Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidas Steckys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims D. K., D. A., Z. G., VĮ „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė brolio palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, šiuo būdu pareiškėja įgyvendins savo teises į palikimu esantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjo V. A., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo. V. A. išsituokęs, turi dukrą D. K.. Mirus V. A., jo vardu registruoto turto registruose nėra, tačiau palikėjas yra paveldėjęs privalomąją palikimo dalį po motinos mirties. Mirus palikėjui liko jo paveldėta, VĮ „Registrų centro“ išrašo duomenimis registruota palikėjo mamos K. A. vardu, privalomoji palikimo dalis po motinos mirties - 1/10 dalis žemės sklypo, esanti (duomenys neskelbtini); 1/10 dalis žemės sklypo, 1/10 dalis gyvenamojo namo, 1/10 dalis ūkinių pastatų, 1/10 dalis kitų inžinerinių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti. Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarė V. D. informavo, kad V. A. buvo priėmęs palikimą po motinos K. A. mirties ir po V. A. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, nes į notarų biurą kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, tačiau liudijimas neišduotas.

Pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais procesiniuose dokumentuose, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad po brolio V. A. mirties palikimo priėmimo terminu pareiškėja valdė savo ir pradėjo valdyti brolio V. A. palikimą sudarantį turtą (1/10 dalį žemės sklypo, esančią (duomenys neskelbtini); 1/10 dalį žemės sklypo, 1/10 dalį gyvenamojo namo, 1/10 dalį ūkinių pastatų, 1/10 dalį kitų inžinerinių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini)), t. y. prižiūrėjo, tvarkė šį turtą, elgėsi su juo kaip savininkė, mokėjo rinkliavas už atliekų tvarkymą, mokesčius už elektros energiją, užsakinėjo atlikti žemės sklypų geodezinį matavimą, draudė būsto draudimu, remontavo po gaisro. Šie duomenys, teismo vertinimu, yra pakankami išvadai, kad pareiškėja, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmė savo brolio palikimą. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės paveldėti, byloje nėra. Nors pareiškėja pareiškime nurodė, jog po brolio V. A. paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta, tačiau iš 2020-02-14 Testamentų registro išrašo bei notarės rašto matyti, jog po V. A. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, nes į notarų biurą kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, tačiau liudijimas neišduotas. Kadangi atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjos reikalavimams ir dėl to tarp šalių ginčo nėra, bei tai, kad pagal CK 5.62 straipsnio nuostatas, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo bei palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, o byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja savo aukščiau nurodytais veiksmais bei elgesiu priėmė palikimą faktiškai pradėdama palikėjo turtą po jo mirties valdyti ir pareiškėja yra palikėjo sesuo, t. y. ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl šiuo atveju paveldimas turtas paveldėjimo teise negali pereiti valstybei. Todėl bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aptartu būdu priėmė po brolio mirties atsiradusį palikimą. Taigi, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti. Todėl pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams.