Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei S. K. dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas atlikti artezinio gręžinio kadastrinius matavimus, tretieji asmenys L. K., V. K., valstybės įmonė Registrų centras ir akcinė bendrovė SEB bankas.

Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę įleisti VĮ Registrų centro įgaliotus asmenis į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir sudaryti sąlygas atlikti ten esančio artezinio gręžinio kadastrinius matavimus. Anot ieškovės, teismo sprendimu jai pripažintos dalinės nuosavybės teisės į 3/64 dalis nurodyto gręžinio ir ji nori atlikti gręžinio kadastrinius matavimus bei įregistruoti savo nuosavybės teises į šį turtą, tačiau to nepavyksta atlikti, nes atsakovė, kaip žemės sklypo savininkė, nesudaro tam sąlygų. Ieškovė nurodė, kad ji naudojasi ir miesto vandentiekiu, tačiau gręžinio vanduo reikalingas laistymui. Ieškovės nuomone, atsakovės nurodoma gręžinio būklė neturi reikšmės ieškinio reikalavimams, be to, intervencija į sklypą (atliekant matavimus) būtų minimali ir nepažeistų banko, kuriam įkeistas atsakovės žemės sklypas, teisių ar teisėtų interesų. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė trukdo jai naudotis gręžiniu, todėl atsakovė siekia formalizuoti savo turimas nuosavybės teises.

Tretieji asmenys L. K. ir V. K. iš esmės palaikė ieškovės argumentus ir prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Anot atsakovės, gręžinys yra pasenęs ir sugedęs, jo vertė nulinė, todėl atsakovė ketina gręžinį pašalinti. Be to, atsakovės teigimu, jai neleidžiama nieko daryti su žemės sklypu be banko, kuriam įkeistas žemės sklypas, sutikimo. Atsakovė pažymėjo, kad prie gręžinio buvo prisijungta be jos žinios ir naudojantis juo neatsiskaitinėta už tam sunaudotą elektrą. Ieškinio patenkinimo atveju būtų užprogramuojama daugiau bylų-ginčų tarp šalių.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra ir nedalyvaujant trečiajam asmeniui.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas savo procesinės pozicijos neišreiškė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-12611-933/2017, ieškovei pripažinta dalinės nuosavybės teisė į 3/64 dalis gręžinio (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (el. b. p. 5-14). Byloje nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad nurodytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei; šią aplinkybę patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys (p. 160; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Civilinio kodekso 4.2 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai; nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis ir atsižvelgdamas į tai, kad vandens gręžinys pagal savo prigimtį nėra kilnojamas, taip pat į tai, kad vandens gręžinys, kaip su žemės sklypu susijęs daiktas, negali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės, teismas vandens gręžinį vertina kaip nekilnojamąjį daiktą.

Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre. Nurodytos teisės normos patvirtina ieškovės, kaip vandens gręžinio bendraturtės, ne tik teisę, bet kartu ir pareigą savo dalinės nuosavybės teisę į vandens gręžinį, t. y. į nekilnojamąjį turtą, įregistruoti viešame registre (CK 4.253 straipsnio 2 dalis).

Į bylą pateiktas trečiojo asmens VĮ Registrų centro 2018 m. lapkričio 19 d. raštas (p. 15), teismo vertinimu, pakankamai patvirtina ieškovės argumentus, kad atsakovė nesudaro sąlygų atlikti jos žemės sklype esančio artezinio gręžinio kadastrinių matavimų. Tokių ieškovės argumentų iš esmės neneigė ir atsakovė. Pabrėžtina, kad šioje byloje nagrinėjami tik ieškinio reikalavimai dėl sudarymo sąlygų atlikti gręžinio kadastrinius matavimus, kurie, ieškovės teigimu, reikalingi jos nuosavybės teisių į gręžinį įregistravimui, t. y. Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos ieškovės pareigos įvykdymui. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimas ir (arba) nekilnojamojo daikto ar su nekilnojamuoju daiktu susijusio juridinio fakto įregistravimas nėra įstatymų saistomas ar ribojamas atitinkamo nekilnojamojo daikto funkcionalumo, naudojimo ar nesinaudojimo juo sąlygomis-aplinkybėmis, t. y. atitinkami įregistravimo veiksmai turi būti atliekami nepriklausomai nuo to, ar savininkas faktiškai-realiai naudojasi nekilnojamuoju daiktu ir pan. Tai reiškia, kad šioje byloje neturi teisinės reikšmės aplinkybės, susijusios su gręžinio funkcionalumu, jo būkle ir (arba) verte, naudojimosi juo tvarka. Darytina išvada, kad nagrinėjamos ieškovės teisės įgyvendinimui (o kartu ir Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdymui) neturi teisinės reikšmės atsakovės nurodomi argumentai, kuriais apeliuojama į gręžinio būklę (negalimumą naudotis gręžiniu), naudojimosi gręžiniu tvarkos nebuvimą, taip pat į ieškovės galimybę naudotis kitu vandentiekiu. Nors atsakovė ir teigė, jog ji negali veiksmų, susijusių su žemės sklypu, atlikinėti be banko, kuriam įkeistas žemės sklypas, sutikimo-pritarimo, tačiau į bylą įtrauktas trečiasis asmuo AB SEB bankas savo prieštaravimų ieškinio reikalavimams nenurodė. Nors atsakovė posėdžio metu ir prašė taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau nenurodė jokių argumentų ar aplinkybių, patvirtinančių, kad šis terminas būtų praleistas (nuo kada senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas ir kada jis pasibaigė), todėl teismas šį atsakovės argumentą-prašymą vertina kaip deklaratyvų-neįrodytą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas atsakovės atsikirtimus atmeta kaip nepagrįstus. Nenustačius aplinkybių, kliudančių ar juolab uždraudžiančių ieškovei įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teises (juolab įvykdyti įstatyme įtvirtintą pareigą) atlikti dalinės nuosavybės teisėmis valdomo gręžinio kadastrinius matavimus tikslu įregistruoti gręžinį ir (arba) nuosavybės teises viešajame registre, ieškinys tenkinamas.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Nagrinėjamu atveju ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ieškovė buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (p. 3, 4). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, ir vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, valstybei iš atsakovės priteisiama 75 Eur žyminio mokesčio ir 10,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši 85,61 Eur suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Be to, valstybei iš atsakovės priteisiama 351 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (p. 151); ši suma įmokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įleisti valstybės įmonės Registrų centro įgaliotus asmenis į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir sudaryti sąlygas atlikti ten esančio artezinio gręžinio (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 85,61 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 351 (tris šimtus penkiasdešimt vieną) Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.