Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-13 · Civilinė byla Nr. 2S-2191-431/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-13
Bylos Nr.
2S-2191-431/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34354-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
E. Š.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2191-431/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34354-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 78.2.1.; 106.3.; 119.11.; 122.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei E. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas prašė nutraukti jo santuoką su atsakove dėl atsakovės kaltės, panaikinti D. Š. gimimo liudijime įrašą – tėvas „A. Š.“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 31 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. ieškinio trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovo A. Š. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės paliko nenagrinėtu.

Teismas pažymėjo, jog CPK 382 straipsnio 3 punktas nurodo, kad ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, jeigu sutuoktiniai turi vaikų, turi būti nurodyti duomenys apie vaikus ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspęsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, klausimą.

Teismas nustatė, kad sutuoktiniai turi dukrą. Šios mergaitės gimimo liudijime atsakovas nurodytas tėvu. Ieškovo tėvystė nėra nuginčyta. Pareikšdamas ieškinį ieškovas nepareiškė reikalavimo dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jai priteisimo. Šios aplinkybės paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, todėl ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti iki 2014 m. rugpjūčio 18 d., t.y. patikslinti ieškinį ir jame nurodyti reikalavimus dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jai priteisimo.

Teismas pažymėjo, kad ieškovui ne kartą teismo buvo išaiškinta, jog santuokos nutraukimo byloje negalima kelti kitų reikalavimų negu numatyta CPK 385 straipsnyje, kad negalima kartu nagrinėti ieškovo reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu ir reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo turi būti pareikštas atskirai nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Šalindamas ieškinio trūkumus ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, tačiau jame pateikė tik vieną reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir nepareiškė jokių reikalavimų dėl dukros ir ieškinyje vėl nurodo, kad mergaitė yra ne jo dukra, todėl jis neturi mokėti jai jokio išlaikymo, ir išlaikymas iš jo negali būti priteistas bei jo su dukra nesieja jokie ryšiai. Kadangi ieškovas nenuginčijo vaiko tėvystės, teisme nėra nagrinėjamas ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, todėl teismas pripažino, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų ir nepateikė ieškinio dėl santuokos nutraukimo atitinkančio CPK 382 straipsnio 3 punkto, 383 straipsnio, 385 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Pateiktas ieškovo patikslintas ieškinys pažeidžia nepilnamečio vaiko, kurio tėvu yra ieškovas, interesus, nes nepareikšti reikalavimai dėl sutuoktinių nepilnamečio vaiko išlaikymo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, tad toks ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme. Teismas išaiškino, kad negali būti ieškovo advokatu ir reikšti už jį reikalavimus, nes suformuluoti ieškinio reikalavimus santuokos nutraukimo byloje yra ieškovo pareiga.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį. Patikslintame ieškinyje ieškovas buvo nurodęs, kad neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Taip pat ieškovas išaiškino savo poziciją dėl išlaikymo vaikui teikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, privalo būti aktyvus, imtis visų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta kaip galima greičiau, tam, kad būtų užtikrinti vaiko interesai. Tuo tarpu teismas nori perkelti savo funkcijas ieškovui ir įpareigoja jį nusistatyti išlaikymo dydį vaikui. Teismas, nesutikdamas su ieškovo pozicija, privalėjo imtis visų būtinų veiksmų (įpareigoti ieškovą pateikti duomenis apie turtą ir gaunamą atlyginimą ar šiuos duomenis sužinoti savo iniciatyva) ir, išnagrinėjus bylą, priimti sprendimą. Teismo procesas jau vyksta dveji metai, šiuo metu vaikui joks išlaikymas iš viso neteikiamas. Todėl teismo nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą visiškai neatitinka vaiko ir ieškovo interesų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, ieškovui nepašalinus teismo nustatytų trukumų, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, susijusias su šeimos bylų nagrinėjimu, ieškinio trūkumų šalinimu bei ieškinio palikimo nenagrinėtu institutais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir 2 dalį teismas palieka ieškinį nenagrinėtu, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas prašė nutraukti jo santuoką su atsakove dėl jos kaltės, panaikinti D. Š. gimimo liudijime įrašą – „tėvas A. Š.