- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-346-282-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Danutė Matiukienė
- Nuteistasis
- V. G.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Valdas Kairys
- Kategorijos
Teisėjas Vytautas Butvilas Baudžiamoji byla Nr. 1A-346-282/2007
NUOSPRENDIS
2007 m. spalio 12 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams, įpareigojant V. G. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p.).
Iš V. G. A. K. priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 2887,15 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 18 d., 20 val. 34 min., 2006 m. spalio 21 d., 12 val. 16 min., Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), kompiuteriu, per visuomenės informavimo priemonę - internetinę svetainę www.skundai.lt, prisistatydamas slapyvardžiu, šmeižė A. K. , paskleisdamas apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją su keiksmažodžiais bei necenzūriniais žodžiais, galinčią jį paniekinti ar pažeminti, pakirsti pasitikėjimą juo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. nuosprendį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotuoju paskiriant jo tėvą R. J. G., ir bylą nutraukti. Taip pat V. G. prašo sumažinti iš jo priteistos neturtinės žalos dydį bei bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas nurodo, jog teismas privalo pagal įstatyme numatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius juridiškai įvertinti veiką, nurodyti atitinkamą BK straipsnį, kuriame yra numatyti jos požymiai, tačiau apylinkės teismas nenurodė veikos kvalifikavimo motyvų, neteisingai kvalifikavo jo padarytą veiką pagal LR BK 154 str. 2 d. Teigia, jog teismas, kvalifikuodamas jo padarytą veiką pagal LR BK 154 str. 2 d., neanalizavo, ar apie A. K. buvo paskleistos jo garbę ir orumą žeminančios bei tikrovės neatitinkančios žinios, ar tik nepadoria ir įžeidžiančia forma išreikšta subjektyvi jo, kaip buvusio darbuotojo, nuomonė apie darbdavį, darbo sąlygas, tai buvo jo reakcija į atleidimą iš darbo. Nurodo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad jis nepadoria, įžeidžiančia forma išsakė savo subjektyvią nuomonę, kuri buvo tam tikrų neigiamų emocijų dėl atleidimo iš darbo išraiška, todėl mano, jog jo veika neteisingai kvalifikuota pagal LR BK 154 str. 2 d.
Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors tam yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 str. 2 d., motyvuodamas tuo, kad laiduotojas yra jo tėvas, jie daug metų gyvena atskirai, ir dėl to tėvo galimybės daryti jam teigiamą įtaką yra minimalios, be to, teismas nėra įsitikinęs, jog jis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Tačiau apeliantas mano, jog ne be pagrindo LR BK 40 str. 3 d., kaip galimus laiduotojus, išskiria būtent tėvus, ir nereikalauja, kad laiduotojas turi gyventi kartu su asmeniu, už kurį yra laiduojama. Nurodo, jog apylinkės teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jam yra 42 metai, jis yra sukūręs savo šeimą, todėl logiška, kad gyvena ne su tėvu, tačiau bet kokiu atveju jų santykiai yra labai geri, tėvas jam yra autoritetas, jis turi galimybę daryti jam teigiamą poveikį bei būti sektinu pavyzdžiu, be to, teismui buvo pateikta teigiama jo tėvo charakteristika, ir net nukentėjusysis A. K. jo tėvą apibūdino kaip padorų, tvirto charakterio žmogų. Apeliantas teigia, jog teismas visiškai nemotyvavo savo išvadų, kodėl nėra įsitikinęs, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nors jis veiką padarė pirmą kartą, ši veika susijusi su jo atleidimu iš darbo, ir yra daugiau atsitiktinė dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos, jis prisipažino padaręs neteisėtus veiksmus ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė A. K. , įsipareigojo atlyginti žalą, kurią padarė A. K. . Be to, mano, jog nėra jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti tuo, kad jis laikysis įstatymų, o ir pats teismas, skirdamas jam bausmę, nurodė, jog jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, darbe charakterizuojamas teigiamai, savo kaltę suprato, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista 3000 Lt neturtinė žala A. K. neatitinka LR CK 6.250 str. įtvirtintų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir yra per didelė. Nurodo, jog teismas nustatė, kad turtinė žala A. K. nebuvo padaryta, be to, tiek A. K. perskaičius įžeidžiančias žinutes, tiek ir dabar nukentėjusysis dirba, nebuvo nedarbingas, neėmė atostogų, kas leidžia manyti, jog jokių neigiamų pasekmių A. K. sveikatai paskleistos žinutės neturėjo, o iš pateiktos ligos istorijos matyti, kad A. K. sirgo iki jo neteisėtų veiksmų atlikimo. Teigia, kad nors teismas ir nurodė, jog sumažėjo A. K. bendravimo galimybės, tačiau šios savo išvados nemotyvavo. Mano, kad teismas taip pat neįvertino to, jog jis augina du nepilnamečius vaikus, turi didelius įsipareigojimus bankui, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinė, jis atsiprašė A. K. , pripažino kaltę ir gailisi.
Taip pat apeliantas mano, jog teismas iš jo priteisė per dideles išlaidas, patirtas A. K. advokato paslaugoms apmokėti, teigia, kad teismas, priteisdamas šias išlaidas iš kitos šalies, turėtų kontroliuoti, ar iš tiesų prašomos priteisti išlaidos pagal bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas aplinkybes, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, nėra per didelės, akivaizdžiai neproporcingos konkrečiai bylai. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas šių klausimų nesprendė, o priteista 2887,15 Lt suma yra akivaizdžiai neproporcinga šios bylos sudėtingumui, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų, ir yra akivaizdžiai per didelė. Taip pat mano, jog teismas neatsižvelgė į LR BPK 104 str. 2 d., kur numatyta galimybė teismui sumažinti advokato išlaidų dydį arba jų išvis nepriteisti.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog teismas pažeidė LR BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. ir 55 str., nes netinkamai kvalifikavo jo veiką, skirdamas jam bausmę neįvertino kiekvienos LR BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės reikšmės, kuri ir kaip nulemia bausmės rūšį bei dydį, be to, teismas nesilaikė pareigos, numatytos LR BK 55 str., asmenims, teisiamiems pirmą kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą, skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, ir vistiek skyrė griežčiausią LR BK 154 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 str. 3 d. numatytą esminį šio kodekso pažeidimą, kurį galima ištaisyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje (LR BPK 329 str. 4 p.). Be to, V. G. veika neteisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d., t.y., pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (LR BPK 328 str. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
V. G. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 154 str. 2 d. už tai, kad per visuomenės informavimo priemonę – internetinę svetainę www.skundai.lt, prisistatydamas „Tuzo“ slapyvardžiu, šmeižė A. K. , paskleisdamas apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, su keiksmažodžiais ir necenzūriniais žodžiais nukentėjusiajam A. K. , galinčią jį paniekinti ar pažeminti, pakirsti pasitikėjimą juo.
Tačiau iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių visiškai neaišku, už kokią nusikalstamą veiką V. G. nuteistas, kokias tikrovės neatitinkančias žinias, galinčias paniekinti ar pažeminti A. K. , pakirsti pasitikėjimą juo, apie nukentėjusįjį paskleidė nuteistasis. Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. K. skundo bei byloje pateiktų internetinės svetainės išrašų (b.l. 1-4, 86), 2006-10-18, 20 val. 34 min., asmuo, prisistatęs „Tuzu“ internetinėje svetinėje išspausdino tokį tekstą: „Tas gibonas tai yra A. K. didele sūdo krūva. Jei nelaizai subines tai tave tuo meslu isteps ir apjuodins wisu akyse. Pas si individą smegenų nera, o jei ir yra tai jos be vingiu. Gaila,kad Jonavoje jam tos puodynes neperskele pusiau o tik knysle suplojo. Ko norėti jis aplinkui save tokius pat besmegenius susistates, kurie neturi savo nuomones, savarankiškumo. Slykstu ziureti i jo tokius parankinius kaip R. V. , G. P. , P. G. , N. P. ,. Bet yra dar viena ponia kuri šita atmosfera IF-3 kuria tai G. K. . Galva pas sia ponia verda puikiai. Savo vyreli besmegeni namuose prakonsultuoja, o tas darbe jos planus pristato kaip savo. Idomu butu pamatyti ir sužinoti kas per zmones A. K. tevai, kad sugebejo toki antzmogi isauginti. Manau keisti jie.GAL DURNELIAI?????????bus pratesimas.......:).“ Vėliau, t.y., 2006-10-21, 12 val. 16 min., tas pats asmuo toje pačioje internetinėje svetainėje išspausdino tokį tekstą: „IF-3 diktatorius A. K. ir migera G. K. suka savo juodus darbeliusir juokiasi visiems i akis ne tik IF-3 darbuotojams, bet ir Vilniaus gelezinkelio direkcijos vadovams. Sis seimyninis tandemas veikia laisvai, nebaudziamas. Tik ar ilgai?? Gal direkcijos vadams vertetu susidometi susidariusia padetimi IF-3 ir pravesti netiketa audita...Kuris pasidometu kaip G. K. moka kintama atlygi, premijas uzpriduota metalo lauza; uz pavasarinius ir rudens apvaziavimus savo isrinktiesiems, o ka gauna paprasti mirtingieji IF-3 darbuotojai. Jie galetu daug ka papasakoti tik bijo ir dreba del savo darbo vietu, nors mintyse galvoja kada tie sliuzai prieis liepto gala. Siu isgamu seimynele i atsakingus postus susodino sau reikalingus subinlaizius ir skundikus, be gelezinkelininko issilavinomo. Ka gero gelezinkeliui gali duoti psichologo ar pedagogo issilavinima turintys zmones, bet skaitantys save gelezinkelio kelio darbu asais. Taciau, sie zmones puikiai laizo K. atitinkamas vietas, nes zino kuo geriau laizysi tuo artimesnis busi jiems beveik gimine. Manau su laiku atitinkamos institucijos prades dometis su kokiais diplomais gelezinkelyje dirba sie K. artimieji. O tada jie prades begti kaip ziurkes is skestancio laivo kuris tikrai jau skyletas... o jums A. K. siulau issipirkti vieta Rokiskio psich ligonineje i kuria jus butinai pateksite, nes paranojikui su intelekto lygiu nuliui ten ir vieta.“ (Žinučių tekstai netaisyti).
Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje tik abstrakčiai nurodęs, jog V. G. šmeižė A. K. , paskleisdamas apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, su keiksmažodžiais ir necenzūriniais žodžiais nukentėjusiajam A. K. , galinčią jį paniekinti ar pažeminti, pakirsti pasitikėjimą juo, nenurodydamas, kokiais konkrečiais žodžiais pasireiškė A. K. šmeižimas, kokia konkreti tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista apie nukentėjusįjį, pažeidė LR BPK 305 straipsnio nuostatas, kadangi nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstė įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių, t.y., nenurodė jos padarymo būdo, bei tuo taip pat grubiai pažeidė V. G. teisę į gynybą ir tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Dėl paminėtų aplinkybių Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.
Žemesnės instancijos teismas
V. G. , apklausiamas teisiamajame posėdyje, kaltu dėl jam pareikšto privataus kaltinimo prisipažino ir parodė, jog iš pažįstamų sužinojo, kad yra toks tinklapis, kur galima rašyti apie darbdavius, keletą kartų buvo nuvažiavęs pas draugus ir ten jam kilo mintis parašyti į šį tinklapį, dėl ko labai gailisi. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. G. taip pat pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nukentėjusysis A. K. parodė, jog jis buvo darbe, kai inžinierius atnešė jam tekstą, atspausdintą iš internetinio tinklapio, perskaičius šį tekstą jį ištiko šokas, jis išgėrė vaistų. Nurodo, jog V. G. , šmeiždamas jį per visuomenės informavimo priemonę, pažemino jo garbę bei orumą, diskreditavo jį visuomenės, bendradarbių, vadovybės akyse, ir tai galėjo pakirsti pasitikėjimą juo. Jo sveikata po šmeižto dar neatsistatė, pasibaigus teisminiam bylos nagrinėjimui važiuos į sanatoriją gydytis. Dėl šmeižto metu patirtų išgyvenimų jam padaryta 10 000 Lt neturtinė žala, ir jis turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš V. G. .
