Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. K. (I. K.) ir O. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys L. K., antstolis A. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjų skundas dėl antstolio A. S. veiksmų, kuriuo pareiškėjai prašo: panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (areštą), antstolio pritaikytas mobiliam nameliui, esančiam žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiam V. S. (V. S.); panaikinti visus banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, apribojimus, trukdančius pareiškėjui I. K. disponuoti iki 400 Eur suma per mėnesį, ir nustatyti, kad pareiškėjas I. K. turi teisę panaudoti iki 400 Eur sumą operacijoms atlikti; panaikinti visus banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banko Klaipėdos filiale, apribojimus, trukdančius pareiškėjai O. K. disponuoti iki 650 eurų suma per mėnesį, ir nustatyti, kad pareiškėja O. K. turi teisę panaudoti iki 650 eurų sumą operacijoms atlikti. Skunde nurodoma, kad areštuotas mobilus namelis pagal 2020 m. balandžio 10 d. pirkimo – pardavimo sutartį, buvo parduotas kitam asmeniui – V. S., todėl jis negalėjo būti areštuotas. Skunde taip pat teigiama, kad nepagrįstai areštuotos pareiškėjos O. K. banko sąskaitos, kadangi teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, jai nebuvo pareikšti jokie reikalavimai.

Antstolis 2020 m. birželio 2 d. patvarkymu Nr. S1e-49537 pareiškėjų skundo netenkino ir perdavė pareiškėjų skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Antstolis nurodo, kad, areštuodamas mobilų namelį, vadovavosi registruose esančia informacija, kuri yra nenuginčyta, bei pažymėjo, jog pareikštam reikalavimui nepakanka pareiškėjo I. K. turto, todėl areštas buvo teisėtai nukreiptas į bendrąją jungtinę nuosavybę. Nurodo, jog pareiškėjai nepateikė duomenų, jog išieškojimo nebūtų galima nukreipti į pareiškėjos O. K. banko sąskaitoje esančias lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolio A. S. kontoroje atliekami vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/01149 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5615-941/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – taikymo skolininko I. K. turto atžvilgiu, siekiant užtikrinti 30 000 Eur išieškotojos L. K. reikalavimą.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi, vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Dėl pareiškėjų teisės disponuoti piniginių lėšų sumomis jų vardu atidarytose sąskaitose

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, draudžiama areštuoti lėšas, nurodytas šio CPK 668 ir 739 straipsniuose; areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje; teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-5615-941/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodyta „palikti atsakovui teisę disponuoti iki 400 Eur suma per mėnesį“. Pažymėtina, kad nors antstolis savo 2020 m. birželio 2 d. patvarkyme dėl skundo nagrinėjimo Nr. S1e-49537 nurodo, kad pareiškėjo prašymas dėl disponavimo 400 Eur suma, esančia atitinkamoje jo sąskaitoje, tenkintinas, tačiau šio patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodo skundo netenkinantis. Be to, iš vykdomojoje byloje esančio 2020 m. gegužės 11 d. Turto aprašo Nr. S1e-42967 (vykd. b. l. 46) ir 2020 m. gegužės 20 d. Pranešimo apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą Turto arešto aktų registre (vykd. b. l. 70) matyti, kad iš nurodytoje sąskaitoje esančių aprašytų lėšų leidžiama atlikti tik įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus, taip pat atsiskaityti su ieškove. Vėlesnių šio turto aprašo ir Turto arešto aktų registro duomenų tikslinimo, užtikrinančio Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5615-941/2020 I. K. suteiktos teisės disponuoti iki 400 Eur per mėnesį šioje arba kurioje nors kitoje sąskaitoje esančių lėšų suma, vykdomojoje byloje nėra. Nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjo teisės disponuoti iki 400 Eur per mėnesį suma pažeidimas būtų pašalintas, teismas šioje dalyje pareiškėjo skundą tenkina.

Dėl pareiškėjos O. K. sąskaitos arešto pagrįstumo teismas pažymi, kad pagal CK 3.87 straipsnį, sutuoktinių įgytas turtas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjai būtų sudarę vedybų sutartį (v. b. l. 22), kuria būtų pakeistas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, nepaneigus pirmiau nurodytų aplinkybių, pareiškėjos O. K. vardu atidarytoje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra ne tik pareiškėjos, bet ir jos sutuoktinio, kurio turtas areštuotas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bendroji jungtinė nuosavybė, todėl pagrįstai aprašytas, vykdant minėtą teismo nutartį.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5615-941/2020 nurodymas „palikti atsakovui teisę disponuoti iki 400 Eur suma per mėnesį“ jau yra realizuotas, leidžiant pareiškėjui disponuoti šia suma iš lėšų, esančių pirmiau minėtoje jo vardu atidarytoje sąskaitoje.

Pažymėtina, kad leisti su areštuotomis lėšomis atlikti tam tikras operacijas yra teismo, pritaikiusio laikinąsias apsaugos priemones, o ne antstolio ar skundą dėl jo veiksmų nagrinėjančio teismo kompetencija (CPK 145 straipsnio 6 dalis), todėl teismas šioje byloje plačiau nepasisako dėl leidimo pareiškėjai vykdyti transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartinius ar kitus įsipareigojimus iš areštuotų lėšų.

Taip pat pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 6 dalis draudžia areštuoti, be kita ko, CPK 668, 739 straipsniuose numatytą turtą. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Teismų praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Paminėtina, kad pareiškėjai yra palikta teisė disponuoti puse jos darbo užmokesčio. Taip pat teismas sutinka su antstolio argumentais, kad iš pateikto banko sąskaitos išrašo nematyti, kam sąskaita priklauso ir neįmanoma identifikuoti, kad šioje sąskaitoje būtų areštuotos CPK 668 ir 739 straipsniuose nurodytos draudžiamos areštuoti lėšos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad kurie nors įstatyme nustatyti ribojimai būtų buvę pažeisti antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl pareiškėjų skundas šioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl mobilaus namelio arešto

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skundžia antstolio A. S. veiksmus, kuriais antstolis pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą mobiliam nameliui, esančiam žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), bei pritaikė apribojimus pareiškėjos O. K. banko sąskaitai (duomenys neskelbtini), esančiai AB Šiaulių banko Klaipėdos filiale. Pareiškėjų teigimu, antstolis netinkamai vykdo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi areštavo mobilų namelį, kuris nepriklauso pareiškėjams.

Teismas pažymi, jog iš byloje esančio 2020 m. gegužės 11 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog pareiškėjo I. K. vardu yra įregistruota žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė (v. b. l. 54). Jokių statinių šiame sklype neįregistruota, tačiau Nekilnojamojo turto registre užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) šio sklypo sudaro užstatyta teritorija. 2020 m. gegužės 20 d. Turto aprašu Nr. S1e-46951 (vykd. b. l. 61) antstolis aprašė šiame žemės sklype esantį mobilų namelį su jame esančiais kilnojamaisiais daiktais (šildymo sistemomis, baldais ir buitine technika) (v. b. l. 79-89).

Šiame kontekste paminėtina, kad mobilių namelių teisinis statusas teisės aktuose nėra konkrečiai aptartas, todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, jis gali būti pripažįstamas tiek kilnojamuoju daiktu, tiek nekilnojamojo daikto – žemės sklypo – priklausiniu (nesudėtingu ar laikinu statiniu) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.2 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tai neturi teisinės reikšmės dėl žemiau išdėstytų aplinkybių.

Pareiškėjai tvirtina, kad jie yra perleidę mobilų namelį kitam asmeniui V. S.. Teismas atkreipia dėmesį, kad CK 4.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Teismui pateiktos 2020 m. balandžio 10 d. sutarties, kuria I. K. įsipareigojo perduoti pardavėjui nuosavybės teisę į mobilų namelį, 4.1 punkto matyti, kad mobilų namelį įsipareigota perduoti tik 2020 m. rugsėjo 30 d. Taigi nėra pagrindo teigti, kad turto aprašymo momentu (2020 m. gegužės 20 d.) aptariamo mobilaus namelio nuosavybės teisė jau būtų buvusi perėjusi V. S. Taigi turtas vis dar nuosavybės teise priklausė pareiškėjui (-ams) ir buvo pagrįstai areštuotas, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas dalyje dėl arešto mobiliajam nameliui panaikinimo taip pat netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-512 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų skundą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad, neatsižvelgiant į vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/01149 pritaikytus apribojimus pareiškėjo I. K. banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, pareiškėjas I. K. turi teisę kas mėnesį disponuoti iki 400 Eur piniginių lėšų, esančių pirmiau nurodytoje sąskaitoje.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąją bylą Nr. 0010/20/01149 grąžinti antstoliui A. S.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.