Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės ( kolegijos pirmininkė ir pranešėja ), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko,

dalyvaujant pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) atstovei advokato padėjėjai Ingai Umbrasaitei,

nedalyvaujant atsakovo VĮ „Registrų centro Alytaus filialo atstovui ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui VĮ Registro centro Alytaus filialui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Minėtos Sutarties 9.4 - 9.5 punkte šalys numatė tokias pareiškėjos pareigas:

„9.4. neperleisti, neįkeisti, neišnuomoti perkamo žemės sklypo be Pardavėjos ir Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto sutikimo, kol nebus įvykdyti 9.1., 9.2., ir 9.3. papunkčiuose nustatyti įsipareigojimai.

9.5. nuosavybės teisių apribojimą - ,, neperleisti, neįkeisti, neišnuomoti perkamo žemės sklypo be Pardavėjos ir Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu patvirtinto sutikimo <...>" > įregistruoti Valstybės įmonėje Registrų centre."

Atitinkamai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota žyma 8.2 „Draudimas perleisti nuosavybės teisę", kurios aprašyme nurodoma „Neperleisti, neįkeisti, neišnuomoti perkamo žemės sklypo be Pardavėjos ir Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto sutikimo".

Ketindama Žemės sklypą įkeisti trečiųjų asmenų naudai, pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į minėtas institucijas dėl sutikimų įkeisti Žemės sklypą išdavimo. Druskininkų savivaldybės administracija išdavė sutikimą. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Druskininkų skyrius (toliau - Tarnyba) atsakydama į pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. gegužės 3 d. prašymą nurodė, kad teisės aktai nenumatė ir nenumato valstybinės žemės patikėtinio pareigos išduoti sutikimus įkeisti privačius žemės sklypus, už kuriuos yra pilnai atsiskaityta su valstybe, juo labiau su sąlyga, susijusia su investicijomis į statinių statybą įsigytame iš valstybės žemės sklype. Todėl Tarnyba darė išvadą, kad aptariamos Sutarties 9.4. punktas nesukėlė ir nesukelia jokių teisinių pasekmių nei Alytaus apskrities viršininko administracijai (iki 2010-07-01), nei Nacionalinei žemės tarnybai (nuo 2010-07-01).

Pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VĮ Registrų centras Alytaus filialą su prašymu pakeisti Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypui įregistruotos žymos aprašymą, išdėstant jį taip, kad būtų išbraukti žodžiai „Pardavėjos ir": „Neperleisti, neįkeisti, neišnuomoti perkamo žemės sklypo be Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto sutikimo".

2012 m. gegužės 12 d. VĮ Registrų centras Alytaus filialas priėmė sprendimą Nr. 2.16.14. -214, kuriuo nusprendė prašymo dėl žymos aprašo pakeitimo netenkinti. Pareiškėja nesutikdama su VĮ Registrų centro Alytaus filialo priimtu spendimu kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo Komisiją su prašymu panaikinti skundžiamą teritorinio registratoriaus sprendimą. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos skundą nusprendė palikti galioti teritorinio registratoriaus 2012 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 2.16.14.-214.

Tokiu būdu atsisakius pakeisti žymą apie juridinį faktą, pareiškėja atsiduria faktinėje aklavietėje, todėl prašo teismo atsižvelgti į susidariusią situaciją ir tenkinti skundą.

Alytaus filialas 2012-05-12 priėmė sprendimą Nr. 2.16.14-214, kuriuo nusprendė nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/456504 pagal 2006-05-15 Valstybinės žemės pirkimo -pardavimo sutartį Nr. 7629 ir 2006-05-15 priėmimo perdavimo aktą įrašytą žymą „Draudimas perleisti nuosavybės teisę" pakeisti į žymą apie juridinį faktą „Sandoryje numatyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymai", paliekant registre tą patį (buvusį) žymos aprašymą, kadangi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymo aprašymas, atitiko sutartį, kurios pagrindu šis aprašymas buvo atliktas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Teritorinis registratorius, priėmęs minėtą sprendimą, šios teisės normos nepažeidė.

Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2012-06-26 sprendimu Nr. 169 paliko galioti teritorinio registratoriaus 2012-05-12 sprendimą Nr. 2.16.14-214 kaip teisėtą ir pagrįstą.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjai prašo panaikinti 2012 m. gegužės 12 d. VĮ Registrų centras Alytaus filialo sprendimą Nr. 2.16.14.-214 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 169; įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą iš dalies pakeisti žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkai, įregistruotos žymos apie juridinį faktą aprašymą, nustatant „Neperleisti, neįkeisti, neišnuomoti perkamo žemės sklypo be Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto sutikimo".

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2006 m. gegužės 15 d. Alytaus apskrities viršininko administracija ir UAB (duomenys neskelbtini) (kurios pavadinimas šiuo metu yra pakeistas į UAB (duomenys neskelbtini)) sudarė valstybinės žemės pirkimo pardavimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,5888 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkai (b.l. 47-52). Pagal šios Sutarties 2.1 punktą nuosavybės teisės pareiškėjai perėjo nuo žemės sklypo perdavimo, kuris įforminamas 2006-05-15 perdavimo ir priėmimo aktu (b.l.53). Minėtos Sutarties 9.4 punkte šalys numatė apribojimą: „9.4. neperleisti, neįkeisti, neišnuomoti perkamo žemės sklypo be Pardavėjos ir Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto sutikimo, kol nebus įvykdyti 9.1., 9.2., ir 9.3. papunkčiuose nustatyti įsipareigojimai. Atitinkamai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota žyma 8.2 „Draudimas perleisti nuosavybės teisę", kurios aprašyme nurodoma „Neperleisti, neįkeisti, neišnuomoti perkamo žemės sklypo be Pardavėjos ir Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto sutikimo" (b.l. 54-56). Pareiškėja kreipėsi į minėtas institucijas dėl sutikimų įkeisti Žemės sklypą išdavimo. Druskininkų savivaldybės administracija išdavė sutikimą, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Druskininkų skyrius atsakydamas raštu nurodė, kad teisės aktai nenumatė ir nenumato valstybinės žemės patikėtinio pareigos išduoti sutikimus įkeisti privačius žemės sklypus (b.l. 14-15). Pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VĮ Registrų centras Alytaus filialą su prašymu pakeisti Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypui įregistruotos žymos aprašymą, išbraukiant žodžius „Pardavėjos ir" ir išdėstyti jį taip: „Neperleisti, neįkeisti, neišnuomoti perkamo žemės sklypo be Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto sutikimo" (b.l. 38). 2012 m. gegužės 12 d. VĮ Registrų centras Alytaus filialas priėmė sprendimą Nr. 2.16.14. -214, kuriuo nusprendė prašymo dėl žymos aprašo pakeitimo netenkinti (b.l. 42-43). Pareiškėja nesutikdama su VĮ Registrų centro Alytaus filialo priimtu spendimu kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo Komisiją su prašymu panaikinti skundžiamą teritorinio registratoriaus sprendimą. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos skundą nusprendė palikti galioti teritorinio registratoriaus 2012 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 2.16.14.-214 (b.l.44-45).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis nustato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: valstybės institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; paveldėjimo teisės liudijimas, rašytiniai sandoriai; nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas).

Šio įstatymo 23 straipsnis numato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymo nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, kurie patvirtina prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai ir teisės į juos registruojami pateiktų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pagrindu (Nekilnojamojo turto registro 23 str.). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d., Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Pažymėtina, kad aukščiau minėto žemės sklypo registro įraše nurodytas juridinio fakto aprašymas atitinka dokumente (2006 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 7629) nurodytus duomenis, todėl Nekilnojamojo turto registro duomenys galėtų būti keičiami tik atitinkamai pakeitus minėtos sutarties duomenis. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.183 str. 3 d., notarinės formos sutartis gali būti pakeista tik notarine forma. Pareiškėjos kartu su prašymu pateiktas dokumentas - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 50SD-(14.50.5.)-35 „Dėl leidimo įkeisti žemės sklypą" nepatvirtina pareiškėjos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo, tuo labiau jis negali būti laikomas notaro patvirtintos dvišalės sutarties pakeitimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.183 str. 3 d.).

Pareiškėja savo skunde, taip pat ir jos atstovė teismo posėdžio metu nenurodė teisinio argumentavimo kaip skundžiami administraciniai aktai pažeidė jos teises ir kokius teisės aktus pažeidė atsakovas priimdamas skundžiamą aktą. Skunde išdėstyti faktiniai duomenys ir aplinkybės dėl susidariusios situacijos. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu taip pat akcentavo susidariusią situaciją ir prašė skundą tenkinti atsižvelgiant į šią situaciją, nes pareiškėja atsidūrė „aklavietėje“.

ABTĮ 89 str. numatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:

1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

2. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Pareiškėjos skunde neįvardijama, kokių aukštesnių teisės aktų reikalavimų nevykdė atsakovas, priimdamas skundžiamą aktą, o tai paneigia ir galimą sprendimo panaikinimo pagrindą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjas nenurodo ir procedūrinių pažeidimų, taip pat kitų aplinkybių, kurios daro skundžiamą sprendimą neteisėtu, įpareigojančių naikinti skundžiamą sprendimą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo skunde nurodytais motyvais skundžiamas sprendimas negali būti nei koreguojamas, nei naikinamas.

Kokiais būdais gali būti apgintos pažeistos pareiškėjų teisės, išvardinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje. Vienas iš šių būdų ir yra skundžiamo akto (ar jo dalies) panaikinimas. Tokiu sprendimu, jeigu nustatoma, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) yra neteisėtas iš esmės, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, neteisėtas, dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, arba nustatomi kiti svarbūs pagrindai, lemiantys skundžiamo akto (ar jo dalies) panaikinimą, siekiama teisinės ir faktinės padėties atkūrimo iki skundžiamo akto (ar jo dalies) priėmimo.

Šiuo atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta, jų nenurodė ir pareiškėjas.

Nenustačius skundžiamų aktų neteisėtumo nėra pagrindo tenkinti ir skundo antrojo reikalavimo dėl įpareigojimo VĮ Registro centro Alytaus filialą iš dalies pakeisti žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkai, įregistruotos žymos apie juridinį faktą aprašymą, nustatant „Neperleisti, neįkeisti, neišnuomoti perkamo žemės sklypo be Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto sutikimo".

Sutinkamai su išdėstytu pareiškėjų skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Vadovaudamasi ABTĮ 85-88 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini)skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, per Kauno apygardos administracinį teismą.