Tauragės apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. V. prašymą suinteresuotam asmeniui V. V. dėl vykdomojo rašto išdavimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimo į prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašymą palaikė ir paaiškino, kad 2020 m. pasirašė taikos sutartį, pradžioje viskas vyko gerai, tačiau praėjus 3 metams, dukros pradėjo nutolti nuo jo, kaip supranta dėl jų mamos įtakos. Dukros pradėjo pas jį nesilankyti, nors jos privalėjo pagal teismo nutartį. Nuo 2023 m. kovo mėnesio mergaitės negrįžo pas jį gyventi kaip buvo nustatyta taiko sutartyje. Nori, kad dukros būtų pas jį kaip numatyta taikos sutartyje arba nori vaikų gyvenamąją vietą nusistatyti su juo. Nevykdomos ir taikos sutarties nuostatos dėl nustatytos bendravimo tvarkos. Su jauniausia dukra F. V. paskutinį kartą bendravo šeštadienį, susitiko mieste. Praėjusį savaitgalį sutarė, kad vaikai atvyks, bet neatvyko. Pasiskambino ir pasakė, kad atvažiuos jų pasiimti, tačiau jos pasakė, kad išvažiuoja. Prieš tai bendravo su dukromis vasario 19 d., abi mergaitės buvo pas jį. Š. m. vasario mėnesį buvo vienas susitikimas, nors turėjo būti du. Žino, kad dukros nenori gyventi su juo, bet kai nebus mamos įtakos, tai vaikai vėl su juo bendraus. Su dabartine žmona susituokė 2021-07-30, susilaukė sūnaus. Jo šeimyninė padėtis buvo tik pretekstas mergaitėms negyventi su juo, nemano, kad tai galėjo įtakoti jų nevykimą pas jį. Vykdomojo rašto pageidauja „apsidraudimui“.

Išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. A. nurodė, kad teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nėra vykdoma, bet mano, kad vykdomojo rašto išdavimas pakenktų vaikų interesams. Mergaitės nori gyventi pas mamą ir bendrauti su tėčiu. Labiausiai nepilnamečių interesus atitiktų, kad vaikų įstatyminiai atstovai inicijuotų procesą dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

Pagal CPK 588 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimai ar nutartys yra vykdomi tik po to, kai jie įsiteisėja. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3118-760/2020 patvirtinta taikos sutartis tarp V. V. ir M. V.. Iš taikos sutarties turinio matyti, kad 2 punktu šalys sutarė dėl nepilnamečių vaikų E. V. ir F. V. gyvenamosios vietos, t. y. nustatoma po vieną mėnesį su kiekvienu iš tėvų, pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. lapkričio mėn., kurį šalių dukros gyvena su tėvu M. V. (toliau 2020 m. gruodžio mėn., su motina V. V., 2021 m. sausio mėn., su tėvu, 2021 m. vasario mėn., su motina ir t.t.). Minėtos taikos sutarties 4 punkte nustatyta šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka su skyrium tą mėnesį gyvenančiu vienu iš tėvų.

Pareiškėjas prašydamas išduoti vykdomąjį raštą nurodė, kad teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis dėl numatytos vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos yra nevykdoma, kadangi jo dukros nuo 2023 m. kovo mėnesio pas jį, kaip numatyta Taikos sutarties 2 punkte, negyvena. Teigia, kad nustatytos tvarkos nėra laikomasi dėl jų motinos, t. y. suinteresuoto asmens, V. V. kaltės ir daromos jos įtakos dukroms. Teismas bylos nagrinėjimo metu išanalizavęs bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.

Dėl taikos sutarties 2 punkto (nustatytos vaikų gyvenamosios vietos) nevykdymo

Kaip minėta ankščiau, taikos sutarties 2 punkte šalys sutarė dėl nepilnamečių vaikų E. V. ir F. V. gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. susitarė, kad nepilnametės gyvens po vieną mėnesį su kiekvienu iš tėvų, pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. lapkričio mėn., kurį šalių dukros gyvena su tėvu M. V. (toliau 2020 m. gruodžio mėn., su motina, 2021 m. sausio mėn., su tėvu, 2021 m. vasario mėn., su motina ir t.t.).

