- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- II-498-598/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00256-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Pažeidėjas
- A. S.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Vilius Martišius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. S., jo atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 61-ANR_N-1805-2019, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas (toliau – Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK) 2019 m. rugpjūčio 12 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 61-ANR_N-1805-2019, kuriuo A. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė 75 Eur baudą. A. S. nubaustas už tai, kad 2019 m. liepos 15 d. apie 23.25 val. Jonavos r. kelyje Vandžiogala – Preišiogalėlė – Jonava 18 km, vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai saugu ir nedavė kelio pagrindiniame kelyje jį lenkusiam automobiliui „AudiA6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir susidūrė su juo, dėl ko buvo apgadinti automobiliai, t. y. tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 106 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
A. S. nesutikdamas su minėtu nutarimu pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 61-ANR_N-1805-2019 ir bylą nutraukti. Nurodė, kad įvykio metu kelias buvo tamsus ir neapšviestas, buvo šlapia kelio danga, todėl jis sulėtino greitį. Įjungė kairio posūkio signalą, pažiūrėjo per galinius vaizdo veidrodėlius ir įsitikino, kad sukti į kairę pusę yra saugu, kadangi aplenktas automobilis buvo toli. Pradėjo sukimo į kairę manevrą ir būdamas netoli aikštelės kairėje pusėje pajuto smūgį į automobilio kairės pusės priekines dureles. Audi automobilio vairuotoja V. V. davė melagingus parodymus norėdama išvengti administracinės atsakomybės, o liudytojas L. V. taip pat yra suinteresuotas šios bylos baigtimi (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepime prašo netenkinti pareiškėjo A. S. skundo ir palikti minėtą 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (b. l. 33-34).
Teismo posėdžio metu A. S. palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais. Paaiškino, kad 2019 m. liepos 15 d. veždamas keleivį į Kurmagalą sulėtino greitį iki 40 km/h, nes vežamas keleivis nurodė, kad netrukus reikės sukti į kairę. Įjungė kairį posūkį, kuris girdėjosi automobilio salone. Prieš atlikdamas posūkio manevrą apžiūrėjo veidrodėlius, matė važiuojantį automobilį, tačiau atstumas buvo saugus. Įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą pamatė priartėjusio automobilio šviesas ir pajuto smūgį. Kelio ruožas, kuriame įvyko susidūrimas, buvo neapšviestas, buvo švelnus rūkas. Mano, kad pradėjus posūkio manevrą kitas automobilis buvo apie 100 metrų atstumu. Eismo įvykio vietos schemoje jo automobilio buvimo vieta nubraižyta tinkamai, o dėl kito automobilio buvimo vietos nežino. Vairavimas stažas 5 metai.
Teismo posėdžio metu A. S. gynėja advokatė Virginija Bradulskienė palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais. Pažymėjo, kad A. S. nepadarė nei vieno KET pažeidimo.
Teismo posėdžio metu V. V. paaiškino, kad 2019 m. liepos 15 d. iš Karmėlavos važiavo į Batėgalą. Važiavo kartu su sūnumi ir anūkais. Ją aplenkė taksi automobilis. Tada iš minėto automobilio stop šviesų sprendė, kad vairuotojas tai prilėtindavo automobilį, tai vėl važiuodavo greičiau. Kadangi taksi automobilis važiavo nestabiliai, nusprendė aplenkti minėtą automobilį. Įjungė posūkio signalą ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Nematė, kad taksi automobilis rodytų kokį nors posūkio signalą. Važiuojant priešpriešine eismo juosta pajuto smūgį. Taksi automobilis atsitrenkė į vairuotojo dureles. Vairavimo stažas 36 metai. Pareigūnų įvykio vieta nubraižyta teisingai. Apgadintas jos automobilio durelių pusės sparnas, kapotas, žibintas ir pusė bamperio.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. Š. paaiškino, kad dirba Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK patruliu. Į įvykio vietą nuvyko tamsiu paros metu. Audi buvo kelkraštyje, priešpriešinėje eismo juostoje. Neprisimena eismo įvykio dalyvių pasakotų aplinkybių. Apie posūkio žibintų veikimą nieko pasakyti negali. Renault Megane vairuotojas skundėsi skausmu, todėl buvo išvežtas į ligoninę. Lenkimo vietos nustatyti buvo neįmanoma. Susidūrimo vietos nenustatė.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. G. paaiškino, kad 2019 m. liepos 15 d. jam reikėjo nuvažiuoti iki Kurmagalos ir paimti savo automobilį, kuris stovėjo prie upės aikštelėje. Jis taksi automobilio vairuotojui rodė kelią ir pasakė, kad greitai reikės sukti į kairę. Vairuotojas sulėtino greitį, įjungė posūkio signalą, jis išgirdo posūkio signalo tiksėjimą. Neatkreipė dėmesio kur buvo jų anksčiau aplenktas automobilis. Vairuotojas pradėjo posūkio manevrą, bet staiga pajuto smūgį į vairuotojo dureles, todėl taksi nuriedėjo kelkraščiu apie 10 m.
Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodytu laiku į teismą institucijos atstovas neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimą vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad A. S. nubaustas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. liepos 15 d. apie 23.25 val. Jonavos r. kelyje Vandžiogala – Preišiogalėlė – Jonava 18 km, vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai saugu ir nedavė kelio pagrindiniame kelyje jį lenkusiam automobiliui „AudiA6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir susidūrė su juo, dėl ko buvo apgadinti automobiliai, t. y. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 106 punktų reikalavimus. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu nutarimu ir nurodo, kad vairuodamas automobilį jokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, rodė kairiojo posūkio signalą ir atliko manevrą įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, todėl susidūrimas su automobiliu „AudiA6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko ne dėl jo kaltės.
Teismui susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. ir automobilį „AudiA6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusi V. V. neginčija paties automobilių susidūrimo ir jų apgadinimo fakto. V. V. tiek pirminiuose savo paaiškinimuose administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 21-22), tiek ir apklausta teisme paaiškino, kad A. S. vairavo nestabiliai ir nerodė kairio posūkio signalo, o jai atliekant lenkimo manevrą – įjungus kairio posūkio signalą ir įvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, A. S. taranavo jos automobilį. Iš bylos duomenų matyti, kad pagrindiniai įrodymai, kuriais pareigūnai grindžia A. S. kaltę yra administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės, eismo įvykio vietos schema, kuri buvo nubraižyta pagal šalių nurodytas aplinkybes bei V. V. paaiškinimai, jog dėl eismo įvykio kaltas A. S. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykį tiesiogiai matė D. G., važiavęs kartu su A. S. bei L. V., važiavęs kartu su V. V. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. parodymus, jog jis atliko sukimo manevrą įjungęs kairiojo posūkio signalą, patvirtino taksi automobiliu važiavęs keleivis D. G., kuris apklaustas teisme neginčijo, jog jis rodė kelią taksi vairuotojui A. S. ir pasakė, kad greitai reikės sukti į kairę, todėl taksi vairuotojas buvo sulėtinęs greitį. Be to, D. G. patvirtino, kad girdėjo posūkio signalo tiksėjimą. Nurodė nepastebėjęs kurioje vietoje ir kokiu atstumu važiavo kitas automobilis. Tuo tarpu V. V. paaiškinimus, kad A. S. vairuodamas automobilį keistai manevravo tai sulėtindamas automobilį, tai vėl padidindamas greitį, patvirtino pirminius paaiškinimus administracinio nusižengimo tyrimo metu davęs sūnus L. V. (b. l. 23-24). V. V. apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad A. S. nerodė jokio kairio posūkio signalo, tuo tarpu jos sūnus pirminiuose paaiškinimuose akcentavo, kad A. S. parodė kairiojo posūkio signalą kai V. V. vairuojamas automobilis jau buvo priešpriešinėje eismo juostoje atliekant lenkimo manevrą. Akivaizdu, kad V. V. ir jos sūnaus L. V. paaiškinimai apie eismo įvykio aplinkybes nėra nuoseklūs, todėl nesant jokių kitų šiuos parodymus patvirtinančių duomenų, šalių nurodytos aplinkybės negali būti pakankamas pagrindas A. S. administracinei atsakomybei kilti.
Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad A. S. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 106 punktų reikalavimus. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, 2019 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK
nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 61-ANR_N-1805-2019 naikintinas, o byla A. S. atžvilgiu nutrauktina (642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti.
Panaikinti 2019 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 61-ANR_N-1805-2019 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.