Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. C. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. vasario 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam N. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. C. Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 80 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 180 straipsnio 2 dalį galutine 15 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Taip pat N. C. Kaišiadorių apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 560 Lt bauda, kuri to paties teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartimi pakeista į 6 parų arešto bausmę. Bausmė atlikta.

3. Bausmės pradžia – 2008 m. birželio 4 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 4 d.

4. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam N. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 1 metų 4 mėnesių 1 dienos (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos, t. y. 2022 m. vasario 3 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nutartis yra objektyvi ir pakankamai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

8. Nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nesant žemai jo nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant šią riziką.

9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, Anoniminių Alkoholikų susitikimuose, bausmės atlikimo metu dešimt kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, žmona, pataisos įstaigoje dirbo su pertraukomis, tačiau šiuo metu nors ir išreiškia norą dirbti, bet dėl ligos nedirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, įrodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

10. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama N. C. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų jo asmenybės ir elgesio bruožų, sureikšmindamas tik neigiamas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų Kauno apylinkės teismo vertinimu, nuteistojo lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija.

11. Abejonių, kad nuteistasis, būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nesusikals kelia tai, kad N. C. yra nustatyti tiek statiniai: kriminalinė istorija, smurtinis elgesys, esant apsvaigus nuo alkoholio, būdingas nuskalstamo elgesio modelis, būdingas nusikalstamų veikų sunkėjimas, priežiūros visuomenėje sąlygų pažeidimai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, nestabili bei maža darbinė patirtis ir nenuosekli motyvacija ja užsiimti, būdingas impulsyvus, spontaniškas elgesys, instrumentinės agresijos panaudojimas nusikalstamos veikos metu, nepakankami problemų identifikavimo ir jų sprendimo įgūdžiai.

12. Nors praeityje nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pobūdis bei pavojingumas negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkio, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalie 6 ir 9 punktuose, padarymą. Nusikaltimai padaryti nuteistajam siekiant finansinės naudos ir esant apsvaigusiam nuo alkoholio, naudojant smurtą (agresiją) nukentėjusiųjų atžvilgiu bei nulemti negrįžtamomis pasekmėmis. Iki minėtų nusikaltimų padarymo nuteistasis jau buvo teistas vieną kartą (už viešosios tvarkos pažeidimą). Tai įrodo, kad N. C. ne visada geba kontroliuoti savo elgesį, yra nesavikritiškas sau ir nėra linkęs laikytis įstatymų, nes jo anksčiau daromos nusikalstamos veikos, pavojingumo prasme, buvo vis sunkesnės. Šios aplinkybės yra itin svarbios sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad vertinimo metu stebimas labiau formalus, mechaniškas nuteistojo kaltės pripažinimas. Todėl aptartos šios aplinkybės patvirtina apylinkės teismo išvadą, jog šiuo metu dar nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

13. Vertindama nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, jų svarbą nagrinėjamo klausimo kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolimesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Nėra pagrindo abejoti socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (tiek statiniais, tiek dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad riziką didinantys veiksniai yra nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai bei jo darbinės patirties nepastovumas. Bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistasis nebuvo socialiai pozityviai užimtas. Jo laisvalaikis pasireiškė netinkamų, turinčių žalingų įpročių (alkoholio vartojimo) asmenų draugija, su kuria buvo leidžiamas ne tik laisvalaikis, vartojamas alkoholis, bet ir daromos nusikalstamos veikos, o neturint pastovios darbinės veiklos bei oficialiai gaunamų pajamų, egzistavo ir finansinis nusikalstamo elgesio motyvas. Nuteistasis nėra tvirtos nuomonės, pasiduodantis kitų asmenų neigiamai įtakai. Nuteistojo alkoholio problema spręsta, tačiau sutiktina su apylinkės teismo nutartimi, ji gali būti veiksnys pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai atsirasti. Be to dabartinė nuteistojo sveikatos būklė kelia abejonių ir dėl nuteistojo sėkmingos integracijos į darbo rinką. Bausmės atlikimo metu nedirbančiam N. C. finansiškai padeda artimieji, jo atžvilgiu nėra gauti jokie vykdomieji dokumentai, t. y. nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų, tačiau iš Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžio matyti, kad iš nuteistųjų, tame tarpe ir N. C., solidariai priteista nukentėjusiajam 20 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti. Tai suponuoja išvadą, jog paleistas lygtinai nuteistasis gali susidurti su finansiniais sunkumais.

