Kauno apygardos teismo nuosprendis

2018-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-280-290/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
1-280-290/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-65447-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Kaltinamasis
M. N.
Nukentėjusysis
R. N.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-280-290/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65447-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.1.2.3., (S) 2.3.4.3., 2.3.6.4.5.1., 2.3.6.4.5.2., 2.3.6.7.
Kauno apygardos teismasNuoSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamajam M. N., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajam R. N., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB ,,S. D. I. K.“ medienos rūšiuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. vasario 20 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimo bausme 7 mėnesiams, įpareigojant mokytis ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, 2010 m. gegužės 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą, 2010 m. liepos 10 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini), atlikęs arešto bausmę,

2) 2011 m. sausio 24 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį - areštu 20 (dvidešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne apimant švelnesnę ir subendrinta bausmė paskirta - 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, 10 (dešimčiai) mėnesių paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas, įpareigojant nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose bei tęsti mokslą. 2011 m. rugsėjo 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu skirtą 7 (septynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2012 m. gegužės 21 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad M. N. 2017 d. gruodžio 16 d. apie 00.30 val. tėvo gyvenamoje vietoje, bute esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo tėvu R. N. metu, tyčia peiliu tris kartus dūrė jam į pilvo sritį, tuo padarė pilvo durtines žaizdas su kepenų, plonųjų ir storųjų žarnų pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, tuo sunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį – tėvą R. N., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis M. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pas tėvą R. N. ateidavo į svečius, nes gyvena su drauge pas jos tėvą. Iki to laiko kol apsigyveno su ja, gyveno pas draugą. Pas tėvą R. N. jis negyveno. Prieš patenkant į vaikų namus, jo tėvas išėjo iš namų, kai jam buvo 12 ar 13 metų. Jis išėjo pas kitą moterį, o mamai buvo apribotos teisės, nes ji pradėjo gerti. Iki pilnametystės buvo vaikų namuose ,,T. N.“. Išėjęs iš vaikų namų, gyveno pas pusbrolį. Kai buvo ,,T. N.“, tėvas jo nelankė, o ir motina buvo tik kelis kartus aplankyti. Gruodžio 15 dieną iš darbo grįžo apie 17 val. Tėvas paskambino ir pakvietė ateiti į svečius išgerti, nes penktadienio vakaras. Jis nesutiko, bet nuėjo jo draugė. Gal po pusvalandžio vėl paskambino tėvas ir išprovokavo, kad jis ateitų. Atėjęs rado išgėrusią savo draugę, su ja susikivirčijo ir tėvas pradėjo ją ginti. Grįžo į draugės namus, apsipyko ir išėjo miegoti pas mamą. Tuo momentu kai nuėjo pas mamą, paskambino tėvas ir pradėjo pykti, kodėl su tokia drauge prasideda, nes ji geria. Jis atsakė, kad nustotų ją keikti, nes ne jis su ja gyvena ir tegu eina miegoti. Tėvas pradėjo koliotis. Kai tėvas tik išgeria, jis tampa agresyvus ir nekontroliuoja savo veiksmų. Eidamas pas tėvą pasiėmė peilį kaip apsigynimo priemonę, bet neketino jo naudoti. Kai atėjo pas tėvą, tai dar labiau susikivirčijo. Tėvas jo draugę pradėjo vadinti negražiais žodžiais, puolė ant jo, norėjo suduoti, bet jis pirmas tėvui dūrė peiliu. Supratęs ką padarė, iškvietė greitąją ir policiją. Įdūręs tėvui, peilį numetė koridoriuje. Virtuvėje rastas peilis yra ne tas. Jo peilis buvo kaip su stikline rankena. Jis pats buvo truputį išgėręs, kai ėjo pas tėvą, o ėjo, nes norėjo pasiaiškinti. Tuo momentu jam pasirodė, kad dūrė tik vieną kartą, atsimena tik vieną dūrį. Tame kambaryje dar buvo tėvo sugyventinė, bet ji įvykio nematė. Jis nežino iš kur dar galėjo atsirasti du dūriai, gal buvo šoko būsenoje ir todėl neatsimena. Jei ne girtumas, nebūtų nešęsis ir peilio. Blaivus būtų apsigynęs rankomis. Pas tėvą nuėjęs negėrė, o prieš tai buvo vienas išgėręs sidro pusę litro. Savo poelgį vertina blogai ir labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo M. N. prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, eksperto paaiškinimais, specialisto išvadomis, rašytiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Nukentėjusysis R. N. parodė, kad su savo sūnumi M. N. kartu negyvena. 2017 m. gruodžio 15 d. paskambino M. ir paklausė, ar gali užeiti. Jis užėjo, jie šiek tiek išgėrė. Sūnui priekaištavo, kad jis pasirinko draugę ne pagal save, kad ji jam nepatinka, todėl gavosi konfliktas. Jis pats buvo neblogai išgėręs, o kiek M. buvo išgėręs, nežino. Tą dieną gėrė jis, sugyventinė B. P. ir sūnus M.. Nebuvo jokio susistumdymo, tik M. pareiškė, kad nepatinka jo draugė. Jis sėdėjo ant lovos, o M. sėdėjo šalia ant kėdės. Nematė, kaip peilis atsirado pas M. rankose. Prieš tai peilis buvo padėtas ant stalo. Ne viską gerai pamena, kadangi buvo pagėręs. Pajautė tik dūrį į pilvą, o tada paklausė, ką jis padarė. Nepamena, ar ką nors sakė M. prieš įdurdamas. Anksčiau niekada su M. nekonfliktavo. Jam atrodo, kad buvo tik vienas dūris, daugiau nieks nedūrė, pilve buvo tik viena skylė, tik vienoje vietoje buvo dūris. M. pats iškvietė policiją ir greitąją. Norėtų, kad sūnų išteisintų, kadangi konfliktas kilo dėl nesąmonės. Jis jau anksčiau yra sūnui sakęs, kad jam nepatinka sūnaus draugė, kadangi ji geria, neaišku kur trankosi. Po to įvykio su sūnumi susitikęs nebuvo, nes jį išvežė. M. parašė jam laišką, atsiprašė. Jis sūnui atleidžia ir norėtų kuo švelnesnės bausmės jam, jei jo neišteisins.

