- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- ATP-327-72/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-01503-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimo A. O. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Utenos rajono apylinkės teismo 2012-05-14 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – Utenos RAAD) administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti iš naujo, aiškiai atskleidžiant O. A. K. inkriminuojamo pažeidimo esmę bei surenkant tai pagrindžiančius įrodymus.
O. A. K. administracinio teisės pažeidimo protokole kaip pažeidimo pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 str. 1 d. esmė nurodyta tai, kad O. A. K. naudojosi P. J. nuosavybės teise priklausančiu sklypu, kadastrinis Nr. 8230/0005:165, esančiu (duomenys neskelbtini) k., Tauragnų sen., Utenos r. Sklypą naudojo auginti bulves, svogūnus, avižas. 2011 m. rudenį šį sklypą suarė. Sklypu naudojasi apie 50 metų. Taip ji savavališkai naudojasi P. J. nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Kartu suarta ir dalis servitutinio kelio, esančio privačiame sklype.
Apylinkės teismas sprendimą grąžinti Utenos RAAD administracinio teisės pažeidimo bylą protokolui surašyti iš naujo, iš esmės argumentavo tuo, kad atsižvelgiant į ATPK 45 str. 1 d. dispoziciją, asmuo negali būti baudžiamas už žemės naudojimą, o kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole O. A. K. nebuvo suformuluotas kaltinimas dėl žemės sklypo užėmimo, o ji buvo kaltinama tik tuo, kad naudojasi P. J. sklypu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad neatskleista pažeidimo esmė.
Šalies argumentai
Utenos RAAD apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-05-14 nutarimą O. A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir įpareigoti Utenos rajono apylinkės teismą bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretuoja ATPK 45 str. 1 d. įtvirtintą normą. Pažymi, kad byloje buvo pateikti visi įrodymai, kaip A. O. K. savavališkai naudojosi kitam asmeniui - nukentėjusiajam P. J. - priklausančiu žemės sklypu Nr.8230/0005:165, nepaisydama sklypo savininko pretenzijų ir reikalavimų jį atlaisvinti. Apeliacinį skundą pateikusios institucijos nuomone, būtent tokie A. O. K. veiksmai, kaip savavališkas žemės naudojimas išariant ar užsėjant pasėliais ir pan., taip atimant teisę tikrajam savininkui naudotis sklypu savo nuožiūra, ir reiškia sąmoningą ir tyčinį kitam asmeniui privačios nuosavybės teisėmis priklausančios žemės užvaldymą (užėmimą). Pažymi, kad A. O. K. veiksmai atitinka ATPK 45 str. 1 d. sudėtį, nes ji supranta, kuo yra kaltinama ir netgi tai pripažįsta, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad protokole pažeidimo esmė nebuvo atskleista. Atsižvelgdami į tai, jog pateiktoji administracinio teisės pažeidimo medžiaga neturėjo akivaizdžių trūkumų, o tai, kad protokole nėra užfiksuota, kad A. O. K. „užėmė“ P. J. priklausantį žemės sklypą, negali būti įvardijama kaip priežastis, sąlygojanti pažeidimo esmės neatskleidimą.
Be to, atkreipė dėmesį, kad apylinkės teismas ginčijamu nutarimu nesilaikė formuojamos administracinių teismų praktikos, nes nutarimą grąžinti bylą institucijai, surašiusiai protokolą, priėmė bylos nagrinėjimo stadijoje, kas liudija apie netinkamą pasirengimą nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Teismas bylą grąžino institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nutarimu, o ne nutartimi bei nutarimą priėmė vadovaudamasis dviem - (duomenys neskelbtini) ir 287 straipsniais, kuriuose pateikiamas baigtinis nutarimų rūšių sąrašas (skirti nuobaudą, nutraukti bylą arba perduoti nagrinėti kitam įgaliotam pareigūnui), ir bylos grąžinimas protokolui surašyti į šį sąrašą nepatenka.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą A. O. K. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Utenos RAAD apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismui yra pateikusi rašytinius įrodymus, jog naudojasi prie jos nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo bei pagal pirminius dokumentus jai priklausančiame sode namų valdai suprojektuotame žemės sklype dalimi žemės, naudojama daržui. Kadangi nebuvo išspręstas namų valdai prie jos gyvenamojo namo žemių išskyrimo ir privatizavimo klausimas, šis ginčas nagrinėjamas teismine tvarka. P. J. yra patrauktas vienu iš atsakovų dėl galimai neteisėto šio žemės sklypo nuosavybės teisių įgijimo. Jos gyvenamasis namas ginčijamame žemės sklype pastatytas dar 1940 m. Atsakovu dėl namų valdos jos gyvenamam namui eksploatuoti taip pat patraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, teisiniai ginčai toje byloje dar nėra pasibaigę. Nurodo, kad Utenos RAAD jai administracinio teisės pažeidimo protokolo surašyti neturėjo įstatymu nustatytos teisės ir pagal bylų žinybingumą. Kadangi gyvenamasis namas ir kiti ūkio statiniai priklauso jai, o ne P. J., todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 str., ji naudojasi kitos paskirties žemės sklypu - nuolat naudojamu daržu. O P. J., kaip matyti iš teismo žinioje esančios bylos medžiagos, šios paskirties žemės nuosavybės teise neturi ir nevaldo. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad tikrasis šeimininkas P. J. savo nuožiūra negali naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Atkreipia dėmesį į P. J. priklausančio žemės sklypo plotą bei antstolio L. J. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės parengtą namų valdai suformuluoto žemės sklypo projekto dokumentus, kurie, jos nuomone, paneigia šiuos apeliacinio skundo teiginius. Mano, kad Utenos rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jos Utenos RAAD surašytame administracinės teisės pažeidimo protokole yra nustatyta teismo aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos duomenų, Utenos RAAD, t.y. institucija, surašiusi A. O. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą, savo reikalavimą patraukti administracinėn atsakomybėn A. O. K. sieja su P. J., kaip žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-1966-6665, kadastrinis Nr. 8230/0005:165, esančio Utenos r. sav., Tauragnų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, savininko, nuosavybės teisių pažeidimu.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Administraciniam teisės pažeidimui būdingi keturi organiškai tarpusavyje susiję objektyvūs ir subjektyvūs požymiai – jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Pažymėtina, kad asmens kaltė yra vienas iš subjektyviosios teisės pažeidimo pusės požymių.
Asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
ATPK 45 straipsnio l dalis numato atsakomybę už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą ir užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Šio pažeidimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes – tai savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad tarp A. O. K. ir P. J. pakankamai ilgą laiką vyksta teisminiai ginčai civiline ir administracine tvarka dėl žemės sklypų, įskaitant ir A. O. K. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomą kaip savavališkai naudojamą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-1966-6665, kadastrinis Nr. 8230/0005:165, esantį Utenos r. sav., Tauragnų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime.
Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, dvi civilinės bylos: Nr. 2-85-228/2012 pagal ieškovės A. O. K. ieškinį atsakovams P. J., J. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės į namų valdos žemės sklypus pripažinimo, namų valdos žemės sklypų ribų nustatymo, Utenos apskrities viršininko 1996-04-24 sprendimo Nr. 40-4935 dalinio panaikinimo, vadovaujantis Utenos apskrities viršininko administracijos pasiūlymais dėl sklypų ribų patikslinimo, dovanojimo sutarties dalinio panaikinimo, sklypų priteisimo, ir civilinė byla Nr. 2-82-228/2012 pagal ieškovų P. K., A. K. ieškinį atsakovams J. K., P. J. dėl pripažinimo, kad 35 ha žemės sklypas įgytas neteisėtai, teisės į žemės sklypus pripažinimo, dovanojimo sutarties dalinio panaikinimo ir žemės sklypų priteisimo, yra sustabdytos iki bus išspręstas administracinės bylos (Nr. P-261-94-12) pagal A. K. ir P. K. prašymą atnaujinimo klausimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, o atnaujinus administracinę bylą - kol bus išspręsta administracinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną iš esmės buvo vienos iš civilinio ginčo pusės, t.y. P. J. skundas dėl A. O. K. veiksmų. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civiliniams, darbo, šeimos ir kitoms byloms dėl privatinių teisinių santykių nagrinėti.
Taigi nei Utenos RAAD, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo pateiktas bendrosios kompetencijos teismo įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo būtų buvę anksčiau išspręsti turtiniai ginčai tarp A. O. K. ir P. J., tiesiogiai susiję su aptariamo administracinio teisės pažeidimo objekto - žemės sklypo priklausomybe. Be to, tiek A. O. K., tiek P. J. suvokimas apie jų subjektines teises į ginčo žemės sklypą yra grindžiamas tiek dokumentais, tiek ir tam tikra teisine argumentacija. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Utenos RAAD, savo apeliaciniame skunde argumentuodamas, kad A. O. K. užėmė jai priklausantį žemės sklypą, visiškai nepateikė jokių A. O. K. neabejotinų tyčios įrodymų, darytina išvada, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodytas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas - pažeidėjos tyčia, t. y. nėra įrodyta, kad neišsprendus turtinio ginčo A. O. K., aiškiai suprasdama, kad P. J. yra ginčo žemės sklypo savininkas ir joks pagrįstas ginčas šiuo klausimu negali kilti, tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja privatų sklypą.
Pažymėtina, kad esant tokiai situacijai, P. J. teisės, susijusios su jo teise naudotis aptariamu žemės sklypu, suvaržymais, padarytais galimai neteisėtais A. O. K. veiksmais, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą negali būti apgintos. Esant neišspręstam turtiniam ginčui dėl aptariamo žemės sklypo, negali būti daromos išvados dėl ATPK 45 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties.
ATPK 250 str. l p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama.
Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes kiti Utenos RAAD apeliacinio skundo argumentai dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.