14. Nors nuteistasis skunde nurodė, kad jį teigiamai charakterizuojantys duomenys teismo buvo sumenkinti ir akcentuotos neigiamos jo savybės, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti byloje esančios medžiagos priešingai. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl lygtinio paleidimo netvirtinimo, ją motyvavo ir pagrįstai nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išties nebuvo išimtinai teigiamas. Nors pora metų nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka ir galiojančių nuobaudų neturi, tačiau pažymėtina, kad jo toks elgesys nebuvo nuoseklus. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis net dvidešimt septynis kartus pažeidė nustatytą tvarką, dvidešimt kartų baustas drausmine tvarka, iš jų šešiems mėnesiams buvo perkeltas į drausmės grupę, be to dalyvavo masinėje nepaklusnumo akcijoje, jo atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl galimo jo dalyvavimo nusikalstamose veikose. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad vis tik ir esant griežto režimo buvimo vietoje, nuteistasis nesugebėjo maksimaliai kontroliuoti savo elgesio taip, kad būtų išvengta bet kokių įstatymo reikalavimų pažeidimų.

15. Abejones dėl nuteistojo tinkamo pasiruošimo būti integruotam į visuomenę kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytas kriminogeninis veiksnys – nuteistojo impulsyvus, spontaniškas elgesys, kurį analizuojant nustatyta, kad spontaniško bei impulsyvaus elgesio nusikalstamų veikų metu neneigė ir pats nuteistasis. Šios elgesio formos nustatytos ir jo bausmės atlikimo metu – nuteistasis atsisakė siūlomo gydymo ir tai sąlygojo atitinkamai visų galimų pasekmių neapgalvojimą, nepasimokymą iš ankstesnių klaidų, priimant neapgalvotus ir spontaniškus sprendimus. Taip pat nustatyta problemų identifikavimo bei sprendimų įgūdžių stoka. Nuteistasis nors ir geba atpažinti tam tikras problemines sritis, tačiau vengia jas analizuoti, išsiaiškinti tikrąsias jų kilimo priežastis. Aiškinantis asmens gyvenimo bei nusikalstamo elgesio istorijas, taip pat jo bausmės elgesį laisvės atėmimo vietoje, matyti, kad nuteistais pasirenka netinkamus problemų sprendimo būdus arba vengia spręsti turimas problemas. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Šiuo atveju nustatyti ir teismo dar kartą aptarti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys apie nuteistajam išskiriamus kriminogeninius veiksnius leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką dar yra nepakankama, jog būtų pagrindas patvirtinti Komisijos nutarimą. Tokia išvada buvo konstatuota ir apylinkės teismo, kuris ją grindė ne manymu, o byloje nustatytais faktais ir tinkamu bei objektyviu jų įvertinimu. Nurodytina, kad siekiant tinkamos resocializacijos nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, eliminuojant socialinio tyrimo išvadoje nustatytus kriminogeninius veiksnius.

16. Atsakant į skundo argumentą dėl Komisijos objektyvesnio vertinimo pažymima, kad vadovaujantis BVK 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti ir vien tai, kad Komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai motyvavo ir aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, su kuo sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, nenustačiusi nei teismo šališkumo nei lygiateisiškumo principo pažeidimo aspektų, kurie pažeistų nuteistojo teises ir jo interesus. Aplinkybę, kad apylinkės teismo nutartyje išdėstyta pozicija dėl lygtinio paleidimo netaikymo sutapo su prokurorės atsiliepime išsakyta jos pozicija dėl N. C. lygtinio paleidimo, aukštesnysis teismas vertina, kaip neturinčią jokios įtakos priimtos nutarties neteisėtumui ir nepagrįstumui.

17. Šiuo atveju, aptartos aplinkybės, be kita ko, ir tai, kad nuteistasis pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar turi būti tęstinas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai šiuo metu dar nepatvirtina nuteistojo pažangos, t. y. pakankama nuteistojo pažanga, kuri yra materialusis kriterijus probacijai taikyti, nėra nustatyta. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus N. C. socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet, didžiąja dalimi, ir dinaminiai balai, taigi, N. C. pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir nuolatiniai, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus.

18. Įvertinus aptartas aplinkybes ir nustačius, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, o akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nestebima, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad N. C. lygtinis paleidimas šiuo metu dar nėra įmanomas, nes nenustatyta, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismas tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, kurios panaikinimui nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo N. C. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.