Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-987-1122/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-09-08
Bylos Nr.: 1-987-1122/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-44218-2021-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis: A. L.
Nukentėjusysis: J. P.
Civilinis atsakovas: draudimo bendrovės ADB, „Compensa Vienna Insurance Group“
Advokatai: Jevgenij Bogdanov, Aloyzas Kruopys

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
1.2.25.4.2.2Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-987-1122/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44218-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.2; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.3.3.3; 2.3.4.3 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei, vertėjaujant Svetlanai Minakovai,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,kaltinamajam A. L., jo gynėjui advokatui Aloyzui Kruopiui,nukentėjusiajam J. P., jo atstovui advokatui Jevgenijui Bogdanovui (Jevgenij Bogdanov),

civilinio atsakovo draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įgaliotam atstovui Kęstučiui Gedvilui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 259 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2021 m. gruodžio 21 d. apie 18.30 val. Vilniuje vairuojamu automobiliu „BMW 535“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vienintele savo judėjimo krypties (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės priartėjęs prie prieš (duomenys neskelbtini) gatvių kelių sankirtą įrengtą nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, taip pat imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tai yra, tamsiuoju paros metu priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis nesiėmė būtinų atsargumo priemonių įsitikinant, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kelią įžengusį ir pėsčiųjų perėja per (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį iš dešinės pusės į kairę ėjusį pėsčiąjį J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir tęsdamas važiavimą vairuojamu automobiliu jį partrenkė, dėl ko J. P. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad minėtą dieną sėdo į automobilį, nuvažiavo iki parduotuvės, nusipirko atsigerti, nes važiavo į darbą. Jo namas šalia yra ir toje perėjoje visą laiką vaikšto tokiu laiku vaikai su tėvais, tai jis atidžiai pažiūrėjo perėją, nieko nebuvo. Pravažinėjo ir atsirado nukentėjusysis, kurį partrenkė. Nepastebėjo nukentėjusiojo. Greitį mažino, kadangi ten neįmanoma greitai važiuoti, toje vietoje greitis būna 30-40 km/h, jeigu nėra nieko prie pėsčiųjų perėjos. Tuomet ir važiuoja, o perėja buvo gerai apšviesta, jis nepastebėjo nukentėjusiojo, nes žiūrėjo į kelią. Dėl savo veiksmų labai gailisi, taip pat nori atsiprašyti nukentėjusiojo. Sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat sutinka dėl pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau norėtų, kad suma būtų paskirstyta per metus laiko išmokėti. Neturi pakankamai pinigų, kad padengtų bylinėjimosi išlaidas iš karto. Pažymėjo, kad yra įsipareigojęs dėl vaiko išlaikymo mokėti 400 Eur kiekvieną mėnesį, todėl nukentėjusiajam patirtas teismo išlaidas galėtų atlyginti per vienerius metus. Taip pat yra paimtas vartojimo kreditas. Šiuo metu gauna nedarbingumo išmoką.

Nurodė, kad jo darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu. Į darbą reikia važiuoti apie 30 kilometrų. Darbe transporto priemonės nevairuoja, dirba operatoriumi. Transporto priemonė reikalinga nuvykti ir atvykti iš darbo. Taip pat jo mažametis vaikas būna pas jį kas antrą savaitę. Vaiką veža į ugdymo įstaigą. Jam yra aktuali transporto priemonė. Jis fizine veikla užsiima, kiekvieną dieną juda, tačiau šiuo metu yra nedarbingume. Dėl patirto insulto judėjimo apribojimų nėra. Nedarbingumas tęsiamas nuo kovo mėnesio. Kol kas negali grįžti į darbą dėl sveikatos būklės. Po šio teismo posėdžio vyks į konsiliumą, kuris spręs dėl nedarbingumo lygio nustatymo. Nežino, ar gali būti nustatytas tam tikras nedarbingumo lygis, kadangi iš esmės jaučiasi gerai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui, gynėjui ir nukentėjusiojo atstovui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 28 d. įtariamuoju apklaustas A. L. parodė, kad 2021 m. gruodžio 21 d. apie 18.34 val. Vilniuje vairuojamu automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Buvo jau sutemę. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo įrengtas dirbtinis apšvietimas. Tuo metu snigo, asfaltuota kelio danga buvo šlapia. (duomenys neskelbtini) gatve prie ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve esančios pėsčiųjų perėjos artėjo apie 30-35 km/h greičiu. Važiavo nedideliu greičiu, nes žinojo, kad tokiu metu iš netoliese esančio vaikų darželio einantys tėvai šia perėja per kelią vedasi vaikus. Nematė, kad kurioje nors pėsčiųjų perėjos pusėje būtų žmonių. Matydamas, kad perėja „tuščia“, jis tokiu pat greičiu važiavo per perėją. Prieš pat perėją visiškai sustojęs nebuvo. Pravažiavus už pėsčiųjų perėjos apie 2 metrų atstumą, į kelią jam iš dešinės įžengė žmogus. Iš kur žmogus atsirado, jis nematė. Žmogų partrenkė automobilio dešinės pusės priekiniu sparnu, t. y. žmogus atsitrenkė į jo pravažiuojantį automobilį. Iš pradžių žmogus užvirto ant variklio dangčio, po to galva trenkėsi į automobilio priekinio stiklo dešinės pusės apatinę dalį. Jis iškart stabdė automobilį. Žmogus buvo nublokštas ant kelio važiuojamosios dalies ir gulėjo ties jo sustabdyto automobilio dešiniu šonu. Iškart po to pamatė sustojus priešpriešais važiavusiam automobiliui. Išlipęs iš automobilio, jis priėjo prie partrenkto vyro. Priėjo ir įvykio vietoje sustojusio automobilio vairuotojas. Tai buvo jam iš matymo pažįstamas, (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvenantis vyras. Nukentėjęs pėsčiasis nekalbėjo. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Šalia pėsčiojo gulėjo sudužęs stiklinis butelis. Nukentėjęs vyras buvo apsirengęs juodais rūbais, avėjo juodus batus, turėjo juodą kepurę. Ant rūbų jokių šviesą atspindinčių atšvaitų nebuvo. Į įvykio vietą atėjo ir moteris, kuri sakė mačiusi įvykį. Ji prie kelio atėjo iš tos pačios pusės, kaip ir nukentėjusysis. Jis telefonu apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui (toliau – ir BPC) ir iškvietė pagalbą. Pirmieji į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Nors minėto, įvykio vietoje sustojusio automobilio vairuotojas tuo metu dar buvo įvykio vietoje, tačiau pareigūnai jo duomenų neužsirašė. Iš kur atsirado jo partrenktas vyras, jis nežino. Jis prie perėjos ir už jos nematė jokių žmonių. Kaltės nepripažįsta, nes mano, kad pėsčiasis per kelią ėjo ne pėsčiųjų perėja (2 t., b. l. 7-9).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 30 d. įtariamuoju apklaustas A. L. parodė, kad savo kaltę pagal jam pareikštą įtarimą pripažįstantis. Pasilieka prie anksčiau, t. y. 2022 m. balandžio 28 d., duotų parodymų. Nežino, kodėl nepastebėjo per kelią einančio žmogaus. Jis nematė link perėjos artėjančio pėsčiojo. Dėl minėtos priežasties prieš perėją pristabdęs nebuvo, nors tuo metu ir važiavo gana lėtai. Dėl eismo įvykio pasekmių gailisi. Jis psichikos ligomis nesirgo, į psichiatrinę ir narkologinę įskaitas įrašytas nebuvo (2 t., b. l. 13-14).

