- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- I-1120-739/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00102-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 1.16.4Tarnybinės nuobaudos
- 3.21Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. (toliau - ir pareiškėjas) prašo panaikinti atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos(toliau - ir atsakovas) direktoriaus 2015m. vasario 12d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. V.“( toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis 2015m. lapkričio 19d. gavo Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus(toliau ir - Administracijos direktorius) užduotį įtraukti klausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo išduoti leidimą kelio ženklų „Sustoti draudžiama“ pastatymui į Panevėžio miesto eismo saugumo komisijos(toliau - ir Eismo saugumo komisija) darbotvarkę. Kadangi Administracijos direktorius nenustatė Eismo saugumo komisijos posėdžio datos, o į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą reikėjo parengti atsakymą, pareiškėjas kaip prie Eismo saugumo komisijos sudarytos nuolat veikiančios eismo organizavimo darbo grupės narys, pasitelkęs į pagalbą Panevėžio apskrities policijos komisariato Kelių policijos biuro įgaliotą pareigūną E. K., nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme nurodytą vietą, nufotografavo ją, ir atsižvelgęs į policijos pareigūno raštu jam pateiktą nepritarimą prašomų kelio ženklų statymui, 2015m. gruodžio 1d. parengė raštą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą. Pareiškėjas teigia, kad minėtu raštu, kurį pasirašė atsakovo Miesto ūkio skyriaus direktorius, pareiškėjas suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją, kad kelio ženklų įrengimui pagal šios bendrovės prašymą nepritarta. Pareiškėjas paaiškino, kad Eismo saugumo komisijos posėdis įvyko 2015m. lapkričio 19d. ryte, o rezoliucija dėl užduoties pareiškėjui buvo suformuota tik tos pačios dienos 15val.41min. Todėl jis jau nebegalėjo įtraukti į paskirto Eismo saugumo komisijos posėdžio darbotvarkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo. Pareiškėjas teigė, kad paprastai visus klausimus, kuriuos reikalinga įtraukti į Eismo saugumo komisijos darbotvarkę, jis pasižymi savo paties dokumentacijoje, o kai Administracijos direktorius nustato Eismo saugumo komisijos posėdžio datą, pareiškėjas parengia posėdžio darbotvarkę ir tvirtinimui pateikia Administracijos direktoriui. Pareiškėjas teigė, kad Eismo saugumo komisijos posėdžio datą Administracijos direktorius paprastai nustato, kai susikaupia daugiau svarstytinų klausimų. Todėl jis būtų įtraukęs į Eismo saugumo komisijos darbotvarkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, kai Administracijos direktorius būtų paskyręs posėdžio datą. Jis tą ir padarė, kai buvo paskirtas Eismo saugumo komisijos posėdis 2016m. vasario 23d. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjas mano, kad jis buvo nubaustas nepagrįstai. Taip pat jis teigė, kad į komisijos, tyrusios tarnybinį nusižengimą, sudėtį nebuvo įtrauktas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovas, tačiau teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, kad apie jo atžvilgiu inicijuotą tarnybinio nusižengimo tyrimą jis profesinei sąjungai nepranešė, raštu apie savo narystę profesinėje sąjungoje atsakovo neinformavo, nes nemanė, kad jam reikalingas profesinės sąjungos atstovo dalyvavimas komisijoje. Pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą bei atsakovo atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko ir paaiškino, kad Administracijos direktoriaus sudaryta komisija, laikydamasi nustatytų reikalavimų, ištyrė pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą ir padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmuose nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą buvo tarnybinio nusižengimo požymiai. Administracijos direktorius tiesiogiai pareiškėjui pavedė 2015m. lapkričio 19d. atsakovo gauto UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo svarstymą įtraukti į Eismo saugumo komisijos darbotvarkę. Tačiau pareiškėjas pirmiausia kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakingus pareigūnus ir gavęs nuomonę, nesuderinęs su Administracijos direktoriumi, parengė atsakymą į prašymą. Todėl pareiškėjas viršijo savo kompetenciją, susijusią su techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimu, kadangi klausimo išsprendimo nederino su Administracijos direktoriumi, neįvykdė to pavedimo, kuris jam buvo suformuluotas, o sistemoje Avilys 2015m.lapkričio 30d. pažymėjo, kad užduotis įvykdyta. Pareiškėjas nevykdė savo funkcijų pagal pareigybės aprašymą, nesilaikė Asmenų, dirbančių Panevėžio miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo ištirtas objektyviai, laikantis teisės aktų reikalavimų, o ginčijamu Įsakymu jam pagrįstai ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas atsakovui raštu nebuvo pranešęs apie savo narystę profesinėje sąjungoje, o pagal Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytos kolektyvinės sutarties nuostatas, tik svarstant ir skiriant tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos atstovui, tai yra įgaliotam veikti profsąjungos vardu asmeniui, dalyvauja profesinės sąjungos deleguotas atstovas. Kadangi pareiškėjas neturėjo tokio statuso, tai Kolektyvinė sutartis nebuvo pažeista. Atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2016m. vasario 12d. Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda- pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Administracijos direktorius skundžiamu Įsakymu valstybės tarnautojui - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui R. V. tarnybinę nuobaudą-pastabą paskyrė už tai, kad pareiškėjas netinkamai vykdė pareigybės aprašymo, patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015m. balandžio 28d. įsakymu Nr .A-391, 7.13 punkte nurodytas funkcijas organizuoti Panevėžio miesto eismo saugumo komisijos darbą, teikti pasiūlymus, rengti ir teikti svarstyti eismo saugumo programų projektus, kontroliuoti programų vykdymą. Taip pat už tai, kad pareiškėjas nesilaikė Asmenų, dirbančių Panevėžio miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016m. lapkričio 23d. sprendimu Nr. I-57-4, pažeisdamas 7.3 punktą nustatantį, pareigą einant tarnybines pareigas nepažeisti įstatymų, kitų teisės aktų, veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus“; 16.1 punktą, nustatantį pareigą nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir turima valdžia, neviršyti savo kompetencijos ir veikti pagal suteiktus įgaliojimus“; 23 punktą, nustatantį, kad tarnautojai su struktūrinių padalinių vadovais turi bendrauti korektiškai ir vykdyti visus teisėtus jų nurodymus“. Be to, pareiškėjas nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą(laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų), 4 punktą (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), 6 punktą (laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002m. birželio 25d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių(toliau- ir Taisyklės) nuostatos.
Pagrindas valstybės tarnautojų tarnybinei atsakomybei kilti ir tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Taisyklėse numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t.y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Akcentuotina, kad visos veikos, už kurias valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda, turi būti nustatytos ir atitinkamai kvalifikuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Tyrimo rezultatai, duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto, kuriuo skiriama tarnybinė nuobauda, motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą vertina ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados ir kitų dokumentų – turinį.
Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (komisija) per 5 dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo(nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo)surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą(toliau - ir Pranešimas) pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu valstybės tarnautojas, įtariamas tarnybinio nusižengimo padarymu, pasirašytinai informuojamas, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu jam pateikiama turima informacija apie tarnybinį nusižengimą. Sistemiškai aiškinant Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas, daroma išvada, kad jomis yra siekiama, jog asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Todėl pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus. Taip pat Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pabrėžia minėtų nuostatų imperatyvų pobūdį(žr.,2009m.birželio 1d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr.A-63-651/2009).