Liudytoja B. P. parodė, kad kaltinamasis M. yra jos sugyventinio R. N. sūnus. Su R. gyvena apie tris metus. Tą dieną dirbo viešus darbus, už tai gavo pašalpą ir nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Su R. N. grįžę namo gėrė degtinę ir vyną. Kaip atsitiko, kad jie susipjaustė, ji nepamena. Pamena tik tai, kad sugyventinis pas M. paklausė, kodėl jis taip padarė. Daugiau nieko nepamena, nes buvo nemažai išgėrusi. Įvykis buvo vakare. Kai atėjo M., nepamena, ar jis gėrė. Ji nežino, kodėl M. dūrė. Kiek pamena, tai jie nebuvo susikibę. Nepamena, ar matė kaip įdūrė. Nematė į kurią vietą R. buvo įdurta, matė tik kraują. Policiją ir greitąją iškvietė pats M. N..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojos B. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos ji patvirtino (t. 1 b. l. 132-135).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. P. parodė, kad 2017-12-15 vakare ji su R. N. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Jie buvo dviese. Neseniai buvo gavę pašalpas, tai nusipirko alaus ir vyno ir pasidarę kokteilius gėrė. Jiems begeriant į jos telefono numerį, kurio dabar neatsimenu, apie 18.00 val.-19.00 val. paskambino R. N. sūnus M. N.. Jis paklausė ar jie namuose ir ar jis gali užeiti. Kadangi jie su juo visada sutarė gerai, tai nei ji, nei R. neprieštaravo ir pasakė, kad gali užeiti. Neužilgo M. N. užėjo pas juos į svečius. Tada jie vartojo alkoholį kartu su juo. Jie gėrė kokteilius ir prie jų pasipjaustė dešros, o peilį pasidėjo ant stalo. Dėl ko vėliau tarp sūnaus ir tėvo kilo konfliktas, ji neatsimena. Tik atsimena kaip R. paklausė savo sūnaus, už ką jis taip jam padarė. Vėliau atsimena, kad R. N. guli ant lovos ir visur daug kraujo. Tada galimai pats M. iškvietė greitąją pagalbą. Atvyko policijos pareigūnai, o tada greitoji medicinos pagalba. Policija išsivežė M., o medikai R.. Kai jau R. buvo išvežtas medikų, atvyko kiti pareigūnai, kurie viską filmavo, vaikščiojo po butą. Jau kai išvyko visi policijos pareigūnai, pas juos į namus ieškoti M. atėjo jo draugė B. M.. Ji paklausė kur M.. Kai ji papasakojau apie įvykį savo bute, B. išėjo namo. Kur ji gyvena nežino. B. M. apie įvykį nieko nežino, nes atėjo tik tada, kai jau viskas buvo pasibaigę. Ji klausė R. ar jis atsimena dėl ko susipyko su sūnumi, tačiau jai sakė, kad nieko neatsimena.

