Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio ir Neringos Venckienės,

sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei adv. G.Urbonaitei, suinteresuotojo asmens atstovei R.Jakštienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje nr. 203195-375/2007 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medžiotojų užeiga“ pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, U. Š., S. Š., R. S., S. K., P. Ž. dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nepagrįstai spręsta, kad pareiškėjas ūkinio pastato dalį valdė ir tai darė nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai. Pripažindamas, kad neturi į ūkio pastatą nuosavybės ar kokios kitos teisės, turėdamas Kauno miesto valdybos leidimą išnuomoti tik 322,44 m² negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus sutikimą, kad remontas būtų atliekamas tik išnuomotose patalpose (duomenys neskelbtini), pareiškėjas teigė, kad 1998 m. kovo 25 d. nuomos sutartimi išnuomojo ūkinio pastato dalį uždarajai akcinei bendrovei „Bravisima" bei leido jame atlikti remonto darbus (nuomos sutarties dalykas - tik 322,44 m² patalpos (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksais nuo II-1 iki 11-19, nuo VIII-1 iki VIII-13, o ne ūkinis pastatas). Nuomotoju gali būti tik daikto savininkas arba asmenys, kuriems tokią teisę suteikia įstatymas ar daikto savininkas (CK 6.477 str. 4 d.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokios teisės įgijimą, todėl minimas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d., 1.78 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio konstatuoti niekines tokio sandorio teisines pasekmes (CK 1.78 str. 5 d.), nes minėtos aplinkybės pagrindžia pareiškėjo valdymo nesąžiningumą ir neteisėtumą. Neteisėtas daikto valdymas negali sukurti valdytojui nuosavybės teisės. Be to, pareiškėjo pateikti duomenys, kuriais jis įrodinėjo ginčo statinio dalies valdymą, neįrodo, kad remontuotas, prižiūrėtas buvo būtent ūkinis pastatas ar jo dalis (t.1. b.l. 46-49 yra įrodymai apie restorano (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją). Išvadą, kad pareiškėjas iš tikrųjų valdė ūkio pastato dalį, apylinkės teismas grindė tik remonto dokumentais ir konstatavo, kad nuomininko atlikto remonto darbų kainą pareiškėjas įskaitė į nuomos mokestį. Tačiau byloje nėra duomenų, įrodančių, kad 15000 Lt (t.1. b.1. 32) ir 18700 Lt (t.1. b.1. 33-34), 16300 Lt (t.1. b.1. 37-40) išlaidos buvo įskaitytos į nuomos mokestį. Be to, byloje esantys duomenys dėl ūkio pastato dalies naudojimo prieštaringi. Liudytoja D. Š. ir suinteresuotasis asmuo R. S. nurodė, kad visą laiką ūkiniu pastatu naudojosi pareiškėjo įmonė, tačiau pastarasis pripažino ūkinio pastato dalies naudojimą ir valdymą perleidęs uždarajai akcinei bendrovei „Bravisima". Įvertinant tai, kad nuomos sutartis ir iš jos kilę santykiai yra niekiniai, o pareiškėjas pripažįsta, jog ūkinio pastato dalies valdymą ir naudojimą perleido kitam juridiniam asmeniui, šios daiktinės teisės teisėtumas ir nepertraukiamumas nustatytas be pagrindo.

Neteisingai laikyta, kad ginčo patalpos pradėtos valdyti nuo 1995 m. spalio 17 d. Ši data – UAB „Medžiotojų užeiga" įstatų patvirtinimo Kauno miesto valdybos sprendimu nr. 358 data (t.1. b.1. 10). Įstatai ir įmonė įregistruoti 1995 m. gruodžio 29 d. (t.1 b.1. 9, 16). Bendrovė įgyja juridinio asmens teises tik nuo įregistravimo dienos (Akcinių bendrovių įstatymo 8 str. 5 d.), tačiau bet kokiu atveju byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas pradėjo valdyti ūkio pastato dalį nuo įstatų įregistravimo dienos. Niekinė nuomos sutartis sudaryta tik 1998 m. kovo 25 d. Be to, įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi, nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui, taip pat nėra teisių perėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-345/2004, 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004).

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens vardu registruotus daiktus. Nekilnojamojo turto registro duomenys pagrindžia, kad ūkinis pastatas yra gyvenamojo namo priklausinys, jo 1/1 dalis priklauso gyvenamajam namui. Nuosavybės teisės į gyvenamajame name esančius butus įregistruotos. Pagal CK 4.14 str. 1 d. antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Ūkinis pastatas yra bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas gyvenamojo namo butų savininkų proporcingai jiems priklausančių gyvenamųjų patalpų plotui (CK 4.82 str. 5 d.). Kadangi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl sprendimas šioje byloje yra susijęs su visų butų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkų teisėmis ir pareigomis. Į šios bylos nagrinėjimą buvo įtraukti tik tie butų savininkai, kurių butams nustatytos ir įregistruotos dalys ūkio pastate. CPK 443 str. 3 d. numatyta, kad suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla, ir jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu. Paskelbimas apie bylos nagrinėjimą spaudoje yra pakankamas tik tais atvejais, kai nėra duomenų apie asmenis, suinteresuotus bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2007). Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 28 d. nutartimi šioje byloje netenkino buto nr. 12 savininko prašymo ir neįtraukė jo į bylą, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir pareiškimą atmesti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Nors nuosavybės teisė į 69/100 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nėra įregistruota jokio asmens vardu, iš tuo pačiu adresu esančio pagrindinio pastato - gyvenamojo namo - techninės apskaitos bylos matyti, jog kadastro duomenyse minėtasis ūkinis pastatas įregistruotas kaip pagalbinis. Tai leidžia spręsti, kad ginčo objektas CK 4.13 straipsnio prasme gali būti laikomas antraeiliu daiktu ( esmine pagrindinio pastato dalimi arba priklausiniu), kurio 69/100 dalys nuosavybės teise nepriklauso jokiam asmeniui, valstybei ar savivaldybei. Be sandėlių, priklausančių butų nr. 4, 7, 9, 10, 15, 16 savininkams bei pirmojo buto nuomininko naudojamo sandėlio, šiame pastate yra UAB „Medžiotojų užeiga“ anglies sandėliai, elektros skydinė ir šiluminis mazgas ( VĮ Registrų centras Kauno filialo techninės apskaitos bylos nr. 154 7, 55, 77 lapai). Gyvenamajame name yra 16 butų. Atsižvelgiant į tai, kad namo bendro naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu ( CK 4.82 straipsnio pirmoji dalis, 4.75 str.), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į neįregistruotą pagalbinio pastato dalį, dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis įtrauktini tik tie asmenys, kurių nuosavybės teisė į pagalbinį pastatą yra įregistruota viešajame registre. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog, netenkindamas 12-jo buto savininko P. Z. prašymo įtraukti jį dalyvauti byloje bei savo iniciatyva netaikydamas CPK 47 straipsnio pirmosios dalies nuostatų likusių butų savininkų ir teisėtų nuomininkų atžvilgiu, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Tai yra absoliuti apeliacine tvarka revizuojamo sprendimo negaliojimo vada, todėl jis panaikintinas ( CPK 329 straipsnio antrosios dalies antrasis punktas). Dėl šios priežasties neanalizuotini kiti apeliacinio skundo pagrindai, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 327 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas, 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtasis punktas).

Nors Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiajame skirsnyje nėra nuostatų, draudžiančių nuosavybės teisę į antraeilį daiktą įsigyti pagal įgyjamąją senatį ( CK 4.69 straipsnio pirmoji dalis), pagal CK 4.14 straipsnio pirmąją dalį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenumatyta kitaip ( CK 1.9 straipsnio pirmoji dalis). Apygardos teismas sprendžia, kad, vadovaujantis minėta įstatymų leidėjo nuostata, tinkamam bylos išnagrinėjimui esminę reikšmę turi tikslios ginčo objekto teisinės padėties nustatymas pagrindinių daiktų, priklausančių dalyvaujantiems byloje asmenims, atžvilgiu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Panaikinti 2007 m. liepos 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.