Nustatyta, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos, kuri yra prie administracinės bylos pridėtame segtuve „Tarnybinių, drausminių nusižengimų tyrimo dokumentai ir jų registras“(toliau-Medžiaga), 5 lape esančiame 2015m. gruodžio 23d. pareiškėjui įteiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodyta, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą – netinkamai įvykdė Administracijos direktoriaus užduotį pagal AB (taip dokumente)“ (duomenys neskelbtini)“ 2015m. lapkričio 13d. prašymą Nr. 020-997 “Dėl leidimo kelio ženklų pastatymui J.Janonio gatvėje“, neįtraukus klausimo į Eismo saugumo komisijos posėdžio darbotvarkę ir tuo pažeidus pareigybės aprašymo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2015m. balandžio 28d. įsakymu Nr.A-391 7.3 punktą – „7.3. organizuoja Panevėžio miesto techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir naudojimo techninę priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir sprendžia eismo organizavimo tobulinimo klausimus“; 7.13 punktą – „7.13 organizuoja Panevėžio miesto eismo saugumo komisijos darbą, teikia siūlymus, rengia ir teikia svarstyti eismo saugumo programų projektus, kontroliuojant programų vykdymą“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teismų praktiką administracinėse bylose dėl tarnybinių nusižengimų ne kartą yra pažymėjęs, kad pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį pažeidimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas, kitos reikšmingos aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui. Teismas nustatė, kad pareiškėjui įteiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą nebuvo nurodytas tarnybinio nusižengimo padarymo laikas. Be to, pagal pareiškėjui įteiktą Pranešimą, tarnybinis nusižengimas, kurio padarymu pareiškėjas įtariamas, buvo nurodytas kaip netinkamas Administracijos direktoriaus užduoties įvykdymas, neįtraukus į Eismo saugumo komisijos darbotvarkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo svarstymo klausimo ir kvalifikuotas pagal pareiškėjo pareigybės aprašymo(62-63 b.l.) 7.3 ir 7.13 punktus.
Tačiau 2016m sausio 15d. komisijos įtariamam R. V. tarnybiniam nusižengimui tirti išvadoje(toliau – ir Išvada) pareiškėjo tarnybinio nusižengimo, kuriuo jis buvo įtariamas Pranešime, ribos buvo išplėstos ir pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas apibrėžtas ne tik kaip Administracijos direktoriaus užduoties įtraukti į Eismo saugumo komisijos darbotvarkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo svarstymą neįvykdymas, tai yra neteisėtas neveikimas, bet ir kaip aktyvūs neteisėti pareiškėjo veiksmai, tai yra pareiškėjo kompetencijos, susijusios su techniniu eismo reguliavimo priemonių įrengimu, viršijimas, atsakymo projekto UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengimas, projekto nederinant su Administracijos direktoriumi ir jį pateikiant pasirašyti atsakovo Miesto ūkio skyriaus vedėjui. Pareiškėjo veika, lyginant su jam įteiktu pranešimu apie tarnybinį nusižengimą, buvo kvalifikuota naujai, pagal teisės aktus, kurie nebuvo paminėti Pranešime, nurodant pareiškėjo padarytus Asmenų, dirbančių Panevėžio miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7.3, 16.1, 23 punkto pažeidimus bei pareiškėjo veiką kvalifikuojant pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, 6 punktą. Taigi, lyginant pareiškėjui įteiktame Pranešime pateiktą informaciją apie tarnybinį nusižengimą su Išvadoje bei Įsakyme suformuluota tarnybinio nusižengimo sudėtimi, nustatyta, kad Įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už kelias veikas, tai yra ne tik už pareiškėjo neveikimą – neįtraukiant į Eismo saugumo komisijos darbotvarkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo svarstymo, bet ir už jam priskirtos kompetencijos viršijimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir turima valdžia, nekorektišką bendravimą su Savivaldybės struktūrinių padalinių vadovais, nesilaikymą Savivaldybės vidaus tvarkos taisyklių ir pan. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės). Jei tyrimo metu paaiškėja, kad tas asmuo kartu padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o Išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui (2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-520-2373/2012).
Pranešime pareiškėjui nurodytas tarnybinis nusižengimas pagal objektyviąją pusę sudarančias aplinkybes yra neteisėtas neveikimas – Administracijos direktoriaus užduoties įtraukti į Eismo saugumo komisijos darbotvarkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo svarstymo klausimą neįvykdymas, o pagal Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjui suformuluotą kaltinimą, pareiškėjas yra kaltinamas ir kitų neteisėtų aktyvių veiksmų atlikimu. Be to, pastaruosiuose tarnybinio nusižengimo tyrimo aktuose pareiškėjo veika papildomai kvalifikuota pagal Pranešime nenurodytus teisės aktus.
