Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2007-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-28-154/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-05-11
Bylos Nr.
1-28-154/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Matiukienė
Civilinis ieškovas
A. M.
Kaltinamasis
A.
Advokatai
Asta Polianskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-28-154 /2007Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5., 1.2.14.13. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U O SPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 11 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,sekretoriaujant Ievai Petravičiūtei, Laimai Burbienei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M.,kaltinamajam A. S. ir jo gynėjai advokatei Astai Polianskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Telšių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, našlys, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 2 dalyje, 178 str. 4 dalyje padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė:

kad A. S. 2005m. rugpjūčio 25 d., apie 4 val., Telšių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, veikdamas bendrai su V. K., kurio atžvilgiu 2006-11-27 baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam mirus, pasikėsino padaryti plėšimą, t.y. panaudodami psichologinį smurtą grasinančiais šūksniais bei grasindami tuojau pat panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu, t.y. abu išdauždami septynių A. M. priklausančio namo langų stiklus ir sulaužydami keturių langų rėmus, V. K. mėtant pro langą degančius degtukus ir degantį skudurą, pasikėsino pagrobti A. M. priklausantį turtą - 100 litų, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, t.y. nukentėjusiam A. M. aktyviai pasipriešinus kirviu ir bandant iškviesti policiją. Tokiu būdu A. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22str.1dalyje ir BK 180str.1dalyje.

Be to, A. S. 2005m. rugpjūčio 25 d., apie 4 val., Telšių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, veikdamas bendrai su V. K., kurio atžvilgiu 2006-11-27 baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam mirus, pasikėsinimo apiplėšti nukentėjusįjį A. M. metu, tyčia sunaikino svetimą, t.y. A. M. , 623,21 litų vertės turtą išdauždami septynių A. M. priklausančio namo langų stiklus ir sulaužydami keturių jo namo langų rėmus, tuo padarydami A. M. 623,21 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. S. apklausiamas teisme kaltu prisipažino ir nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 25 d., apie 4 val., jis kartu su V. K. nuėjo pas A. M., kurio paprašė paskolinti 20 litų, nes norėjo nusipirkti alkoholio. Prieš eidami pas A. M., jis ir V. K. nuo 22 val. iki 3.30 val. gėrė įvairius alkoholinius gėrimus: vyną, alų, degtinę. Alkoholio išgėrė labai daug. Pas jį į namus tą vakarą buvo atėjęs ir R. Š., tačiau jis greitai išėjo ir daugiau nebegrįžo. Jie su V. K. nuėjo pas A. M. ir pabeldė į langą, tačiau jų niekas neįleido. A. M. atsisakius paskolinti jiems pinigų, jis ir V. K. prie A. M. namo rastu pagaliu ėmė daužyti langus. Išdaužė keturis langus, o ne septynis, kaip nurodė nukentėjusysis. Jis degančių degtukų ar skuduro į nukentėjusiojo namo vidų nemetė. Matė, kaip A. M. būnant virtuvėje, degantį degtuką per išdaužtą langą įmetė V. K. Degančio skuduro į namo vidų jis nemetęs, o ar metė V. K.,- nežino. Jis, prie A. M. svirno pamatęs metalinės vielos ruloną, jį nurideno į pakalnę. Kitą rytą vielos minėtoje vietoje neberado. Su A. M. nesipykdavo, jų santykiai buvo neblogi. Žalos nukentėjusiajam neatlygino, nes A. M. pakeitus gyvenamąją vietą, jo daugiau nebesutiko.

Iš „Mirties įrašo“ Nr. 34 matyti (b.l.189), kad V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė 2006m. lapkričio 10d. Šiaulių apygardos teismo 2006-11-27 nutartimi (b.l.192-193) baudžiamoji byla V. K. atžvilgiu nutraukta kaltinamajam mirus.

Iš pagarsintų mirusiojo kaltinamojo V. K. parodymų matyti (b.l. 92-93, 97, 102, 153), kad jis kaltu neprisipažino ir nurodė 2005m. rugpjūčio 25d. pas A. M. nei su A. S., nei su kitais asmenimis nebuvęs, jo namo langų nedaužęs, pinigų nereikalavęs. Patvirtino iš vakaro buvęs pas A. S. sugyventinę B. R., kur taip pat gyvena A. S. ir kur mūrijo krosnį. Apie 13 val. buvo atėjęs jo sesers vyras R. Š., su kuriuo išgėrė vyno butelį ir abu išėjo pas savo tėvus, t.y. R. Š. uošvius. Ten dar išgėrė degtinės ir Rolandas išėjo namo, o jis liko ir niekur nebėjo.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2006m. rugpjūčio 25d. ankstų rytą jis pabudo nuo dūžtančio stiklo garso. Atsikėlęs pamatė išdaužtus lango stiklus ir į virtuvę įkritusius lango rėmus. Už lango stovėjo V. K., A. S. ir R. Š. A. S. reikalavo duoti 100 litų, priešingu atveju grasino sumušti jį ir jo žmoną. V. K. užsidegė žvakę ir ranką su degančia žvake įkišo pro išdaužtą langą į namo vidų, norėdamas pasišviesti ir pažiūrėti, kas yra kambaryje. Tada jis (A. M.) pasiėmė kirvį ir vos nepataikė V. K. per ranką, todėl šis perspėjo R. Š., kad į namo vidų nelįstų. Tuomet vyrai vėl ėmė daužyti langus ir išdaužė visus 7 namo langus. Langai buvo daužomi mediniu rąstu ir plytomis. A. S., V. K. ir R. Š. namo priestate rado seną čiužinį, kurį suplėšė ir degančius gabalus pro išdaužtą langą mėtė į namo vidų. Degančio čiužinio gabalas buvo įmestas į jo sergančios žmonos kambarį. Visa tai tęsėsi apie vieną valandą, t.y. nuo 3 iki 4 val. ryto. Įvykio metu jis bandė skambinti seniūnui, tačiau neprisiskambino. Rytą nuvažiavo pas seniūną Ž. ir pranešė apie įvykį. Po įvykio jis neberado prie savo namų buvusio nė karto nenaudoto spygliuotos vielos rulono. Vielos rulonas galėjo sverti apie 50 kg, todėl mano, kad vienas žmogus jo nebūtų galėjęs panešti, tik galėjo paritinti. Vielos kainą nustatė draudėjas. Draudimo bendrovė už išdaužtus langų stiklus sumokėjo 623,21 Lt, o už vielos ruloną – 170 Lt. Šiuo metu langai jo name nesudėti, nes draudimo sumokėta suma yra per maža langams sudėti ir rėmams pagaminti. UAB „Samanėlė“ jis užsakė 7 medinius paketinius langus, kurie kainuos 4326 Lt, todėl prašo iš šios sumos išminusuoti 623,21 litų, t.y. draudimo sumokėtą sumą, priteisti likusią turtinę žalą. Jo namas statytas 1948 metais, langai buvo sudėti 1950 metais, jie buvo viengubi. Nors už vielą jam atlygino draudimo įmonė, tačiau mano, kad iš kaltinamojo A. S. jam turėtų būti priteista žala apie 30 Lt žala, nes jam tektų mokėti vairuotojui už vielos parvežimą. Prašo priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes įvykio metu buvo labai išgąsdinta sunkiai serganti jo žmona ir tai pagreitino jos mirtį, nes ji mirė po įvykio praėjus vos 15 dienų. Iki žmonos mirties jie gyveno name užkaltais langais.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad 2005 m. rugpjūčio mėnesį jis buvo (duomenys neskelbtini) seniūnu. Prisimena, kad ryte po įvykio pas jį atėjęs A. M. pasakė, jog išdaužyti jo namo langai. Jis A. M. įvykio aplinkybių neklausinėjo, tik paskambino apylinkės inspektoriui R. L. Vėliau iš inspektoriaus sužinojo, kad nusikaltimo padarymu yra įtariami A. S. ir V. K. R. Š. pavardės inspektorius neminėjo.

