Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, žydas, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. 2025 m. vasario 2 d. apie 17.40 val., bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine J. P. metu, tyčia ją pastūmė į sieną, rankomis suėmęs laikė jos rankas, J. P.nubėgus į kitą kambarį, ją pasivijo ir pastūmė, o jai nukritus ant lovos, užgulė J. P. ir laikė jos rankas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 20 val., jis tyčia rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių J. P. į įvairias kūno vietas, J. P. nubėgus į kitą kambarį, jis šią pasivijo ir pastūmė, o jai nukritus ant grindų, suėmė jai už kaklo ir spaudė. J. P. nubėgus į kitą kambarį, jis šią pasivijo ir sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Taip savo smurtiniais veiksmais, ne mažiau kaip 16 trauminiais poveikiais padarydamas J. P. poodines kraujosruvas dešiniame žande, kaklo kairėje ir dešinėje pusėse, krūtinėje, pilve, kairiame žaste, nugaroje ir kojose, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario J. P. sveikatą,

Šiais veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 4 d. apklaustas įtariamuoju E. L. paaiškino, kad jis kaltu neprisipažįsta. Su J. P. kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m., kartu turi dukrą, kuriai yra (duomenys neskelbtini), m. Santykiai buvo geri iki praeitų metų. J. P. turi rimtų problemų dėl alkoholio, kurių ji nepripažįsta, kai ji išgeria, ji dažniausiai smurtauja prieš jį, jis turi nuotraukų. Nuolatinėmis situacijomis jau tapo tai, kad J. P. draugės ją parveža į namus nepastovinčią ant kojų nuo alkoholio. Prieš menstruacijas ji yra nevaldoma, labai emocionali, ją viskas nervina, jai trukdo jis ir dukra, dėl to keletą kartų jis liepė jai kreiptis į psichologą. Jų bendros dukros gyvenime J. P. nebeveik nedalyvauja, į ligoninę, darželį, paskui į mokyklą visur vežioja jis, dalyvauja jis, ji dalyvauti dukros Sofijos gyvenime nenori. J. P. ne kartą yra pasakiusi, kad šeimyninis gyvenimas yra ne jai. Per jų bendrą gyvenimą J. P. dirbo tik 2 metus, visą laiką ją išlaikė jis. Šiuo metu jis turi finansinių problemų, turi pradėtą tyrimą jo atžvilgiu dėl svetimo turto pasisavinimo, o tai J. trukdo, kadangi ji negauna pinigų tiek, kiek nori. Jos planas yra jį išvaryti iš buto (kurį jis nupirko vienas, iš jos negavo nei cento) ir gyventi jame viena, ji nori, kad jis ją išlaikytų. 2025 m. vasario 2 d. buvo rami diena, atsikėlę jie papusryčiavo, J. P. bendravo normaliai, įprastai. Po kurio laiko ji išėjo, kur išėjo, jis nežino. Po poros valandų, apie 14-15 val. ji grįžo ir, nespėjusi įžengti pro duris, iškart jo paklausė "kodėl tu dar čia?". Jis buvo minėjęs, kad padės savo mamai ir pabus pas šią, nes jo mama yra po mikroinsulto. Jis atsakė, kad nėra įpareigotas ir išvažiuos, kada norės. J. P. tai nepatiko, ši iškart pradėjo šaukti, matėsi, kad ji elgiasi neadekvačiai. Jo žiniomis, J. P. nuolat geria „Xanax“, kurį ima iš savo tėvo, bei kitas tabletes, taip pat ji jam sakė, kad gydytojai jai nustatė atminties sutrikimą. Nenorėdamas konfliktuoti, jis nebuvo su J. P. viename kambaryje. Po kurio laiko, apie 16 val. J. P. vėl prasidėjo priepuolis, kurio metu ji vėl psichologiškai