Kaip jau minėta, tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui. Todėl atsakovui nesilaikius šių reikalavimų, pareiškėjui buvo apsunkinta galimybė aiškiai suvokti, kuo jis yra kaltinamas ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Taigi pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada surašyta ir tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tokį tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą pareiškėjui, pradedant nusižengimo tyrimą, nebuvo pranešta, jam nebuvo išaiškintas visas padaryto tarnybinio nusižengimo turinys, nenurodytos visos veikos, sudarančios tarnybinio nusižengimo sudėtį, nepateikti visi argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiami įtarimai, nebuvo suteikta galimybė pateikti savo išsamius paaiškinimus dėl visų kaltinimo turinį sudarančių veikų. Teismo vertinimu aptarti procedūrinio pobūdžio pažeidimai yra esminiai, jie užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui(pvz., žr: 2012m. balandžio 27d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-1364/2012). Todėl Įsakymas toje dalyje, kuria pareiškėjas yra patrauktas tarnybinėn atsakomybėn už veiką, apie kurią jam nebuvo nustatyta tvarka pranešta, pripažįstamas neteisėtu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, Taisyklių 13 punkte įtvirtinta, kad jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis, ir punktas), tai yra nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas(veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, turi būti nurodytos tas pareigas nustatančių įstatymų normos, pareigas detalizuojančio pareigybės aprašymo ir kitų teisės aktų normos. Šiuo aspektu pažymima, kad atsakovas Išvadoje nurodė, kad pareiškėjas padarė teisės akte – „Asmenų, dirbančių Panevėžio miesto savivaldybėje, elgesio taisyklėse“ numatytus pažeidimus, klaidindamas pareiškėją dėl šio akto egzistavimo, nes abiejuose dokumentuose pažymėta, jog šis teisės aktas yra pavirtintas 2016-11-23 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. I-57-4, nors tokia data priimto teisės akto nėra(49-57 b.l.).
Išvadoje ir Įsakyme kaip neteisėta veika nurodytas pareiškėjo neveikimas – tai yra neįvykdymas Administracijos direktoriaus užduoties įtraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo svarstymą į Eismo saugumo komisijos darbotvarkę. Atsakovas, tirdamas pareiškėjo tarnybinį nusižengimą nustatė, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)“ 2015-11-13 prašymu, kuris atsakovo sistemoje Avilys užregistruotas 2015m. lapkričio 19d., kreipėsi į atsakovą dėl leidimo kelio ženklų pastatymui J.Janonio gatvėje(10b.l.). Administracijos direktorius 2015m. lapkričio 19d. 15.41 val. sistemoje Avilys įrašė rezoliuciją, kuria nurodė pareiškėjui įtraukti minėto prašymo svarstymą į Eismo saugumo komisijos darbotvarkę (90b.-91b.l.). Rezoliucija nebuvo nustatytas užduoties įvykdymo terminas. Išvadoje nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas 2015m. lapkričio 30d., kai atsakovo sistemoje Avilys pareiškėjas pažymėjo apie užduoties įvykdymą, nors jos nebuvo įvykdęs. Pagal pareiškėjo Pareigybės aprašymo 7.13 punktą pareiškėjas organizuoja Panevėžio miesto eismo saugumo komisijos darbą, teikia siūlymus, rengia ir teikia svarstyti eismo saugumo programų projektus, kontroliuoja programų vykdymą(62-63bl.). Pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010m. kovo 31d. įsakymu Nr. A-317 patvirtintus Panevėžio miesto eismo saugumo komisijos nuostatus, komisijos posėdžių darbotvarkę rengia ir teikia tvirtinti pirmininkui komisijos sekretorius, atsižvelgdamas į atskirų žinybų ir gyventojų siūlymus(10 punktas). Komisijos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Komisijos