Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-11-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-37169-862/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-11-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundas2021-01-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-09
Bylos Nr.
e2YT-37169-862/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31220-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Rasita Kurakienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. C.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis Mindaugas Dabkus, Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones antstolio Mindaugo Dabkaus vykdomose vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iki bus galutinai išnagrinėtas skundas dėl anstolio veiksmų, panaikinti patvarkymą dėl skolos išieškojimo 2020 m. spalio 28 d. Nr. S-20-28-23153 vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Prašymas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti šias priemones atsakovui tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, 281 straipsnyje., 584 straipsnyje. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones – nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t.y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis priėmė 2020 m. spalio 28 d. Nr. S-20-28-23153, patvarkymą dėl skolos išieškojimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas panaikinti šį patvarkymą, prašo sustabdyti ne tik jo vykdymą, tačiau visas vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, dar neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo, nes jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą apsprendžia ne tik galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bet ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams bei ekonomiškumas.

Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad visos vykdomosios bylos sustabdymas būtų neproporcingas ir neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų.

Sprendžiant, ar yra reikalinga sustabdyti ginčijamo 2020 m. spalio 28 d. patvarkymo Nr. S-20-28-23153 vykdymą, teismas atkreipia dėmesį, asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą.

Nagrinėjamu atveju prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti vykdymo veiksmus, pareiškėjas teigia, kad procesiniai dokumentai yra neteisėti, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 651 straipsnio nuostatomis antstoliui buvo akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, tačiau jis nepateikia argumentų, kurie pagrįstų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas (pagal konkretų pateiktą skundą dėl patvarkymo panaikinimo) galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pagal konkretų šioje byloje pareikštą skundą gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, teismas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmeta.

Teismas pažymi, kad šioje stadijoje sprendžiamas tik klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pats skundas iš esmės nenagrinėjamas, todėl teismas tik preliminariai įvertina skundo pagrįstumą, taigi nepasisako dėl visų pareiškėjo argumentų, kurie iš esmės yra skundo nagrinėjimo dalykas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 290-292 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo A. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė