Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-07-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-493-1170/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-01
Bylos Nr.
A20.-493-1170/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00719-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė (pirm.)
Pareiškėjas
B.I.H.A.H.A., K.A.G.G., E.B.I.I.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Asta Astrauskienė, Simona Jašmontaitė, Simona Jašmontaitė Vilnius
Kategorijos
Skundas Nr. A20.-493-1170/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00719-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.9.13; 21.10.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Laurai Baziukevičiūtei,vertėjaujant Huda Ababakr, Sami Ghaowi,dalyvaujant pareiškėjams B.I.H.A.H.A., K.A.G.G.,

dalyvaujant pareiškėjos E.B.I.I. įstatyminiams atstovams (tėvui ir motinai) B.I.H.A.H.A., K.A.G.G.,

pareiškėjų įgaliotai atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

nedalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotam atstovui,

teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B.I.H.A.H.A., K.A.G.G., E.B.I.I. atstovės advokatės Simonos Jašmontaitės pateiktus skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 17 d. priimtų sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. vasario 22 d. priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 17 d. priėmė sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti K.A.G.G., E.B.I.I. (toliau – ir Pareiškėjai) ir 2022 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti B.I.H.A.H.A. (toliau – ir Pareiškėja) į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos dėl minėtų asmenų teisinės padėties nebuvo priimti galutiniai sprendimai, ir šiuos asmenis apgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šių sprendimų priėmimo dienos (b. l. 8-12, 26- 30, 58-62).

Šalies argumentai

Pareiškėjų įgaliota atstovė advokatė Simona Jašmontaitė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundus, kuriais prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 17 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl pareiškėjų laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – pastaruosius apgyvendinti, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunduose atkreipiamas dėmesys į tai¸ kad Migracijos departamento priimtuose sprendimuose nurodoma, kad užsieniečiai neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jų tapatybes ir (ar) pilietybes (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją norėdami suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus, ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Advokatės teigimu, Pareiškėjai pateikė Migracijos departamentui jų asmens tapatybes patvirtinančių dokumentų kopijas. Ši faktinė aplinkybė, priešingai Migracijos departamento pozicijai, rodo akivaizdų asmenų siekį bendradarbiauti su Migracijos departamentu, identifikuojant jų asmenybes, o kartu ir pagrindžiant jų prieglobsčio prašymus. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad vien tik originalaus dokumento nepateikimas nereiškia nebendradarbiavimo fakto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-2414-881/2022, Nr. A-2402-520/2022), todėl Migracijos departamento sprendimuose nurodytas nebendradarbiavimo argumentas yra nepagrįstas. Taip pat Migracijos departamento priimtuose sprendimuose nurodoma, kad bendradarbiavimo stoka grindžiama ir pastarųjų neteisėtu atvykimu bei vėlesniu prieglobsčio prašymų pateikimu. Advokatės teigimu, neteisėtas atvykimas į Lietuvą, priešingai nei interpretuoja Migracijos departamentas, nėra numatytas kaip aplinkybė, vertintina priimant sprendimus apgyvendinimo vietose, nesuteikiant asmenims teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautuose advokatės skunduose taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad anot Migracijos departamento, Pareiškėjų bendradarbiavimo su kompetentingomis institucijomis stoką įrodo ir tai, kad pastarieji skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdami suklaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Advokatės teigimu, toks pareiškėjų prašymų suteikti prieglobstį motyvų vertinimas yra negalimas, nes ginčas inicijuotas ne dėl užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį, o dėl jiems taikomų laikinojo apgyvendinimo ribojimų. Be to, minėtų jų prašymų motyvai yra nagrinėjami Regiono apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose, kur ir bus pasisakyta dėl motyvų pagrįstumo. Anksčiau aptartos aplinkybės suponuoja, kad Migracijos departamento sprendimai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti, kadangi visi juose nurodyti pagrindai, neva pagrindžiantys pareiškėjų pasislėpimo riziką, neatitinka faktinių aplinkybių. Skunduose, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nurodoma, kad Pareiškėjų atžvilgiu taikoma priemonė – teisė judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, labiausiai riboja nepilnamečio vaiko interesus, kadangi iš mažametės E.B.I.I. jau daugiau nei 9 mėnesius yra atimta teisė laisvai judėti, normaliai socializuotis. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 straipsnio 18² punktu, pareiškėja K.A.G.G. priskiriama prie pažeidžiamų asmenų grupės, nes aptariamu laikotarpiu yra nėščia (duomenys neskelbtini). Įvertinus nurodytą, o taip pat teikiant prioritetą vaiko interesams bei pareiškėjos K.A.G.G., kaip pažeidžiamo asmens, interesams, Migracijos departamento pritaikyta priemonė, kuria nuspręsta 6 mėnesius riboti pareiškėjų judėjimo laisvę, - negali būti pripažįstama proporcinga priemonė (b. l. 1-7, 19-25, 46-52).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjų atstovės advokatės S. Jašmontaitės skundai dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 17 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į pareiškėjų priklausymą vienai šeimai bei siekiant užtikrinti operatyvų bei konstruktyvų šių skundų išnagrinėjimą, buvo sujungti į vieną bylą, suteikiant bylos numerį A20.-493-1170/2022 (b. l. 67-68).

Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundus nurodė, kad 2022 m. birželio 12 d. pakartotinai įvertino 2022 m. sausio 17 d. priimtus sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. vasario 22 d. priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir priėmė sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ginčijamų sprendimų 2 punkto pakeitimo, o būtent - nusprendė apgyvendinti pareiškėjus laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant jiems teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamento teigimu, atsižvelgiant į tai, administracinėje byloje Nr. A20.-493-1170/2022 nebeliko ginčo dalyko, todėl bylą yra tikslinga nutraukti arba pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 86-91).

Teismo posėdžio metu pareiškėjai B.I.H.A.H.A. ir K.A.G.G. palaikė skundą ir nurodė, kad skundą parašė vasario mėnesį, atsakymo iš Migracijos departamento reikėjo laukti ilgai. Atvykus į Lietuvą viskas buvo gerai - kirto sieną, juos nuvežė į centrą, priėmė jų prašymą, tačiau visas procesas vyko labai ilgai. Pradinis procesas vyko sklandžiai - jie teikė visą būtiną informaciją Lietuvos Respublikos institucijų atstovams. Jiems suteikė elektroninį paštą dokumentų siuntimui, viskas buvo gerai. Atvykus į Lietuvą turėjo asmens dokumentų kopijas, jas pateikė Lietuvos Respublikos institucijų atstovams. Gyvenimo sąlygos tenkina, vienintelė problema ta, kad jiems nesuteikiama galimybė judėti, jie nebuvo informuoti apie teisę laisvai judėti iki šios dienos. Yra čia įkalinti, jų dukrai jau beveik (duomenys neskelbtini), jie bijo, kad išėjus iš centro jai bus šokas, iki dabar nėra mačiusi, kas vyksta už centro ribų, tai gali pakenkti jų dukrai psichologiškai (b. l. 101-103).

Teismo posėdžio metu Pareiškėjų atstovė advokatė Asta Astrauskienė parodė, kad pateiktus skundus palaiko ir pašo įvertinti Migracijos departamento sprendimus nepaisant to, kad šiai dienai jie yra juos pakeitę ir pripažinę, kad yra pagrindas netaikyti judėjimo laisvės apribojimo. Norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad sprendimas buvo pakeistas 2022 m. birželio 12 d., o 2022 m. birželio 21 d. asmenys vis dar gyvena analogiškomis sąlygomis, iki nurodytos dienos niekas nepristatė sprendimo į pabėgėlių priėmimo centrą, tai yra dar vienas jų teisių pažeidimas, jie turėjo teisę judėti jau 8-9 dienas. Toliau tai tęstis negali ir šie veiksmai turi būti įvertinti, tam yra teisiniai pagrindai. Pirmas aspektas - tik įstatyme numatytas teisinis pagrindas gali leisti ir lemti sulaikymą, šiuo atveju, dokumentų neturėjimo faktas nereiškia, kad asmenys nebendradarbiauja nustatant jų tapatybes. Vertinant pirmąją priežastį, sąlygojusią draudimą judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip pagrindas buvo nurodytas asmens dokumentų neturėjimas, įstatymo leidėjas yra įsakmiai nurodęs, neužtenka vien to, kad asmenys neturi dokumentų, jie turėtų ir nebendradarbiauti nustatant jų tapatybę. Šiuo atveju bendradarbiavimas vyko, asmenys buvo pateikę savo pasų nuotraukas, buvo galima įsitikinti, kokios pilietybės yra tie asmenys, kokie jų duomenys, šis Migracijos departamento argumentas yra visiškai nepagrįstas. Antrasis pagrindas yra prieglobsčio prašymo vertinimas. Vertinant kitoje byloje užsieniečių teikiamus motyvus ir atsisakymas jiems suteikti prieglobstį, yra pateikiamas kaip pagrindas asmenį sulaikyti. Advokatė pažymėjo tai, kad visiškai nebuvo vertinamas pažeidžiamų asmenų aspektas, tai yra, vaikų, kurie faktiškai laikomi sulaikyme. Akivaizdu, kad tai pažeidė ne tik suaugusių asmenų teises, bet ypatingai pažeidė ir mažamečių vaikų teises. Advokatės teigimu, nepaisant panaikintos skundžiamų sprendimų dalies, teismas turėtų išnagrinėti šį klausimą ir priimti sprendimą iš esmės. Pareiškėjų atžvilgiu nuolat vyksta asmens teisių pažeidimai, prašymas priimtas sausio mėnesį, pareiškėjai nurodė, kad nori jį skųsti, prašė paskirti advokatą, iki gegužės mėnesio nebuvo paskirtas advokatas, yra priimtas sprendimas ir jiems neįteiktas (b. l. 101-103).

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Šios administracinės bylos dalykas – Migracijos departamento 2022 m. sausio 17 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Migracijos departamento 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalys, kuriomis nuspręsta Pareiškėjus apgyvendinti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Iš pareiškėjų skundų nagrinėjimo bylos matyti, kad Migracijos departamentas peržiūrėjo skundžiamus Migracijos departamento sprendimus ir 2022 m. birželio 12 d. priėmė sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais pakeitė skundžiamų sprendimų 2 punktą bei nutarė Pareiškėjus apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant jiems teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamo asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A502- 1450/2008, eA-2991-968/2021).

Migracijos departamentas, 2022 m. birželio 12 d. priimdamas sprendimus, kuriais buvo pakeistos Pareiškėjų atstovės skundžiamų ankstesnių Migracijos departamento sprendimų 2-osios dalys, panaikino šios administracinės bylos ginčo dalyką – sprendimų dalis, kuriomis Pareiškėjams buvo nustatytas draudimas laisvai judėti Lietuvos Respublikoje.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teisme nutartys administracinėse bylose Nr. A502-1450/2008; 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 2130- 662/2016).

Minėtos teismų praktikos kontekste pastebėtina, kad Migracijos departamentui pakeitus skundžiamų sprendimų 2-ąsias dalis, numatančias draudimą judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šie skundžiami sprendimai nebesukuria jokių teisinių pasekmių ir Pareiškėjų pagrindinio reikalavimo – leisti laisvai judėti Lietuvos Respublikoje išnagrinėjimas negali apginti jų pažeistų teisių ar įstatymo saugomo intereso.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas faktines aplinkybes ir jų vertinimui aktualią teismų praktiką, bei nustatęs, kad šioje administracinėje byloje išnyko ginčo dalykas, konstatuoja būtinybę Pareiškėjų atstovės skundus atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjų B.I.H.A.H.A., K.A.G.G., E.B.I.I. atstovės advokatės Simonos Jašmontaitės skundus dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 17 d. priimtų sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. vasario 22 d. priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė