- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2009-07-02
- Bylos Nr.
- 2-771/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Andera“, akcinės bendrovės „Šiaulių banko turto fondas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Abulitas“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Andera“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Abulitas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria nutarta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-1863-104/2009 pagal ieškovų akcinės bendrovės „Šiaulių banko turto fondas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Andera“ ieškinius uždarajai akcinei bendrovei „Abulitas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai AB „Šiaulių banko turto fondas“ (AB Šiaulių banko teisių perėmėjas pagal kreditorinių reikalavimų perleidimo 2009 m. kovo 24 d. sutartį) ir UAB „Andera“ kreipėsi į teismą su ieškiniais atsakovui UAB „Abulitas“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovai pateikė įrodymus apie atsakovo nesumokėtų skolų būvimą ir nurodė, kad atsakovas laiku neatsiskaitė pagal sutartines prievoles, į raginimus nereaguoja, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad įmonė yra nemoki ir iškelti atsakovui bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Abulitas“ bankroto bylą; įmonės administratoriumi paskirti UAB „Bankrotera“.
Teismas nurodė, kad atsakovas neginčija tos aplinkybės, kad praleido terminą atsiskaityti su ieškovu UAB „Andera“, kuriam skolingas 400 000 Lt, taip pat patvirtino, kad kreditas AB Šiaulių bankui negražintas, nors terminas kredito gražinimui suėjo 2008 m. spalio 24 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad į bylą pateikta 2009 m. kovo 24 d. kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartis patvirtina, jog AB Šiaulių bankas perleido naujam kreditoriui AB „Šiaulių banko turto fondas“ 5 735 357,20 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą atsakovui, atsakovas perleisto kreditorinio reikalavimo dydžio neginčija, konstatavo, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai bankui sudaro 5 735 357, 20 Lt.
Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas UAB „Abulitas“ 2008 m. balansas, sudarytas 2009 m. vasario 20 d., patvirtina, kad viso įmonės turto vertė yra 15 897 989 Lt, iš turto turimos žemės vertė yra 15 700 000 Lt, o praėjusių finansinių metų, t. y 2007 m., žemės vertė nurodyta 7 096 572 Lt.
Teismas nurodė, kad nors į bylą pateiktas 2007 m. balansas ir paaiškinamojo rašto 4 punktas patvirtina, kad UAB „Abulitas“ ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, 2008 m. balanse žemės vertė apskaičiuota rinkos kaina, tačiau tokia rinkos vertė buvo nustatyta pagal atsakovo užsakymą 2008 m. liepos 21 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė atsakovo žemės įvertinimo ataskaitą, kuri patvirtina, kad 2009 m. vasario 26 d. atsakovo žemės rinkos vertė sudaro tik 8 750 000 Lt , t. y. minėtos žemės rinkos vertė sumažėjo 6 950 000 Lt. Teismas nurodė, kad kaip 2008 m., taip ir 2009 m. atsakovo žemę įvertino ta pati įmonė, todėl nustatyta turto verte abejoti nėra pagrindo, tuo labiau, kad atsakovo atstovas nurodytos 2009 m. žemės kainos neginčijo.
Teismo teigimu, kadangi ekonominės krizės laikotarpiu nekilnojamo turto kainų sumažėjimas yra visuomenei žinomas faktas, todėl būtų teisinga ir protinga vadovautis 2009 m. vertintojų nustatyta atsakovo žemės kaina ir dėl to laikyti, kad bylos nagrinėjimo dieną atsakovo turtas sudaro ne 15 897 989 Lt, kaip nurodyta atsakovo balanse, o 6 950 000 Lt mažiau, ir tai sudaro 8 947 989 Lt, o jo pusę sudaro 4 473 994,50 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad atsakovo balansas patvirtina, kad per vienerius metus mokėtinos skolos sudaro 2 131 392 Lt, tačiau iš atsakovo kreditorių sąrašo matyti, kad pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 743 710, 97 Lt. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas negrąžino ir kredito ieškovui, todėl prie pradelstų įsipareigojimų pridedama ir 5 735 357,20 Lt suma negražinto kredito su palūkanomis ir delspinigiais. Teismas konstatavo, kad iš viso pradelstų įsipareigojimų suma yra 6 479 068,17 Lt, o tai viršija atsakovo pusę turto vertės.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos), viršija pusę turto vertės, konstatavo, kad UAB „Abulitas“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovas AB „Šiaulių banko turto fondas“ prašo skirti administratoriumi UAB „Bankrotera“, o ieškovas UAB „Andera“ – UAB „Verslo administravimo centras“.
Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog UAB „Abulitas“ buveinė, absoliuti dauguma įmonės kreditorių bei debitorių randasi Vilniuje, todėl, atsižvelgiant į tai, kad administratorius privalo užtikrinti kuo sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, manytina, kad tikslinga skirti administratorių, kuriuo buveinė taip pat Vilniuje, t. y. UAB „Bankrotera“, kuri turi filialą Vilniuje. Teismas pažymėjo, kad administratorius UAB „Verslo administravimo centras“ yra Kaune, todėl ieškovo UAB „Andera“ prašymas dėl UAB „Verslo administravimo centras“ skyrimo administratoriumi atmestinas.
Teismo teigimu, duomenų, kad UAB „Bankrotera“ neatitinka teisės aktų reikalavimų, byloje nėra, o atsakovo argumentas, kad, administruojant UAB „Bankrotera“, bus netinkamai apgintos kitų kreditorių teisės, pagrįstas tik prielaidomis.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Andera“ prašo apeliacinės instancijos teismą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį ir UAB „Abulitas“ administratoriumi paskirti UAB „Verslo administravimo centras“. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas nepagrįstai UAB „Abulitas“ administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotera“, kadangi manytina, jog paskirtas administratorius yra suinteresuotas bylos baigtimi. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo UAB „Andera“ abejonių UAB „Bankrotera“ suinteresuotumu ir nevertino pateiktų įrodymų. Teismas, skirdamas administratorių, visapusiškai neįvertino informacijos apie pasiūlytus bankroto administratorius, nesiaiškino jų patirties, turimos kvalifikacijos, kitų svarbių aplinkybių ir nepagrįstai nusprendė UAB „Abulitas“ administratoriumi skirti UAB „Bankrotera“. Teismas nepasisakė ir nevertino ieškovo pateiktų argumentų bei įrodymų dėl AB „Šiaulių banko turto fondas“ siūlomo administratoriaus per didelio darbo krūvio.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas AB „Šiaulių banko turto fondas“ prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, apeliantas argumentą dėl UAB „Bankrotera“ suinteresuotumo bylos baigtimi grindžia spėjimais ir prielaidomis, bet ne įrodymais, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas. Pažymi, kad atsakovo buveinė, dauguma įmonės kreditorių ir debitorių yra Vilniaus mieste, todėl, siekiant bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo, tikslinga paskirti administratorių, kurio darbuotojai, administruojantys bankroto procesą, yra ir kuris turi buveinę, Vilniuje. Ieškovo nuomone, apelianto argumentai, kad jo siūlomas administratorius geriau atstovaus apelianto interesus, verčia abejoti apelianto ir jo siūlomo administratoriaus sąžiningumu, o ne pagrindžia reikalavimą UAB „Abulitas“ bankroto administratoriumi skirti UAB „Verslo administravimo centras“.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Abulitas“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti UAB „Abulitas“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismo išvada, kad UAB „Abulitas“ yra nemoki, nepagrįsta. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Abulitas“ 2008 m. balanse nekilnojamasis turtas (žemė) turėjo būti nurodyti įsigijimo verte, o ne pagal 2008 m. liepos 21 d. vertinimą. Balanse apskaitomas ilgalaikis materialusis turtas vadovaujantis 12 verslo apskaitos standartu „Ilgalaikis materialusis turtas“, kuris nustato, jog, jei perkainojus ilgalaikį materialųjį turtą, jo vertė padidėja, apskaitoje registruojama ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma. UAB „Abulitas“ pagrįstai ir laikydamasi teisės norminių aktų reikalavimų 2008 m. balanse nurodė, jog ilgalaikio turto (žemės) vertė yra 15 700 000 Lt, o įmonės turtas sudaro iš viso 15 897 989 Lt, todėl netgi sutikus su teismo išvada dėl UAB „Abulitas“ įsipareigojimų kreditoriams, darytina išvada, jog įmonė yra moki. Teismas nusprendė iškelti UAB „Abulitas“ bankroto bylą ir pripažino įmonę nemokia, pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies reikalavimus, įtvirtinančius, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas, pripažindamas UAB „Abulitas“ nemokia įmone jos turtą vertino nesivadovaudamas UAB „Abulitas“ balanse nurodyta turto verte ir nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktu atsakovo žemės sklypų vertinimu, kurį atliko pats ieškovas. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo pateiktą įrodymą – UAB Abulitas“ ieškinio AB „Šiaulių banko turto fondas“, trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui dėl prievolės pagal kreditavimo sutartį pripažinimo įvykdyta, kreditavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia nuorašą – motyvuodamas, jog jis neturi reikšmės bankroto bylos nagrinėjimui. Šis įrodymas yra reikšmingas nustatant UAB „Abulitas“ skolos dydį UAB „Šiaulių banko turto fondas“ bei įvertinant visų UAB „Abulitas“ įsipareigojimų kreditoriams dydį ir vertinant įmonės nemokumą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas AB „Šiaulių banko turto fondas“ prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, atsakovas, sudarydamas finansines ataskaitas, įvertindamas turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, turėjo vadovautis bendraisiais apskaitos principais ir apskaitos standartais, tačiau, nuspręsdamas į balansą įrašyti turto vertę, dvigubai didesnę, nei reali to turto rinkos vertė, nesilaikė atsargumo ir neutralumo principų. Ieškovas pažymi, kad atsakovo pasirinkimas materialųjį turtą apskaityti perkainota verte, pažeidžia finansinės atskaitomybės sudarymui keliamus reikalavimus. Ieškovo nuomone, teismas, nustatydamas turto vertę, pagrįstai vertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atsižvelgė į 2009 m. vasario 20 d. nekilnojamo turto vertinimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis paliktina nepakeista.
CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Bylos duomenys patvirtina, kad atskiruoju skundu ieškovas UAB „Andera“ skundžia Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties dalį dėl UAB „Abulitas“ administratoriaus paskyrimo, o atsakovas UAB „Abulitas“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atsakovo UAB „Abulitas“ atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl UAB „Abulitas“ nemokumo nepagrįstos. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio penktoji dalis numato, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo ir kitus į bylą išreikalautus bei pateiktus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir pan. Byloje nesant pakankamai duomenų apie realią įmonės finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas Įmonių bankroto įstatyme bei CPK, nustatyti įmonės finansinę būklę. Prireikus teismas gali įmonei skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti. Pažymėtina, kad bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymui. Taigi, remiantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti bendrovės pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir bendrovės turimo turto vertė. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas UAB „Abulitas“ mokumo klausimą, vadovavosi ieškovo pateikta į bylą atsakovo žemės sklypų įvertinimo ataskaita ir jos pagrindu padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo dieną atsakovo turtas yra ne 15 897 989 Lt vertės, kaip nurodyta atsakovo balanse, o 6 950 000 Lt mažiau, t.y. 8 947 989 Lt vertės. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Abulitas“, siekdamas pagrįsdamas savo turtinę padėtį, į bylą pateikė 2009 m. vasario 20 d. sudarytą 2008 m. balansą, kuriame nurodyta, kad materialaus turto – žemės – vertė buvo 1 570 000 Lt. Į bylą pateikta IĮ „Alama“ 2008 m. liepos 21 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita patvirtina, kad UAB „Abulitas“ priklausančio 2,8543 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav. Klevinės vs., rinkos vertė vertinimo dieną buvo 4 100 000 Lt, 8,0482 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav. Klevinės vs., rinkos vertė buvo 11 600 000 Lt. Į bylą pateikta IĮ „Alama“ 2009 m. vasario 26 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita patvirtina, kad UAB „Abulitas“ priklausančių žemės sklypų vertė vertinimo dieną yra sumažėjusi ir ji atitinkamai yra 2 290 000 Lt ir 6 460 000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti atsakovo UAB „Abulitas“ turto vertę, pagrįstai vadovavosi naujesne IĮ „Alama“ atlikta atsakovo UAB „Abulitas“ turto įvertinimo ataskaita, kadangi ši ataskaita patvirtina, jog į minėtą atsakovo UAB „Abulitas“ balansą įrašyta turimo turto (žemės) vertė yra pasikeitusi. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta 2009 m. gegužės 5 d., tačiau atsakovas į bylą nepateikė sudarytų nustatyta tvarka bei pagrįstais duomenimis patikslinto balanso, ataskaitinių finansinių metų praėjusio laikotarpio balanso bei finansinių ataskaitų, turto vertintojų atliktų naujų atsakovo turto įvertinimo ataskaitų ar kitų dokumentų, kurių duomenys galėtų paneigti IĮ „Alama“ 2009 m. vasario 26 d. atsakovo nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje padarytas išvadas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnaudojo visas galimybes įmonės finansinei būklei nustatyti ir pagrįstai nustatė UAB „Abulitas“ nemokumo faktą, o atsakovo UAB „Abulitas“ atskirojo skundo argumentas dėl šios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumo atmestinas.
Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu atsakovo UAB „Abulitas“ atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo pateiktą įrodymą – UAB Abulitas“ ieškinio AB „Šiaulių banko turto fondas“, trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui dėl prievolės pagal kreditavimo sutartį pripažinimo įvykdyta, kreditavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia nuorašą, kadangi, apelianto teigimu, šis įrodymas yra reikšmingas nustatant visų UAB „Abulitas“ įsipareigojimų kreditoriams dydį ir vertinant įmonės nemokumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad minėtas ieškinio nuorašas neturi teisinės reikšmės bankroto bylos nagrinėjimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyto ieškinio padavimas teismui pats savaime nepatvirtina aplinkybės, jog ieškinys bus tenkintas, prievolė pagal kreditavimo sutartį bus pripažinta įvykdyta ir kreditavimo sutartis bus pripažinta iš dalies negaliojančia, dėl ko pasikeis UAB „Abulitas“ įsipareigojimų kreditoriams dydis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bankroto bylos iškėlimo momentui atsakovo nurodytos prievolė pagal kreditavimo sutartį bei kreditavimo sutarties dalis nėra nuginčytos, todėl pirmosios instancijos teismas UAB „Abulitas“ nemokumo klausimą pagrįstai sprendė vadovaudamasis į bylą pateiktais įrodymais, patvirtinančiais įmonės finansinę padėtį. Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnis reglamentuoja bankroto bylos nutraukimą.
Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio antroji dalis numato, kad asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasiūlo teismui administratoriaus kandidatūrą; tuo atveju, kai pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei teikia įmonės darbuotojai ir jie nepasiūlo administratoriaus kandidatūros, administratoriaus kandidatūrą Vyriausybės nustatyta tvarka turi pasiūlyti šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija; administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys; teismas gali motyvuotai atmesti teikiamo administratoriaus (administratorių) kandidatūrą (kandidatūras) ir pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą, jei teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Įmonių bankroto įstatymas taip pat numato, kad skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo suderinti su Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad administratoriumi negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar, kai kreditorius – juridinis asmuo, jo organų narys), asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus teisės aktus neturi teisės būti vadovu, įmonės ar šios įmonės patronuojančios arba dukterinės įmonės savininkas, jos valdymo organų narys, vadovas, jo pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, akcininkas, nuosavybės teise turintis arba turėjęs per paskutiniuosius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo daugiau kaip 10 procentų bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės arba šios įmonės patronuojančios ar dukterinės įmonės akcijų; šie apribojimai taikomi ir šioje dalyje nurodytiems asmenims, kurie dirbo bankrutuojančioje ir bankrutavusioje įmonėje ir buvo atleisti iš pareigų per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo; administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi; juridinio asmens, turinčio teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, vadovui, jo pavaduotojams (direktoriams), vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovui, juridinio asmens organo nariams, juridinio asmens dalyviams taikomi šioje dalyje administratoriui nustatyti apribojimai.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu ieškovo UAB „Andera“ atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB „Abulitas“ administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotera“, kadangi manytina, jog paskirtas administratorius yra suinteresuotas bylos baigtimi. Ieškovo UAB „Andera“ atskirojo skundo turinys patvirtina, kad apeliantas UAB „Bankrotera“, suinteresuotumą bylos baigtimi sieja su tuo, kad AB Šiaulių banko valdybos pirmininko pareigas užima A. B. , V. Butkus yra stebėtojų tarybos narys, AB Šiaulių bankas yra ieškovo AB „Šiaulių banko turto fondas“ akcininkas, o UAB „Bankrotera“ valdybos pirmininkas yra K. B. . Apelianto teigimu, minėti asmenys yra susiję giminystės ryšiais. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik aplinkybė, jog asmenys turi vienodas pavardes, nepatvirtina šių asmenų giminystės ryšio. Į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad A. B. , V. B. ir K. B. giminystės ryšį. Ieškovo AB „Šiaulių banko turto fondas“ atsiliepime į ieškovo UAB „Andera“ atskirąjį skundą kategoriškai neigiamas toks nurodytas giminystės ryšys.
Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateiktas 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „Bankrotera“ sutikimas Nr. 08-185-3-S patvirtina, kad UAB „Bankrotera“ sutinka teikti administravimo paslaugas UAB „Abulitas“ ir deklaruoja, kad nėra pagrindų, apribojančių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Į bylą yra pateiktas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos leidimas UAB „Bankrotera“ teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Į bylą taip pat yra pateiktas UAB „Bankrotera“ bankroto administratorių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas. Bylos duomenys patvirtina, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos informavo teismą, kad UAB „Bankrotera“ atitinka Teismo skiriamo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių administratoriaus kandidatūros derinimo tvarkos reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas iš teismui pasiūlytų administratorių kandidatūrų turi teisę parinkti administratorių, kuris, teismo nuomone, tinkamai administruos bankrutuojančią įmonę. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei pateiktus į bylą duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Abulitas“ administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotera“, kuri atitinka visus administratoriui Įmonių bankroto įstatymo keliamus reikalavimus, ir nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu teismo paskirtas administratorius netinkamai vykdo savo pareigas, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) turi teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai pakeisti ar panaikinti, ir sprendžia, kad atskirieji skundai atmestini, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.