- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-24
- Bylos Nr.
- 1A-25-417-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Dalius Jocys
- Nukentėjusysis
- S. B., V. B., B. B.
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Jurijus Stepanovas
- Kategorijos
Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-417/2008
Teisėjas Virginijus Gedeikis Procesinio sprendimo kategorija 2.1.12.2.3.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. sausio 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007-10-29 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir nuteistasis įpareigotas visą šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; iš UAB „BTA draudimas“ priteista Valstybinei ligonių kasai 4563,20 Lt gydymo išlaidoms atlyginti, iš V. K. priteista S. B. 4424,54 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, V. B. – 4424,54 Lt neturtinei žalai atlyginti bei B. B. – 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2006 m. liepos 9 d., apie 9.30 val., Pakerų kaime, Plungės rajone, kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 59-ame kilometre, vairuodamas S. E. vardu registruotą automobilį „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p. reikalavimą, įpareigojantį vairuotoją laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams; 199 p. reikalavimą, įpareigojantį vairuotoją sukant į kairę praleisti lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi važiuojančias transporto priemones, ir sukdamas į kairę nepraleido lygiareikšmiu keliu tiesiai važiuojančio S. B. vairuojamo automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to automobiliai susidūrė. Eismo įvykio metu automobilio vairuotojui – nukentėjusiajam S. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, jam buvo padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvos krūtinės ląstoje, kaklo nubrozdinimas, krūtinės ir dešiniojo peties sumušimas; automobilio keleivei – nukentėjusiajai V. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, jai buvo padaryti kūno sužalojimai: daugybinės poodinės krūtinės ląstos ir pilvo kraujosruvos; automobilio keleivei – nukentėjusiajai B. B. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, jai buvo padaryti kūno sužalojimai: veido odos nubrozdinimai ir poodinė kaktos kairės pusės kraujosruva, galvos smegenų dešiniosios smilkininės skiltės sumušimas, stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas, blužnies kraujosruva, kairiojo peties sąnario ir abiejų šlaunų odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria išspręsti civiliniai ieškiniai. Mano, kad teismas netinkamai įvertino faktines ir teisines aplinkybes, dėl to netinkamai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai pritaikė materialiosios ir procesinės teisės normas, pažeidė Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintus principus. Tvirtina, kad teismas nevertino aplinkybės, kad autoįvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Tai turi esminės reikšmės nustatant tinkamą atsakovą. Draudimo sutarties ir draudžiamuosius santykius reglamentuojančių įstatyminių nuostatų esmė yra ta, kad įvykus draudžiamajam įvykiui civilinę atskomybę perima draudimo kompanija, jai atsiranda prievolė atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, kokios aplinkybės riboja UAB „BTA draudimas“ civilinę atsakomybę. Teismas konstatavo visiško žalos atlyginimo būtinumą, tačiau atleido atsakovę UAB „BTA draudimas“ nuo prievolės visiškai atlyginti žalą. Tai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Mano, kad teismas, žinodamas, jog Konstitucinis Teismas priėmė prašymą išspręsti, ar nustatytas maksimalus 500 eurų neturtinės žalos dydis neprieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 d. ir konstituciniam teisinės valstybės principui, turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nespręsti bylos iš esmės tol, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės atitinkamą bylą. Teismas privalėjo vertinti aplinkybę, kad Konstitucinis Teismas sprendžia jo taikomo teisės akto teisėtumo klausimą ir jis negali būti taikomas. Toks materialiosios teisės normos taikymas laikytinas neteisėtu ir ši nuosprendžio dalis turėtų būti panaikinta. Mano, kad teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių ir nevertino byloje esančių įrodymų, iš kurių matyti, kad tinkamas atsakovas yra UAB „BTA draudimas“, o ne V. K. Apeliantas taip pat mano, kad teismas neteisingai išsprendė civilinių ieškinių dydžio klausimą: nenustatė ir nevertino, kokias pasekmes iki šiol patiria nukentėjusieji, nesprendė, kaip traumos pasekmės lemia priteisiamos žalos dydį, nevertino ir neaptarė civilinio atsakovo turtinės padėties. Teigia, kad civilinis atsakovas negali sumokėti nuosprendžiu priteistos sumos. Prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista atlyginta žalą V. K., ir tinkamai pritaikyti įstatymą, taip pat baudžiamosios bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka sustabdyti, iki Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 2004 m. kovo 5 d. redakcijos 11 str. 1 d. atitikties Konstitucijai.
Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo tenkinti apeliacinį skundą iš dalies, nukentėjusieji prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė civilinius ieškinius.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Visais atvejais, kai sutrikdoma asmens sveikata, už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti ir neturtinę žalą (BPK 109 str., CK 6.250 str. 2 d., 6.283 str. l d.). Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos ribų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, skausmą nustatymas.
Teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pasekmes, t. y. nukentėjusiesiems S. B. ir V. B. buvo nežymiai, o B. B. sunkiai sutrikdyta sveikata, jie dėl to patyrė fizinį skausmą, B. B. išgyveno nepatogumų dėl negalėjimo normaliai judėti, ilgą laiką buvo gydoma ligoninėje ir sanatorijoje, sutrikdytas normalus šeimos gyvenimo ritmas, visi nukentėjusieji patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, kita vertus, atsižvelgęs į tai, kad žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, į kaltininko turtinę padėtį, pagrįstai ir motyvuotai padarytą neturtinę žalą įvertino pinigais ir priteisė sumą, kuri atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl keisti priteistos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.
Dėl tinkamo atsakovo neturtinei žalai atlyginti
Apeliaciniame skunde išdėstytas motyvas, kad teismas priteisė atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiesiems netinkamam atsakovui, yra nepagrįstas. Transporto priemonės, kurią vairavo kaltininkas, civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Sutartis buvo sudaryta pagal standartines sąlygas, numatyta, kad už žalą, padarytą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išmoka mokama pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (b. l. 13). Draudžiamasis įvykis įvyko 2006 m. liepos 9 d., galiojant minėto įstatymo 2004 m. kovo 5 d. redakcijai, įsigaliojusiai nuo 2004 m. gegužės 1 d. Šio įstatymo 11 str. 1 d. numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo. Tokia formuluotė yra visiškai aiški ir negali būti aiškinama kaip nors kitaip, negu draudiko atsakomybės ribojimas dėl neturtinės žalos, padarytos apdraustojo veiksmais, atlyginimo. UAB „BTA draudimas“ šią sumą (1726,40 Lt) sumokėjo. Jeigu draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje, viršija draudimo vertę, tai draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę (CK 6.1001 str. 1 d.). Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad šis civilinis atsakovas savo prievolę įvykdė.
Civilinė atsakomybė už neturtinę žalą negali būti apribota (CK 6.252 str 1 d.). Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 str. 2 d.). Todėl likusią sumą teismas pagrįstai priteisė iš V. K., kuris yra tinkamas atsakovas.
Dėl bylos kreipimosi į Konstitucinį Teismą
BPK 234 str. 5 d. 3 p. numatyta, kad bylos nagrinėjimas atidedamas, kai įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje nebuvo pareikštas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl kurios nors teisės normos atitikties Konstitucijai ar kitam teisės aktui. Tai, kad kitoje byloje kvestionuojama šioje byloje taikomo įstatymo atitiktis Konstitucijai ar kitam teisės aktui, nėra pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu vilkinti teisingumo vykdymą. Taikyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. (2004 m. kovo 5 d. redakcija) galiojo įvykio metu, todėl teismas pagrįstai ją taikė.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusysis S. B. prašo priteisti iš nuteistojo jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, pateikė kvitą, patvirtinantį, kad sumokėjo advokatui už dokumento surašymą, patarimą 200 Lt.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusieji pateikė atsikirtimą, surašytą advokato A. Juškos. Nukentėjusiojo sumokėta suma šiam advokatui pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš nuteistojo (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n u taria:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš V. K. S. B. 200 Lt (du šimtus litų) išlaidoms - advokato darbui už atsikirtimo į apeliacinį skundą surašymą, apmokėti.