“, nurodydamas, jog santuokos metu gimusi dukra negali būti ieškovo (b.l. 2). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams šalinti ir išaiškino, kad bylose dėl santuokos nutraukimo negalima reikšti kitų reikalavimų, išskyrus nurodytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje, todėl ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl santuokos nutraukimo, negali jame reikšti reikalavimų dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovui taip pat buvo išaiškinta, kad jis turi pirma kreiptis su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir, sprendimui įsiteisėjus, reikšti reikalavimus dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį 2013 m. spalio 31 d. (b.l. 15). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatė ieškovui papildomą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, išaiškindamas, kad ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, be bendrųjų reikalavimų, turi būti nurodyti duomenys apie vaikus ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Paaiškino, kad santuokoje gimęs vaikas yra ne jo, todėl nemato galimybės teikti išlaikymą ne savo vaikui, be to, tam neturi materialinių galimybių (b.l. 20). Teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė tuos pačius reikalavimus, todėl paskyrė parengiamąjį teismo posėdį, kad išsiaiškinti ieškovo reikalavimus ir pašalinti ieškinio trūkumus, taip pat ieškovo ieškinio dalį dėl įrašo panaikinimo vaiko gimimo liudijime apie tėvą paliko nenagrinėtu. Teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-17725-859/2014 pagal A. Š. ieškinį atsakovei E. Š. dėl tėvystės nuginčijimo. Civilinėje byloje Nr. N2-17725-859/2014 ieškovo A. Š. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų. Teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad ieškovo tėvystė nėra nuginčyta, todėl ieškovas turi patikslinti ieškinį ir nurodyti jame reikalavimą dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jai priteisimo. Ieškovas 2014 m. rugpjūčio 18 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Nurodė, jog vaikas yra ne jo, todėl ir išlaikymas jam negali būti priteistas iš atsakovo (b.l. 49). Pirmos instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. priėmė skundžiamą nutartį, kuria ieškinį paliko nenagrinėtu.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovu, jog ieškinyje buvo nurodytas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tai yra kartu su atsakove, vaiko motina. Tačiau ieškovas vis tiek nebuvo visiškai pašalinęs primos instancijos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartyje nustatytų trūkumų, tai yra nepareiškė reikalavimo dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo. CPK 382 straipsnio 3 punkte imperatyviai nurodyta, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie vaikus ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. CPK 376 straipsnis suteikia teismui teisę būti aktyviam, pačiam rinkti įrodymus ir priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti. Tačiau ieškinys yra skirtas ne tik teismui. Ieškinys taip pat yra pateikiamas atsakovui, kad pastarasis pareikštų savo nuomonę ir atsikirtimus į ieškovo reikalavimus. Todėl ieškovas privalo ieškinyje nurodyti, kokį išlaikymą vaikui ketina teikti, kad atsakovė galėtų atsiliepimu sutikti su ieškiniu arba jam prieštarauti, nurodydama savo reikalaujamo išlaikymo dydį. Tik žinodamas abiejų šalių reikalavimus, teismas gali objektyviai išspręsti bylą, atsižvelgdamas į įstatymo saugomas nepilnamečių vaikų teises ir interesus.

Pažymėtina, jog nenuginčijus tėvystės, ieškovas negali santuokos nutraukimo byloje remtis aplinkybe, jog nepilnametis vaikas yra ne jo. Be to, šeimos bylose šalys nėra atleistos nuo CPK 178 straipsnyje nustatytos pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Todėl ieškovas turi nustatytą pareigą pats teikti teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Aukščiau nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, kad pirmos instancijos teismas daug kartų nutartimis buvo išaiškinęs ieškovui, kas turi būti nurodoma ieškinyje, tačiau ieškovas šių teismo reikalavimų nevykdė. Ieškovui taip pat išaiškintina, kad skundžiama teismo nutartis jam neužkerta kelio, ištaisius nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, pakartotinai pateikti teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė