Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, Eglei Jurgeliūnienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Veliulienei, kaltinamiesiems V. Z. ir A. M., gynėjams advokatams Alfonsui Daukantui ir Mindaugui Jonaičiui, įstatyminei atstovei J. M., nukentėjusiajam S. A., ekspertui H. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, nesimoko, gyv. (duomenys neskelbtini) r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, išsilavinimas 9 klasės, nevedęs, nedirbantis, nesimoko, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. ir A. M. 2012 m. gruodžio 19 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r., apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, išplėšdami nukentėjusiajam S. A. priklausančio gyvenamojo namo durų metalinio kablio kilpą ir V. Z. suduodant 1 kartą kumščiu S. A. į veido sritį, įsibrovė į gyvenamąją patalpą – nukentėjusiajam S. A. priklausantį gyvenamąjį namą ir, panaudodami fizinį smurtą bei peilį, t. y. V. Z. suduodant ne mažiau kaip 2 smūgius kumščiu S. A. į galvos sritį ir reikalaujant atiduoti pinigus, peiliu pjaustant nukentėjusiojo S. A. dešinės rankos pirštus, tokiu būdu padarant nukentėjusiajam S. A. dešinės plaštakos pirštų paviršines pjautines žaizdas, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, kairio skruosto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių sutinimu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą nukentėjusiajam S. A. priklausantį turtą – televizorių „(duomenys neskelbtini)“ 490 Lt vertės ir E. S. ūkiui priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5140 i“ 50 Lt vertės, kuriuo naudojosi nukentėjusysis S. A., iš viso pagrobė svetimo turto už 540 Lt.

Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-75/2010).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. 2012-12-19 apie 21 val. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) k. V. Z. ir A. M. atvažiavo prie S. A. namo. Šias aplinkybes patvirtina abu kaltinamieji, liudytojas M. R.. Nors kaltinamieji teigia, kad beldė į duris ir nukentėjusysis pats juos įsileido, jų parodymus paneigia nukentėjusiojo parodymai, kuris nurodė, kad nematė, kaip kaltinamieji įėjo į vidų, namo laikinės durys buvo užkabintos iš vidaus užraktu - kabliu, po įvykio durų užraktas buvo sulaužytas, kablys su kilpa gulėjo ant grindų. Teismas kaltinamųjų veiksmus vertiną kaip įsibrovimą į gyvenamąją patalpą. Įėję į vidų, iš nukentėjusiojo buvo reikalauta svaigalų, cigarečių ir pinigų. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Teismas atmeta kaltinamųjų parodymus, kad nereikalavo pinigų, cigarečių ir svaigalų, kadangi jų parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams. Teismui netikėti nukentėjusiojo parodymams nėra pagrindo. Siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą, kaltinamasis prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą – reikalaudamas pinigų, svaigalų ir rūkalų, smūgiavo nukentėjusiajam ranka į veidą, peiliu pjaustė rankos pirštus. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo A. M. parodymai, nukentėjusiojo S. A. parodymai, iš dalies kaltinamojo V. Z. parodymai, Teismo medicinos ekspertizės aktas PEG 97/13-274/13(04). Iš S. A. buto kaltinamieji pagrobė nukentėjusiajam priklausančius - televizorių ir mobiliojo ryšio telefoną. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo parodymai, iš dalies kaltinamųjų parodymai ir liudytojo M. R. parodymai. Teismas atmeta kaltinamųjų parodymus, kad mobiliojo ryšio telefono nepaėmė, kadangi jų parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams. Nors abu kaltinamieji nurodė, kad nesitarė apiplėšti nukentėjusįjį, jų bendrininkavimą parodo objektyvūs bylos duomenys, t.y. tai, kad kaltinamieji abu įsibrauna į nukentėjusiojo namą, V. Z. naudodamas fizinį smurtą bei peilį reikalauja svaigalų, pinigų ir cigarečių, A. M. pagrobia televizorių, abu kaltinamieji išeina iš namo ir vėliau kaltinamasis A. M. atiduoda televizorių kaltinamajam V. Z.. Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra svetima nuosavybė. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto – televizoriaus ir mobiliojo ryšio telefono užvaldymu naudojant fizinį smurtą. Kvalifikaciniai požymiai yra įsibrovimas į patalpą ir peilio naudojimas. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. KAltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d.

Skirdamas kaltinamajam V. Z. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. V. Z., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė sunkų savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą, anksčiau neteistas (2 t., 3 b. l.), administracine tvarka baustas (2 t., 12 b. l.), bet nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų. V. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamajame akte dar viena atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodoma tai, kad V. Z. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas šios aplinkybės nepripažįsta atsakomybę sunkinančia, nes byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad V. Z. neblaivumas būtų turėjęs įtakos nusikaltimo padarymui, nes jo neblaivumas nenustatytas jokiais objektyviais įrodymais, nors pats V. Z. teigia, kad buvo neblaivus, tačiau nemano, kad jo neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. V. Z. nedirba (2 t., 5 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (2 t., 6 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre neregistruotas (2 t., 8 b. l.), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (2 t., 10 b. l.), jo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra (2 t., 11 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes, V. Z., skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant artimą bausmės, numatytos straipsnio sankcijoje, vidurkiui.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo V. Z. suėmimo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę V. Z. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-12-21 21.30 val. iki 2012-12-22 15.45 val. (1 t., 105, 106 b. l.) (1 para), laikant, kad V. Z. atliko 1 laisvės atėmimo dieną.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos V. Z. paliktinos galioti paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 130, 131 b. l.) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., 132 b. l.).

Skirdamas kaltinamajam A. M. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriuje nustatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. A. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė sunkų savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą, anksčiau neteistas (2 t., 15 b. l.), būdamas nepilnametis (nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo 16 m. amžiaus), nebaustas administracine tvarka (2 t., 27 b. l.). A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamajame akte dar viena atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodoma tai, kad A. M. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas šios aplinkybės nepripažįsta atsakomybę sunkinančia, nes byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad A. M. neblaivumas būtų turėjęs įtakos nusikaltimo padarymui, nes jo neblaivumas nenustatytas jokiais objektyviais įrodymais, nors pats A. M. teigia, kad buvo neblaivus, tačiau nemano, kad jo neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (2 t., 22 b. l.). Jo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra (2 t., 26 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes, A. M. skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant bausmės, numatytos straipsnio sankcijoje, minimumui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. M. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-12-21 21.50 val. iki 2012-12-22 16.40 val. (1 t., 134, 135 b. l.) (1 para), laikant, kad A. M. atliko 1 laisvės atėmimo dieną. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. M. yra jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, į jo veiksmų, atliekant nusikalstamą veiką intensyvumą, į pačius veiksmus, kad jis nebaustas administracine tvarka, anksčiau neteistas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir bausmės vykdymas A. M. atidėtinas paskiriant jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktuose, 83 straipsnyje, 85 straipsnyje, 87 straipsnyje nustatytas auklėjamojo poveikio priemones (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos A. M. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 166, 167 b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasas prie LR SAM pareiškė civilinį ieškinį dėl 4222,56 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t., 34-35, 36 b. l.). Kaltinamieji sutiko su civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM pareikštu civiliniu ieškiniu. S. A. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas už 1356,05 Lt bei UAB sveikatos centras „Energetikas“ suteikė S. A. reabilitacijos paslaugas už 2866,51 Lt, iš viso buvo suteikta sveikatos priežiūros ir reabilitacijos paslaugų už 4222,56 Lt, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Minėta suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsniu, pripažintina turtine žala, nes būtent dėl kaltinamųjų V. Z. ir A. M. nusikalstamų veiksmų S. A. buvo laikinai nedarbingas ir priverstas kreiptis į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę bei UAB sveikatos centras „Energetikas“, kur jam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros ir reabilitacijos paslaugos, dėl ko Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išmokėjo aukščiau nurodytą sumą VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei ir UAB sveikatos centrui „Energetikas“. Atsižvelgiant į tai, kad tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, į tai, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalos žmonių sveikatai, privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas (LR Sveikatos draudimo įstatymo 4 str., 5 str., 29-34 str.), kurias sveikatos priežiūros įstaigoms apmoka už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (LR Sveikatos draudimo įstatymo 9 str., 33 str. 1 d. 1 p., LR Sveikatos sistemos įstatymo 76 str.), bei į tai, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (LR CK 6.280 str. 1 d.), todėl solidariai iš kaltinamųjų V. Z. ir A. M., subsidiariai iš J. M. Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM priteistini 4222,56 Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

televizorius „TCL LED LCD L19D3300C“ pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam S. A. saugoti (1 t., 96 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai S. A. nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.);cigaretės „LM“ nuorūka, popierinė etiketė su rausvos spalvos dėmėmis, tepinėlis su rausvos spalvos dėmėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. Z. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę V. Z. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-12-21 21.30 val. iki 2012-12-22 15.45 val. (1 para), laikant, kad V. Z. atliko 1 laisvės atėmimo dieną.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti V. Z. tas pačias kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. M. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-12-21 21.50 val. iki 2012-12-22 16.40 val. (1 para), laikant, kad A. M. atliko 1 laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktais, 83 straipsniu, 85 straipsniu, 87 straipsniu, 92 straipsniu, A. M. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Paskirti auklėjamojo pobūdžio priemones:

50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos būtina atlikti per 10 (dešimt) mėnesių, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos taikyti elgesio apribojimą, įpareigojant A. M. būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti A. M. tą pačią kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam S. A. suteiktas sveikatos priežiūros ir reabilitacijos paslaugas solidariai iš nuteistųjų V. Z. ir A. M. 4222.56 litus (keturis tūkstančius du šimtus dvidešimt du litus 56 ct) turtinės žalos atlyginimo, o nesant pas nepilnametį A. M. turto ar uždarbio, subsidiariai iš civilinės atsakovės motinos J. M..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

televizorių „TCL LED LCD L19D3300C“ palikti neribotai S. A. nuosavybei;cigaretės „LM“ nuorūką, popierinę etiketę su rausvos spalvos dėmėmis, tepinėlį su rausvos spalvos dėmėmis, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.