pirmininko nurodymu gali būti šaukiami neeiliniai posėdžiai. Iš žodinių šalių paaiškinimų, bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas yra nuolat veikiančios eismo organizavimo darbo grupės prie Eismo saugumo komisijos narys. Ši darbo grupė sudaryta atskirų techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo, jų tolesnio naudojimo tikslingumo, esamų priemonių pakeitimo ir modernizavimo klausimams spręsti(58 b.l.). Šalys patvirtino, kad atskiru teisės aktu nėra patvirtinti Eismo saugumo komisijos ir prie jos sudarytos darbo grupės darbo reglamentai. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad paprastai Eismo saugumo komisija posėdžiauja 2 kartus per metus, kai yra tvirtinamos eismo saugumo programos, o susikaupus fizinių ar juridinių asmenų prašymams, priskiriamiems Eismo saugumo komisijos kompetencijai, Eismo saugumo komisijos pirmininkas – Administracijos direktorius nustato neeilinio komisijos posėdžio datą. Kai yra nustatyta Eismo saugumo komisijos posėdžio data, pareiškėjas parengia posėdžio darbotvarkę ir ją pateikia tvirtinti Eismo saugumo komisijos pirmininkui bei organizuoja Eismo saugumo komisijos sušaukimą, atlieka visus kitus šios komisijos darbo organizavimo veiksmus. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad anksčiau paskirtas Eismo saugumo komisijos posėdis vyko 2015m.lakpričio 19d. 10 val.(79-82b.l.).Tačiau Administracijos direktoriaus užduotis įtraukti į Eismo saugumo komisijos posėdžio darbotvarkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo svarstymą buvo duota tik tos pačios dienos, tai yra 2015m. lapkričio 19d., 15val. 41 min.(90 b.l.), kai posėdis jau buvo pasibaigęs. Todėl į šio Eismo saugumo komisijos posėdžio darbotvarkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo svarstymas nebegalėjo būti įtrauktas. Kadangi Administracijos direktorius duodamas pareiškėjui užduotį nenustatė kito Komisijos posėdžio datos bei po ką tik įvykusio šios komisijos posėdžio kitų prašymų, išskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo gauta, tai pareiškėjas, vykdydamas jam paskirtą užduotį, apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas trauktinas į Eismo saugumo komisijos darbotvarkę, pasižymėjo savo paties dokumentuose ir ketino jį įtraukti į komisijos darbotvarkę, kai tik Administracijos direktoriaus sprendimu bus nustatyta posėdžio data.
Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse nustatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę. Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (LVAT administracinėse bylose: Nr. A63-2967/2011; Nr. A146-1958/2008; Nr. A442-845/2008; Nr. A261-242/2008; Nr. A525-1457/2010).
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, taigi jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai – objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra padarytas tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų VTĮ, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012m. gruodžio 28d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013m. kovo 14d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr.A-492-577/2013 ir kt.). Tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik esant visus tarnybinio nusižengimo elementus patvirtinantiems įrodymams, t. y. nesant įrodytoms aplinkybėms, patvirtinančioms bent vieną pažeidimo sudėties elementą, tarnybinė atsakomybė negali būti taikoma. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant bylas, susijusias su valstybės tarnybos santykiais, nuosekliai nurodoma, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų, todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti tarnautojui drausminę atsakomybę.