Liudytoja B. M. parodė, kad su kaltinamuoju M. N. kartu gyvena, susilaukė nuo jo dvynių. Jie yra pažįstami 4 metus, o gyvena kartu virš metų. Jo konfliktų su tėvu jai neteko matyti ir girdėti. Kodėl M. tėvas nusistatęs prieš ją, ji nežino. Įvykio metu ji ten nebuvo ir nieko nežino. M. jai paskambino ir pasakė, kad sužalojo tėvą. Prieš tai buvo visi susitikę ir po to išsiskirstė. M. laikinai gyveno pas jos tėvą, bet gal tik savaitę laiko. Jis gyveno pas draugą, kai ne pas ją nakvodavo. Paskutinį kartą iki įvykio pas M. tėvą jie buvo nuėję iš vakaro, o paskui su M. grįžo namo. Ten kartu išgėrė sidro. Kol buvo pas M. tėvą, M. su tėvu sutarė gražiai, jokių pykčių tarp jų nebuvo. M. tą pačią naktį paskambino jai ir pasakė, kad susipyko su tėvu ir, kad pripjovė tėvą, o paskui ryšys dingo. M. nesakė už ką dūrė tėvui. Po įvykio daugiau M. nematė. M. N. buvo geras, rūpestingas vyras, jis daug dirbdavo ir padėdavo. Prieš ją M. rankos niekada nebuvo pakėlęs net ir išgėręs. Ji nežino kas ten atsitiko, kad M. griebėsi peilio. Jis niekur su niekuo nekonfliktuodavo, su kaimynais nesibardavo.

BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojos B. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos ji patvirtino (t. 1 b. l. 139-142).

Ekspertas V. V. parodė, kad specialisto išvadą atliko pagal pateiktus medicininius dokumentus. Paties nukentėjusiojo R. N. nematė ir neapžiūrėjo. Nukentėjusiajam buvo padaryti trys atskiri dūriai. Tokią išvadą padarė todėl, kad R. N. apžiūrėjęs ligoninėje chirurgas nustatė ir aprašė tris atskiras žaizdas. Po kairiu šonkaulio lanku apie 2 cm lygiais kraštais žaizda, kairėje pažastinėje linijoje juosmens srityje po tarpšonkaulinį tarpą 2 cm lygiais kraštais žaizda, ir greta 2 cm ilgio lygiais kraštais žaizda kiek žemiau. Aprašytos trys lokalios atskiros žaizdos. Ant kūno trys atskiros aprašytos žaizdos, tarp jų yra tarpai, jos nesueina viena su kita. Vienu dūriu tokių žaizdų padaryti neįmanoma. Kodėl nukentėjusysis teigia, kad tik viena žaizda, kaip tai paaiškinti, nežino. Gal chirurgas visas žaizdas pjaudamas, visas senas žaizdas sujungė, nes reikėjo žiūrėti kas yra po pilvaplėve, kas yra ertmėje, ar kiaurai, ar ne kiaurai. Pjovė per senas žaizdas, kad būtų vienas pjūvis. Žaizdos buvo po kairiu šonkaulių lanku.

2017 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) apskr. VPK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. P. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2017-12-16 (duomenys neskelbtini) apkr. VPK buvo gautas pranešimas, jog namuos (duomenys neskelbtini), tarp neblaivaus (nustatytas 1,55 promilės girtumas) sūnaus M. N. ir jo tėvo R. N. kilo konfliktas, kurio metu M. N., daiktu panašiu į peilį, dūrė savo tėvui R. N. galimai tris kartus į juosmens sritį ir taip jį sužalojo (1 t. b. l. 1).

2017 m. gruodžio 16-17 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra daugiabučiame, dviejų aukštų name, antrame aukšte. Įėjimas į namo laiptinę yra iš vakarinės namo pusės. Įėję į laiptinę, mediniais laiptais, lipame į antrą namo aukštą. Užlipus laiptais prieiname duris per kurias patenkame į bendro naudojimo koridorių. Koridoriuje, dešinėje pusėje, yra buto durys, bei mediniai laiptai į namo palėpę. Po laiptais, dešinėje koridoriaus pusėje, prie sienos, yra sudėtos kartoninės dėžės su įvairias daiktais. Bendras koridoriaus ilgis - 5 m., plotis - 1,45 m. Koridoriaus grindys yra dalinai išklotos linoleumo danga, o likęs grindų pagrindas yra medinės lentos. Koridoriuje, ant grindų, prie laiptų į namo palėpę, 1,65 m atstumu nuo koridoriaus durų ir 0,8 m atstumu nuo kairės sienos, yra peilis. Peilis yra metaline geležte ir plastikine rankena. Tęsiant apžiūrą einame koridoriumi iki galo. Gale koridorius sukasi į kairę pusę. Koridoriaus ilgis iki galo yra 3 m, plotis - 1,65 m. Koridoriaus grindys yra medinės. Abejose koridoriaus pusėse yra butų durys. Apžiūrimas butas yra kairėje koridoriaus pusėje. Buto durys - medinės. Ant durų yra skaičius "(duomenys neskelbtini)". Įėję per duris patenkame į kambarį. Kambario matmenys - 2,57x3,45 m. Kambaryje, dešinėje pusėje, yra lova. Lovos matmenys - ilgis - 2,10 m, plotis - 1,30 m., aukštis - 0,4 m. Ant lovos yra čiužiniai, pagalvės, antklodė. Ant antklodės užvilkimo yra ne mažiau kaip dvi, netaisyklingos formos, rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Kairėje pusėje yra spintelė, šaldytuvas ir spinta. Virš spintelės ir šaldytuvo yra prie sienos pritvirtinta rūbų kabykla su ant jos kabančiais rūbais. Tarp lovos ir minėtų spintelės, šaldytuvo ir spintos yra praėjimas. Praėjimo plotis, prie buto durų, tarp lovos ir spintelės, yra 1,05 m. Praėjimo grindys yra išklotos kilimine danga. Gale kambario, prie lango, yra kėdė ir stalas. Ant kėdės, bei po kėde yra sudėti įvairūs daiktai bei rūbai. Ant stalo yra du televizoriai su ant jų esančiais pliušiniais žaislais, bei kitais daiktais. Taip pat ant stalo, šalia televizorių, yra indai su maisto likučiais, mobilieji telefonai, akiniai bei kiti įvairios paskirties daiktai. Po stalu yra sudėtos popierinės dėžės su rūbais, batais ir kitais daiktais. Tarp stalo ir lovos galo yra apie 1 m pločio praėjimas į virtuvę. Įėjimas į virtuvę yra dešinėje kambario pusėje. Virtuvės plotis yra 2 m, ilgis - 2,9 m., Virtuvės grindys yra išklotos linoleumo danga. Tai pat yra patiestas nedidelis kilimėlis. Virtuvėje, kairėje pusėje, prie lango, yra kėdė su ant jo esančiu metaliniu dubeniu. Šalia kėdės yra metalinis kibiras. Taip pat prie lango yra stalas su ant jo esančia buitine technika, puodukais, stiklainiais, lėkštėmis su maisto likučiais ir kitais daiktais. Prie sienos, prieš virtuvės duris, yra spintelės su ant jų esančiais indais, elektrine virykle, puodukais, maisto likučiais ir kitais daiktais. Dešinėje virtuvės pusėje, prie sienos, yra spintelės su ant jų esančiais plastikiniais kibirais, plastikine dėže, indais ir kitais daiktais. Taip pat virtuvės dešinėje, prie sienos tarp virtuvės ir kambario, yra krosnis su ant jos esančiais, puodais, keptuve ir kitais daiktais. Prie krosnies, ant žemės, yra popierinės dėžės su jose esančiomis malkomis, tuščiais plastikiniais buteliais ir kt. Ant virtuvės grindų, prie stalo, arčiau lango, 1,2 m atstumu nuo durų ir 0,85 atstumu nuo sienos su langu, šalia kėdės, plastikinio kibiro ir metalinio dubenis, yra peilis. Peilis yra metaline geležte ir plastikine rankena (1 t. b. l. 6-17).

2018 m. balandžio 10 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis. Apžiūrimas peilis yra 22 cm ilgio. Peilio geležtė sudaryta iš pilko metalo ruošinio, yra 11 cm ilgio, vidurinėje dalyje 1,2 cm pločio ir 0,1 cm storio, vienašmenė smaila geležtė, turinti apie 1 cm ilgio nuožambį, geležtėje matyti daugybinės galandimo žymės, taip pat matyti pilkšvai rusvų nešvarumų. Peilio rankena yra 11 cm ilgio, rankena sudaryta iš dviejų permatomos plastmasės ruošinių, pritvirtintų trimis kniedėmis. Rankena vidurinėje dalyje 2 cm pločio ir 1,3 cm storio, ji pasibaigia suapvalėdama, vienoje briaunoje yra įlinkimas rankai paimti (1 t. b. l. 24-26).

2018 m. gegužės 23 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas antklodės užvilkimas paimtas iš įvykio vietos esančios (duomenys neskelbtini). Antklodės užvilkimas yra melsvos spalvos su piešinukais, melsvos spalvos. Ant antklodės yra rusvų dėmių galimai panašių į kraują (1 t. b. l. 27-33).

2017 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) apskr. VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. J. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2017-12-16 d. apie 00.33 val. dirbat gavo iš (duomenys neskelbtini) apskr. VPK budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), praneša sūnus, kad nudūrė tėvą, kad dūrė kelis kartus į pilvo sritį. Nuvykus nurodytu adresu, prie parduotuvės „A.“ rado M. N., kuris paaiškino, kad jam atvykus pasisvečiuoti pas tėvą, tarp jų išgertuvių metu, dėl nepaaiškinamų priežasčių, kilo žodinis konfliktas, kurio metu M. N., pasėmęs peilį, kelis kartus juo dūrė savo tėvui R. N. į pilvo sritį, po to išbėgo į lauką kviesti pagalbos. Bėgdamas iš buto, laiptinėje numetė ant žemės peilį, kuriuo dūrė tėvui R. N.. Atėjus nurodytu adresu, laiptinėje rado M. N. nurodytą peilį, o bute Nr. (duomenys neskelbtini), ant lovos sėdintį R. N., kurio pilvo srityje ant drabužių matėsi daug kraujo (1 t. b. l. 42).

