- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-23
- Bylos Nr.
- 2-369-850/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00158-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockaitis
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios A. J. gamybos įmonės atstovui bankroto administratoriui J. Ž., atsakovui A. J., trečiojo asmens“ atstovui advokato padėjėjui T. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios A. J. gamybos įmonės, į.k., atstovaujamos bankroto administratoriaus J. Ž., ieškinį atsakovui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv.. m., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų“, dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo neperduoto turto vertės – 21246 Lt – žalos atlyginimą. Nurodo, kad atsakovas buvo bankrutuojančios A. J. gamybos įmonės savininkas. Klaipėdos apygardos teismo 2009-07-15 nutartimi, kuria A. J. gamybos įmonei iškelta bankroto byla, atsakovas buvo įpareigotas iki 2009-08-10 perduoti administratoriui įmonės balanse nurodytą bendrovės turtą, apie šią pareigą atsakovas buvo informuotas 2009-07-27 reikalavimu Nr. 07-0890, tačiau atsakovas teismo pavedimo neįvykdė. Nustačius, kad atsakovas neperdavė dalies turto, nebuvusio įmonės teritorijoje, bankroto administratoriaus 2009-09-30 reikalavimu Nr. 09-1098 A. J. buvo įpareigotas iki 2009-10-04 geranoriškai perduoti likusį įmonės turtą, tačiau atsakovas 2009-09-30 atsiliepimu nurodė, kad gamybos atsargų-žaliavų, 21246 Lt balansinės vertės, negali perduoti, nes šis turtas 2009 m. vasario-kovo mėnesiais perduotas trečiajam asmeniui. Bankroto administratorius atsakovui išdavė įgaliojimą iš trečiojo asmens paimti šias atsargas-žaliavas, tačiau atsakovas pranešė, kad neva trečiasis asmuo jų neatiduoda. Tokiu būdu minėtos atsargos-žaliavos taip ir liko neperduotos ieškovui, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatą, todėl atsakovui dėl jo neveikimo atsirado pareiga atlyginti žalą deliktinės atsakomybės pagrindais.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad po bankroto bylos iškėlimo A. J. gamybos įmonei pagal įmonės apskaitos dokumentus buvo likę gamybos atsargų (džiovinto ąžuolo medienos ruošiniai) 21246 Lt sumai. Šios atsargos 2009 m. vasario-kovo mėn. pagal du važtaraščius buvo perduotos UAB“ pardavimui, PVM sąskaita-faktūra nebuvo išrašyta, taigi šios medžiagos liko A. J. gamybos įmonės nuosavybe. Visi bankrutuojančios įmonės dokumentai buvo paimti administratoriaus J. Ž. bankroto bylos iškėlimo dieną, dalį jų jis paėmė neužregistravęs paėmimo akte. Įgaliojimą parvežti šias gamybos atsargas administratorius davė tik 2011-07-07, krovinio važtaraščių negavo iki šiol. Du kartus siuntė transportą parvežti šių atsargų į tačiau abu kartus jo vairuotojas grįžo tuščiomis, nes trečiasis asmuo reikalauja atlygio už sandėliavimą.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo su ieškiniu sutinka. Nurodo, kad UAB“ teritorijoje yra sandėliuojamos ir saugomos bankrutuojančios A. J. gamybos įmonės atvežtos medžiagos, tačiau mano, kad dalis balanse nurodytos produkcijos buvo paslėpta, iššvaistyta atsakovo ir nerasta. Daug kartų kreipėsi ir į buvusį įmonės savininką ir į administratorių, tačiau per daugiau kaip du metus nuo bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimas neišsisprendė, dėl ko trečiasis asmuo patiria išlaidas. Pareiga perduoti įmonės turtą nustatyta atsakovui, todėl mano, kad jis yra kaltas dėl įmonės medžiagų neatsiėmimo, todėl turi atlyginti žalą bankrutuojančiai A. J. gamybos įmonei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 15 d. nutartimi A. J. gamybos įmonei iškėlė bankroto bylą; bankroto administratoriumi skyrė J. Ž.; įpareigojo A. J. gamybos įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus bei įmonės turto aprašą, o administratoriui – juos priimti (b.l. 5). Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo (b.l. 72-74) matyti, kad A. J. gamybos įmonės savininku ir vadovu visą jos gyvavimo laikotarpį nuo 1994-05-10 iki 2009-07-27 buvo atsakovas šioje byloje A. J.. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovo bankrutuojančios A. J. gamybos įmonės administratorius prašė iš atsakovo – buvusio įmonės vadovo A. J. priteisti 21246 Lt padarytos žalos atlyginimo, teigdamas, kad ieškovui iškėlus bankroto bylą, atsakovas neperdavė ieškovo administratoriui dalį įmonės turto – gamybos atsargų, ir dėl to atsakovui yra padaryta ieškinyje nurodyto dydžio žala. Iš ieškinio turinio akivaizdu, kad tokį žalos dydį ieškovas apskaičiavo remdamasis įmonės balansu, sudarytu 2009 m. liepos 15 d. (b.l. 9), kuriame inter alia nurodyta, kad trumpalaikio turto, t.y. gamybos atsargų (žaliavų) vertė yra 21246 Lt. Kaip teisinį pareikštojo ieškinio pagrindą ieškovas nurodė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą.
Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Taigi, šioje byloje atsakovui yra pareikštas ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl atsakovo neteisėto neveikimo, pasireiškusio Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą, netinkamu vykdymu.
Atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas įstatyme numatytas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas.
Vertinant byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad atsakovas pareigos, imperatyviai numatytos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, tinkamai neįvykdė. Iš bankroto administratoriaus 2009-09-30 reikalavimo Nr. 09-1098 (b.l. 10-11) matyti, kad jis pateikė reikalavimą atsakovui perduoti, be kita, ir gamybos atsargas-žaliavas 21246 Lt vertės (reikalavimo 20 punktas), taigi akivaizdu, kad per teismo nutartyje iškelti bankroto bylą A. J. gamybos įmonei nurodytą terminą šios atsargos bankroto administratoriui perduotos nebuvo.
Nors atsakovas teigė, kad minimus krovinio važtaraščius perdavė administratoriui, iš pastarojo pranešimo (b.l. 12) matyti, kad krovinio važtaraščiai administratoriui perduoti nebuvo. Krovinio važtaraštis yra krovinio gabenimo, bet ne turto apskaitos dokumentas, be to, atsakovo pateiktuose važtaraščiuose nėra nurodyta gabenamų prekių vertė - pagal specifikacijas ir bendra galutinė - o tik kiekiai. Atsakovas neįrodė, kad pagal krovinio važtaraščius perduota mediena yra būtent tos atsargos, kurios nurodytos balanse. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad pagal vieną važtaraštį prekės iš pradžių buvo nuvežtos į“, tačiau iš jo pateiktų važtaraščių matyti, kad abiem atvejais krovinio gavėjas yra važtaraščiuose nėra atžymos apie krovinio priėmimą, o važtaraštyje Nr. 09-03-04-001 aplamai nėra jokio parašo. Tokiu būdu krovinio važtaraščiai AJĮ Nr. 09-03-04-001 ir AJĮ Nr. 09-02-06-002 negali būti laikomi tinkamu įrodymu, patvirtinančiu gamybos atsargų, nurodytų balanse, perdavimo trečiajam asmeniui faktą. Jokių kitų dokumentais grindžiamų įrodymų, kad gamybos atsargos perduotos trečiajam asmeniui, juo labiau, kad trečiajam asmeniui perduotos tos gamybos atsargos, kurių vertė nurodyta balanse, byloje nėra, taigi ieškovo atstovui nebuvo pareigos, jis tokios teisės ir neturėjo, šias atsargas pasiimti iš trečiojo asmens ir jas realizuoti. Bankroto administratorius, įvertinęs atsakovo teiginius apie tai, kad gamybos atsargos yra pas trečiąjį asmenį, buvo išdavęs atsakovui įgaliojimą parvežti gamybos atsargas (b.l. 14), tačiau atsakovas per įgaliojime nurodytą terminą to nepadarė, teismui aiškino, kad per tą laiką nieko nespėjo padaryti (b.l. 53), kas patvirtina faktą, kad pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą atsakovas neįvykdė ir praėjus daugiau kaip dvejiems metams po bankroto bylos iškėlimo įmonei. Byloje nustatyta, kad bankroto administratorius, nuvykęs į vietą, kurioje, atsakovo teigimu, sandėliuojamos balanse nurodytos gamybos atsargos ir jas apžiūrėjęs jų negalėjo susieti nei su važtaraščiuose nurodytais kiekiais ir rūšimis, nei su balanse nurodyta verte, kadangi, jo teigimu, jam parodyta mediena yra malkinė, taigi nedidelės vertės.