Iš 2021 m. gruodžio 21 d. A. L. pateikto rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2021 m. gruodžio 21 d. apie 18.21 val. vairavo automobilį BMW 535, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, priklausantį A. L., gim. (duomenys neskelbtini) Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link Lazdynų ligoninės. Buvo slidi kelio danga, greitis apie 30-40 km/h, privažiavus perėją porą metrų už jos pajautė smūgį į priekį, automobilio stiklą. Iš karto sustojo. Stiklas yra suskilęs. Išlipus iš automobilio pamatė, kad ant žemės guli vyriškis. Iš karto paskambino 112. Sakė buvo liudytoja, kuri viską matė. Liudytoja paaiškino, kad vyriškis nusviro už perėjos į gatvę, nuo asmens jautėsi alkoholio kvapas (2 t., b. l. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 24 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis J. P. parodė, kad 2021 m. gruodžio 21 d. apie 18.30 val. Vilniuje ėjo nuo savo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų pusės link (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo jo žmona. Ketino po darbo pasitikti žmoną ir kartu su ja grįžti į namus. (duomenys neskelbtini) gatvės dešiniuoju šaligatviu pasiekė ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve įrengtą nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuria ketino pereiti į kitą (duomenys neskelbtini) gatvės kelio pusę. Ties perėja sustojo įsitikinti savo veiksmų saugumu. Pamatė jam iš kairės pusės vienas paskui kitą važiavusius du automobilius. Jis juos praleido. Automobiliams pravažiavus, jis įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir ramiu tempu perėja ėjo į kitą kelio pusę. Ėjo arčiau perėjos kairiojo krašto. Ėjo vienas, kitų pėsčiųjų nebuvo. Eidamas link kelio viduryje įrengtos saugumo salelės, jis stebėjo priešingos eismo krypties juosta jam iš dešinės pusės prie perėjos artėjantį mikroautobusą. Perėja įveikus apie 3 metrų atstumą, tai yra, nuėjus apie 4 žingsnius, jis pajuto smūgį, po kurio neteko sąmonės. Atsigavo jau būdamas reanimacijos palatoje. Iki smūgio jį partrenkusio automobilio nematė, todėl nieko negali pasakyti apie jo važiavimą. Nori pažymėti, kad nors nuo namų einant link žmonos darbovietės yra net kelios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, tačiau jis dažniausiai kelią kertą minėta, ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve įrengta pėsčiųjų perėja. Perėja yra gerai apšviesta, be to, ties perėja gatvės kelias iš abiejų pusių atitvertas atitvarais, dėl ko visi pėstieji vaikšto tik perėjos ribose. Taip pat nori paminėti, kad minėtas jam iš dešinės pusės važiavęs mikroautobusas jo partrenkimo momentu jau buvo pravažiavęs perėją, dėl ko jo vairuotojas, tikriausiai, negalėjo matyti įvykio. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Dėl žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę „Compensa“, kurioje buvo draustas jį partrenkęs automobilis, kaip po įvykio sužinojo – „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jeigu draudimo bendrovė visos žalos neatlygins, jis civilinį ieškinį pareikš teisme (1 t., b. l. 71-74).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 12 d. liudytoja apklausta V. P. parodė, kad 2021 m. gruodžio 21 d. apie 18.30 val. Vilniuje vedžiojo savo šunį ties (duomenys neskelbtini), kuriame įsikūrusi kavinė (duomenys neskelbtini). Jau buvo sutemę, be kritulių. Vienu metu, būdama prie ties kavine esančiu (duomenys neskelbtini) gatvės išsišakojimu, ji pasilenkė prie savo augintinio. Tuo metu jos žiūrėjimo kryptis buvo link nereguliuojamos (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Pamatė šioje sankryžoje įrengtoje gerai apšviestoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, skirtoje pereiti (duomenys neskelbtini) gatvės kelią, asmenį. Žiūrint iš jos buvimo vietos, jis buvo „artimesnėje“ eismo juostoje. Įsiminė, kad asmuo lyg krūptelėjo ar kažkaip kitaip sujudėjo, po ko ji iškart pamatė (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės atvažiuojantį automobilį, kuris asmenį partrenkė. Automobilio greitis, jos manymu, buvo didesnis negu leistinas. Iš pradžių partrenktas asmuo užvirto ant automobilio, o po to nuo stabdomo automobilio buvo nublokštas ant važiuojamosios kelio dalies. Po pamatyto vaizdo, ji iš karto apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui ir nuėjo į įvykio vietą. Jai pasiteiravus, pėsčiąjį partrenkusio automobilio vairuotojas pasakė, kad nukentėjusysis gyvas. Buvo priėjusi prie gulinčio pėsčiojo, tačiau jo nepažino. Pėsčiasis nieko nekalbėjo. Jis buvo su tamsia striuke ir džinsais. Pasiteiravus vairuotojo, kaip viskas įvyko, pastarasis atsakė, kad nematė ir „krūptelėjo pečiais“. Vairuotojas lyg ir jos paklausė, ką ji matė. Ji jam atsakė, kad tiksliai pasakyti negali. Nurodė mačiusi, kad asmuo „krūptelėjo“, o ar jis keliu ėjo pėsčiųjų perėja ar už jos, ji nežinanti. Vairuotojas taip pat paminėjo jos pastebėtą aplinkybę dėl pėsčiojo „krūptelėjimo“ prieš partrenkimą. Jos manymu, pėsčiasis „krūptelėjo“, nes pastebėjo į jį atvažiuojantį automobilį. Įvykio vietoje pėsčiąjį partrenkusio automobilio vairuotojas kalbėjosi su jai nepažįstamu kito automobilio vairuotoju. Pastarasis, nenorėdamas, kad nukentėjusysis prarastų sąmonę, nuolat jį kalbino. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Pareigūnams užsirašius jos duomenis, ji iš įvykio vietos išėjo. Prieš tai pareigūnams nurodė, ką matė. Kitą dieną ji buvo nuėjusi į eismo įvykio vietą, taip pat ir į tą pačią vietą, kurioje ji buvo pėsčiojo partrenkimo momentu. Pakartotinai įvertinusi buvusią eismo situaciją, ji įsitikino, kad partrenktas asmuo per kelią ėjo pėsčiųjų perėja arba prie pat jos ribos. Eismo įvykio metu jos matomumui trukdė (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėję automobiliai. Negali pasakyti, ar įvykio metu pėsčiasis pėsčiųjų perėja ėjo ar bėgo, nes įvykį matė beveik tik nuo susidūrimo momento (1 t., b. l. 77-79).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 22 d. liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad 2021 m. gruodžio 21 d. apie 18.30 val. Vilniuje vairuojamu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link nereguliuojamos sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve. Buvo tamsus paros metas, snigo, kelio danga buvo šlapia. Privažiuodamas sankryžą jis pastebėjo, kad sankryžoje, (duomenys neskelbtini)gatvės kelio eismo pusėje, skirtoje važiuoti „Lazdynų“ ligoninės kryptimi, stovi automobilis „BMW“. Ant važiuojamosios dalies, šalia automobilio, gulėjo žmogus. Žiūrint įvardinta (duomenys neskelbtini) gatvės kelio eismo kryptimi, tiek automobilis, tiek šalia jo gulėjęs žmogus buvo už sankryžoje įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Vairuojamą automobilį sustabdė ties eismo įvykio vieta. Atsidaręs langą, jis pastebėjo, kad gulintis dejuojantis žmogus kraujavo. Vieno iš ties automobiliu „BMW“ stovėjusių vaikinų paklausė, ar jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Buvo atsakyta, kad pagalba kviečiama. Suabejojęs, kad vaikinai iškvies greitąją medicinos pagalbą, jis pats telefonu apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Po to jis iš įvykio vietos išvažiavo. Nors eismo įvykio nematė, tačiau jam susidarė nuomonė, kad asmuo buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje (1 t., b. l. 81-83).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 21 d. liudytoju apklaustas A. Š. parodė, kad 2021 m. gruodžio 21 d. apie 18.30 val. Vilniuje vairuojamu automobiliu „Toyota Avensis“ važiavo iš darbo į namus. Jau buvo sutemę. Važiavo su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Apie 40-50 km/h greičiu važiuodamas artėjo prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, kurioje įrengta apšviesta pėsčiųjų perėja. Jo judėjimo kryptimi prieš jį važiuojančių automobilių nebuvo. Važiavo pirma eismo juosta prieš kelio išplatėjimą. Pėsčiųjų perėja jam buvo gerai matoma. Prie perėjos jokių pėsčiųjų nesimatė. Kai jam iki perėjos buvo likęs apie 30-40 metrų atstumas, jis pamatė, kad priešpriešais nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės atvažiuojančio automobilio šviesas kažkas užstojo. Pamatė, kad iškart po to minėtas „BMW“ markės automobilis sustojo. Ant kelio, prie jo priekinės dalies dešinės pusės, gulėjo žmogus. Prieš įvykį automobilio greitis buvo nedidelis – apie 30-40 km/h. Negali pasakyti, ar automobilio kliudytas pėsčiasis ėjo ar bėgo. Jis pėsčiojo iki įvykio nematė, nežino, kaip pastarasis judėjo. Matė, kad kai važiuojančio automobilio „BMW“ priekines šviesas uždengė šešėlis, tuo metu automobilis jau buvo pravažiavęs pėsčiųjų perėją arba jo galinė dalis dar galėjo būti ant perėjos. Atrodė, kad automobilio „BMW“ vairuotojas dar bandė išvengti partrenkimo, nes matėsi, jog transporto priemonės judėjimas, žiūrint pirmine jos važiavimo kryptimi, šiek tiek nukrypo į kairę. Supratęs, kad įvyko eismo įvykis, jis savo automobilį sustabdė kelio dešinėje esančiame jo išplatėjime. Nuėjo į įvykio vietą. Paklausęs automobilio „BMW“ vairuotojo, ar jis blaivus, liepė pastarajam skambinti pagalbos telefonu. Pats nuėjo prie gulinčio nukentėjusiojo. Partrenktas vyras gulėjo pusiau ant šono, buvo sąmoningas. Jis buvo apsirengęs mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, juodos spalvos striuke, turėjo juodą kepurę. Ant jo rūbų jokių šviesą atspindinčių atšvaitų nebuvo. Vyro galvoje matėsi plėštinė žaizda, taip pat, jo vertinimu, jis buvo patyręs atvirą blauzdos kaulo lūžį. Vyras skundėsi kojos skausmais. Šalia vyro gulėjo piniginė su dokumentais. Jis ją įkišo į nukentėjusiojo vidinę kišenę. Šalia vyro rastą jo kepurę jis panaudojo galvos kraujavimui stabdyti. Ant kelio, šalia nukentėjusiojo, mėtėsi sudužusio degtinės butelio šukės. Automobilio „BMW“ vairuotojas buvo „lengvame šoke“. Vairuotojas sakė nematęs pėsčiojo, taip pat, kad jis ėjo ne pėsčiųjų perėja. Pirmiausiai atvyko policijos pareigūnai, po to – greitoji medicinos pagalba (1 t., b. l. 85-87).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. gruodžio 21 d. 18.34 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilis partrenkė vyrą. Vyras guli be sąmonės, pranešė praeivė, laukia (1 t., b. l. 8-9).

