Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-02-26 · Civilinė byla Nr. 2S-683-480/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2015-02-26
Bylos Nr.
2S-683-480/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21748-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
G. J.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-683-480/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21748-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 106.3; 122.2; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos G. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-26316-886/2014 pagal pareiškėjos G. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja yra Z. R., mirusio (duomenys neskelbtini), duktė ir teisėta jo turto dalies paveldėtoja. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus: nurodyti ir pateikti duomenis iš Gyventojų registro tarnybos, kad palikėjas Z. R. neturėjo kitų įpėdinių, kada kreipėsi į notarę R. L. dėl palikimo priėmimo, kada užvesta paveldėjimo byla, kas ir kada priėmė palikimą, duomenis patvirtinančius Z. R. mirties faktą (mirties liudijimą, gyventojų registro tarnybos išrašą ir pan.), taip pat pateikti tiek procesinių dokumentų ir jo priedų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai bei sumokėti žyminį mokestį.

Pareiškėja, šalindama pareiškimo trūkumus, 2014-12-08 pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjos G. J. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino su priedais jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepašalino teismo nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų. Pareiškėja pateikė pareiškimą, duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį ir nurodė suinteresuotus asmenis – E. R., B. R., A. R.. Pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų iš Gyventojų registro tarnybos apie kitus mirusiojo įpėdinius, iš notarės R. L. biuro apie paveldėjimo bylos užvedimą (kada užvesta paveldėjimo byla, kas ir kada priėmė palikimą), taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių tokių duomenų negali pateikti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja atstovaujama atstovo advokato padėjėjo, turinčio teisę pareiškėjos vardu kreiptis į Gyventojų registro tarnybą, notarų biurą ir kt. įstaigas tam, kad gauti įrodymus reikalingus pagrįsti pareiškime nurodytas aplinkybes.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja G. J. atskiruoju skundu (b. l. 12-13) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-12-10 nutartį ir pareiškėjos 2014-12-08 pareiškimo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, kad ji 2014-12-08 pareiškime pateikė visus jai žinomus duomenis apie visus, kokie jai yra žinomi, mirusiojo Z. R. įpėdinius - jo tėvus E. R. ir B. R., ir jo sutuoktinę A. R., įvardindama juos visus suinteresuotais asmenimis šioje byloje. Todėl neaišku, kodėl teismas nurodo, kad apeliantė turėjo pateikti rašytinius įrodymus iš Gyventojų registro tarnybos apie kažkokius kitus mirusiojo įpėdinius. Pareiškime apeliantė motyvuotai paaiškino, kad 2014-11-05 žodžiu kreipėsi į notarę R. L. dėl Z. R. palikto turto paveldėjimo priėmimo, tačiau notarė atsisakė pripažinti apeliantę paveldėtoja Z. R. turto paveldėjimo byloje, kadangi ji negalėjo pateikti jokio dokumento, galinčio patikimai patvirtinti, kad ji tikrai yra Z. R. duktė. Todėl ji neturi jokios galimybės iš notarės gauti ir pateikti teismui absoliučiai jokių duomenų iš paveldėjimo bylos. Nepagrįsta teismo išvada, kad visus dokumentus už apeliantę galėjo išreikalauti jos atstovas, kadangi ji atstovavimo sutartį su advokato padėjėju sudarė paskutiniąją teismo nustatytą pareiškimo trūkumams pašalinti dieną – 2014-12-08, t. y. tą dieną, kai pateikė teismui pareiškimą su ištaisytais trūkumais. Todėl pareiškime apeliantė prašė teismo išreikalauti į bylą iš atitinkamų asmenų trūkstamus rašytinius įrodymus. Visus kitus rašytinius įrodymus, kurie jai buvo prieinami, apeliantė pateikė.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui, konstatavus, kad pareiškėja teismo nustatytu terminu nepašalino pareiškimo trūkumų.

Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Bylos dėl juridinę reikšmė turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 442-448 straipsniuose nustatyta tvarka. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo turi atitikti ne tik CPK 111-114 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, bet ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiškimo turinio specialiuosius reikalavimus, kurie turi būti nurodyti pareiškime: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja (apeliantė) pareiškimu prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja yra Z. R., mirusio (duomenys neskelbtini), duktė ir teisėta jo turto dalies paveldėtoja. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – nurodyti ir pateikti duomenis iš Gyventojų registro tarnybos, kad palikėjas Z. R. neturėjo kitų įpėdinių, kada kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, kada užvesta paveldėjimo byla, kas ir kada priėmė palikimą, duomenis patvirtinančius Z. R. mirties faktą (mirties liudijimą, gyventojų registro tarnybos išrašą ir pan.), taip pat pateikti tiek procesinių dokumentų ir jo priedų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai bei sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėja, šalindama pareiškimo trūkumus, 2014-12-08 pateikė patikslintą pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad pareiškėja nepašalino teismo nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų – nepateikė rašytinių įrodymų iš Gyventojų registro tarnybos apie kitus mirusiojo įpėdinius, iš notarės biuro apie paveldėjimo bylos užvedimą (kada užvesta paveldėjimo byla, kas ir kada priėmė palikimą), taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių tokių duomenų negali pateikti.

Pažymėtina, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateiktas patikslintas pareiškimas atitinka CPK 111-114 straipsniuose ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo reikalavimus. Įrodymų iš Gyventojų registro tarnybos apie kitus mirusiojo įpėdinius, iš notarės biuro apie paveldėjimo bylos užvedimą nepateikimas negali būti laikomas esminiu trūkumu, trukdančiu teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Patikslintame pareiškime apeliantė nurodė priežastis, dėl kurių ji negalėjo pateikti trūkstamų įrodymų. Teismas nagrinėjant bylas ypatingos teisenos tvarka turi būti aktyvus, ir, manydamas esant reikalinga, savo iniciatyva išsireikalauti trūkstamus įrodymus iš Gyventojų registro tarnybos, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi nuspręsdamas pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, netinkamai taikė procesines normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi pareiškimo priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Albina Rimdeikaitė