Tokiu būdu teismas sprendžia, kad atsakovo kaltais veiksmais nebuvo perduota ieškovui balanse nurodytos gamybos atsargos, jis nepateikė bankroto administratoriui jokių šių atsargų apskaitos dokumentų, per nustatytą terminą netgi nepaaiškino, kas tai per gamybos atsargos, tokiu būdu administratorius neturėjo galimybės pats atlikti veiksmus, kad jos būtų išreikalautos iš trečiųjų asmenų, todėl jis ieškovui padarė turtinę žalą. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes jei jis nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, žalos ieškovui nebūtų buvę padaryta. Atsakovas neįrodė, kad jo kaltės nėra, todėl jis turi atlyginti ieškovui žalą.
Atsakovo teiginys, kad balanse nurodyta žaliavų vertė yra šių žaliavų savikaina, kuri nebūtinai sutampa su kaina, nėra pagrįsti, nes 2009-10-06 atsiliepime į reikalavimą (b.l. 15) jis nurodė beveik identišką gamybos atsargų vertę (be PVM). Balanse nurodytą gamybos atsargų vertę atsakovas nurodė ir 2010-10-18 pranešime (b.l. 18). Balansą pasirašė atsakovas, taigi jo argumentas, kad ne jis jį sudarė, teisinės reikšmės neturi. Nepagrįstas ir atsakovo teiginys dėl bankroto administratorius kaltės nepagrįstai ilgai nereikalaujant gamybos atsargų perdavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis sistemingai reikalavo iš atsakovo pristatyti balanse nurodytas gamybos atsargas, šį klausimą kėlė ir kreditorių susirinkimuose (b.l. 43-50). Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis du kartus siuntė vairuotoją parvežti gamybos atsargų iš trečiojo asmens, teisinės reikšmės bylai neturi, nes, jei toks faktas ir buvo, trečiasis asmuo pagrįstai atsisakė jas atiduoti atsakovui be bankroto administratoriaus įgaliojimo - bankroto administratoriaus įgaliojimas išduotas laikotarpiui nuo 2011-07-07 iki 2011-10-01, o iš M. P. paaiškinimų UAB „Milgiris“ direktorei (b.l. 61-62) galima spręsti, kad parvežti medienos iš trečiojo asmens jis vyko 2010-09-13 ir 2010-11-18.
Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, trečiajam asmeniui, kuris palaikė ieškinio reikalavimus, iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Iš atsakovo priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.251 str., 6.263 str., Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. J. ieškovui bankrutuojančiai A. J. gamybos įmonei 21246 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt šešis litus) turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovo A. J. trečiajam asmeniui“ 200 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai atlyginti.
Priteisti iš atsakovo A. J. valstybei 13,80 (trylika litų ir 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.