puolė jį, porą kartų spyrė jam, o jis nuo jos spyrių gynėsi rankomis. Tuomet jis išėjo į balkoną parūkyti, o J. P. užrakino duris, kad jis negalėtų įeiti. Jis paskambino dukrai, kuri išėjo į kambarį ir susibarė dėl to su savo mama, jis turi vaizdo įrašus. Po kurio laiko dukra jam atidarė balkono duris ir jį įleido. Tuomet jis išėjo pasivaikščioti, kad aprimtų situacija, grįžo apie 22 val., tikėdamasis, kad sugyventinė jau bus užmigusi. Tačiau jam grįžus, ši vėl jam priekaištavo, kodėl jis yra namuose, prie visko kibo. Po kurio laiko jis pastebėjo, kad nėra jo daiktų (piniginės, pultelio nuo televizoriaus ir pan.), todėl nuėjęs pas J. P. paprašė grąžinti, tačiau ši to nepadarė. Tuomet J. P. pradėjo garsiai šaukti, kad jis prieš ją smurtauja (nors jis nieko nedarė), kvietė jų dukrą, mojavo rankomis, mušė jį, spardė į įvairias kūno vietas. Nenorėdamas, kad dukra matytų konfliktą, jis išvedė šią į jos kambarį. Jis daugiau negrįžo pas savo sugyventinę J. į miegamąjį, todėl viskas nurimo. 2025 m. vasario 3 d. atvyko policijos pareigūnai, kurie jam įteikė šaukimą atvykti į komisariatą, todėl jis išvyko gyventi pas savo mamą. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas ir teismo sprendimu jis privalo šį saugoti, teismo sprendimu jo gyvenamoji vieta taip pat yra šio buto adresu (šis sprendimas susijęs su atliekamu tyrimu dėl svetimo turto pasisavinimo). Dėl patirtų sužalojimų, t. y. dėl J. P. smurto jo atžvilgiu, jam yra likusios mėlynės, jis jautė fizinį skausmą dėl jos veiksmų, todėl kreipsis į policija ir teiks pareiškimą. Įtarime minimų veiksmų, smurto prieš J. P. jis nenaudojo. Papildomai nori paminėti, kad 2025 m. vasario 2 d. jis buvo blaivus, alkoholio nevartojo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 6 d. papildomai apklaustas įtariamuoju E. L. paaiškino, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmė aiški ir suprantama. Jis nėra gydytas psichiatrijos ligoninėje, tačiau turi priklausomybę alkoholiui. Nori pakeisti 2025 m. vasario 4 d. apklausos metu duotus parodymus. Pirminiuose parodymuose jis nepripažino savo kaltės, nes bijojo. Ramiai apgalvojęs esamą situaciją, suprato, kad reikia prisiimti atsakomybę už tai, ką pats padarė. Jis pripažįsta kaltę dėl visų veiksmų, kurie yra nurodyti pranešime apie įtarimą. Kadangi jis turi problemų su alkoholio vartojimu, kartais negali sukontroliuoti savo žodžių, veiksmų. Tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, kadangi įvykio metu galimai buvo išgėręs, tačiau neatmeta galimybės, kad jis galėjo J. ir pastumti, ir suduoti į įvairias kūno vietas, dėl ko ši galėjo pajusti fizinį skausmą. Šiuo metu jis yra užsirašęs ir laukia eilėje dėl gydymo nuo priklausomybės, taip pat lankosi pas psichologą. Po šio įvykio jis su J. kartu nebegyvena, nusprendė, kad jų šeimai bus geriau atskirai. J. su jų bendra dukra liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), o jis išsikraustė į savo mamos butą. Taip pat raštiškai bei teisiškai įsipareigojo nebegyventi minėtame bute su J. bei padėti jai išlaikyti jų dukrą. Dėl savo veiksmų labai gailisi, daugybę kartų atsiprašė J., ši jam atleido ir jie susitaikė, tačiau santykius nutraukė, kartu jau nebegyvena ir nebegyvens.

E. L. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad laikosi savo 2025 m. kovo 6 d. apklausos metu duotų parodymų, tik nori paminėti, jog tiksliai neprisiminė, ar buvo įvykio metu išgėręs, todėl nurodė, kad galimai buvo išgėręs. Tačiau dabar gali atsakyti, kad tuo metu išgėręs nebuvo. Su J., kaip minėjo, negyvena, jos atsiprašė ir dėl pranešime apie įtarimą nurodytų veiksmų, kuriuos padarė, labai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja J. P. parodė, kad su savo sugyventiniu E. L., gim. (duomenys neskelbtini), balandžio 9 d., kartu yra (duomenys neskelbtini), m., turi bendrą vaiką S. L., gim. (duomenys neskelbtini), m. Nuo 2020 m. E. pradėjo prieš ją smurtauti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Psichologiškai, t. y. žodžiu įžeidinėjo ją, grasino, siuntė jai visas nelaimes, linkėjo mirties, mirtinos ligos bei kitaip ją įžeidinėjo. Fiziškai smurtavo prieš ją, t. y. stumdydavo, trankydavo kumščiais į įvairias kūno vietas. Tuo metu į policiją ji nesikreipė. 2024 m. spalio 5 d. E. L. buvo jai trenkęs į veidą kumščiu, praskėlė jai antakį, ji norėjo kreiptis abdukcijai, tačiau ten jai nurodė, kad be policijos reikia mokėti pinigus, o į policiją ji nenorėjo kreiptis, kadangi E. ir taip turi didelių problemų su policija, todėl nenorėjo jam apsunkti situacijos. 2025 m. vasario 2 d. apie 17.30 val., ji grįžo namo į (duomenys neskelbtini),, kur neblaivus E. jos paprašė pinigų nusipirkti alkoholio. Ji pasakė, kad neduosi jokių pinigų, priminė, kad šis žadėjo važiuoti gyventi pas mamą, tačiau iki šiol neišvažiavo. Ji paprašė sugyventinio išvažiuoti, kadangi paskutiniu metu šis vien tik vartoja alkoholį, namuose betvarkė, nieko netvarko. Būdami svetainėje jie pradėjo žodžiu konfliktuoti dėl to, kad jis vėl vartoja alkoholį, kiek ji pamena, E. ją pastūmė (ar abejomis rankomis, ji neprisimena), nuo stūmimo ji įsirėmė į buto sieną, E. laikė ir laužė jos abi rankas, sakė, kad jos nekenčia ir visą gyvenimą nekentė, linkėjo susirgti sunkia liga. Ji ištrūko, išbėgo į kitą kambarį, E. bėgo iš paskos. Įbėgusi į kambarį ji uždarė duris, E. laužė duris ir pateko į kambarį, tada pastūmė ją ant lovos, ji nukrito ant lovos. E. užgriuvo ant jos, laikė jos rankas, po ko kambaryje pradėjo ieškoti jos rankinuko, piniginės, kad rastų pinigų. Neradęs pinigų jis nuėjo parūkyti, ji šį užrakino balkone. Kol jis buvo balkone, ji norėjo paskambinti policijai, tačiau dukra S. pradėjo prašyti nekviesti policijos, kadangi bijojo, jog ją pasiims vaikų teisės. Ji dukros paklausė ir policijos neiškvietė. Po to dukra atidarė balkono duris ir išleido E. iš balkono, šis trumpam nusiramino, tačiau po kokių 15 min. vėl pradėjo reikalauti duoti jam pinigų, manipuliavo tuo, kad jeigu ji nori, kad jis išvažiuotų ir paliktų ją ramybėje, ji turi jam duoti pinigų ir jis išvažiuos. Ji pasakė, kad jokių pinigų neduos, po ko E. apsirengė ir išėjo iš buto. E. namuose nebuvo 2-3 val., po ko jis grįžo dar girtesnis, vos stovėjo ant kojų. E. pradėjo jai sakyti eiti iš namų, jiems būnant koridoriuje E. savo rankų kumščiais pradėjo ją mušti į įvairias kūno vietas. Tiksliai papasakoti ji negali, kadangi neprisimena tikslių detalių. Pamatęs, kad ji bando visą įvykį užfiksuoti telefono kamera, E. bandė atimti iš jos telefoną, po ko ji nubėgo į S. kambarį, išmetė telefoną. E. pastūmė ją, ji nukrito ant grindų, ir pradėjo ją abejomis rankomis smaugti, smaugė kelias sekundes. S. bandė jį patraukti, prašė viską