Liudytojas R. V. parodė, jog jis pasakė A. K. apie šmeižikiškas žinutes, A. K. į tai reagavo skausmingai, užsisklendė savyje, ne kartą darbe iš ryto gėrė vaistus.
Liudytojas G. P. parodė, jog po šmeižikiškų žinučių direktorius A. K. tapo uždaras, vengia bendrauti su bendradarbiais, gėrė kabinete vaistus nuo kraujo spaudimo.
Liudytojas P. G. parodė, jog viršininko A. K. prašomas išėmė iš tinklalapio ir pateikė jam šias žinutes. Jas perskaitęs A. K. išblyško, išgėrė kažkokių vaistų. Jis pastebėjo, kad A. K. sveikata po to įvykio pablogėjo, jis yra įsitempęs, vartoja vaistus.
Liudytoja N. P. parodė, jog po tų žinučių A. K. pasikeitė, tapo uždaresnis, vartoja vaistus nuo širdies, tapo mažiau atviras, mažiau nuoširdus.
Liudytoja J. L. parodė, jog ji gerai pažįstama su V. G. , apie 2006 m. spalio mėnesį, leido jam pasinaudoti savo kompiuteriu. Apie iš savo kompiuterio išsiųstas žinutes sužinojo iš policijos.
Iš 2007 m. vasario 12 d. prokurorės nutarimo matyti, jog ikiteisminis tyrimas dėl A. K. šmeižimo nutrauktas, nes tai yra privataus kaltinimo byla, ir nukentėjusiajam A. K. pasiūlyta pareiškimu kreiptis į Radviliškio rajono apylinkės teismą (baudž. b. Nr. 40-2-233-06, b.l. 47-48).
Žemesnės instancijos teismas
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, jog su tarnybine stotimi, saugančia svetainę www.skundai.lt, dirbo abonentas, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), jo kontaktiniai duomenys: J. L. , gyv. (duomenys neskelbtini), Radviliškis (baudž. b. Nr. 40-2-233-06, b.l. 13).
Iš įtariamojo V. G. apklausos protokolo matyti, jog jis pilnai pripažino savo kaltę (baudž. b. Nr. 40-2-233-06, b.l. 33-34, 36-37).
Iš advokato orderio bei pinigų priėmimo kvitų matyti, jog nukentėjusiojo A. K. interesus privataus kaltinimo byloje atstovavo gynėjas advokatas Valdas Kairys, nukentėjusysis turėjo 2887,15 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b.l. 14, 82-85, 137).
Tokiu būdu visi byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis V. G. kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), per visuomenės informavimo priemonę - internetinę svetainę www.skundai.lt, prisistatydamas „Tuzo“ slapyvardžiu, 2006 m. spalio 18 d. ir spalio 21 d. paskelbė dvi žinutes apie A. K. .
Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios melagingos, prasimanytos ar klaidingos žinios. Įžeidimas, numatytas LR BK 155 str. 1 d., yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Tai yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akivaizdoje, šio žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimas raštu nuo šmeižimo atskiriamas tuo, jog šiuo atveju nenurodomi faktai, įvykiai, poelgiai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą, be to, įžeidimo atveju neturi reikšmės, ar šis vertinimas pagrįstas, ar ne, ar atitinka tiesą, ar jos neatitinka. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. G. savo žinutėse nenurodė jokių melagingų teiginių ir faktų apie konkrečius nebūtus įvykius, jis įžeidžiančia forma išreiškė savo prielaidas, pamąstymus dėl tam tikrų dalykų, kas laikoma viešu įžeidimu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo V. G. veiką pagal LR BK 154 str. 2 d., dėl ko jo veika perkvalifikuojama į LR BK 155 str. 1 d., nes jis viešai, raštu, užgauliai pažemino nukentėjusįjį A. K. , tam panaudodamas keiksmažodžius bei necenzūrinius žodžius. Tokiu būdu kolegija, išsamiai ištyrusi ir įvertinui byloje esančius įrodymus, nustato, kad:
V. G. 2006 m. spalio 18 d., 20 val. 34 min., Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), per visuomenės informavimo priemonę - internetinę svetainę www.skundai.lt, prisistatydamas „Tuzo“ slapyvardžiu, viešai, raštu, užgauliai, panaudodamas keiksmažodžius bei necenzūrinius žodžius, t.y., išspausdindamas tekstą: „Tas gibonas tai yra A. K. didele sūdo krūva. Jei nelaizai subines tai tave tuo meslu isteps ir apjuodins wisu akyse. Pas si individą smegenų nera, o jei ir yra tai jos be vingiu. Gaila,kad Jonavoje jam tos puodynes neperskele pusiau o tik knysle suplojo. Ko norėti jis aplinkui save tokius pat besmegenius susistates, kurie neturi savo nuomones, savarankiškumo. Slykstu ziureti i jo tokius parankinius kaip R. V. , G. P. , P. G. , N. P. ,. Bet yra dar viena ponia kuri šita atmosfera IF-3 kuria tai G. K. . Galva pas sia ponia verda puikiai. Savo vyreli besmegeni namuose prakonsultuoja, o tas darbe jos planus pristato kaip savo. Idomu butu pamatyti ir sužinoti kas per zmones A. K. tevai, kad sugebejo toki antzmogi isauginti. Manau keisti jie.GAL DURNELIAI?????????bus pratesimas.......:).“, pažemino nukentėjusįjį A. K. .
Be to, V. G. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2006 m. spalio 21 d., 12 val. 16 min., Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), per visuomenės informavimo priemonę - internetinę svetainę www.skundai.lt, prisistatydamas „Tuzo“ slapyvardžiu, viešai, raštu, užgauliai, panaudodamas keiksmažodžius bei necenzūrinius žodžius, t.y., išspausdindamas tekstą: „IF-3 diktatorius A. K. ir migera G. K. suka savo juodus darbeliusir juokiasi visiems i akis ne tik IF-3 darbuotojams, bet ir Vilniaus gelezinkelio direkcijos vadovams. Sis seimyninis tandemas veikia laisvai, nebaudziamas. Tik ar ilgai?? Gal direkcijos vadams vertetu susidometi susidariusia padetimi IF-3 ir pravesti netiketa audita...Kuris pasidometu kaip G. K. moka kintama atlygi, premijas uzpriduota metalo lauza; uz pavasarinius ir rudens apvaziavimus savo isrinktiesiems, o ka gauna paprasti mirtingieji IF-3 darbuotojai. Jie galetu daug ka papasakoti tik bijo ir dreba del savo darbo vietu, nors mintyse galvoja kada tie sliuzai prieis liepto gala. Siu isgamu seimynele i atsakingus postus susodino sau reikalingus subinlaizius ir skundikus, be gelezinkelininko issilavinomo. Ka gero gelezinkeliui gali duoti psichologo ar pedagogo issilavinima turintys zmones, bet skaitantys save gelezinkelio kelio darbu asais. Taciau, sie zmones puikiai laizo K. atitinkamas vietas, nes zino kuo geriau laizysi tuo artimesnis busi jiems beveik gimine. Manau su laiku atitinkamos institucijos prades dometis su kokiais diplomais gelezinkelyje dirba sie K. artimieji. O tada jie prades begti kaip ziurkes is skestancio laivo kuris tikrai jau skyletas... o jums A. K. siulau issipirkti vieta Rokiskio psich ligonineje i kuria jus butinai pateksite, nes paranojikui su intelekto lygiu nuliui ten ir vieta.“, pažemino nukentėjusįjį A. K. .