(duomenys neskelbtini) apskr. VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyriausiojo patrulio M. G. tarnybiniame pranešime iš esmės nurodyta tokia pati informacija, kaip ir E. J. (1 t. b. l. 43).

2018 m. sausio 26 d. Bendrojo Pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktas 2017-12-16 00.30 val. garso įrašas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 51).

2018 m. sausio 30 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas garso įrašas, kurį pateikė bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyrius. Garso įrašas išsaugotas tarnybiniame kompiuteryje, garso įrašo pavadinimas 2017_12_16_00-30-35_25.12. Naudojantis specialia programa atidaromas garso įrašas. Girdisi dviejų vyrų pokalbis:

Pirmasis vyras (A): 112 klausome, 112.

Antrasis vyras (B): Į (duomenys neskelbtini) gatvę atvažiuokite, ten kur A..

A: Labas vakaras pirma, sakykite kas nutiko.

B: Aš subadžiau savo tėvą.

A: Kaip?

B: Sakau aš subadžiau savo tėvą.

A: Ta prasme subadėt, ką tai reiškia?

B: Nu peilį paėmiau ir subadžiau.

A:Sakykite koks adresas?

B: (duomenys neskelbtini).

A. (duomenys neskelbtini) būtų.

B: Taip.

A: Kiek namo numeris būtų?

B:Lauksiu aš ten prie pat A..

A:Tai gerai, kiek namo numeris, kokiu adresu, o kur tėvas dabar?

B: Dabartės kambarį.

A: O koks adresas, namo numeris koks kur gyvena?

B: (duomenys neskelbtini), nežinau čia kiek gal (duomenys neskelbtini).

A: (duomenys neskelbtini) gyvena?

B: Taip.

A: Tai gyvas tėvas ar nebe?

B: Nežinau subadžiau va dabartės ir išėjau.

A: O tai kaip kaip čia taip įvyko?

B: Susipešiau aš su tėvu.

A: Tai A, čia dabar yra (duomenys neskelbtini)?

B: (duomenys neskelbtini)

A: Bet A. (duomenys neskelbtini) yra.

B: taip taip (duomenys neskelbtini).

A: Koks jūsų vardas, pavardė?

B: Mano M. N., o tėtė R. N., greičiau atvažiuokit nes nežinau ar pavojingai subadžiau, gal ne (nesigirdi žodžiai).

A: Kur dūrėt?

B: (duomenys neskelbtini).

A: Kur dūrėt kurioje vietoje klausiu ?

B: Nežinau, į pilvą dūriau du kartus į šoną dūriau, nachui aš pats nieko nežinau, ir pats va dabar visas drebu

A: Kurioje vietoje pats esi?

B: (duomenys neskelbtini) prie A. va stoviu.

A: Stovėk vietoj, gerai, lauk viso.

Garso įrašas baigiasi trukmė 1:45 min. Po apžiūros garso įrašas įrašytas į kompaktinį diską užrašyta 2017_12_16_00-30-35_25.12. (1 t. b. l. 52-54).

2018 m. gegužės 24 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti 2017-12-16 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti R. N. drabužiai. Apžiūrėtos violetinės spalvos vyriškos kelnės. Kelnių juosmuo yra ant gumos. Ties kelnių juosmeniu matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują, dėmių vietoje medžiaga yra sustandėjusi. Ant kelnių paviršiaus taip pat matyti nešvarumų. Apžiūrėti pilkšvos spalvos marškinėliai su aplikacijomis. Marškinėlių priekinė dalis yra nelygiai perkirpta. Priekinėje marškinėlių dalyje ir gale matyti dėmės panašios į kraują, dėmių vietoje medžiaga yra sustandėjusi. Ant marškinėlių matomi du pažeidimai, pažeidimas Nr 1, nuo marškinėlių apačios 13 cm, nuo šoninės siūlės 3,4 cm, pažeidimas įstrižas pasviręs į dešinę pusę. Pažeidimas Nr. 2 yra vertikalus, nuo marškinėlių apačios 6,5 cm, nuo šoninės siūlės 0,5 cm. Apatinės kelnaitės ir šlepetė neapžiūrėta kadangi tyrimui reikšmės neturi (1 t. b. l. 80-86).

2018 m. kovo 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR labaratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad: 1. Ant peilio geležtės rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. N. DNR profiliu su 99, 999999999999999% tikimybe. 2. Atlikus DNR tyrimą, ant peilio rankenos gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. N. DNR profiliu 99,99999999999999%tikimybe, su nežymiu DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui (1 t. b. l. 68-73).

2018 m. sausio 5 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad:

1. R. N. klinikiniais duomenimis konstatuota pilvo durtinės žaizdos su kepenų, plonųjų ir storųjų žarnų pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę.

2. R. N. konstatuoti Kūno Sužalojimai buvo padaryti kietu smailiu duriančio tipo įrankiu, galimai 2017-12-16 ir dėl kiaurinio pilvo sienelės pažeidimo su kepenų ir žarnų sužalojimu, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

3. R. N. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti trimis poveikiais.

4. R. N. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jam esant bet kurioje padėtyje, tikėtina, kad užpuolikas nukentėjusiajam buvo iš priekio, nugaros ar kairės kūno pusės.

5. R. N. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti peiliu esančiu įpakavime Nr. 1 ir Nr. 2 (1 t. b. l. 93-94).

2018 m. vasario 14 d. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gyvena nukentėjusysis R. N.. Todėl tarnybiniu automobiliu buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini). R. N. buvo paprašyta parodyti kaip jis buvo sužalotas, jis sutiko tai parodyti. 2018-02-04 d. 14.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), parodymų patikrinimo vietoje buvo pradėta filmuoti. R. N. prisistatė. Jo buvo paklausta, ar jis prisimena situaciją kaip viskas įvyko. R. N. nurodė, kad nelabai prisimena. R. N. buvo paprašyta parodyti per kurias duris įėjo M. N.. R. N. parodė į lauko duris esančias kambaryje, paaiškino, kad daugiau durų nėra. R. N. buvo paklausta kas įėjo per duris. R. N. nurodė, kad per duris įėjo sūnus M. N.. Tuomet R. N. buvo paprašyta parodyti kur jis buvo kai per duris įėjo sūnus M. N.. R. N. parodė vietą ant lovos priešais langą, prie lango stovi stalas su televizoriumi ir kėdė priešais jį, paaiškino, kad jis sėdėjo jo rodomoje vietoje. Tada parodė, kad M. N. sėdėjo ant kėdės priešais jį, parodymų patikrinimo vietoje metu ant kėdės buvo padėta lėlė. R. N. paaiškino, kad jie dar išgėrė alaus, kiek laiko jie gėrė nepasakė, nes neatsimena. Pamena tik, kad gėrė ir pajuto smūgį, tada nuvirto ant lovos, paskui M. N. iškvietė policiją, greitąją ir jį išvežė be sąmonės į ligoninę. R. N. buvo paprašyta pasodinti lėlę į tokią padėtį kokioje jis sėdėjo prieš sužalojimą. R. N. pasodino lėlę ant lovos krašto priešais langą ir paaiškino, kad jis sėdėjo tokioje padėtyje, o M. N. sėdėjo priešais jį ant kėdės. Tuomet M. N. buvo paprašyta atkartoti M. N. veiksmus. R. N. pareiškė, kad neatsimena nes buvo išgėręs, galėjo tik patvirtinti, kad dūrių metu jis sėdėjo jo rodomoje padėtyje ant lovos krašto priešais langą. R. N. buvo paklausta kiek dūrių buvo. R. N. atsakė, kad vienas, po dūrio jis iš sėdimos padėties nugriuvo ant lovos, tokioje padėtyje jį rado atvažiavus greitoji medicinos pagalba. R. N. buvo paklausta ar išgertuvių metu buvo kur nors peilis, R. N. paaiškino, kad peilis buvo ant stalo kuris stovi prie lango. Tada R. N. buvo paklausta ar matė, kaip M. N. paėmė peilį. R. N. atsakė, kad nematė ir neatsimena, pareiškė, kad sūnui M. N. neturi jokių pretenzijų, jam dovanoja viską. Parodymų patikrinimas įvykio vietoje baigtas 14.46 val. (1 t. b. l. 115-117).

2018 vasario 5 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad M. N. atpažino peilį Nr. 2 ir paaiškino, kad peilis Nr. 2 yra tas pats, kuriuo jis sužalojo savo tėvą R. N.. Peilį atpažino iš jo rankenos, kadangi rankena yra lyg stiklinė ir joje yra kitų spalvų dalelių (2 t. b. l. 39-43 ).

2017 m. gruodžio 16 d. 01.10 val. alkotesterio rodmenys patvirtina, kad buvo patikrintas M. N. blaivumas ir užfiksuota 1,55 promilės girtumas (1 t. b. l. 144).