Liudytojas (policijos pareigūnas) R. L. parodė, kad 2005 m. rugpjūčio mėnesį jam paskambinęs (duomenys neskelbtini) seniūnas D. Ž. pranešė, kad išdaužyti A. M. namo langai. Su kriminalistu G. D. nuvykę į įvykio vietą, matė išdaužytus langus, tačiau tiksliai nepamena, kiek jų buvo išdaužta. A. M. nurodė, kad buvo pagrobtas jam priklausantis vielos rulonas. Nukentėjusysis taip pat pasakė, kad naktį į jo namus buvo atėję trys vyrai, iš kurių jis pažino A. S. ir V. K. Trečiojo vyro A. M. teigė nepažinęs, tik vėliau pasakė, kad tai galėjo būti R. Š. A. M. jiems pasakojo, kad atėję vyrai reikalavo pinigų, nenurodydami konkrečios sumos. Negavę pinigų, jie pradėjo daužyti langus. Viename nukentėjusiajam priklausančio namo kambarių jis matė plytą.

Liudytoja B. R. nurodė, kad jau 13 metų ji gyvena kartu su A. S., augina bendrą dukrą. 2005m. rugpjūčio 24d. V. K. jų namuose kartu su A. S. mūrijo krosnį. Apie 17-18 val. atėjo R. Š. ir atsinešė vyno butelį, kurį visi kartu išgėrė. Vėliau R. Š. ir V. K. išėjo ir daugiau nebegrįžo. A. S. liko namuose. Kai ji apie 23 val. nuėjo į kambarį miegoti, A. S. jau miegojo verandoje. Per naktį jokio garso negirdėjo ir nejuto, kad A. S. būtų kur išėjęs, arba, kad pas jį kas būtų atėję. Apie išdaužytus A. M. namo langus sužinojo 2005m. rugpjūčio 25d. rytą iš policijos pareigūno R. L. Klausė apie tai A. S., tačiau šis apie išdaužytus langus nieko nežinojo.

Liudytojas R. Š. parodė, kad 2005m. rugpjūčio 24d., po pietų, tikslaus laiko neatsimena, jis buvo atėjęs pas A. S., kur taip pat buvo giminaitis V. K. Kartu visi trys išgėrė butelį vyno ir po pusvalandžio su V. K. išėjo. Daugiau pas A. S. nei vakare, nei naktį iš 2005-rugpjūčio 24-os į 2005m. rugpjūčio 25-ąją nebuvo, V. K. nematė, pas nukentėjusįjį A. M. nebuvo. A. M. šiek tiek pažinojo, nes prieš 15 metų rinko iš gyventojų pieną, o A. M. buvo „pieno statytojas“. Su A. M. artimiau nebuvo pažįstami, su juo nebendravo, apie jo turimą mobilų telefoną nieko nežinojo, nes gyveno tolokai nuo A. M. sodybos. Mano, kad A. M. , teigdamas, jog jis buvo kartu su A. S. ir V. K., apsiriko.

Dėl plėšimo ir turto sunaikinimo

Kaltinamojo A. S. kaltė 2005m. rugpjūčio 25 d., apie 4 valandą padarius nukentėjusiojo A. M. turto plėšimą ir tyčinį turto sunaikinimą bendrininkaujant su V. K., visiškai įrodyta paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo A. M., liudytojų D. Ž., R. L. parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Nors A. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs tiek dėl jo paties dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, tiek dėl kitų asmenų dalyvavimo ir konkrečių nusikalstamų veiksmų, tačiau apklausiamas teisme A. S. nurodė, kad šie parodymai skirtingi tik dėl to, kad darydamas nusikalstamas veikas jis buvo stipriai girtas ir visko gerai neprisimena, tačiau vienareikšmiai patvirtino, kad 2005m. rugpjūčio 25 anksti rytą, t.y. apie 4val., prieš tai su V. K. ilgą laiką girtavę jo namuose, norėdami gauti iš A. M. pinigų degtinei, nuėjo prie kaimyno A. M. namo, iš A. M. reikalavo pinigų, o pastarajam atsisakius jų duoti, abu su pagaliais daužė namo langus. Matė, kaip V. K. įmetė į namo vidų degtuką, ar įmetė degantį skudurą,- nematė. Nurodė, kad su V. K. išdaužė 4 namo langus, o ne 7. A. S. taip pat nurodė, kad dėl didelio girtumo, jis negali prisiminti, kiek tiksliai iš A. M. reikalavo pinigų, todėl teismas vadovaujasi nukentėjusiojo A. M. parodymais (b.l. 147-148, 200-202, 247), kuriuose jis nuosekliai nurodė, kad iš jo buvo reikalaujama 100 litų, o šių pinigų nedavus, buvo grasinama fiziškai susidoroti, toliau daužomi langai, mėtomi degantys degtukai, įmestas degantis skuduras. Tik nukentėjusiajam A. M. užsimojus į V. K. kirviu ir pagrasinus iškviesti policiją, užpuolikai pasitraukė.

Nors A. S. teigė, kad jie su V. K. išdaužė tik 4 langų stiklus, o A. M. nurodė, kad buvo išdaužti 7 langų stiklai ir sulaužyti 7 langų rėmai, tačiau iš AB „Lietuvos draudimas“ Pastatų ir namų turto aprašymo akto matyti (b.l.222), kad dalyvaujant A. M. 2005-08-29 buvo rasti išdaužti 7 langų stiklai ir sulaužyti 4 langų rėmai bei tuo A. M. padaryta 623,21 litų turtinė žala. Šias aplinkybes taip pat patvirtina Įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l.16), todėl teismas vadovaujasi minėtais įrodymais kaip objektyviais.