Iš 2021 m. gruodžio 21 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2021 m. gruodžio 21 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamojoje dalyje, ties nereguliuojama gatvės sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve. Žiūrint (duomenys neskelbtini) gatvės kelio eismo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, (duomenys neskelbtini) gatvės kelias su (duomenys neskelbtini) gatve kertasi dešiniuoju kraštu. Prieš gatvių sankirtą įrengta nereguliuojama kelio ženklais ir horizontaliuoju kelio ženklinimu pažymėta apie 4 metrų (-m) pločio pėsčiųjų perėja, skirta pereiti (duomenys neskelbtini) gatvės kelią. (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamąją dalį ties perėja sudaro trys eismo juostos: 1) viena apie 4 m pločio eismo juosta, skirta važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (t. y. nustatyta A. L. važiavimo kryptis prieš įvykį), 2) dvi apie 3,6 m pločio eismo juostos, skirtos važiuoti priešinga kryptimi. Kelio viduryje, ties perėja, yra priešingos eismo krypties puses skirianti apie 1,8 m pločio saugumo salelė. Nustatytas maksimalus leistinas greitis aptariamoje kelio atkarpoje – 50 km/h. Pridedama fotolentelė, eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 10-22).

Iš 2021 m. gruodžio 21 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio metu A. L. vairuotas automobilis „BMW 535“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo sankryžoje, (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, kelio ilgio atžvilgiu – apie 9,8 m atstumu už pėsčiųjų perėjos (atstumas nuo perėjos tolimesnės ribos iki automobilio galinės dalies). Kelio pločio atžvilgiu, automobilis stovėjo apie 3 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies (minėtos eismo juostos) dešiniojo krašto išvestinės sankryžoje. Žiūrint aptariama eismo kryptimi, ant kelio važiuojamosios dalies, dešiniau stovinčio automobilio (apie 2-3 m atstumu nuo jo dešiniojo šono), buvo rastos tikėtina kraujo dėmės, t. y. vieta, kur po partrenkimo gulėjo sužalotas pėsčiasis. Automobilis „BMW 535“ buvo apgadintas, t. y. buvo įskeltas/įdaužtas jo priekinis stiklas (jo dešinėje pusėje) ir priekinis dešinės pusės posūkio žibintas. Ant priekinio stiklo, priekinio dešinės pusės statramsčio ir priekinių dešinės pusės durų buvo rasta raudonos spalvos (t. y. kraujo) dėmių/pėdsakų. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 23-30).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės D. D. 2021 m. gruodžio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 21 d. eismo įvykio vietoje alkoholio kiekio nustatymo iškvėptame ore priemone (alkotesteriu) patikrinus A. L. blaivumą, buvo nustatyta, kad jis blaivus (0,00 promilių). Alkotesterio („Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0165, patikros sertifikato Nr. 1487562, patikra galioja iki 2021 m. gruodžio 29 d.) (1 t., b. l. 32-33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2021 m. gruodžio 22-27 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 6769/2021(01) nurodyta, kad J. P. eismo įvykio metu buvo neblaivus, jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,45 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 49).

Iš 2022 m. balandžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad specialistas J. M. P. konstatuoja, kad įvertinus nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, nustatyta, kad J. P. eismo įvykio metu patyrė daugybinius kūno sužalojimus: muštinę pakaušio žaizdą; dvigubą kairio raktikaulio ir daugybinius kairės pusės šonkaulių (nuo II iki VI) lūžius; atvirus kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų viršutinių dalių lūžius; kraujas ir oras kairėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai komplikavosi hipovoleminiu šoku ir ūmia mažakraujyste po nukraujavimo, o taip pat potraumine kojos infekcija. Sužalojimai dėl atviro blauzdikaulio kūno lūžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13 p.). Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu automobiliui parbloškiant pėsčiąjį (1 t., b. l. 52-55).

Iš 2022 m. sausio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi Bendrojo pagalbos centro garso įrašai „2021_12_21_18-40-27_37060277345“ ir „2021_12_21_18-35-05_37060743393“.

Aprašomas garso įrašas „2021_12_21_18-35-05_37060743393“. Į Bendrąjį pagalbos centrą skambutis atliktas iš mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini). Garso įraše bus aprašoma Bendrojo pagalbos centro darbuotojo, toliau – BPC, ir paskambinusio vyro, toliau – V, pokalbis. Garso įrašo trukmė 01:34 min. BPC - Vienas, vienas, du. V - Sveiki, nutrenkiau žmogų prie (duomenys neskelbtini), galima greitąją greitai. BPC - Palauk, tuoj atvažiuos Vilnius ir gatvė kokia? V - (duomenys neskelbtini) gatvė. BPC - Kelintas namas? V – (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), aina šikt. BPC - čia jūs? V - taip aš. BPC - o jis gyvas, negyvas žmogus? V - gyvas, gyvas tvarkoj ar galima greitąją greičiau? BPC - Atvažiuos, jūs atsakinėkit man į klausimus. V - taip, taip. BPC - prie (duomenys neskelbtini) restorano? V - taip. BPC - Kliudėt žmogų? V - taip per perėją, ten nepastebėjau iš dešinės pusės, tamsu buvo ir. BPC - O su kokiu automobiliu esat? V - BMW. BPC - valstybinis? V - (duomenys neskelbtini) čia tėčio automobilis. BPC - (duomenys neskelbtini).? V - (duomenys neskelbtini), o jėtau. BPC - tai nesijaudinkit, gyvas juk žmogus. V - (duomenys neskelbtini). BPC - (duomenys neskelbtini)? V - Taip, (duomenys neskelbtini). BPC - ten vyras ar moteris? V - Vyras, (duomenys neskelbtini) metų plius minus. BPC - o tai jis kur skundžiasi kad skauda? V - Nežinau žinokit galva prakirsta ir koją vos judina. BPC - Galva kraujuoja taip? V - Jo gal galima greičiau, prašau. BPC - Gerai, vardas jūsų ir pavardė? V - A. L.. BPC - gerai važiuoja laukit. V - Gerai ačiū. Garso įrašo pabaiga.

Aprašomas garso įrašas „2021_12_21_18-40-27_37060277345“. Į Bendrąjį pagalbos centrą skambutis atliktas iš mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini). Garso įraše bus aprašoma Bendrojo pagalbos centro darbuotojo, toliau – BPC, ir paskambinusio vyro, toliau – V, pokalbis. Garso įrašo trukmė 00:56 min. BPC - Vienas, vienas, du. V - Labas vakaras. BPC - Labas vakaras. V - Vilniuje, (duomenys neskelbtini) žmogų partrenkė su BMW automobiliu per pėsčiųjų perėją. BPC - Jūs čia pravažiuojantis aš taip suprantu, taip? V - Jo jo pravažiuojantis. BPC - Čia gal (duomenys neskelbtini) bus gatvė? V - gali būti čia (duomenys neskelbtini) kur nauja RIMI pastatyta, tai per pėsčiųjų perėją. BPC - būtent kur restoranas ar ne? V - Nu. BPC - Nežinot? V - Ten T formos sankryža tokia ji į (duomenys neskelbtini) ir tiesiai eina link Upės. BPC - Supratau, gerai mes jau turim pranešimą. V - Turit, tai gal nuvykit nes ten žmogus kraujais apsipylęs. BPC - Tai važiuoja ir greitoji, ir policija. V - A gerai gerai. BPC - Viso gero ačiū. Garso įrašo pabaiga (1 t., b. l. 91-94).

Iš 2022 m. kovo 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad Apžiūrimi vaizdo įrašai „2021_1221_184328_001.MP4“, „2021_1221_184828_002.MP4“ ir „2021_1221_185327_003.MP4“ iš Body Cam V1710.

Vaizdo įrašai bus aprašinėjami pagal vaizdo įrašo trukmės laiką. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2021_1221_184328_001.MP4“. Vaizdo įrašo trukmė 05:00 min. Toliau bus žymima Policijos pareigūnai - P; Moteris liudytoja - M; BMW vairuotojas - BMW; Vyras liudytojas - V. Nuo 00:00 min. vaizdo įraše matosi, kaip įvykio vietoje stovi daug pašalinių asmenų, vienas iš jų sako, kad nejudina žmogaus, nes jam galimai lūžusi koja. Prie filmuojančio policijos pareigūno prieina moteris, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, t. y. liudytoja V. P.: M - Aš kviečiau policiją tai nežinau ar man čia stovėti ar ne, nes jau šuo sušalo. P - Jūsų duomenų reikės. M - Jis išniro taip netikėtai išniro, pasviro, jisai nesiruošė eiti, pasviro labai taip įdomiai. P - Bet jis ėjo per pėsčiųjų perėją ar ne? M - Nevisai, jisai jau buvo čia arčiau, (rodo link krypties, kuria važiavo BMW automobilis). P - Man reikia jūsų vardo, ar gal dokumentą turite su savimi. M - Ne. P - Jūsų vardas? M - V. P.. P- Gimimo metai? M - (duomenys neskelbtini). P - Telefono numeris Jūsų. M - (duomenys neskelbtini). Liudytoja pateikusi savo dokumentus eina link pėsčiųjų perėjos ir rodo vietą, kurioje jis ėjo, ji mini, jog jis ne perėjoje buvo. P - Ne perėjoje? M - Ne perėjoje, net vairuotojas norėjo. Į pokalbį pasijungia ir BMW vairuotojas. BMW - Esmė, kad kai aš važiavau, aš jau nusukinėjau į šoną, jis čia kurioje vietoje buvo ir rodo su ranka, kur pėsčiasis buvo. M - Jisai labai taip įdomiai ėjo. BMW - Jisai ne tai kad per perėją. M - Na jisai taip staiga ir man atrodo bonkė sudužo aš negaliu pasakyti jis girtuoklis ne girtuoklis, bet žmogus su buteliuku ėjo ir pasviro ir taip gavosi, na kažkur bet ne visai perėjoje. P - Bet staigiai iššoko? M - Nu pasviro, tiesiog pasviro ir gavosi čia.