baigti, E. pradėjo grasinti joms susidorojimu, sakė, kad jų nemyli ir pan. Po to E. nustojo ją smaugti, ji su S. šį pastūmė, E. nukrito, o jos išbėgo į kitą kambarį. E. vėl atbėgo į kambarį ir pradėjo ją spardyti, mušti. Kaip tiksliai ir į kokias kūno vietas, ji neprisimena. Iš baimės ji pradėjo šaukti "padėkite, gelbėkite", po ko atbėgo kaimynai, pradėjo skambinti ir daužyti į duris, po ko E. apsiramino, atrakino duris. Kaimynai pradėjo klausinėti, kas atsitiko, ar iškviesti policiją ir medikus, ji atsisakė, po ko kaimynai išėjo. E. nuėjo į savo kambarį ir ten pasiliko visai nakčiai, apsiramino ir nuėjo miegoti. Tiksliai papasakoti viso vakaro aplinkybių ji negali, kadangi jų nepamena, buvo šoko būsenoje. Ji neprisimena, kaip tiksliai ją mušė, pamena, kad mušė ir kumščiais, ir kojomis į skirtingas kūno vietas, smaugė ją, stumdė. Ji bijo savo sugyventinio E., šis visai savęs nekontroliuoja, ypač kai yra išgėręs alkoholių gėrimų, būna labai agresyvus. Įvykio metu, kai E. ją mušė, ji jautė fizinį skausmą įvairiose kūno vietose. Skausmą vertina 9-10 balais. Šiandien jai taip pat skauda žandikaulį, šonus, kairę ranką, dešinį kojos kelį. Į gydymo įstaigą ji nesikreipė, bandė kreiptis į abdukciją, tačiau ten jai nurodė, kad jeigu ji nori abdukcijos be policijos, privalo susimokėti. Kadangi šiuo metu yra bedarbė, neturi galimybės susimokėti. Fizinį smurtą ji patiria jau 4 metus, turi visus įrodymus, kad sugyventinis prieš ją smurtavo ilgą laiką, todėl prašo ją ir jos vaiką apsaugoti nuo jos sugyventinio, kad daugiau šis negalėtų artintis nei prie jos, nei prie vaiko. Civilinį ieškinį reikš tyrimo metu. Šiai dienai daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali, kadangi daugiau detalių nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusiąja J. P. parodė, kad tarp jos su E. konfliktai vyksta jau nuo 2020 m., tuo metu ji nesikreipė į policiją, nes jie vis susitaikydavo, ji saugojo jų šeimą, todėl kaip ankščiau nesikreipė į policiją, taip ir dabar neturi jokių pretenzijų jam dėl įvykusių įvykių. Dukra girdėdavo jų žodinius konfliktus, tačiau paties smurto nemato, apie šį ikiteisminį tyrimą net nežino, kad toks vyksta. Taip pat pirminėje apklausoje ji nurodė, kad 2024 m. spalio 5 d. E. jai buvo trenkęs kumščiu į veido sritį, po ko jai atsirado antakyje žaizdelė bei liko randas. Tačiau dėl patiriamo streso ji susipainiojo aplinkybėse ir, ramiai apgalvojusi, prisiminė, kad tas randas iš tikrųjų atsirado, nes ji pati buvo susižeidusi, kuomet namuose užsigavo susitrenkusi į durų staktą. E. visai nėra su tuo susijęs. Šiuo metu ji su E. yra skyrybų procese, kartu nebegyvena. Jis teisiškai įsipareigojo išsikraustyti iš buto bei padėti jai išlaikyti jų bendrą dukrą. Po įvykusių įvykių visi lanko psichologą, kadangi po (duomenys neskelbtini), m. gyvenimo kartu nėra paprasta išsiskirti. Visi priėmė sprendimą, kad tiek jai, tiek dukrai, tiek jam bus geriau gyventi atskirai. T. E. nuoširdžiai gailisi, jos atsiprašė, ji šiam atleido ir, kaip minėjo, jam pretenzijų dėl patirtų sužalojimų neturi, kadangi jie žino, kad tai daugiau nepasikartos, nes E. kartu nebegyvena. Taip pat įvykį įtakojo E. turimos problemos su alkoholiu, kadangi šis ne visada gali suvaldyti savo emocijas bei veiksmus, tačiau supranta šią priklausomybę ir šiuo metu laukia eilėje dėl gydymo. Jie nori ramiai išsiskirti ir viską nutraukti, todėl ji prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G469/2025(01), nurodoma, kad:

1.1. Poodinės kraujosruvos: dvi dešiniame žande, po vieną kaklo kairėje ir dešinėje pusėse padarytos kietais bukais daiktais, keturiais trauminiais poveikiais, galimai kitam asmeniui sugriebus plaštaka ir pirštais už sužalotų vietų.

1.2. Poodinės kraujosruvos krūtinėje ir pilve, padarytos kietais bukais daiktais, dvejais trauminiais poveikiais, kurie būdingi smūgių sudavimui.

1.3. Dvi poodinės kraujosruvos kairiame žaste padarytos kietais bukais daiktais, dvejais trauminiais poveikiais, galimai kitam asmeniui sugriebus plaštaka už kairio žasto.

1.4. Trys poodinės kraujosruvos nugaroje padarytos kietais bukais daiktais, trimis trauminiais poveikiais, galimai tiriamajai nugriuvus grumtynių metu.

1.5. Penkios poodinės kraujosruvos kojose padarytos kietais bukais daiktais, penkiais trauminiais poveikiais, kurie galėjo būti tiek kito asmens suduoti smūgiai, pavyzdžiui spyriai koja, tiek nukentėjusiąją sužalojant ar jai susižalojant grumtynių metu atsitrenkus į kietus bukus paviršius.

1.6. Odos randas kairiojo antakio srityje susidarė sugijus muštinei žaizdelei, kuri galėjo būti padaryta tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. spalio 5 d.).

2-4. Šios išvados 1-ame punkte nurodyti sužalojimai padaryti 17-ka trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamosios patikslintomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą.

5. Identifikuoti daiktą (daiktus), paviršių, (paviršius) kuriais buvo padaryti, šios išvados 1-ame punkte nurodyti sužalojimai, negalima.

6-7. Atsakyta išvados 1-ame punkte.

8. Šios išvados 1-ame punkte nurodyti sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą.

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas "BPC skambučio įrašas (ID 92362895063, skambučio pradžia 2025-02-03 12_25_35)", kuriame užfiksuota, kad paskambinusi pranešėja, prisistačiusi J. P., teiraujasi, kur yra policijos komisariatas, nurodo, kad anksčiau buvo Pilaitėje, ji atvažiavo, bet durys uždarytos; nori parašyt pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje vakar naktį ir paprašyti pažymos dėl abdukcijos; policijos nekvietė, bet yra smurto žymės ir kaimynai gali patvirtinti; smurtas įvyko namuose, (duomenys neskelbtini), sumušė sugyventinis, vyras, su kuriuo dabar vyksta skyrybos, jis buvo labai išgėręs ir piktas; yra įrodymai video, ji turi mėlynes, žandikaulio traumą; ant veido nėra mėlynių, bet yra žandikaulio disfunkcija, net valgyti negali, traška žandikaulis, yra ant kūno mėlynių.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos įrodymai, kvalifikavimas ir teismo išvados.

BK 140 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis E. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad kadangi jis turi problemų su alkoholio vartojimu, kartais negali sukontroliuoti savo žodžių, veiksmų. Tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, kadangi įvykio metu galimai buvo išgėręs, tačiau neatmeta galimybės, kad jis galėjo J. ir pastumti, ir suduoti į įvairias kūno vietas, dėl ko ši galėjo pajusti fizinį skausmą. Be kaltinamojo kaltės visiško prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusios J. P. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto išvada, Kitų objektų apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Teismo aptarti įrodymai, kuriais nėra pagrindo abejoti, patvirtina, jog kaltinamasis suvokė, kad jis savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, ją žalojo ir norėjo taip veikti. Pačio kaltinamojo duoti paraiškinimai patvirtina, kad jis suvokė, jog savo veiksmais sužalojo nukentėjusiąją, todėl jis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo E. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narę – sugyventinę J. P..

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. L. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Dėl skirtinų bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Kaltinamasis E. L. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nevedęs, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. L. už padarytą nesunkią nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą ir sankcijoje nustatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais, papildomai paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.

Už inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajam skirtina 2 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyviosios priežiūros, įpareigojant E. L. 1 (vienerius) metus dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 (šešis) mėn. neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti; visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė su įpareigojimais yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis skirtiną bausmę mažinant vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį 1 (vienerius) metus dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 (šešis) mėn. neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti; visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis BK 67 straipsniu ir 72² straipsniu, E. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 1 (vienerius) metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kiti klausimai.

Ikiteisminio tyrimo metu E. L. (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui: skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kamera daryti vaizdo įrašai saugomi ikiteisminio tyrimo medžiagoje IBPS, paliktini saugoti su byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti E. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyviosios priežiūros, įpareigojant E. L. 1 (vienerius) metus dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti; visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. L. galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyviosios priežiūros, įpareigojant E. L. 1 (vienerius) metus dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti; visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis BK 67 straipsniu ir 72² straipsniu, skirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vienerius) metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui: skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašą ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kamera darytus vaizdo įrašus, saugomus ikiteisminio tyrimo medžiagoje IBPS, palikti saugoti su byla.