- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- Iv-73-402/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01156-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui R. S. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovei Gintarei Sodonienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4-7) nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, jog jo laisvė, atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, laikotarpiu nuo 2006-06-22 iki 2012-11-08 buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes buvo kalinamas netinkamomis, antisanitarinėmis sąlygomis, perpildytose kamerose. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto teko apie 2,3 m2. Per visą bausmės atlikimo laiką pataisos įstaiga buvo perpildyta, pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Būriuose, kuriuose nuteistųjų būdavo nuo 70 iki 90, jis buvo priverstas naudotis kartu su kitais nuteistaisiais tik 6 praustuvėmis, 5 tualetais, 3 pisuarais, o maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengta šilto vandens tiekimo sistema. Skalbyklos ir džiovyklos negali aptarnauti tokio didelio nuteistųjų skaičiaus (nuo1200-2000). Baudos izoliatoriai taip pat neatitinka higienos normų, nes kamerose nėra įrengta šilto vandens sistema. Pataisos namai neturi leidimo – higienos paso. Pastatai nepritaikyti laikyti didelį skaičių žmonių, neatitinka vėdinimo standartų, nėra evakuacinio išėjimo, dalis statinių dengti šiferio lakštais. Per visą bausmės atlikimo laiką pataisos įstaiga buvo perpildyta, pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto reikalavimus. Nuo 2010 m. balandžio mėnesio įsigaliojo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto papildymas, kuriame nurodoma, kad pataisos namuose neturi būti daugiau kaip 1320 nuteistųjų, vienam nuteistajam turi tekti nemažiau ploto kaip 3,1 kv. m., tačiau šio reikalavimo nesilaikoma. Baudos izoliatoriaus kamerose buvo suteikiama gyvenamojo ploto vienam asmeniui 1kv.m. mažiau negu nustatyta normose. Esant tokiai situacijai susidaro palankios sąlygos veistis graužikams ir buitiniams parazitams. Pataisos namai neturi Statinio techninio ir Techninio energetinio pasų. Pataisos įstaigos administracijai nesudarius normalių sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t.y. sutriko ir pablogėjo jo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pareiškėjas negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo pareiškėjo bendravimo galimybės. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuo 2009-08-20 iki 2012-11-08 bausmę jis atlikinėjo (gyveno) 5 būrio 3 brigados patalpose. Šiose patalpose pastoviai gyveno 28 nuteistieji. Nuo 2009-11-11 buvo patalpintas 13 parų į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 2, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 14,33 kv. m. ir kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos. Baudos izoliatoriaus kameroje jam teko mažiau gyvenamojo ploto negu 3,6 kv. m.. Pareiškėjas nurodė, kad Pagal Europos sąjungos standartus jam turi tekti ne mažesnis kaip 5 kv. m. gyvenamasis plotas, o pagal Lietuvos Respublikos – ne mažesnis kaip 3,1 kv. m.. Atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 5 būrio 3 brigadoje jam teko mažesnis negu 3,1 kv. m. gyvenamasis plotas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 20-28), taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, jog kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Per visą bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Pagal Aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 ,,Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarką“ gyvenamųjų patalpų plotas skaičiuojamas kaip aritmetinė atskirų kambarių ir bendro naudojimo patalpų plotų suma. Dėl to nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pagal minėtą teisės aktą gyvenamosios patalpos yra atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos miegamosios patalpos vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius savo įsakymu tvirtina Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarką, kuri reglamentuoja gyvenamųjų patalpų valymą kiekvieną dieną drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d. reikalavimus nuteistieji privalo budėti (palaikyti švarą ir tvarką) gyvenamosiose patalpose pagal administracijos patvirtintą ir iškabintą brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafiką. Gyvenamųjų patalpų valymo rezultatus kiekvieną dieną kontroliuoja būrio viršininkas. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį yra atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Sanitariniai, techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami darbuotojų kiekvieną dieną. Skalbyklos, džiovyklos patalpų plotams teisės aktai nenumato minimalios ploto ribos. Dėl to pareiškėjo teiginys, kad jis kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis neatitinka tikrovės. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginančios jo buvimą pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Pareiškėjui tenkančio gyvenamojo ploto minimali riba (3,1 kv. m.) pažeista nebuvo. Be to, ir Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankštintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje. Taip pat, nėra jokių objektyvių duomenų, kad patalpų apšvietimas ir ventiliacija neatitinka reikalavimų bei turi neigiamą įtaką pareiškėjo sveikatos būklei. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktai pagrįstų duomenų, o tuo pačiu ir neįrodė, kad Pravieniškių pataisos namai nesilaikė tokių teisės normų reikalavimų. Atsakovo atstovas pareiškėjo skundo reikalavimui prašė taikyti senatį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus (Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Higienos normą HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, neužtikrintos higieninės ir sanitarinės sąlygos.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo. Kaip vieną iš pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas gyvenamosiose patalpose (taip pat ir kameroje), kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu garantuoja teisės aktai.
Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, jog sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pareiškėjas į teismą gindamas savo pažeistas teises dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2012-11-12 (b. l.18). Atsakovo atstovas prašė taikyti senatį. Pareiškėjo reikalavimui taikytina senatis, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui galimas tik nuo 2009-11-12.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (Toliau tekste - Higienos norma HN 76:1999) 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. (neteko galios 2010 03 30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010 04 11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11-1.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais nuo 2006-06-29 iki 2007-05-08 buvo paskirtas gyventi 3 būrio 1 brigados patalpoje, kuri buvo skirta gyventi 20 asmenims; nuo 2007-05-08 iki 2007-08-23 paskirtas gyventi 5 būrio 3 brigados gyvenamojoje sekcijoje, kuri skirta gyventi 28 asmenims; nuo 2007-08-23 iki 2009-07-14 paskirtas gyventi 7 būrio 2 brigados gyvenamojoje sekcijoje, kuri skirta gyventi 24 asmenų; nuo 2009-07-14 iki 2009-08-18 paskirtas gyventi 7 būrio 3 brigados gyvenamojoje sekcijoje, kuri skirta gyventi 24 asmenų; nuo 2009-08-18 iki 2009-08-20 paskirtas gyventi 6 būrio 3 brigados gyvenamojoje sekcijoje, kuri skirta gyventi 24 asmenų; nuo 2009-08-20 iki 2012-11-12 (skundo išsiuntimo teismui dienos) paskirtas gyventi 5 būrio 3 brigados gyvenamojoje sekcijoje, kuri skirta gyventi 28 asmenų (šią aplinkybę pripažįsta tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovo atstovas)( (b. l. 117, 123).
Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo R. S. kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 20-28) ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančio gyvenamųjų patalpų ploto dydį turi būti atskaičiuotas jam paskirtos brigados gyvenamosios sekcijos plotas ir bendrojo naudojimo patalpų, kuriose nuteistasis gali laisvai judėti dienotvarkėje nustatytu laiku, plotas - t.y. gyvenamasis plotas kaip tai nurodo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtintoje organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“. Šioje tvarkoje sąvoka „gyvenamosios patalpos" yra apibrėžta kaip butai gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namai; atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis, o sąvoka „bendrojo naudojimo patalpos" yra apibrėžta kaip pastato patalpos, skirtos naudoti visiems. Atsakovas, vadovaudamasis Reglamentu STR 1.14.01:1999, nepagrįstai siekia padidinti vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotą atitinkamos brigados gyvenamosios sekcijos bendrojo naudojimo patalpų plotu, nes bausmės atlikimo vietos yra specifinės įstaigos ir gyvenamųjų patalpų sąvoka šių įstaigų veiklos kontekste turi būti suprantama taip, kaip nustato specialieji laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai" yra apibrėžta Gyvenamosios patalpos sąvoka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste. Gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normos HN 76:1999 6.15 punkte nustatant ploto normą vienam asmeniui taip pat buvo nurodyta, kad ši norma (ne mažiau kaip 3 kv. m. 1 žmogui) yra taikoma pataisos įstaigų bendrabučio gyvenamajam kambariui (neteko galios 2010 03 30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010 04 11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš to, kad pataisos namuose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui, į būrio/brigados gyvenamosios sekcijos bendrojo naudojimo patalpų plotą atsižvelgtina tik vertinant bendrąsias bausmės atlikimo sąlygas.
Atlikus skaičiavimą, siekiant išsiaiškinti, kokio dydžio gyvenamosios patalpos plotas teko vienam nuteistajam, matyti, jog jis nesutampa su atsakovo nurodytais duomenimis. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje brigadoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios brigados gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš Pataisos įstaigos 2012 m. spalio 23 d. pažymoje Nr. 62-4817 nurodyto konkrečios brigados miegamųjų vietų skaičiaus (b. l. 117).
Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad Pataisos įstaigos I lokalinio sektoriaus 3 būrio 1 brigados bendras gyvenamasis plotas yra 65,46 kv. m. (b. l. 113), 3 būrio 1 brigados miegamųjų vietų skaičius yra 20 (b. l. 117). Taigi atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus (t.y. 65,46/20), vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,27 kv. m. Pataisos įstaigos II lokalinio sektoriaus 5 būrio 3 brigados bendras gyvenamasis plotas yra 66,31 kv. m. (b. l. 114), miegamųjų vietų skaičius yra 28 (b. l. 117). Taigi atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus (t.y. 66,31/28), vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,37 kv. m. Pataisos įstaigos II lokalinio sektoriaus 7 būrio 2 brigados bendras gyvenamasis plotas yra 66,31 kv. m. (b. l. 116), miegamųjų vietų skaičius yra 24 (b. l. 117). Taigi atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus (t.y. 66,31/24), vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,76 kv. m. Pataisos įstaigos II lokalinio sektoriaus 7 būrio 3 brigados bendras gyvenamasis plotas yra 51,73 kv. m. (b. l. 116), miegamųjų vietų skaičius yra 24 (b. l. 117). Taigi atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus (t.y. 51,73/24), vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,15 kv. m. Pataisos įstaigos II lokalinio sektoriaus 6 būrio 3 brigados bendras gyvenamasis plotas yra 66,66 kv. m. (b. l. 115), miegamųjų vietų skaičius yra 22 (b. l. 117). Taigi atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus (t.y. 66,66/24), vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,77 kv. m.
Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nuo (vertinamas 3 metų laikotarpis, kai gyveno 5 būrio 3 brigadoje) 2009-11-12 iki 2012-11-12 atliko laisvės atėmimo bausmę patalpoje, kurios plotas 0,73 kv. m. mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma ir pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Tai patvirtina ir atsakovo pateiktos pažymos dėl patalpų plotų, iš kurių matosi, jog laikotarpiu nuo 2009-11-12 iki 2012-11-12 skundo padavimo teismui R. S. buvo kalinamas patalpose, kuriose jam nebuvo suteiktas teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas (b. l. 114, 117). Akivaizdu, kad gyvendamas perpildytoje patalpoje pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, todėl pats teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą, tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į byloje surinktus įrodymus.
Nuo 2009-11-11 R. S. buvo patalpintas 13 parų į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 2, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 14,33 kv. m. ir kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos (b. l. 126). Duomenų, kiek baudos izoliatoriaus kameroje buvo nuteistųjų pareiškėjo drausminės nuobaudos atlikimo metu, atsakovas nepateikė, nurodydamas, jog tokių duomenų nekaupia (b. l. 126). Pagal turimus duomenis paskaičiavus vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto dalį (baudos izoliatoriuje laikant didžiausią 4 nuteistųjų skaičių) matyti, jog jam tenka 3,58 kv. m.. Pagal Taisyklių 11-1.2 p. pareiškėjui nebuvo garantuotas minimalus 3,6 kv. m. kameros plotas, kai jis nuo 2009-11-11 buvo patalpintas 13 parų į baudos izoliatoriaus kamerą. Darytina išvada, kad Taisyklių 11-1.2 p. reikalavimas galėjo būti pažeistas labai nedaug - tik 0,02 kv. m. Kadangi byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjo teiginį, jog vienam asmeniui baudos izoliatoriuje suteikiama 1 kv. m. mažiau nei nustatyta normose, pareiškėjo argumentai dėl baudos izoliatoriaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui normų pažeidimo, atmestini.
Higienos normos HN 76:1999 63.15 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkto reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog buvo pažeistos R. S. subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose laikotarpiu nuo 2009-11-12 iki 2012-11-12.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl per mažo jam suteikto gyvenamojo ploto grindžia sveikatos sutrikimais. Byloje esantys medicininiai pažymėjimai (b. l. 10-11), patvirtina, kad nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas yra kreipęsis į gydytojus dėl peršalimo, uodegėlės srities pūlinuko, ištinusio žando, odos niežulio ir bėrimo, slogos, akių junginės uždegimo, funkcinio skrandžio sekrecijos uždegimo. Tačiau, teismo nuomone, pareiškėjo nurodyti nusiskundimai ir gydytojo nustatyti susirgimai nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo tiesiogiai įtakoti būtent per mažo gyvenamojo ploto nuteistajam suteikimo. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pateikti teismui duomenys apie sveikatos būklę yra niekuo neišsiskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, pareiškėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie per mažo gyvenamojo ploto poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms.
Taip pat byloje nustatyta aplinkybė, jog pataisos namų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje gyvenamojo ploto reikalavimus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A438-121/2009) ta aplinkybė, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija neturėjo galimybių dėl patalpų stygiaus pareiškėjo patalpinti į patalpą, atitinkančią gyvenamojo ploto reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, spręstina kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje, negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovo veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1000 Lt., kuri priteistina iš atsakovo.
Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, jog skalbyklos ir džiovyklos, tualetų patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, permažai sanitarinių mazgų, dušų, dėl ko, esant dideliam nuteistųjų skaičiui, sunku laikytis higienos reikalavimų, maudytis, skalbti, džiovinti drabužius, nėra šilto ir šalto vandens sistemos trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose. Taip sudarytos sąlygos plisti pelėsiui, veistis graužikams ir tarakonams. Be to, Pataisos įstaigoje netinkamai įrengtas pastatų vėdinimas, nėra evakuacinio išėjimo, pataisos įstaiga neturi higienos, statinio techninio ir techninio energetinio pasų, patalpos blogai valomos, be to, administracija nepateikia pakankamo kiekio higienos ir valymo priemonių. Taip pat pabrėžė, kad pastatų stogai dengti šiferiu, kurio sudėtyje yra organizmui nuodingo asbesto ir pan.
Nei 1999-10-22 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 461 patvirtintos Higienos normos HN 76:1999, nei 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos nereglamentuoja minimalaus vienam nuteistajam skirtinų skalbyklos, dušo, džiovyklos patalpų ploto, taip pat nenurodytas nei minimalus bendras šių patalpų plotas. Bylos duomenys patvirtina, kad gyvenamosios, buitinės, pagalbinės patalpos valomos pagal 2011-07-20 Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. V-416 patvirtintą Tvarką (b. l. 74-76). Skalbimo, patalynės keitimo paslaugos taip pat reglamentuotos administraciniais aktais ir sutartimis. Nuteistųjų patalynė ir drabužiai, kuriais nuteistuosius aprūpina Pataisos įstaiga, skalbiama 2012 m. kovo 20 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 76-25, pagrindu (b. l. 77-79). Patalynė ir rankšluosčiai nuteistiesiems suteikiami pagal Pataisos įstaigos direktoriaus 2012 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtintą Patalynės gavimo, apskaitos ir naudojimosi ja tvarkos aprašo nuostatas (b.l.81-83). Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo duomenys patvirtina, jog reguliariai yra atliekama dezinfekcija ir kontroliuojami jos rezultatai įvairiose patalpose (b. l. 38-47). Siekdamas užtikrinti teisės aktais reglamentuotas pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas, atsakovas su specializuota įmone UAB ,,Dezinfa“ pasirašė sutartį dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 34-37). Dėl higienos ir valymo priemonių pirkimo taip pat sudaryta sutartis su UAB firma ,,Koslita“ (b .l. 29-33). Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie duotų pakankamą pagrindą išvadai, jog paminėtų sutarčių šalys nesilaiko sutarčių sąlygų arba naudoja gautas priemones ne pagal paskirtį, arba jų aplamai nenaudoja patalpų valymui bei dezinfekcijai, jog neskalbiama ir nekeičiama patalynė ir t.t.. Visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitikimą teisės aktams bei nenustatęs esminių neatitikimų teisės aktų reikalavimams, 2011 m. vasario 14 d. Pataisos įstaigai yra išdavęs leidimą – higienos pasą Nr. 9-0128(13) (b.l.85-86). Taip pat akcentuotina, kad tiek Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d., tiek Higienos normos HN 76:2010 58 p. nuostatos įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir patį pareiškėją) nuolat rūpintis patalpų švara (ABTĮ 57 str.).
Paneigtini pareiškėjo argumentai dėl ventiliacijos sistemos neatitikimo teisės aktų reikalavimams, kadangi kaip matosi iš 2010-06-29 Kauno visuomenės sveikatos centro pažymos Nr. 39-299(13) ir Pataisos namų 2013-01-28 pažymų „Dėl būrio vėdinimo sistemos“ visose patalpose yra natūralus vėdinimas, kuris užtikrinamas varstomais langais, ventiliacinėmis angomis bei natūralios traukos kanalais (b. l. 91), kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte. Žmonių evakavimo planai iš Pataisos įstaigos 2- osios valdybos būrių patalpų, patvirtinti Pataisos įstaigos direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-18 ir pateikti kiekvienam būriui (b. l. 108-111), taip pat teismui pateiktas Statinio techninis pasas (b. l. 96 -104).
Byloje esantys įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog klozetų, dušų, atskiros paskirties (išskyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamą nuteistųjų skaičių, nevisiškai atitinka 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų normų reikalavimus, be to, dalis statinių dengti šiferio lakštais, nėra įrengta poilsio kambarių ir sandėliukų maistui laikyti, pataisos namai neturi leidimų – pasų (Energetinio, Techninio). Šių pareiškėjo argumentų ABTĮ nustatyta tvarka atsakovo atstovas nepaneigė, tačiau teismas pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai teisės ginti viešąjį interesą pareiškėjui nesuteikia. R. S. skunde tik konstatavo, jo manymu, atsakovo atstovo padarytus teisės aktų pažeidimus, t.y. tam tikrų dokumentų (higienos, statinio techninio bei energetinio pasų) nebuvimą, statinio neatitikimą priešgaisriniams reikalavimams – t.y. evakuacinio išėjimo nebuvimą, šilto ir šalto vandens sistemos trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose nebuvimą, per mažas skalbyklos ir džiovyklos patalpas, sanitarinių mazgų, dušų, pagalbinių patalpų netinkamą skaičių, bei deklaratyviai nurodė, kad tuo atsakovas pažeidė jo teises, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kuo minėtų dokumentų neturėjimas, statinio neatitikimas priešgaisriniams reikalavimams - evakuacinio išėjimo nebuvimas, šilto ir šalto vandens sistemos nebuvimas trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose nebuvimas, per mažos skalbyklos ir džiovyklos patalpos, netinkamas skaičius sanitarinių mazgų, dušų bei pagalbinių patalpų pažeidė jo teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.
Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines arba psichines savybės galėjo sąlygoti didesnis nei įprasta, išskirtinai neigiamas, jo manymu, antisanitarinių kalinimo sąlygų poveikis.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas jam nepagrįstai atsisakė suteikti informaciją apie bausmės atlikimo sąlygas, nuteistųjų skaičių, techninį, higienos pasus ir t.t.. Įvertinęs atsakovo rašto (b. l. 8) argumentus bei byloje esančių įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad minėtu raštu pareiškėjui į jo paklausimą buvo atsakyta iš esmės išsamiai bei tinkamai. Teismui nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas vilkino atlikti veiksmus arba nepagrįstai atsisakė juos atlikti (suteikti informaciją) ir to pasėkoje pareiškėjui galėjo atsirasti neturtinė žala.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų Pataisos įstaigoje, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Be to, šioje skundo reikalavimų dalyje byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, tiek neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl jo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų atmestini, kaip nepagrįsti.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73. 11 .p. normų analizė duoda pagrindą daryti išvadai, kad nuteistieji, pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku gali vaikščioti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus koridoriuose bei pasivaikščiojimų kieme. Byloje nepateikta įrodymų, kad pataisos namuose būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose ir pasivaikščiojimų kieme, todėl R. S. argumentai dėl suvaržytos judėjimo laisvės laikomi nepagrįstais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 5p. teisėja
nusprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 1000 (vieną tūkstantį) litų pareiškėjui R. S. .
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.