Vaizdo įraše matoma, kaip privažiuoja greitoji medicinos pagalba. Kažkas iš pašalinių asmenų pasako, koja lūžus ir galva prakirsta. Matoma, kaip greitosios medicinos pagalbos darbuotojai kelia ant neštuvų partrenktą asmenį. Šalia girdimas vyriškas balsas, kuris pasako policijos pareigūnei, jog partrenktojo kišenėje yra jo dokumentai. P - paklausia asmens, vilkinčio oranžinę striukę, ar jis vairuotojas bus, ir šalimais esančio vyro, ar jis kartu važiavo? BMW vairuotojas palinksi galva, kad automobilį vairavo jis. Šalimais esantis vyras pasako. V - Ne aš tiesiog važiavau priešais, sustojau, pamačiau įvykis įvyko kaimynui. Toliau matoma, kaip visi įvykio vietoje esantys asmenys padeda pakelti partrenktą asmenį ant neštuvų. Vaizdo įrašo pabaiga 05.00 min.

Apžiūrimas vaizdo įrašas „2021_1221_184828_002.MP4“. Vaizdo įrašo trukmė 05.00 min. Toliau bus žymima Policijos pareigūnai - P; Moteris liudytoja - M; BMW vairuotojas - BMW; Vyras liudytojas - V. Nuo 00.00 min. vaizdo įraše matoma, kaip ant neštuvų yra pakeliamas partrenktas pėsčiasis. Policijos pareigūnai tarpusavyje susitaria, jog reikia nustatyti asmens duomenis, policijos pareigūnei nuėjus į renomobilį greitosios medicinos darbuotojai pareiškė, jog duomenis pateiks vėliau. P - taip dabar vairavot Jūs?, klausia policijos pareigūnas vyro su oranžine striuke. BMW vairuotojas aiškina policijos pareigūnui, kad važiuojant prieš perėją nieko nebuvo, kalba pasisuka apie moterį. Policijos pareigūnė paaiškina, jog moteris skubėjo ir ji užsirašė jos duomenis. Dėl prastos garso kokybės daugiau suprasti, ką pasakojo BMW vairuotojas policijos pareigūnui, negalima. Šalimais stovėjęs vyras paaiškina, kad praktiškai jis matė eismo įvykį, nes jis važiavo iš priešpriešos. Policijos pareigūnas su BMW vairuotoju nueina iki pėsčiųjų perėjos. P - Jūs gal savo asmens dokumentą turite? V - Turiu, galit paimti jeigu reikės, visada. Policijos pareigūnė nusifotografuoja vyro dokumentą. V - gero vakaro, viso gero. P - Viso gero. Vaizdo įraše matoma, kaip filmuojantis pareigūnas stovi prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, kitas pareigūnas prie pėsčiųjų perėjos bendrauja su BMW vairuotoju. Vaizdo įrašo pabaiga 05.00 min.

Apžiūrimas vaizdo įrašas „2021_1221_185327_003.MP4“. Vaizdo įrašo trukmė 01.15 min. Toliau bus žymima Policijos pareigūnai - P; Moteris liudytoja - M; BMW vairuotojas - BMW; Vyras liudytojas - V. Nuo 00.00 min. vaizdo įraše matosi, kaip policijos pareigūnė stovi prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Vaizdo įrašo pabaiga 01.15 min. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 96-101).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. birželio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1149 (22) konstatuota, kad automobilis „BMW“ (toliau – automobilis), vairuojamas A. L., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve „Lazdynų“ ligoninės kryptimi. Automobiliui važiuojant per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, automobilis priekinės dalies dešine puse, apie 2,3 metrų (-m) atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės dešiniojo kelio važiuojamosios dalies krašto, partrenkė skersai kelio ėjusį pėsčiąjį J. P. (toliau – pėsčiąjį). Po smūgio pėsčiasis buvo nublokštas į priekį ir į dešinę automobilio važiavimo kryptimi, o automobilis buvo pasuktas į kairę ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

Pasisakydamas dėl kitų eismo įvykio mechanizmo aplinkybių, specialistas pateikė tikėtiną išvadą, kad automobilio greitis pėsčiojo partrenkimo metu buvo apie 40 km/h. Dėl objektyvių duomenų trūkumo specialistas negalėjo nustatyti, kurioje kelio vietoje, jo ilgio atžvilgiu, buvo partrenktas pėsčiasis. Kaip nustatyta, tuo metu, kai pėsčiasis įžengė į kelio važiuojamąją dalį, automobilis, važiuodamas 40 km/h greičiu, iki partrenkimo vietos buvo apie 15,3 – 26,3 m atstumu (priklausomai nuo to, kokiu greičiu per važiuojamąją dalį ėjo pėsčiasis).

Žemesnės instancijos teismas

Atsakydamas į klausimą, kurio iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, specialistas pateikė išvadą, kad jeigu pėsčiasis J. P. per važiuojamąją kelio dalį ėjo ramiu tempu, mažesniu nei apskaičiuotu kritiniu 4,4 km/h ėjimo greičiu, tai eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio vairuotojo A. L. veiksmai, pasireiškę tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos jis laiku nemažino savo vairuojamos transporto priemonės judėjimo greičio bei partrenkė per kelio važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį. Jeigu pėsčiasis J. P. per važiuojamąją kelio dalį ėjo greitu tempu ar bėgo, didesniu nei apskaičiuotu kritiniu 4,4 km/h ėjimo greičiu, tai eismo įvykio kilimą sąlygojo pėsčiojo veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis įžengė į važiuojamąją kelio dalį prieš pat artėjantį automobilį ir sudarė jam neišvengiamą kliūtį (1 t., b. l. 119-124).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2066 (22) konstatuota, kad: 1. 40 km/h greičiu važiuojančio automobilio „BMW“ vairuotojui reaguojant stabdymu į kliūtį, automobilis (jo priekinė dalis) buvo apie 2,3 m atstumu prieš pėsčiųjų perėją (jos artimesniąją ribą). 2. Automobilio vairuotojo A. L. nurodytas važiavimo greitis partrenkiant pėsčiąjį, t. y. 30-35 km/h, yra mažai tikėtinas. 3. Automobilio sustabdymo kelias, jam judant 30 km/h greičiu, buvusiomis eismo sąlygomis, buvo apie 13,8 m, o judančio 35 km/h greičiu – 17,2 m. Jeigu automobilis judėtų nurodomais 30-35 km/h greičiais, tai tam, kad automobilis sustotų 14,2 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, vairuotojas turėtų reaguoti stabdymu būdamas pėsčiųjų perėjos ribose. 4. Iš turimų duomenų tiksliai nustatyti, kurioje vietoje, kelio ilgio atžvilgiu, buvo partrenktas pėsčiasis J. P. negalima. Tikėtina, pėsčiojo partrenkimas įvyko ties tolimuoju pėsčiųjų perėjos kraštu arba šalia jo. 5. Tikėtina, kad automobilio pasukimas į kairę buvo pradėtas prieš pėsčiojo partrenkimą. 6. Automobiliui važiuojant 40 km/h greičiu, partrenkto pėsčiojo kūnas į priekį bloškiamas apie 10,5-14,3 m atstumu. 7. Tikėtina, pėsčiasis J. P. buvo partrenktas didesniu kaip 10,5 m atstumu iki automobilio sustojimo vietos (1 t., b. l. 129-134).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagrindinis šio nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas, kuris pažeidžiamas, kai nesilaikoma kelių transporto eismo saugumo taisyklių, įtvirtintų teisės aktais. Papildomu objektu yra žmogaus gyvybė, sveikata ir nuosavybė.

Šiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visus tris šiuos požymius.

Kelių eismo taisyklių 30 punktas įtvirtina, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo teisme duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo J. P. parodymai, liudytojais apklaustų V. P., A. Š., M. M. parodymai, specialistų išvados, kitų objektų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog A. L. 2021 m. gruodžio 21 d. apie 18.30 val. Vilniuje vairuojamu automobiliu „BMW 535“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vienintele savo judėjimo krypties (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės priartėjęs prie prieš (duomenys neskelbtini) gatvių kelių sankirtą įrengtą nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, pažeidė KET 30 punkto reikalavimus, tai yra, tamsiuoju paros metu priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis nesiėmė būtinų atsargumo priemonių įsitikinant, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kelią įžengusį ir pėsčiųjų perėja per (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį iš dešinės pusės į kairę ėjusį pėsčiąjį J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir tęsdamas važiavimą vairuojamu automobiliu jį partrenkė, dėl ko J. P. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Taigi šiuo atveju buvo nustatyti visi BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

Taigi, įvertinus visa tai, minėta A. L. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Bausmės skyrimo motyvai

Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas neatsargus apysunkis (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas, susijęs su transporto eismo saugumu.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Gynyba teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.). Vis dėlto, teismo nuomone, tai, kad kaltinamasis pirmas paskambino ir pranešė BPC apie įvykį, po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju, jį kalbino, kad šis neprarastų sąmonės, suteikė jam pagalbą, nėra išskirtinės aplinkybės, kurios galėtų būti vertinamos kaip išvengimas ar bandymas išvengti sunkesnių padarinių, bei lengvinančios kaltinamojo atsakomybę, kadangi tai yra kiekvieno vairuotojo pareiga, nepriklausomai nuo to, jis ar ne jis sukėlė eismo įvykį. Priešingu atveju galima būtų kelti klausimą apie jo atsakomybę už nukentėjusiojo palikimą be pagalbos. Tokiu būdu šiuo atveju minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltinamojo atžvilgiu nenustatytina.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – yra jauno darbingo amžiaus, išsiskyręs, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 93), bylos duomenimis per 5 metus administracine tvarka baustas daugiausiai už KET pažeidimus, tačiau analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo nebuvo padaręs, paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 38-44), teistas 2 kartus, už nesunkų sveikatos sutrikdymą bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir nusikaltimus finansų sistemai (2 t., b. l. 15-18). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre nėra. Byloje pateikti papildomi duomenys iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, kad 2023 m. kovo 26 d. A. L. patyrė insultą (3 t., b. l. 94-95). Teismo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad dėl to šiuo metu yra nedarbingas. Taip pat pateikti duomenys apie tai, jog A. L. yra mažamečio K. L. tėvas, o pagal bendrą susitarimą tarp A. L. ir vaiko motinos I. B., patvirtintą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, mažametis vaikas gyvena pas abu tėvus, t. y. vieną savaitę su tėvu A. L., kitą savaitę su motina – I. B.. A. L. vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos, veža į ugdymo įstaigas, bei vaiką parveža atgal į sutartą vietą. Taip pat nustatyta, kad A. L. kas mėnesį vaiko išlaikymui perveda 300 Eur periodines išmokas iki sūnaus pilnametystės (3 t., b. l. 90-92). Byloje pateiktas sąskaitos išrašas su banku rodo, jog A. L. turi finansinių įsipareigojimų bankui ir jo paimtas kreditas nėra grąžintas, negrąžinto kredito suma beveik 4 000 Eur (3 t., b. l. 96-101).