Ginčijamu Įsakymu, be kita ko, pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta ir už Pareigybės aprašymo 7. 13 punkto nevykdymą, tai yra už tai, kad jis neįtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo svarstymo į Eismo saugumo komisijos darbotvarkę. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tuo metu, kai pareiškėjas sistemoje Avilys pažymėjo užduoties įvykdymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas nebuvo įtrauktas į Eismo saugumo komisijos darbotvarkę taip, kaip tai numatyta šios komisijos nuostatuose. Tačiau skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti ne tik konstatuojama veika, kuria padaromas tarnybinis nusižengimas, tačiau turi būti vertinami ir nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės. Nors Išvadoje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, nes pareiškėjas neketino įtraukti klausimo į komisijos darbotvarkę, tačiau ši išvada padaryta neatsižvelgus į pareiškėjo paaiškinimą. Paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas jo buvo numatytas įtraukti į artimiausio Eismo saugumo komisijos posėdžio darbotvarkę, tačiau nesant paskirtai posėdžio datai, jis ėmėsi veiksmų parengti klausimą komisijos svarstymui, informuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie įgaliotų policijos pareigūnų nepritarimą bendrovės prašymui ir kartu parengti atsakymą(Medžiagos 6-7,10,13 lapai). Pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės tiriant tarnybinį nusižengimą nebuvo paneigtos. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo svarstymas buvo įtrauktas į artimiausio Eismo saugumo komisijos posėdžio, įvykusio 2016m. vasario 23d., darbotvarkę. Byloje esantys Eismo saugumo komisijos posėdžių protokolų registravimo bei pačių protokolų duomenys patvirtina, kad tarp Eismo saugumo komisijos posėdžio, įvykusio prie pareiškėjui gaunant Administracijos direktoriaus užduotį, tai yra 2015m. lapkričio 19d., ir Eismo saugumo komisijos posėdžio, įvykusio 2016m. vasario 23d., jokių kitų šios komisijos posėdžių nebuvo(79-88,92-93b.l.). Dėl aptartų aplinkybių teismas daro išvadą, kad atsakovas Išvadoje neteisingai nustatė pareiškėjo kaltės formą ir jokiais byloje surinktais kitais įrodymais nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl jo kaltės formos, tai yra dėl jo tyčios nebuvimo. Be to, nustatydamas tarnybinio nusižengimo sudėtį, atsakovas Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas sukėlė padarinius – buvo pažeista savivaldybės administracijos darbo organizavimo tvarka. Teismo vertinimu savivaldybės administracijos darbo organizavimo tvarka nagrinėjamu atveju yra teisės pažeidimo objektas, o šios tvarkos pažeidimas pasireiškia neteisėta veika ar neveikimu. Todėl konstatuotina, kad Išvadoje iš viso nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas sukėlė pasekmes.
Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, kad pavienių klausimų įtraukimo tvarka ir laikas į būsimo dar nepaskirto Eismo saugumo komisijos posėdžio darbotvarkę nėra sureglamentuotas, į tai, kad Administracijos direktoriui nenustačius Eismo saugumo komisijos posėdžio datos, jo darbotvarkė objektyviai negalėjo būti patvirtinta, taigi į ją negalėjo būti įtrauktas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo svarstymas, teismas sprendžia, kad tarnybinis nusižengimas, kurio padarymu kaltinamas pareiškėjas, yra formalaus pobūdžio. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad atžymą apie užduoties įvykdymą pareiškėjas padarė siekdamas nepavėluoti per teisės aktais nustatytą 20 dienų terminą išnagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, kad pareiškėjas rengė klausimo sprendimą komisijos posėdžiui, derino prašyme keliamus klausimus su įgaliotu policijos pareigūnu, kas Išvadoje buvo pripažinta kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į nedidelį pareiškėjo kaltės laipsnį, į tai, kad Išvadoje iš esmės nebuvo nustatytos pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmės, teismas sprendžia, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas(žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013m. kovo 18d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-109/2013). Todėl ir šioje dalyje Įsakymas pripažįstamas neteisėtu (Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalis, 1, 3 punktai).
Tačiau teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad atsakovas pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos ir savivaldybės administracijos direktoriaus kolektyvinę sutartį, pagal kurios 47 punktą svarstant ir skiriant tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos atstovui, dalyvauja profesinės sąjungos paskirtas atstovas. Pareiškėjas pats patvirtino, kad jis nesikreipė į profesinę sąjungą, neprašė jos atstovo dalyvavimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrime, nepranešė atsakovui apie savo narystę profesinėje sąjungoje, atsakovo neprašė profesinės sąjungos atstovo įtraukti į tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudėtį. Be to, kolektyvinės sutarties norma yra neaiški, nėra aptarta, kas yra laikomas profesinės sąjungos atstovu, kurio tarnybinės nuobaudos skyrimo svarstyme dalyvauja profesinės sąjungos paskirtas atstovas. Pažymėtina, kad minėta kolektyvinė sutartis pasirašyta 2013m kovo 28d. , tačiau iki šiol neaiški nuostata nėra patikslinta.
Remdamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių analize bei ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas, todėl naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą patenkinti.
Panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016m. vasario 12d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. V.“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.