Iš pareiškėjo, suinteresuoto asmens, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados nustatyta, kad nepilnametės E. V. ir F. V. su tėvu nebegyvena nuo 2023 m. kovo mėnesio. Nuo to laiko nepilnametės gyvena tik su mama. Pareiškėjas teigia, kad suinteresuotas asmuo V. V. daro dukroms įtaką, todėl jos nebenori pas jį gyventi. Suinteresuotas asmuo V. V. nurodė, kad nedraudžia dukroms nei bendrauti su tėvu, nei su juo gyventi. Teigė, kad mergaitės yra paauglės, todėl su tėvu bendrauja ir pas jį nuvyksta tada kai jos tokį norą išreiškia, ji per prievartą negali priversti dukrų su juo matytis, ar pas jį gyventi. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog dukrų nenoras gyventi pas jį jam yra žinomas, tačiau reikalauja, kad dukros laikytųsi nustatytos tvarkos.

Pažymėtina, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas išimtinai yra atsižvelgiama į vaikų nuomonę, ginamas jų interesas ir teisė į saugią, stabilią aplinką, kadangi tai neabejotinai turi įtakos jauno amžiaus asmens raidai, socialiniam vystymuisi, jo emocinei sveikatai. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras.

Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio. Konvencijos 12 straipsnio nuostatos įtvirtina pareigą sužinoti vaiko nuomonę ir deramai į ją atsižvelgti, kai yra sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su vaiku, ar klausimai, kurie gali daryti poveikį jo gyvenimui. Pažymėtina, kad Konvencijoje nėra nustatyta jokios žemiausios amžiaus ribos, nuo kurios vaikams turi būti suteikta teisė pareikšti savo pažiūras.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tekste nėra tiesioginių nuorodų į vaiko teisę būti išklausytam šeimos bylose, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pabrėžia šios teisės reikšmę, taikydamas ir aiškindamas Konvencijos 8 straipsnį, tačiau pažymi, kad Vaiko teisių konvencijos tekstas griežtai nenustato būtinos išklausymo formos (gali būti tiesiogiai ar per atstovą) (2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje M. ir M. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 10161/13). Vaiko nuomonės paisymo aspektu EŽTT byloje M. ir M. prieš Kroatiją atkreipė dėmesį į Konvencijos požiūriu priimtiną nacionalinių teismų praktiką, pagal kurią, kai abu tėvai yra vienodai tinkami rūpintis vaiku ir vaikas, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, gali suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę, vaiko norai dėl to, su kuriuo iš tėvu gyventi, turi būti gerbiami (nurodytoje byloje nebuvo užtikrinta pagarba vaiko pozicijai). Įsiklausymas į vaikų nuomonę gyvenamosios vietos nustatymo klausimu ir poreikis užtikrinti vaikui stabilų gyvenimą akcentuotas ir 2016 m. sausio 19 d. sprendime G. B. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36137/13), kuriame EŽTT nekilo abejonių, kad teismų sprendimai buvo paremti geriausiais vaikų interesais, nes nacionaliniai teismai nusprendė, kad vaikų geriausius interesus atitiktų jų palikimas su tėvu nusistovėjusioje aplinkoje; vaikai, išklausyti teisme, išreiškė norą gyventi su tėvu; motinos bendravimo teisės nebuvo ribojamos, teismai savo sprendimus grindė gausiomis specialistų išvadomis dėl tėvo tinkamo rūpinimosi vaikais, o motinos bendravimas su vaikais buvo epizodinis. EŽTT atkreipė dėmesį į nenuoseklią motinos poziciją jos gyvenamosios vietos klausimu, kas neatitiko vaikų intereso turėti stabilią aplinką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo bei teisminės praktikos matyti, kad vaiko pozicija ir jo nuomonės gerbimas ir paisymas bylose, kuriose sprendimų priėmimas turi tiesioginės įtakos vaiko interesams, yra ypatingai svarbus tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės kontekste, todėl nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo neabejotinai svarbu nepilnamečių E. V. ir F. V. išreikšta pozicija dėl jų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad abi nepilnametės išsakė vienodą poziciją. E. V. ir F. V. paaiškino, kad daugiau nei metai laiko gyvena pas mamą V. V.. Anksčiau pagal teismo nutartį jos kas mėnesį gyvendavo tai pas tėtį, tai pas mamą. Pasak nepilnamečių, jos nusprendė, kad nebenori toliau taip gyventi, nori likti pas mamą, o su tėčiu - matytis ir bendrauti. Su mama jos sutaria geriau negu su tėčiu, jaukiau jaučiasi jos šeimoje. Tėtis gyvena kaime, ten jos neturi draugų, neturi ką veikti. Tėtis ir jo žmona L. pasakė, kad jų iš kaimo į miestą dažnai nuvežti negalės. Tėčio namuose nėra jauku ir smagu, ten nuolatos vyksta remontas, visada netvarkinga, išmėtyti daiktai, jos turi miegoti viename kambaryje su tėčio žmonos dukterimi Austėja, trūksta lovų. Nepilnametės nurodė, kad su tėčio žmona L. santykiai nėra geri. Su tėčiu nesipyksta, tačiau jų santykiai nėra artimi. Pastaruoju metu susiskambina retai. Kai svečiuojasi pas tėtį, jis joms neskiria pakankamai dėmesio, nuolat būna užsiėmęs, kartu su jomis mažai leidžia laiko. Nepilnametės teigė, kad su tėčiu dažniausiai kalbasi apie mokyklą, jis dažnai priekaištauja dėl mokslų, nuolat akcentuoja tai, kas yra neigiamo, tačiau nepasidžiaugia gerais dalykais, nepagiria ir nepaskatina už pasiekimus. Mergaitės nurodė, kad tėtis bandė priversti jas gyventi kaip seniau - mėnesį pas jį, mėnesį pas mamą, tačiau jos to kategoriškai nenori. Mergaitės teigė, kad tėčiui išsakė savo nuomonę, tačiau jis į tai nereaguoja, nuolat joms primena teismo nutartį. E. V. išsakė, jog norėtų, kad jos santykis su tėčiu būtų artimesnis. F. V. išreiškė norą, kad tėtis suprastų jos nuomonę ir nebepriekaištautų.

Taigi, nustatyta, kad nepilnametės E. V. ir F. V. šiuo metu nori gyventi tik su mama, o su tėčiu bendrauti ir matytis epizodiškai kai pačios to nori.

Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos turi būti vykdomos, tačiau šalių sutartų sąlygų vykdymas šiuo atveju nėra svarbesnis už nepilnamečių vaikų išreikštą norą ir negali kenkti jų teisėms ir teisėtiems interesams netrukdomai augti stabilioje aplinkoje, kur jiems saugu ir gera gyventi.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad mergaitės nenori gyventi pas tėvą. Nors pareiškėjas teigia, kad tokia pozicija yra dėl suinteresuoto asmens V. V. kaltės, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o V. V. tvirtina, kad jokios įtakos dukroms nedaro. Teismo vertinimu šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad pareiškėjo dukros yra 13 ir 14 metų amžiaus. Jos yra pakankamo amžiaus, kad galėtų teisingai suprasti savo teises bei tinkamai išreikšti savo nuomonę sprendžiamais klausimais - su kuo nori gyventi ir, ar nori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