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai vis dėlto bus pasiekti šiuo atveju A. L. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kadangi nors kaltinamąjį A. L. ir slegia tam tikri finansiniai įsipareigojimai, kol kas yra nedarbingas, tačiau galimai tokia būklė netruks visą gyvenimą, yra jaudo ir darbingo amžiaus, padarė atitinkamas išvadas, jo neatsargus padarytas nusikaltimas nerodo jo polinkio nusikalsti ateityje, gailisi dėl įvykusio įvykio, bausmės dydį nustatant artimą minimaliam baudos, skirtinos už neatsargų nusikaltimą, dydžiui, t. y. 45 MGL (BBND – bazinis bausmių ir nuobaudų dydis) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į kaltinamąjį charakterizuojančius požymius ir jo finansinę padėtį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 str. 2 d.).

Kadangi A. L. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 30 MGL (BBND) dydžio baudos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Kaltinamasis A. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo, teismas įvertina tai, kad A. L. padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis anksčiau baustas už KET pažeidimus, vis dėlto, sistemingu pažeidėju jo pavadinti negalima. Iki įvykio turėjo tik vieną galiojančią administracine tvarka paskirtą nuobaudą dėl KET pažeidimo, t. y. metus iki įvykio buvo baustas tik vieną kartą. Mažiausiai apie vienerių metų laikotarpį po įvykio jis nebuvo baustas, kas byloje, jog kaltinamasis daro išvadas dėl savo kaip vairuotojo veiksmų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galimybė vairuoti transporto priemonę A. L. reikalinga, kadangi jis turi rūpintis mažamečiu vaiku – paimti jį iš motinos kas savaitę, vežioti į ugdymo įstaigas, bei grąžinti vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą. Be to, jį patį ištikusi liga taip pat apriboja jo galimybes judėti nesinaudojant transporto priemone. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. P. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1 102,39 Eur dydžio turtinės žalos, 8 307 Eur negautų pajamų ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 55-87). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis patikslino civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 469,61 Eur turtinės, 10 839 Eur negautų pajamų ir 5 000 Eur neturtinės žalos bei atlyginimo (3 t., b. l. 55-83). Civiliniame ieškinyje buvo nurodyta, kad civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš dalies atlygino nukentėjusiajam J. P. 682,29 Eur dydžio turtinę žalą ir 15 000 Eur dydžio neturtinę žalą, be to, po pirminio ieškinio pateikimo nukentėjusysis turėjo papildomų išlaidų.

Teisiamojo posėdžio metu civilinis atsakovas draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ sutiko išmokėti nukentėjusiajam papildomai 7 700 Eur sumą, t. y. 200 Eur turtinės žalos, kurią sudaro medicininės išlaidos, 5 000 Eur – negautų pajamų ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis bei jo atstovas posėdžio metu sutiko su tokiu siūlymu ir likusioje civilinio ieškinio dalyje civilinio ieškinio draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atžvilgiu atsisakė. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje paliktinas nenagrinėtu.

Tačiau nukentėjusysis teisme prašė priteisti iš kaltinamojo ir jo patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą – 1 500 Eur už atstovavimą teisme, pasiruošimą, dokumentų surašymą ir teisines konsultacijas (3 t., b. l. 86-89).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismo nuomone, atsižvelgus į A. L. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, darytina išvada, kad nukentėjusiojo J. P. už teisinę pagalbą sumokėtas atlygis advokatui atitinka proporcingumo kriterijus. Atsižvelgęs į išvardytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, skirtos baudos dydį, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, teismas sprendžia, kad J. P. prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, dėl ko iš A. L. nukentėjusiojo naudai priteistina 1 500 Eur dydžio proceso išlaidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.). Baudžiamasis įstatymas galimybės išdėstyti priteistinos civilinio ieškinio, konfiskuotino turto vertės ar bylinėjimosi (proceso) išlaidų sumos atlyginimo ilgesniam laikotarpiui nenumato, priešingai nei bausmės – baudos atveju, todėl kaltinamojo prašymas išdėstyti 1 500 Eur dydžio proceso išlaidų atlyginimą vienerių metų laikotarpiui negali būti tenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompaktinė plokštelė su nuotraukomis bei garso ir vaizdo įrašu, saugoma voke prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) MGL (BBND) (2 250 Eur) (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti 30 (trisdešimties) MGL (BBND) (1 500 Eur) (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. P. civilinį ieškinį draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir A. L. atžvilgiu palikti nenagrinėtu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti J. P. naudai iš A. L. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašu, saugomą voke prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. L., kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos sumos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė