Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. E. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. E. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, juo prašė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu įregistruoti daiktus ir daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registre, kad statiniai - poilsio nameliai, statinių išdėstymo plane žymimi indeksais 2K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 8K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 9K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 10K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 11K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 131ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 14K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 15H1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 16K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 17K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 18H1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 20K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 22K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 23K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 24K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 25K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 25K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 26K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 27K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 28K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei statinys - (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra tinkamai suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl registruotini VĮ Registrų centras, kurių nuosavybės teisė priklauso ir turi būti įregistruota pareiškėjo vardu. Nurodė, kad dėl iki galo nesutvarkytų dokumentų, minėti statiniai buvo teisiškai neįregistruoti, tačiau inventorizuoti ir registro duomenų bazėje padarytas įrašas apie žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus. Nurodė, kad atlikti statinių teisinę registraciją įprasta tvarka nėra galimybės, nes statytų statinių pilna projektinė dokumentacija nėra išlikusi. Pareiškėjas kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu suteikti adresą, bet pastaroji tai padaryti atsisakė, nurodydama, kad tokio pobūdžio poilsio pastatai dėl savo požymių negali būti laikomi atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, o tai reiškia ir adresų objektais, todėl adresas šiems statiniams negali būti suteiktas. VĮ Registrų centras sprendimu dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įrašyti statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą dėl šių duomenų neatitikimo teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateiktų įrodymų teisėtumo ir t.t.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2016-11-28 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismas konstatavo, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą su analogišku pareiškimu, jis išnagrinėtas Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-699-588/2016 ir teismo 2016-06-03 nutartimi šį pareiškimą atsisakyta priimti, nes jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, be to, nesilaikyta tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas šioje byloje su analogišku pareiškimu kreipdamasis į teismą pasinaudojo ikiteismine tvarka, tačiau pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir prie pareiškimo pateikti įrodymai yra tapatūs kaip ir minėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-699-588/2016, naujų aplinkybių ir įrodymų pareiškėjas nenurodė bei nepateikė, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-11-28 nutartį, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad: vykdydamas Palangos miesto apylinkės teismo 2016-06-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-699-588/2016, pasinaudojo nurodyta ikiteismine tvarka – kreipėsi į atitinkamas institucijas, siekdamas išspręsti visus pareiškime keliamus klausimus, tačiau to padaryti nepavyko; jokiu kitu būdu, nei civilinio proceso tvarka, apeliantas atlikti statinių teisinę registraciją neturi galimybių, nes nėra išlikę visi reikalingi dokumentai, šių dokumentų apeliantas gauti ar atkurti negali; nėra priimtas teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nutartis dėl ieškinio atsisakymo ar taikos sutarties patvirtinimo, todėl nėra pagrindo sutikti su atsisakymu priimti pareiškimą pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra pagrįsta ir teisėta.Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu, t.y. tuo pagrindu, kad yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Apelianto teigimu, minėtas teisinis pagrindas šiuo atveju netaikytinas, nes ankstesnė to paties pirmosios instancijos teismo byla iš esmės išnagrinėta nebuvo, o buvo sprendžiamas tik pareiškimo priėmimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 137 str. 2 d. 4 p. Tačiau pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą iš esmės yra kitu pagrindu – CPK 137 str. 2 d. 1 p.CPK 137 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Įstatymų leidėjas atsisakymo priimti ieškinį pagrindus sieja su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Tačiau šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta.Nagrinėjamu atveju apeliantas siekia vieno tikslo – įregistruoti savo vardu VĮ Registrų centras pareiškime nurodytus objektus ir gauti šiems objektams atitinkamus adresus. Minėtų veiksmų jis atlikti be teismo negali, nes kompetentingos įstaigos (Palangos miesto savivaldybės administracija ir VĮ Registrų centras) minėtus objektus nelaiko atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, todėl atsisako įrašyti objektų (statinių) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei suteikti šiems objektams adresus. Konstatuotina, kad tam, jog būtų atlikti prieš tai nurodyti veiksmai, apeliantui reikia pateikti minėtoms kompetentingoms įstaigoms įrodymus apie statinių tinkamą suformavimą. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Šiuo atveju atskirų nekilnojamojo turto objektų suformavimas yra atliekamas vadovaujantis Statybos įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų poįstatyminių aktų nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, kad pastatų, statinių kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o ūkinė, administracinė veikla. Pareiškėjas turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras dėl statinių įteisinimo. Tuo atveju, jei apelianto nuomone jo pareiškime nurodyti statiniai yra tinkamai suformuoti, o minėtos kompetentingos institucijos atitinkamus įrašus atsisako atlikti nepagrįstai, jis turi teisę skųsti tokius institucijų sprendimus administracine tvarka aukštesniajam subjektui ar, esant pagrindui, administraciniam teismui.Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto nurodytas juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka, tokia byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės laikytina teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tikslintinas ieškinio atsisakymo priimti teisinis pagrindas iš CPK 137 str. 2 d. 4 p. į CPK 137 str. 2 d. 1 p.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti ieškinio atsisakymo priimti teisinį pagrindą iš CPK 137 str. 2 d. 4 p. į CPK 137 str. 2 d. 1 p.