Dėl LR BK 40 straipsnio taikymo
Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas V. G. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atmetė šį jo prašymą motyvuodamas tuo, jog laiduotojas, t.y., kaltinamojo V. G. tėvas R. J. G. , jau daug metų gyvena atskirai nuo sūnaus, jo galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra minimalios, be to, teismas nėra įsitikinęs, kad V. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Nustatyta, jog V. G. padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 155 str. 1 d.). V. G. tėvas R. J. G. prašo perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą (b.l. 63), byloje pateikta jo charakteristika iš darbovietės, iš kurios matyti, jog teismui nėra pagrindo nepasitikėti laiduotoju. Iš įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų (b.l. 31) matyti, jog V. G. praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 27), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b.l. 60). Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai dėl to gailisi, kas yra V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. V. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Be to, apeliacinio bylos nagrinėjimo metu V. G. atlygino dalį – 1500 Lt - nusikaltimu padarytos neturtinės žalos nukentėjusiajam A. K. (b.l. 136). Tokiu būdu apylinkės teismas V. G. visiškai nepagrįstai paskyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes iš visumos paminėtų aplinkybių darytina išvada, jog yra pagrindo manyti, kad V. G. visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl, esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje, V. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir tai taip pat yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti V. G. atžvilgiu naują nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla V. G. atžvilgiu nutrauktina. Atsižvelgiant į nuteistojo V. G. turtinę padėtį, padaryto nusikaltimo pobūdį bei sunkumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. J. G. be užstato (LR BPK 327 str. 2 p.).
Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 4.5. punktu, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiant baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Tokiu būdu nutraukus bylą nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu, išaiškinant jam teisę kreiptis dėl šios žalos priteisimo civilinio proceso tvarka.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. nuostatomis, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju nustatyta, jog V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1 d., tačiau esant sąlygų visumai, jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamoji teisė grindžiama visiško nuostolių atlyginimo principu, o kaip matyti iš bylos duomenų, dėl neteisėtų V. G. veiksmų nukentėjusysis A. K. patyrė tiesioginius nuostolius, t.y., turėjo išlaidų, susijusių su advokato teisinių paslaugų apmokėjimu. Todėl, nors baudžiamoji byla V. G. atžvilgiu ir nutraukiama, šios nukentėjusiojo turėtos išlaidos, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, išieškotinos iš kalto asmens – V. G. .
Nukentėjusiojo A. K. turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurių didžiąją dalį, t.y., 3875 Lt, sudaro išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, o 12,15 Lt – kitos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į teismo posėdžių skaičių, suteitos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, teisinės pagalbos teikimo vietoje nusistovėjusius teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką, bei protingumo kriterijus, nėra aiškiai per didelės. Teismas atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiojo A. K. atstovas dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, kurie vyko Radviliškio rajono apylinkės teisme, paruošė skundą teismui, kuris buvo vada baudžiamajai bylai pradėti, surašė atsikirtimus į V. G. skundą, bei atstovavo nukentėjusįjį apeliacinės instancijos teisme. Tokiu būdu prašoma išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma nėra aiškiai per didelė, todėl iš V. G. išieškotinos nukentėjusiojo A. K. pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos – 3887,15 Lt (LR BPK 106 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 329 str. 4 p. ir 331 str.,
nusprendžia:
panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.
Vadovaujantis LR BK 40 str. 1-4 d., V. G. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. J. G. laidavimą.
Baudžiamąją bylą V. G. atžvilgiu nutraukti, nustatant laidavimo terminą 1 metams.
Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Išieškoti iš V. G. A. K. 3887,15 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Nuosprendis galutinis ir neskundžiamas.