Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) A. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 258 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. G. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje rado ir tokiu būdu neteisėtai įgijo pramoniniu būdu pagamintą smogiamojo – triuškinamojo poveikio nešaunamąjį šaltąjį ginklą – kastetą, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktą yra draudžiamas Lietuvos Respublikoje ir jį neteisėtai nešiojo turėdamas su savimi iki (duomenys neskelbtini), kol nešaunamąjį šaltąjį ginklą rado ir paėmė (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis V. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. jis nuo parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ėjo pas draugą L. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Eidamas prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto daugiabučio pastebėjo šalia šaligatvio ant pievos kastetą. Pasiėmė jį, pagalvojęs turėti tokį daiktą kaip suvenyrą namie, įsidėjo į kišenę ir nuėjo pas (duomenys neskelbtini). Niekas nematė, kaip jis pasiėmė numestą kastetą, tuo metu jis buvo vienas. Eidamas laiptinėje prie (duomenys neskelbtini) buto durų pamatė policijos pareigūnus, šie iškart jį sustabdė ir paklausė, ką jis čia veikia. Jis paaiškino, jog atėjo pasiimti draugo. Pareigūnai pasakė palaukti ir paklausė, ar turi su savimi draudžiamų ar nelegalių daiktų. Jis iškart pasakė, kad kišenėje turi kastetą. Policijos pareigūnų paklaustas, kam jam kastetas reikalingas, lyg pasakė, jog savigynai. Tuo metu jis buvo stipriai neblaivus, todėl tiksliai nepamena, ką pareigūnams pasakojo, nes buvo grįžęs iš gimtadienio. Policijos pareigūnai iš jo kastetą paėmė, paskui iš buto pareigūnai išsivedė jo draugą (duomenys neskelbtini) ir pažįstamą (duomenys neskelbtini), juos kartu įsodino į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl to, jog nešiojosi kastetą, nuoširdžiai gailisi, nežinojo, kad kastetas yra draudžiamas, neplanavo jo naudoti savigynai ar kitaip sužaloti žmones.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo V. G. visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

(Duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) E. K. tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo nurodė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. gavo iškvietimą, kad iš namo iš gatvės pusės krenta įvairūs daiktai: televizorius, majonezo stiklinė ir t.t. Atvykę matė, kad ant pievos yra išmėtyti daiktai. Pranešėja nurodė, kad tai gali būti asmenys, gyvenantys trečiame aukšte. Bute (duomenys neskelbtini) bute buvo rasti E. V., T. P., K. M., L. M. ir V. G. V. G. alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini) “, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 1,94 promilių neblaivumas. Paklausus asmenis, ar turi prie savęs draudžiamų daiktų, V. G. pasakė ir parodė, jog turi kastetą, jį ir pateikė. Asmenys buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini).

Įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini) protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta yra laiptinė (duomenys neskelbtini).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo (duomenys neskelbtini) protokole užfiksuota, jog V. G. (duomenys neskelbtini) savanoriškai pateikė su savimi turėtą kastetą, kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1.

(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje nurodyta, jog pateiktas tyrimui objektas yra pramoniniu būdu pagamintas kastetas, kuris priskiriamas smogiamojo – triuškinamojo poveikio nešaunamiesiems šaltiesiems ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, kastetas yra civilinėje apyvartoje draudžiamas nešaunamasis šaltasis ginklas. Kastetas perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus nustatytą daiktų laikymo ir saugojimo vietą – daiktinių įrodymų saugyklą (duomenys neskelbtini) (kvitas (duomenys neskelbtini)).

Pagal duomenis iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos V. G. neturėjo leidimo įgyti, nešioti ginklus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo V. G. kaltė dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo įrodyta.

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. G. rado ir tokiu būdu neteisėtai įgijo pramoniniu būdu pagamintą smogiamojo – triuškinamojo poveikio nešaunamąjį šaltąjį ginklą – kastetą, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktą yra draudžiamas Lietuvos Respublikoje, ir jį neteisėtai nešiojosi, kol kastetas policijos pareigūnų buvo surastas ir paimtas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu. Tai įvertinus pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, tai yra procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo ir sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – areštu bei jo dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis V. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnį, paskirtas baudas sumokėjęs. Į psichikos ir priklausomybių ligų gydymo įskaitas (duomenys neskelbtini), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. V. G. nuo (duomenys neskelbtini) vykdo (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. G. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo V. G. asmenybę, tai, jog jis teisiamas (duomenys neskelbtini), yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nes pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tokia bausmė yra teisinga, ji proporcinga kaltinamojo asmenybei ir padarytos veikos pavojingumui. Už baudžiamąjį nusižengimą yra nustatytas areštas nuo 10 iki 45 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį, pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, tik patenkinamą kaltinamojo asmenybę, skirtinas areštas 15 parų.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 9 skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas, kaltinamasis teisiamas (duomenys neskelbtini), turi pastovią gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, įpareigojant jį būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei paskirti pareigas per visą bausmės laiką įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kastetas, kuris perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus nustatytą daiktų laikymo ir saugojimo vietą – daiktinių įrodymų saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini) (kvitas (duomenys neskelbtini)), konfiskuotinas ir sunaikintinas (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį ir nubausti areštu 15 (penkiolikai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. G. galutinę bausmę – areštą 10 (dešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, bausmės vykdymą V. G. atidėti trims mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei paskirti pareigas per visą bausmės laiką įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti V. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kastetą, perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus nustatytą daiktų laikymo ir saugojimo vietą – daiktinių įrodymų saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini) (kvitas (duomenys neskelbtini)), konfiskuoti ir sunaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti V. G.