2018 m. vasario 14 d. įtariamojo M. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) apskr. VPK M. N. buvo paprašyta nuvykti į įvykio vietą ir parodyti kur ir kaip peiliu sužalojo R. N.. M. N. sutiko tai padaryti ir nurodė, kad viskas įvyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Todėl tarnybiniu automobiliu buvo nuvykta prie namo esančio (duomenys neskelbtini). 2018-02-08 d. 14.51 val. lauke prie namo esančio (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas parodymų įvykio vietoje filmavimas. M. N. prisistatė ir dar kartą pareiškė, kad sutinka parodyti kur ir kaip viskas vyko. M. N. buvo paklausta ar jis gerai prisimena įvykio aplinkybes, jis patvirtino, kad prisimena, tuomet buvo paklausta ar jis ką nors atsinešė ateidamas. M. N. pasakė, kad atsinešė peilį. M. N. naudodamas peilio muležą parodė, kad peilį buvo įsikišęs į kairės rankos rankovę, paaiškino, kad peilis buvo virtuvinis jį atsinešė iš mamos. M. N. buvo paprašyta apibūdinti peilį. Jis rankomis parodė maždaug peilio dydį, paaiškino, kad peilis buvo plona geležte ir stikline rankena, ir peilį atsinešė kairės rankos rankovėje, jo nesimatė. Tuomet M. N. parodė, kad namo laiptais užlipo į namo antrą aukštą pas tėvą R. N.. Buto durys buvo uždarytos jis pabarškino du kartus, duris atidarė R. N.. Durys buvo užrakintos. Tuomet M. N. užėjo į kambarį, R. N. sėdėjo ant lovos. M. N. rodoma vieta kur sėdėjo jo tėvas R. N. yra ant lovos priešais sieną. M. N. parodė su lėle kokioje pozoje sėdėjo tėvas R. N., jis sėdėjo ant lovos priešais sieną netoli buto durų. M. N. parodė, kad uždėjo kairę ranką ant tėvo R. N. peties, jie kalbėjosi ir dar labiau susipyko, tuomet M. N. iš kairės rankos rankovės išsitraukė atsineštą peilį. Tada tėvas R. N. čiupo už peilio ir užlenkė geležtę. M. N. su koja geležtę atitiesino, tada jie dar kartą susipyko ir M. N. dūrė peiliu R. N. pirmą ir antrą kartą į pilvą, tuomet R. N. susilenkė ir trečią kartą jis peiliu dūrė iš šono. Peilį laikydamas dešinėje rankoje. Po dūrių M. N. išsigando ir išėjo. M. N. paaiškino, kad jam atėjus R. N. iškarto atsisėdo jo rodomoje vietoje ant lovos, o jis pats iš karto stovėjo priešais jį. M. N. buvo paklausta kiek laiko jie kalbėjosi, M. N. atsakė, kad kalbėjosi apie 10- 15 minučių. Tuomet M. N. buvo paklausta apie ką buvo kalbamasi, jis paaiškino, kad kalbėjosi apie tai, kad tėvas jam neaiškintų gyvenimo, nes jis turi savo gyvenimą ir panašiai, jis su tėvu pasiaiškinti ir atėjo. Tuomet M. N. buvo paklausta koks motyvas buvo išsitraukti peilį. Jis paaiškino, kad nežino ir, kad buvo supykęs, kad jam aiškina gyvenimą. Tuomet M. N. buvo paprašyta parodyti dar kartą kaip jis sudavė smūgius peilius. M. N. vėl įsikišo peilio muležą į kairės rankos rankovę. M. N. užėjo į kambarį, tėvas R. N. sėdėjo ant lovos jis stovėjo priešais jį, M. N. buvo uždėjęs kairę ranką ant R. N. dešinės peties. Jie kalbėjosi, susipešė. Jie kalbėjosi apie 10-15 minučių. Tada M. N. iš kairės rankos rankovės išsitraukė peilį, R. N. kaire ranka čiupo už peilio ir užlenkė geležtę. Ar R. N. įsipjovė į ranką nematė. M. N. į koją atitiesino geležtę. Ar geležtė buvo užsilenkusi jis nežino, jam atrodė, kad geležtė buvo užsilenkusi. Jie kalbėjosi ir M. N. pradėjo ant jo pykti, todėl smeigė peiliu į pilvo sritį du kartus, R. N. susilenkė į priekį ir tada M. N. iš šono smeigė peiliu trečią kartą. Peilį laikė dešine ranka, ašmenimis į viršų, kaip laikė peilį parodė laikydamas peilio muležo. Dūrimo metu kairę ranką laikė ant R. N. peties. Po dūrių išsigandęs išėjo į koridorių, prie sienos numetė peilį ir lipdamas laiptais paskambino policijai. Paaiškino, kad dūrimas buvo dėl nereikalingo susipešimo, gailisi. Tuomet M. N. buvo paprašyta parodyti kur jis išmetė peilį. M. N. išėjo į koridorių ir parodė vietą prie sienos dešinėje pusėje kur numetė peilį. Išeinant iš buto tėvas R. N. buvo tokioje pačioje padėtyje sėdėjo, o jis peilį išsinešė rankoje. Pagalbai skambino jau lipdamas laiptais. Labai gailisi padaręs šį įvykį. Parodymų patikrinimas įvykio vietoje baigtas 14.58 val. (2 t. b. l. 34-37).