Nors A. M. teigė, kad 2005m. rugpjūčio 25 d. ankstų rytą kartu su A. S. ir V. K. jo užpuolime dalyvavo R. Š., tačiau šio įtariamojo atžvilgiu Telšių rajono apylinkės prokuroro 2006-08-11 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į atskirą tyrimą (b.l.123), o Telšių rajono apylinkės prokuroro 2006-12-08 nutarimu (b.l.240-241), ikiteisminis tyrimas R. Š. atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl A. M. turto prievartavimo. Šio nutarimo A. M. nėra apskundęs. R. Š., apklaustas liudytoju, patvirtino, kad 2005m. rugpjūčio 24 po pietų jis buvo nuėjęs pas A. S., kur taip pat buvo V. K., išgėrė su jais vyno ir maždaug po pusvalandžio su V. K. išėjo pas savo motiną, netoli kurios gyveno V. K. Apie A. S. bei V. K. vėlesnį girtavimą naktį iš 2005m. rugpjūčio 24 į 25-ąją bei apsilankymą pas A. M. jis nieko nežinąs. Teisme apklaustas A. S. paneigė savo anksčiau duotus parodymus dėl R. Š. dalyvavimo nusikaltime. Teismas kritiškai vertina nukentėjusiojo A. M. parodymus dėl jį užpuolusių asmenų skaičiaus ir atpažinimo, nes 2005-08-26 rašytame pareiškime policijai (b.l.15) ir tos pačios dienos apklausos protokole A. M. nurodė, kad 2005-08-25 naktį jį užpuolė trys iš matymo pažįstami vyrai. 2005-11-21 ir vėliau apklausiamas jis nurodė, kad jį užpuolė A. S., V. K. ir R. Š. Apklausiamas teisme A. M. nurodė, kad užpuolikų galėjo būti net penketas, kas rodo, kad dėl savo senyvo amžiaus (gimęs 1931m.) bei patirto streso, nukentėjęs galėjo klaidingai įvertinti užpuolikų skaičių. Liudytojas D. Ž. patvirtino, kad 2005 m. rugpjūčio mėnesį jis buvo Upynos seniūnu ir prisimena, kad ryte po įvykio pas jį atėjęs A. M. pasakė, jog išdaužyti jo namo langai. Su A. M. apie įvykio aplinkybės nekalbėjo, tik vėliau iš policijos inspektoriaus L. sužinojo, kad nusikaltimo padarymu yra įtariami A. S. ir V. K., tačiau R. Š. pavardės policijos inspektorius neminėjo. Liudytojas (policijos pareigūnas) R. L. parodė, kad 2005m. rugpjūčio mėnesį Upynos seniūnas D. Ž. jam pranešė, kad išdaužyti A. M. namo langai. Su kriminalistu G. D. nuvykę į įvykio vietą, matė išdaužytus langus. A. M. nurodė, kad buvo pagrobtas jam priklausantis vielos rulonas. Nukentėjusysis taip pat pasakė, kad naktį į jo namus buvo atėję vyrai, iš kurių jis pažino A. S. ir V. K. Trečiojo vyro A. M. teigė nepažinęs, tik vėliau pasakė, kad tai galėjo būti R. Š. A. M. jiems pasakojo, kad atėję vyrai reikalavo pinigų, o negavę pinigų, jie pradėjo daužyti langus. Viename nukentėjusiajam priklausančio namo kambaryje jis matė plytą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2005-08-26 buvo apžiūrėta įvykio vieta, t.y. A. M. sodyba. Minėtoje sodyboje esančio namo langų stiklai rasti išdaužti, mediniai rėmai sulaužyti, šalia langų ant žemės ir namo viduje rastos raudonos plytos bei stiklo šukės, prie namo rasta medinė lazda (b.l. 16).

Nors A. S. ikiteisminio tyrimo metų buvo kaltinamas 2005-08-25, apie 4 val., bendrininkų grupėje su V. K. ir R. Š. prievartavęs A. M. turtą atvirai versdamas A. M. jam perduoti 100 litų, grasindamas padegant namą sunaikinti jo turtą, mėtant degančius degtukus ir skudurą, bei sunaikino A. M. turtą išdaužydami 7 langų stiklus ir sulaužydami 7 rėmus (b.l.163-165, 239), t.y. padarius sunkų nusikaltimą, numatytą BK 181str.2d., tačiau baigiamųjų pasisakymų metu prokurorė prašė A. S. minėtą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip pasikėsinimą apiplėšti, t.y. pagal BK 22str.1d. ir BK 180str. 1 dalį, ir kaip nusikaltimų sutaptį - svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu, t.y. pagal BK 187str. 2d.

A. S. veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas įvykdyti plėšimą, t.y. pagal BK 22str.1d. bei BK 180 str. 1 dalį, ir svetimo turto tyčinis sunaikinimas be šį nusikaltimą kvalifikuojančių požymių, t.y. pagal BK 187str. 1dalį dėl šių motyvų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1996m. birželio 21d. nutarime Nr.43 nurodoma, kad atribojant turto prievartavimą nuo plėšimo, atsižvelgtina į tai, kad turto prievartautojas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį, mokėjimo terminą. Iš nukentėjusiojo A. M. parodymų ir dalinai iš A. S. parodymų matyti, kad A. S. ir V. K. iš A. M. pinigų reikalavo nenurodydami, dėl kokios priežasties nukentėjęs turėtų jiems juos mokėti, be to, pinigus reikalavo mokėti ne ateityje, o tuoj pat, iš karto, bei pastarajam nepaklusus, grasino fiziniu susidorojimu, naikino turtą, t.y. daužė langus, tuo atimdami galimybę jam priešintis, kas A. S. ir jo bendrininko veiksmus apibūdina kaip plėšimą. Nusikaltimas nebuvo baigtas ne nuo A. S. priklausančių aplinkybių, o dėl intensyvaus nukentėjusiojo A. M. pasipriešinimo, todėl veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas padaryti plėšimą.

Kadangi pasikėsinus padaryti plėšimą tuo pat metu buvo sunaikintas nukentėjusiojo A. M. turtas, t.y. išdaužti 7 langų stiklai ir sulaužyti 4 langų rėmai, tai ši veika kvalifikuotina pagal nusikaltimų sutaptį taip pat pagal BK 187str.1 dalį, nes nukentėjusiajam buvo padaryta 623,21 litų turtinė žala, kuri yra didesnė už 1 MGL. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarime Nr.52 (15p.) nurodoma, kad jei ne tik pagrobiamas, bet ir sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas turtas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 180str. ir BK 187str. sutaptis, jei sunaikinto ar sugadinto turto vertė viršija 1 MGL.

Turto sunaikinimo veiką kvalifikuoti pagal BK 187str.2dalį, kaip to prašė prokurorė, nėra pagrindo, nes stiklai ir rėmai buvo sunaikinti juos išdaužiant pagaliais ir plytomis, o ne uždegant, t.y. ne visuotinai pavojingu būdu. Degančių degtukų ir skuduro mėtymas į namo vidų laikytinas grasinimo susidoroti priemone, o ne turto sunaikinimo priemone.

Iš kaltinimo pašalintinas 3 langų rėmų sunaikinimas, nes byloje nėra įrodymų, kad buvo sunaikinti 7 langų rėmai. Abu nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia.

Dėl svetimo turto vagystės.

A. S. tai pat buvo kaltinamas tuo, kad įvykdė svetimo turto vagystę ( BK 178str.4d.), t.y. kad 2005 m. rugpjūčio 25 d., apie 4 val., tuoj po to, kai baigė pasikėsinimą apiplėšti A. M., iš A. M. namo, esančio Telšių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kiemo, nuo ūkinio pastato, pagrobė A. M. priklausantį 170 litų vertės metalinės vielos ruloną, tuo šiam nukentėjusiajam padarydamas 170 Lt turtinę žalą.

Nors kaltinamasis A. S. teisme pripažino, kad jis pats vienas 2005m. rugpjūčio 25 rytą, apie 4 val., nuo A. M. svirno nuridendamas metalinės vielos ruloną į pakalnę taip pavogė šį nedidelės vertės svetimą turtą, tačiau nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyta, kad pavogto turto-vielos rulono-vertė nesiekia 1 MGL, todėl A. S. inkriminuota veika negali būti laikoma nusikalstama. Ši veika atitinka administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 50str., požymius, todėl, vadovaujantis BPK 3str.1d.1p. ir 2 dalimi, A. S. pagal BK 178str. 4 dalį išteisintinas.

Nukentėjęs A. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pavogtas vielos rulonas kainavo 170 litų, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pareikšdamas civilinį ieškinį jis taip pat nenurodė tikslios vielos rulono vertės (b.l.24). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. M. klaidingai nurodė, kad „Lietuvos draudimas“ jam atlygino už išdaužtus langus 623 litus, bet neatlygino už vielos ruloną (b.l.147-148). Iš AB „Lietuvos draudimas“ 2006-12-12 rašto Nr. 24-527 (b.l.221), ir 2005-08-29 surašyto„Namų turto nuostolių aprašymo“ (b.l.222) matyti, kad pavogtos spygliuotos vielos rulono vertė vagystės metu buvo 116,96 litų ir su tokia verte sutiko A. M., pasirašydamas minėtame dokumente. Už pavogtą vielos ruloną „Lietuvos draudimas“ A. M. sumokėjo 116,96 litų. Apklaustas teisme (b.l.201), A. M. patvirtino, kad iš draudimo už pavogtą vielą jis gavo tiek, kiek kainavo viela.

Bausmės skyrimas

A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59str. 1d.2p.)

A. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, remiantis įvykio aplinkybėmis, turėjo esminės įtakos šių nusikaltimų padarymui (BK 60str. 1d. 9p.) ir kad abi veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60str.1d.1p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., teismas atsižvelgia į tai, kad pagal BK 55 straipsnį asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Taip pat į tai, kad jis padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, vienas iš nusikaltimų nebuvo baigtas ir nesukėlė žalingų pasekmių, taip pat į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 61str.), į tai, kad A. S. iki nusikaltimo padarymo nebuvo teistas, turi sveikatos problemų, tačiau buvo baustas administracine tvarka (b.l.83-84), kad abu nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas mano, kad BK 41str. nurodyti bausmės tikslai A. S. atžvilgiu bus pasiekti neskiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmės, o paskyrus jam arešto (BK 49str.) ir laisvės apribojimo (BK 48str.) bausmes.

Kadangi yra idealioji nusikaltimų sutaptis, tai vadovaujantis BK 65str. bei BK 63str. 1d. ir 5d. 2p., bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Civiliniai ieškiniai, daiktiniai įrodymai

Nukentėjęs A. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo A. S. priteisti 3702,79 litus (4326,- Lt.-623,21Lt.) turtinės žalos dėl langų rėmų ir stiklų sunaikinimo ir 3000,- litų neturtinės žalos dėl patirto streso, išgąsčio, nepatogumų išdaužius langus.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, pripažįstant jam teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka dėl šių motyvų. Įstatymas numato visiško žalos atlyginimo principą, ir nors AB „Lietuvos draudimas“ padengė A. M. 623,21 litus turtinės žalos dėl stiklų ir langų rėmų sunaikinimo, tačiau nukentėjęs gali turėti papildomų išlaidų dėl langų sutvarkymo, todėl ieškovo reikalavimas dėl papildomo žalos atlyginimo yra galimas. Tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą nukentėjęs teismui nepateikė įrodymų, kad jis jau turėjo papildomų išlaidų dėl langų sudėjimo, tik nurodė apie galimas išlaidas, kurių sumą pakeitė kelis kartus.

Nukentėjusiojo A. M. 3000,- litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam A. M. kaltinamojo A. S. tyčiniai nusikalstami veiksmai sukėlė išgąstį, emocinį sukrėtimą, baimę dėl galimo fizinio susidorojimo su juo ir jo ligone žmona, kuri tuo metu kartu buvo patalpoje ir po 15 dienų po įvykio mirė, taip pat į tai, kad nukentėjęs A. M. ir jo serganti žmona turėjo gyventi patalpoje su išdaužytais langais, dėl ko neginčytinai patyrė didelius nepatogumus. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo A. S. materialinė padėtis nėra gera, nes jis neturi jokio nekilnojamojo turto ir nuolatinio pragyvenimo šaltinio, yra ligotas. Todėl įvertinus minėtas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, nukentėjusiojo A. M. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 1000,-litų.

Daiktinių įrodymų byloje nėra, turtinės teisės neapribotos. Kardomoji priemonė paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 straipsniais, n u sprendžia:

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 22str.1dalyje bei LR BK 180 str. 1 dalyje ir LR BK 187 str. 1 dalyje ir nuteisti:

pagal LR BK 22str.1d. bei LR BK 180 str. 1 dalį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų;

pagal LR BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 65str. ir LR BK 63 str. 1d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

A. S. pagal LR BK 178str. 4 dalį dėl vielos rulono vagystės išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. S. nukentėjusiajam A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1000,- (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu, pripažįstant jam teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Danutė Matiukienė