Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-830/2015 buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį - bauda 50 MGL (1883 Eur) dydžio;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – bauda 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – bauda 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas D. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, bei nustatyta neatlikta bausmės dalis - 56 MGL (2108,96 Eur) dydžio bauda.

Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartimi pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį, pašalindamas iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, jog D. B. iš nenustatyto asmens gavęs užmokestį už teisines paslaugas, išrašė apskaitos dokumentą – pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nenurodė gautos pinigų sumos. Likusią nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria D. B. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 8 d. nutarties dalį (išskyrus jos dalį, kuria iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad D. B., iš nenustatyto asmens gavęs užmokestį už teisines paslaugas, išrašė apskaitos dokumentą – kvitą LAT Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikino ir šią bylos dalį nutraukė. Nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis D. B. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta galutinė bausmė, panaikino. Kitą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį paliko nepakeistą.

D. B. Panevėžio miesto apylinkės teismui 2016-10-26 pateikė prašymą, panaikinti minėtoje baudžiamojoje byloje teismo 2016-04-20 surašytus dokumentus - Vykdomąjį raštą ir Patvarkymą vykdyti nuosprendį. Prašyme akcentavo, jog teismas vykdomuosiuose dokumentuose, pasirinkdamas konkretų antstolį, nesivadovavo įstatymu, išdėstė savo prašymo argumentus.

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama 2016-11-30 nutartimi nutarė grąžinti D. B. permokėtos baudos dalį - 376,60 Eur.

D. B. apygardos teismui skundžia minėtą teismo nutartį ir prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir tenkinti jo prašymą panaikinti 2016-04-20 surašytus dokumentus – Vykdomąjį raštą ir Patvarkymą vykdyti nuosprendį arba grąžinti jo 2016-10-26 prašymą nagrinėti iš naujo Panevėžio miesto apylinkės teismui. Iš esmės savo skundą motyvavo tuo, jog Panevėžio apylinkės teismas 2016-10-26 jo prašymo neišnagrinėjo, neatsižvelgė į teisinius pagrindus nurodytus 2016-10-26 prašyme, kuriuos kartoja pateiktame apeliaciniame skunde.

Tenkinama D. B. skundo dalis.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą baudžiamąją bylą, skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta, todėl naikintina, grąžinant prašymą nagrinėti tam pačiam teismui.

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog D. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirtą 2108,96 Eur dydžio baudą sumokėjo, todėl nutarė grąžinti 376,60 Eur baudos permoką, kuri susidarė 2016 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio dalį, kurioje D. B. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir bausmių bendrinimą pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimas reglamentuotas BPK 361 straipsnyje, o BPK 362 straipsnyje nustatyta su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka. Skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui (BPK 364 straipsnio 3 dalis). Iš šių nuostatų akivaizdu, kad apylinkės teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą vertina ir dėl to sprendimą priima apygardos teismas. Nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi nesprendė D. B. 2016-10-26 prašymo, bet 2016-10-26 prašymo pagrindu nutarė grąžinti permokėtos baudos dalį. Akivaizdu, jog D. B. prašymas nebuvo išnagrinėtas, nors būtent D. B. 2016-10-26 prašymas turėjo būti skundžiamos teismo nutarties tyrimo objektas.

Pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus pateikto D. B. 2016-10-26 prašymo argumentų pagrįstumo, tokios priimtos nutarties aukštesniame teisme vertinimas tampa teisiniu požiūriu negalimas, nes dėl D. B. prašymo nagrinėjimo iš esmės nėra įvykęs procesas.

Esant tokiai situacijai, priimta skundžiama nutartis naikintina, grąžinant prašymą nagrinėti tam pačiam teismui, o atsižvelgiant į šį sprendimą – dėl kitų skundo teiginių nebepasisakoma.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – grąžinti D. B. 2016-10-26 prašymą nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.