Nepilnametės E. V. ir F. V. aiškiai nurodė, kad su tėvu neturi tokio artimo ryšio kaip su mama. Nurodė, kad santykiai su mama yra labai šilti ir artimi, su mama kalbasi apie viską, taip pat labai gerai sutaria su mamos sutuoktiniu. Todėl suprantamas jų noras gyventi su tuo iš tėvų, kur jaučiasi besąlygiškai mylimos ir globojamos. Taip pat, atsižvelgiant į mergaičių amžių, suprantamas ir jų noras praleisti daugiau laiko su mama, nes paauglystėje yra būdinga kai mergaitės nori tapatintis, daugiau laiko praleisti su savo lyties šeimos atstovu, šiuo atveju su mama, kas yra natūraliai būdinga šiame paauglystės amžiaus etape, ieškant tapatumo. Todėl šiuo gyvenimo periodu ypač svarbus mergaičių ryšys su mama. Be abejo, svarbios ir nepilnamečių nurodytos aplinkybės, kad gyvenimas tėvo gyvenamojoje vietoje joms sukelia didelių nepatogumų. Nustatyta, kad pareiškėjas gyvena kaime ir mergaitėms reikia keltis anksti, t. y. 6 valandą ryto, ir vykti į mokyklą autobusu. Kai tuo tarpu mama gyvena Tauragės mieste ir joms lankyti mokymo bei ugdymo įstaigas yra daug paprasčiau ir patogiau.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad šiuo metu vykdomojo rašto išdavimas dėl taikos sutarties 2 punkto nevykdymo, pažeistų nepilnamečių E. V. ir F. V. interesus, prieštarautų jų norui, todėl atsisakytina jį išduoti.

Dėl taikos sutarties 4 punkto (nustatytos bendravimo tvarkos) nevykdymo

Iš Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3118-760/2020 patvirtintos taikos sutarties turinio matyti, kad šalys 4 punkte sutarė dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tą mėnesį vienu iš tėvų:

4.1. Mėnesio lyginių savaičių savaitgaliais skyrium gyvenantis vienas iš tėvų pasiima vaikus šeštadienį 10:00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir parveža juos sekmadienį 15:00 val. į jų gyvenamąją vietą.

4.2. Pirmą pusę vaikų visų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų, šalių vaikai gyvena su tėvu, antrą atostogų pusę vaikai gyvena su motina.

4.3. Gruodžio mėnesį skyrium gyvenantis vienas iš tėvų pasiima vaikus Kūčių dieną 10:00 val. ir parveža pirmos Šv. Kalėdų dienos 15:00 val.

4.4. Skyrium gyvenantis vienas iš tėvų turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su vaikais telefonu ir per kompiuterines programas, esant vaikų pageidavimui.

4.5. Kartu su vaikais gyvenantis vienas iš tėvų įsipareigoja informuoti skyrium gyvenantį vieną iš tėvų apie vaikų ligą (tais atvejais kai kreipiamasi į gydytoją) ir sudaryti sąlygas aplankyti sergantį vaiką/-us jų gyvenamojoje vietoje.

4.6. Šalys įsipareigoja informuoti vienas kitą apie savo ir vaikų telefono numerių ir gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodydamas naują telefono numerį ar gyvenamosios vietos adresą, ne vėliau, kaip iki telefono numerio ar gyvenamosios vietos adreso faktinio pakeitimo.

4.7. Skyrium gyvenantis vienas iš tėvų turi teisę lankyti, bendrauti su vaikais ir kitu, šioje sutartyje neaptartu laiku, bendro susitarimo pagrindu.

Byloje nustatyta, kad nepilnametės E. V. ir F. V. su pareiškėju bendrauja - susitinka mieste, nueina į kavinę, susisiekia telefonu, tačiau jos su tėvu bendrauja ir susitinka tada kai to nori pačios. Teismas mano, kad mergaitės yra pakankamai brandaus amžiaus nuspręsti komunikacinio ryšio su pareiškėju poreikį ir intensyvumą. Iš EŽTT praktikos matyti, kad kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją (M. ir M., 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Hokkanen prieš Suomiją, Serija A Nr. 299-A, par. 61 ir kt.).

Pareiškėjas teikdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad šalių sudarytos taikos sutarties 4 punktas nėra vykdomas, kadangi mergaitės ne tik neatvyksta pas jį nakvoti savaitgaliais, tačiau vengia su juo susitikti, ne visada atsako į jo telefoninius skambučius. Taigi, pareiškėjas pripažįsta, kad bendravimo tvarka nėra vykdoma ne todėl, kad V. V. neleidžia mergaitėms su juo bendrauti, o todėl, kad mergaitės ne visada nori su juo bendrauti. Pažymėtina, kad vykdomasis raštas dėl patvirtintos bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nesilaikymo, yra išduodamas ne vaikams, o vienam iš tėvų. Šiuo atveju, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad suinteresuotas asmuo V. V. taikos sutartyje nustatytu laiku būtų draudusi dukroms bendrauti su tėvu, neleidusi joms važiuoti į jo gyvenamąją vietą, ar atsiliepti telefonu. V. V. nurodė, kad pareiškėjas dėl bendravimo tvarkos visada tiesiogiai bendrauja tik su dukromis, šią aplinkybę patvirtino ir pareiškėjas. Taigi, šiuo atveju nustatyta, kad šalių patvirtintos taikos sutarties sąlygos dėl bendravimo tvarkos nevykdomos, ne dėl V. V. neteisėtų veiksmų, o dėl pačių nepilnamečių vaikų nenoro bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisako išduoti vykdomąjį raštą.

Teismas pažymi, kad nepilnamečių vaikų priverstinis buvimas esant nenorui nepadės pakeisti jų nuomonės ar paskatinti norą bendrauti. Priešingai - gali sukelti tik dar didesnę emocinę įtampą. Todėl tokiu atveju svarbu įsiklausyti į vaikų jausmus, poreikius, bei įsigilinti į priežastis dėl kurių vaikai pradeda vengti kontakto ir bendravimo. Nagrinėjamu atveju derėtų stiprinti kokybinį ryšį su nepilnametėmis, stengtis stiprinti pasitikėjimą vienas kitu ir kurti tvarius tarpusavio santykius, pagrįstus pagarba ir rūpesčiu, o ne bendravimo skatinimu prieš dukterų valią.

Nors pareiškėjas teigia, kad dukrų elgesys jų atžvilgiu yra pasikeitęs, nes nenori ilgai su juo bendrauti, retai paskambina, dažnai neatsako į skambučius, tačiau svarbu tai, kad šalių dukros yra paauglės. O tokio amžiaus vaikai nori, kad tėvai būtų šalia tada, kada jiems, o ne tėvams labiausiai reikia, kad juos suprastų, paremtų ir palaikytų. Tarpusavio santykių kūrimas yra ilgas procesas, todėl pareiškėjas turėtų kantriai, nereikalaudamas, o įsiklausydamas ir suprasdamas, kurti ryšį su dukromis. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo nuolatos konfliktuoja, o būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaikų norą atsitraukti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti su vienu iš tėvų.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes bei išklausytą vaikų nuomonę (per atstovą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių), suinteresuoto asmens V. V. kaltės ar tiesioginės įtakos dėl taikos sutarties 2 ir 4 punkte nustatytų sąlygų nevykdymo teismas neįžvelgia ir tokia pareiškėjo pozicija nepagrįsta jokiais įrodymais ar duomenimis, todėl teismas atsisako išduoti vykdomąjį raštą pateikto prašymo pagrindu.

Šalims išaiškintina, kad jei susiklosčiusi situacija ir faktinės aplinkybės dėl kurių 2020 m. spalio 16 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3118-760/2020 buvo patvirtinta taikos sutartis yra pasikeitusios ir nebeatitinka esamos situacijos, jos turi kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 646 straipsniu,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo M. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.