Dėl Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto

Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato baudžiamąją atsakomybę už sunkų savo artimo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą, padarytą tyčia. Kaltinamasis M. N. savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką iš esmės neneigia, jis pripažįsta sužalojęs savo tėvą R. N. peiliu, tačiau nurodo dūręs (jo manymu) vieną kartą. Sutinka su tuo, kad kitų dviejų dūrių jis gali neprisiminti dėl patirto streso ar pavartotų vaistų nuo epilepsijos. Aukščiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kvalifikuojamą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir apima ne tik veiką, bet ir jos sukeltas pasekmes, todėl nusikaltimo baigtumo momentas yra siejamas su pasekmių atsiradimu. Baudžiamasis įstatymas numato, kad sunkus sveikatos sutrikdymas laikomas padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Aplinkybė, kad kaltinamasis ateidamas į svečius pas tėvą iš namų pasiėmė peilį, patvirtina, kad jis veiką padarė tyčia. O tai, kad jis nukentėjusiajam į krūtinės sritį peiliu dūrė tris kartus ir, kad smurtaudamas konkrečių padarinių nesiekė, akivaizdžiai patvirtina, kad jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų siekęs nukentėjusiojo mirties, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad sunkus nukentėjusiojo R. N. sveikatos sutrikdymas padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Ikiteisminio tyrimo metu M. N. veika buvo kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip sunkus savo šeimos nario, tėvo R. N. sužalojimas. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis yra kaltinamojo biologinis tėvas, kad jie kartu negyvena ir bendro ūkio neveda jau daug metų, kad sūnus tik užeina pas tėvą į svečius. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras pareiškė prašymą veikos kvalifikacijos nekeisti, o tik nurodyti kitą pagrindą, kad kaltinamasis sunkiai sužalojo savo artimą giminaitį. Kaltinamojo gynėjos nuomone, veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes M. ir R. N. kartu negyvena, o R. N. kaltinamojo, kaip savo sūnaus, neaugino, todėl jis nelaikytinas tėvu.

Teismas, įvertinęs visas šias bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad kaltinamojo M. N. veika teisingai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Tokia nusikalstamos veikos kvalifikacija pilnai pasitvirtino ir teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, tik nustatomas kitas veikos kvalifikavimo pagrindas. Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis M. N. yra nukentėjusiojo R. N. sūnus, kad jie kartu negyvena ir nėra šeimos nariai, kad būtent kaltinamasis, o ne kas nors kitas, peiliu durdamas tris kartus, sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir joje surinktus įrodymus daroma išvada, kad M. N. atlikti veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – sunkiu savo artimojo giminaičio, tėvo R. N. sužalojimu, todėl jis privalo atsakyti už pasekmes, sukeltas neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad aktyviais veiksmais (skambindamas bendruoju pagalbos telefonu ir pranešdamas apie įvykį) bandė išvengti sunkesnių padarinių.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad jis priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), į veikos pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį ((duomenys neskelbtini) jam gimė dvynukai), kad jis buvo baustas administracine tvarka, kad buvo du kartus teistas, bet teistumai jau išnykę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, į nukentėjusiojo elgesį nusikaltimo metu ir daro išvadą, kad jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, numatyta įstatymu už šį nusikaltimą, savo dydžiu artima straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumui, ją atliekant pataisos namuose, kadangi tik tokiu būdu bus pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

Byloje esantys duomenys ir civilinio ieškinio argumentai patvirtina, kad nukentėjusiojo R. N. gydymas po patirtų sužalojimų peiliu, kuriuos padarė būtent kaltinamasis savo neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais, kainavo 1530,63 eurų, todėl civilinis ieškinys pilnai tenkintinas, nurodyta pinigu suma priteistina iš M. N..

Daiktai turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nagų nuokarpos, nuoplovos, biologiniai (DNR) ėminiai, du peiliai, antklodės užvalkalas, nukentėjusiojo R. N. kelnės, apatinės kelnaitės, marškinėliai ir šlepetė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu – sunaikintini kaip menkaverčiai, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kaltinamojo M. N. sportinis džemperis, sportinės kelnės, sportiniai batai ir vyriška striukė – gražintini jo sugyventinei B. M., mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia 6020“ su ,,P.“ SIM kortele grąžintinas – nukentėjusiajam R. N..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302, 303, 308, 310 str. teismas

nusprendė:

M. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnį į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d., tai yra iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. N. 1530,63 Eur (tūkstantį penkis šimtus trisdešimt eurų šešiasdešimt tris centus) gydymo išlaidų atlyginimo Valstybinei ligonių kasai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nagų nuokarpas, nuoplovas, biologinius (DNR) ėminius, du peilius, antklodės užvalkalą bei nukentėjusiojo R. N. kelnes, apatines kelnaites, marškinėlius, šlepetę – sunaikinti, M. N. sporinį džemperį, sportines kelnes, sportinius batus ir vyrišką striukę – grąžinti jo sugyventinei B. M., mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 6020“ su ,,P.“ SIM kortele – grąžinti R. N..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Jurgis Kiškis