti Bendrovę, pripažįsta pažeidimą, gailisi, todėl neprieštarauja, kad Ž D. būtų paskirta minimali bauda.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). To paties straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už analogiškus veiksmus, padarytus pakartotinai. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuojant pirmesnės eilės kreditoriams skolininkas atsiskaitymo metu su kitais kreditoriais neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos A. T. (toliau – ir LAT) nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018).

CK 6.930¹ straipsnio ir (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (LAT nutartis Nr. 3K-3-528/2009).

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku.

Šiuo konkrečiu atveju Ž. D. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl to, kad jis, būdamas UAB „Rintelva“ vadovu, laikotarpiu nuo 2023-07-01 iki 2023-12-31, neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad Ž. D. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas UAB „Rintelva“ vadovu laikotarpiu nuo 2023-07-01 iki 2023-12-31 teikė pirmenybę atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais.

Kaip matyti iš pareiškimo, Bendrijos mokestinė nepriemoka 2024-05-15 m. buvo 127 374,55 Eur.

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau - viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu metu apimtį. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardinti aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Rintelva“, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2023-07-01 iki 2023-12-31 vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis). Tai, kad bendrija žinojo apie savo finansinius įsipareigojimus ir tai, kad ji nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, patvirtina bendrovės balansai. UAB „Rintelva“ direktoriaus Ž. D. padarytą nusižengimą patvirtina ir kiti byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, t. y. banko sąskaitos išrašai bei kiti byloje esantys įrodymai. Bendrovės buvimas sudėtingoje finansinėje padėtyje sukėlė pareigą įmonės vadovui vykdyti atsiskaitymus CK 6.930¹ nustatyta tvarka, ir tokios imperatyviai nustatytos pareigos nevykdymas yra (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė teismo įvertinti įmonės vykdytų atsiskaitymų su kitais kreditoriais priežastis, taip pat įmonės sudėtingą finansinę padėtį bei įmonės vadovo atliktus veiksmus, nukreiptus į įmonės veiklos funkcionavimo užtikrinimą, teigė, jog negalima daryti išvados, kad įmonės vadovas turėjo tikslą nevykdyti atsiskaitymų su valstybe ir siekė tyčia pažeisti aukščiau eilėje esančio kreditoriaus (VMI) interesų. Pastebėtina, kad administracinis nusižengimas, numatytas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, užtraukia administracinę atsakomybę ne dėl įmonės vadovo veiksmų/neveikimo stengiantis išlaikyti įmonę, o, kaip jau minėta, dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo įmonei esant situacijoje, kuomet įmonė negali atsiskaityti su visais kreditoriais. Argumentai, kad tokiais veiksmais jis siekė užtikrinti bendrijos veiklos tęstinumą, atsakomybės pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį nešalina.

Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o UAB „ Rintelva“ vadovas Ž. D., žinodamas Bendrovės finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdamas bendrijos atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, taip pažeisdamas minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Ž. D. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

Dėl nuobaudos skyrimo

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šį administracinį nusižengimą įmonės vadovui gali būti skiriama bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021).

Nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybės nėra esmingai išskirtinės, tačiau teismas sprendžia, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti ne tik į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis, bet į aplinkybes, apibūdinančias padarytą administracinį nusižengimą. Padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu; pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia; duomenų apie Ž. D. baustumą ar teistumą byloje nėra; jis yra dirbantis; nenustatyta Ž. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas laiko jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, gailisi; byloje nenustatyta, kad Ž. D. būtų atlikęs mokėjimus, tiesiogiai nesusijusius su bendrovės vykdoma veikla; tam tikri, tame tarpe ir nemaži, mokėjimai į valstybės ir Sodras biudžetus buvo atliekami.

Iš bylos duomenų matyti, jog Ž. D. stengėsi užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą. Be kita ko, nėra pagrindo netikėti, jog Ž. D. veiksmai nesilaikant atsiskaitymo su kreditoriais eilės, nebuvo piktybiniai, priešingai, jais mėginta atsiskaityti su didžiausiais klientais, nuo kurių iš esmės priklausė įmonės veikla. Nors nurodytus veiksmus Ž. D. atliko savo rizika ir, kaip vadovas, turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to jam gresia atsakomybė.

Teismas , įvertinęs prieš tai išdėstytas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, neeilinę pasaulinę daugelį verslo sričių itin paveikusią situaciją, Ž. D. pasirinktus šios situacijos sprendimo būdus, taip pat ir kitas aukščiau aptartas Ž. D. charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę, nei (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, baudą. Teismo vertinimu, šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta Ž. D. paskyrus 700 Eur baudą.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B., AB (buvęs AB DNB bankas);

2) (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“;

3) (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB;

4) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“;

6) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-945-818/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.