- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-18
- Bylos Nr.
- A2.2.-321-738/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-09181-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Pažeidėjas
- T. J.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno r., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 50⁶ str. 1d., administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. J. yra UAB „(duomenys neskelbtini) ", juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2010-06-14, registracijos adresas - (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. Direktorius. Bendrovės vykdoma veikla - kiti statybos baigiamieji darbai.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau -VMI prie FM) mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015-10-12 (operatyvaus patikrinimo pradžia) duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka sudaro 31212,15 eurų, iš kurios: 51,84 euro mokestis už aplinkos teršimą bei 3,60 eurai šio mokesčio delspinigiai, Gyventojų pajamų mokestis 1546 eurai bei 47,48 eurai šio mokesčio delspinigiai, Pelno mokestis 18056,07 eurai bei 655,82 eurai šio mokesčio delspinigiai, Pridėtinės vertės mokestis 10053,11 eurai bei 798,23 euraišio mokesčio delspinigiai.
Aplinkos teršimo mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2015-03-02. Bendrovei pateikus deklaraciją už 2014 m. gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė už laikotarpį 2015 m. vasario - rugsėjo mėn. Pagal paskutinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, šio mokesčio skola turėjo būti sumokėta 2015-09-30. Pelno mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2015-06-01. Bendrovei pateikus deklaraciją už 2014 m. pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2015-03-24, patikslinus šio mokesčio deklaraciją už 2014 m. gruodžio mėn. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2015-04-20 pateikiant bankui sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų. Bendrovei nesumokėjus mokestinės nepriemokos, 2015-06-17 sprendimas išieškoti 31348,41 eurų mokestinę nepriemoką iš turto 2015-07-24 perduotas vykdyti antstoliui.
Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą 2015-10-12 pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas pagal 2015-09-28 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini) direktorius pateikė banko sąskaitų, kasos knygos išrašus, atskaitingų asmenų atsiskaitymo dokumentus už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-09-30. Išanalizavus bankų sąskaitų išrašus nustatyta, kad „Swedbank", AB Bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr.LT397300010122689610 likutis 2015-03-01 sudarė 48,33 eurus, pajamos - 4335,64 eurus, išlaidos - 4383,97 eurus, likutis 2015-09-30 – 0 eurų. EVP International, UAB - elektroninių pinigų įstaigoje Bendrovės sąskaitoje Nr. EVP9710001453960 likutis 2015-03-01 sudarė 1077,41 eurus, pajamos - 47841,89 eurus, išlaidos - 48836,43 eurus, likutis 2015-09-30 - 82,87 eurai.
Per tikrinamąjį laikotarpį Bendrovės gautos pajamos per banke ir elektroninių pinigų įstaigoje esančias sąskaitas sudarė 52177,53 eurus, iš kurių: 35800 eurų išimta ir įnešta į Bendrovės kasą, 11025,62 eurai sumokėta tiekėjams, 2895 eurus VMI prie FM išieškojo priverstine tvarka, 2010,05 eurų išmokėta darbuotojams atlyginimas, 1484,79 eurai sumokėti Sodrai. EVP International, UAB - elektroninių pinigų įstaigoje Bendrovės sąskaitos Nr.EVP9710001453960 sumokėta: 2015-06-04 UAB „(duomenys neskelbtini) " už automobilio lizingo paslaugas 500 eurų ir UAB „(duomenys neskelbtini) už medžiagas 170 eurų, 2015-07-14, 2015-08-06 UAB „Tele 2" už paslaugas 90,24 eurų ir 118,15 eurų, 2015-09-03 AB „(duomenys neskelbtini) už sandėlio nuomą 166,98 eurai.
Išanalizavus pateiktus kasos knygos išrašus nustatyta, kad likutis 2015-03-02 kasoje sudarė 65338,30 eurai, kasos pajamos – 35800 eurų, kasos išlaidos 95088,92 eurai, likutis 2015-09-30 sudarė 6049,38 eurus. Per aukščiau minėtą laikotarpį iš kasos buvo išmokėta: (kovo mėn.) 60900 eurų suteikta paskola fiziniam asmeniui R. J., 18100,10 eurų atskaitingam asmeniui, 12873,50 eurai darbuotojams atlyginimas, 3214,42 eurų tiekėjams.
Pagal avansines apyskaitas pas atskaitingą asmenį T. J. pinigų likutis 2015-09-30 buvo 21762,88 eurai.
Pagal VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis Bendrovė turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui: 2015-08-31 - 30442,36 eurus, 2015-09-30 - 30957,12 eurus, 2015-10-12 - 31212,15 eurų (Operatyvaus patikrinimo pradžia).
Pagal operatyviam patikrinimui Bendrovės pateiktus dokumentus nustatyta, kad Bendrovė turėdama 2015-09-30 įsiskolinimą valstybės biudžetui 30957,12 eurus per 2015 m. rugsėjo mėn. atliko įvairiems kreditoriams šiuos mokėjimus:
Pagal kasos knygą: 18,25 eurų UAB (duomenys neskelbtini) , 2950,19 eurų išmokėta alga, 2015-09-30 išmokėta 150 eurų alga J. J..
Pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą: 166,98 eurai AB Spauda, 2500 eurų grynų pinigų išgryninimas, 15,64 eurų AB Lietuvos Radijo ir televizijos centras, 100 eurų UAB Tele2, 2015-09-25 4900 eurų grynų pinigų išėmimas, 19,60 eurų grynų pinigų išėmimas.
Pagal avansinę apyskaitą: atskaitingas asmuo - bendrovės direktorius T. J., turėjo pinigų likutį 2015-09-30 21762,88 eurus.
Bendrovė rugsėjo mėnesį VMI prie FM nemokėjo nieko, buvo įskaityti 102 eurai iš permokos (įmokos kodas 1001).
Paskutinis mokėjimas 2015-09-30 buvo atliktas, kuris nustatytas pagal kasos knygos duomenis, t.y. išmokėta 150 eurų alga J. J., be to pagal avansinę apyskaitą, atskaitingas asmuo T. J., turėjo Bendrovės pinigų likutį 21762.88 eurus, turint 30957.12 eurų įsiskolinimą valstybės biudžetui.
2015-10-12 bendrovėje pradėjus operatyvų patikrinimą, 2015-10-21 Bendrovė sumokėjo 10000 eurų įsiskolinimą į Valstybės biudžetą ir padengė dalį nepriemokos.
Patikrinus piniginių lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2015-09-30 pagal Bendrovės pateiktus operatyviam patikrinimui dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " turėjo galimybę visiškai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.
UAB „(duomenys neskelbtini) " vadovas T. J., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nelikviduotus įsipareigojimus VMI prie FM, pažeidė LR CK 6.9301 straipsnio „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas" nuostatas ir padarė LR ATPK 506 straipsnyje numatytą pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J. neprisipažino padaręs pažeidimą ir parodė, kad jis dirba direktoriumi 5 metai, buhalterį samdo. Įmonės restruktūrizavimą pradėjo 2015 m. gruodžio mėn., po VMI patikrinimo. VMI sumokėjo 10 000 eurų. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad turi 18 000 eurų. Sumokėjęs mokesčiams, norėjo toliau vykdyti veiklą. Per šį laikotarpį į VMI nesikreipė. Šiai dienai nepriemoka yra keliolika tūkstančių eurų. Kitą mėnesį turėjo gauti didelį pavedimą ir viską būtų padengę iš karto, bet taip neišėjo. Šeimos nariui suteikė paskolą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b.l.2-5), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b.l.6-7), 2015-08-31, 2015-09-30, 2015-10-12 Įmonės mokestinės nepriemokos balansai (b.l.10,11,12), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l.13-16), sąskaitos išrašai (b.l.17,18,19,20,21,22,23,24-26,27-28,29-30,31-32,33-34,35-36,37-38), kasos knygos išrašai (b.l.39-40,41-42,43,44,45,46), avanso apyskaita (b.l.47-48,49-50,51-52,53-54,55,56,57), įplaukų apskaita (b.l.58-59).
Teismų praktikoje nurodoma, kad LR ATPK 50⁶ str. 1 d. dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.
Įmonių bankroto ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų: 1) mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti; 2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai); 3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija; 4) valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija; 5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją; 6) kiti kreditoriai. <...>. Minėto įstatymo 35 straipsnis (Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka) nustato, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais: pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi iš minėtų įstatymų nuostatų matyti, kad bet kuriuo atveju kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).
Ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises. Duomenų, kurie patvirtintų, jog atlikti mokėjimai turėjo būti tenkinami prioriteto tvarka VMI reikalavimo atžvilgiu, t.y. mokėtos lėšos pagal vykdomuosius dokumentus, byloje nėra.
Taigi, įvertinus surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad T. J., būdamas bendrovės direktoriumi, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.930¹ str. 1 d. ir taip padarė LR ATPK 50⁶ str. 1d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Duomenų apie T. J. administracines nuobaudas byloje nėra. Jo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis padarius pažeidimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad LR ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyta sankcija yra pakankamai griežta, mano, kad LR ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią baudą.
Pažymėtina, kad T. J. atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes vien administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nes skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 50⁶ str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas
nutarė:
T. J. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ str. 1d., ir skirti jam 1448 eurų (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.